Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-6516-1097/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
2-6516-1097/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01758-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
A. G., G. Š.
Advokatai
Vladimiras Kononov, Tomas Lukoševičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-6516-1097/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01758-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Ingai Dildienei, Ingridai Žuraitei,vertėjaujant Svetlanai Minakovai,dalyvaujant ieškovei J. S. ir jos atstovui advokato padėjėjui Vladimir Kononov,atsakovių A. G. ir G. Š. atstovui advokatui Tomui Lukoševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovėms A. G. ir G. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms A. G. ir G. Š., prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-576/2019 pripažino atsakoves kaltomis dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo ieškovei. Atsakovės nemotyvuotai, tyčia padarė smurtinius veiksmus prieš ieškovę, o atsakovių neteisėti veiksmai sukėlė padarinius: ieškovė buvo fiziškai sužalota, jai sukeltas skausmas, sugadinti daiktai, t. y. padaryta turtinė ir neturtinė žala. Ieškovės teigimu, yra visos atsakovių deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl atsakovės privalo atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, baimę, dėl sveikatos sutrikdymo patirtus nepatogumus, nereikalingą poreikį lankytis medicinos ir policijos įstaigose, fizinį skausmą, nemigą, stresą, psichologinę įtampą, emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl atsakovių bendrai atliktų nusikalstamų veiksmų ieškovė patyrė didelį stresą, nes įvykio metu dalyvavo mažametis asmuo, be to, patyrė baimę dėl galimo gyvybės atėmimo, nes atsakovės smaugė ieškovę, siekdamos maksimaliai pakenkti bei palaužti ieškovės valią priešintis smurtui. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė laiko, kad 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįsta kompensacija.

Atsiliepimas

3. Atsakovės A. G. ir G. Š. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovės nurodė, kad vien nusikalstamos veikos padarymas, pakenkimas kito asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų atlikimas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad neturtinė žala jam buvo realiai padaryta. Atsakovių teigimu, ieškovė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo jai fakto, t. y. nepateikė jokių duomenų, kad dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų priversta gydytis, netektų darbingumo ar būtų patyrusi kitų neigiamų turtinių ar neturtinių pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-576/2019 nurodyta, kad ieškovė patyrė nubrozdinimus bei susidarė kraujosruvos, tačiau šie sužeidimai nesudarė grėsmės ieškovės gyvybei ir nesukėlė didelio pavojaus sveikatai. Be to, ieškinys pareikštas praėjus beveik dvejiems metams po nusikalstamos veikos padarymo, kas patvirtina, jog reali neturtinė žala nebuvo padaryta. Dėl to, atsakovių teigimu, nėra pagrindo jų atsakomybei kilti. Atsakovės taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovių priteisti solidariai, nes kiekvienos iš atsakovių veiksmai ir jais padaryta neturtinė žala turėtų būti vertinama individualiai ir ieškovė privalėjo įrodinėti, kokią neturtinę žalą jai konkrečiai sukėlė kiekvienos iš atsakovių veiksmai. Ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, nes atsakovių veiksmais padarytas poveikis buvo trumpalaikis, nesukėlė jokių ilgalaikių liekamųjų pasekmių. Nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovių poveikio ji būtų patyrusi ypatingai dideles fizines bei dvasines kančias. Atsakovės dėl padarytų nusikalstamų veikų jau buvo nubaustos teismo nuosprendžiu. Be to, reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimas ženkliai pablogintų atsakovių ir taip sunkią turtinę padėtį. Atsakovės dėl prastos turtinės padėties nėra pajėgios atlyginti ieškovės reikalaujamą priteisti neturtinę žalą.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad dėl atsakovių veiksmų jai atsirado baimė kam nors atidaryti buto duris, ji negalėjo miegoti, turėjo vartoti raminamuosius vaistus, kilo kraujo spaudimas. Be to, ieškovė nurodė, kad viena iš atsakovių jai skambino ir baugino.

5. Teismo posėdžio metu atsakovių atstovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Pabrėžė, kad nėra įrodytos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos, nes vien priimtas nuosprendis ir sveikatos sutrikdymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Ieškovė nepateikė patirtos neturtinės žalos įrodymų. Atsakovių nusikaltimas buvo neplanuotas, įvykdytas spontaniškai, o padaryti nubrozdinimai bei kraujosruvos nesukėlė pasekmių. Turi būti įvertinta ir tai, kad atsakovių turtinė padėtis yra sunki: atsakovė A. G. yra bedarbė, auginanti mažamečius vaikus, kurių poreikiai nuolat didėja; atsakovė G. Š. yra pensinio amžiaus, gauna vos 329,42 Eur vidutinį atlyginimą per mėnesį. Prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas sukeltų atsakovėms ženklių neigiamų turtinių pasekmių ir neatitiktų sąžiningumo, teisingumo, protingumo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių atlyginimą neturtinės žalos, kurią patyrė dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovei fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismas pažymi, kad asmuo, pareiškęs ieškinį dėl padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Taigi, keliant reikalavimą priteisti iš atsakovių patirtos neturtinės žalos atlyginimą, pirmiausia turi būti nustatytos visos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos.

8. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-576/2019 atsakovės A. G. ir G. Š. pripažintos kaltomis padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (b. l. 4–14). Teismo nuosprendyje konstatuota, kad atsakovės nukentėjusiosios ieškovės atžvilgiu įvykdė smurtinius veiksmus: G. Š. laikė už rankos riešo, A. G. užlaužė nukentėjusiosios rankas už nugaros, abi sudavė smūgius į veidą delnu – G. Š. du kartus, o A. G. vieną kartą bei abi smaugė nukentėjusiąją. Dėl tokių smurtinių veiksmų nukentėjusioji patvirtino jautusi fizinį skausmą. Teismas sprendė, kad nusikaltimas, dėl kurio nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, yra įrodytas. Teismo nuosprendžiu išspręstas nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas – iš dalies patenkintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš A. G. nukentėjusiajam priteista 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje nespręstas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-1020/2019, atmetė atsakovių apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio. Iš pateiktos 2018 m. kovo 9 d. specialisto išvados Nr. G798/2018(01) matyti, kad ieškovei buvo nustatyti tokie kūno sužalojimai: kairio žando, kairės ausies kaušelio, kaklo priekinio paviršiaus, dešinio dilbio, dešinės plaštakos nykščio odos nubrozdinimai, dešinio žasto, nugaros dešinės pusės poodinės kraujosruvos (b. l. 15). Šie sužalojimai eksperto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

9. Baudžiamojoje byloje priimtame ir įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai šioje byloje, todėl laikomos nustatytomis ir iš naujo neįrodinėtinomis (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pripažintinos nustatytomis atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (nusikaltimo padarymas), atsakovių kaltė dėl šių neteisėtų veiksmų, padaryta žala (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas) ir priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos.

10. Atsakovės, ginčydamos ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teigia, kad nėra įrodytas neturtinės žalos padarymo faktas, t. y., atsakovių teigimu, ieškovė turėjo įrodyti, jog neturtinė žala jai buvo realiai padaryta.

11. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

12. Taigi, kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nagrinėjamu atveju teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovės pripažintos padariusios nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista viena iš esminių teisės saugomų vertybių – asmens sveikata. Nustatyti ieškovės sveikatos sutrikdymas ir kūno sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, nekvestionuotina, kad buvo padaryta neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, psichologine įtampa ir kt. Be to, nepatogumus, stresą, psichologinę įtampą ir kitas pasekmes sukėlė ir dėl atsakovių neteisėtų veiksmų atsiradęs ieškovės poreikis lankytis medicinos ir policijos įstaigose, teisme. Dėl to nėra pagrindo laikyti esant nenustatytu neturtinės žalos padarymo faktą, o atsakovių nurodyti argumentai iš esmės reikšmingi sprendžiant dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

13. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal minėtą CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš svarbiausių neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijų yra įvykio pasekmės asmeniui. Būtina vertinti, ar šios pasekmės susijusios su sveikatos pakenkimo mastu, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kančiomis nuo fizinio skausmo žalojimo metu ar po jo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos būklės ateityje, ar jos susijusios su ateities atstatomosiomis procedūromis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo. Vertinant žalos dydį taip pat būtina atsižvelgti ir į neturtinę žalą padariusio asmens kaltė mastą – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį mažinti. Be to, atsižvelgiama ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs atitinkamų kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė patirtą neturtinę žalą dėl atsakovių nusikalstamų smurtinių veiksmų jos atžvilgiu vertina 2000 Eur. Spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad buvo pažeista viena iš esminių vertybių – asmens sveikata. Be to, smurtinius veiksmus natūraliai lydi nukentėjusiojo asmens neigiami išgyvenimai, skausmas, nerimas, baimė, nesaugumo jausmas, psichologinė įtampa, stresas ir pan. Nagrinėjamu atveju svarbu ir žalos padarymo aplinkybės: baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovės smurtinius veiksmus ieškovės atžvilgiu atliko dviese atėjusios į butą ir bandydamos išsivesti ieškovės prižiūrėtą vaiką prieš ieškovės valią. Bylos duomenys patvirtina padarytus ieškovės kūno sužalojimus, vertintus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės, teismo nuosprendžiu pripažintos kaltomis dėl smurtinių veiksmų ieškovės atžvilgiu, būtų geranoriškai atlyginusios patirtą žalą ar bent jos dalį. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė atsakovės, į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ilgalaikes pasekmes ieškovės fizinei ar psichinei sveikatai (CPK 178 straipsnis).

15. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Dėl to, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį konkrečiu atveju, be pirmiau nurodytų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-976/2018 nukentėjusiajam priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti situacijoje, kai dėl nežinomų priežasčių buvo smūgiavimo / stūmimo veiksmu pastumtas nukentėjusysis, perverstas ant žemės, papurkšta dujų į akis, suduota ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį ir į kairės veido pusės smilkinio sritį; 2014 m. lapkričio 11 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014 priteista 868,86 Eur neturtinei žalai atlyginti situacijoje, kai smūgiuojant į veido sritį padaryta muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, demonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka; 2014 m. spalio 14 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014 priteista 463,39 Eur neturtinei žalai atlyginti, kai tyčia kumščiu suduoti ne mažiau kaip du smūgiai į veidą ir vienas smūgis į pakaušį, o nukentėjusiajam parkritus ant žemės, spirta ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas; 2014 m. kovo 18 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014 priteistas 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimas kai kilusio konflikto metu nukentėjusysis buvo suimtas už pečių ir tampomas, padarant kraujosruvas ir sukeliant fizinį skausmą; 2013 m. gruodžio 3 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2013 priteista 579,24 Eur neturtinei žalai atlyginti, kai nukentėjusysis išvadintas necenzūriniais žodžiais bei kumščiu suduotas smūgis į veidą, padarant kairio antakio muštinę žaizdą; 2011 m. birželio 7 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2011 priteista 115,85 Eur neturtinei žalai atlyginti, kai nukentėjusiajam į veidą vieną ar daugiau kartų suduota ranka ir padaryta poodinė kraujosruva viršutinės lūpos odoje, viršutinės lūpos muštinė žaizda, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, pogleivio kraujosruva viršutinių dantų dantenose, viršutinių 2 ir 3 kairių dantų panirimas.

16. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 500 Eur dydžio iš atsakovių ieškovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas (CK 1.5 straipsnis). Dėl to ieškinys tenkinamas priteisiant dalį prašytos sumos neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala padaryta nusikaltimu, pasireiškusiu smurtiniais veiksmais ir kėsinimusi į asmens sveikatą, turtinės atsakovių padėties argumentas neduoda pagrindo kitaip nustatyti priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį (CPK 185 straipsnis).

17. Išvados dėl nustatyto žalos dydžio nepaneigia atsakovių teiginiai, kad į teismą ieškovė kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams po nusikalstamos veikos padarymo. Ieškovė, kreipėsi į teismą 2020 m. sausio 21 d. dėl žalos, padarytos jai 2018 m. kovo 8 d., ir nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Taigi, ji įgyvendino savo teisę įstatyme nustatytu terminu ir nurodyti atsakovių argumentai šiame kontekste nėra teisiškai reikšmingi.

18. Ieškovė neturtinės žalos atlyginimą prašė priteisti iš atsakovių solidariai. Atsakovės, nesutikdamos su tokiu reikalavimu, nurodė, kad ieškovė privalėjo įrodinėti, kokią neturtinę žalą jai konkrečiai sukėlė kiekvienos iš atsakovių veiksmai. Teismas atmeta šiuos argumentus, kaip iškreipiančius solidariosios atsakomybės sampratą ir neatitinkančius faktinės situacijos byloje. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės, veikdamos kartu, sukėlė ieškovei fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Nustatytais nusikalstamais veiksmais sukelta neturtinė žala, atsiradusi dėl bendro atsakovių poveikio ir elgesio. Dėl to reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovių solidariai atitinka nagrinėjamu atveju susidariusią faktinę situaciją ir yra tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai teismo patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai.

20. Ieškovė pateikė įrodymus dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą byloje (b. l. 57). Atsakovės pateikė įrodymus dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1500 Eur už teisinę pagalbą (b. l. 52–54).

21. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vieningai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014, atsižvelgdamas į tai, kad buvo visiškai tenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti jo dalykinės reputacijos pažeidimą, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintas iš dalies, į CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytą galimybę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, EŽTT praktiką, siekį užtikrinti ieškovo teisę į teisminę gynybą, sprendė, kad yra pagrindas bylinėjimosi išlaidų tarp kasatoriaus ir ieškovo neskirstyti pagal tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (analogiška pozicija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

22. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių patirtos neturtinės žalos atlyginimą, įvertindama šią žalą 2000 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas, tačiau nustatytas kitoks priteistinos neturtinės žalos dydis – 500 Eur. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, teismas pažymi, kad, nors priteisiamas mažesnis neturtinės žalos atlygimas, nei prašyta ieškinyje, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, jog iš esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas. Neturtinė žala susijusi su asmens patirtu fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir kt., todėl tiek tokia žala, tiek jai kompensuoti pakankama suma yra subjektyvūs dalykai, kurie priklauso nuo kiekvieno asmens individualių savybių. Be to, galutinį priteisiamos žalos dydį nustato teismas. Tai leidžia teismui iš dalies nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir spręsti, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuotinos, o ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiama 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 250 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Ši išvada atitinka teismų tokio pobūdžio bylose formuojamą praktiką (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-512-464/2018; 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-693-236/2018).

23. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiama 20 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, t. y. po 10 Eur iš kiekvienos atsakovės.

24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 13,88 Eur. Bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš šalių valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas, iš atsakovių lygiomis dalimis valstybei priteistina 13,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti, t. y. po 6,94 Eur iš kiekvienos atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai). Iš viso valstybei iš atsakovių priteisiama 33,88 Eur – po 16,94 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. S. (gim. 1952 m. kovo 11 d.) solidariai iš atsakovių A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei J. S. (gim. 1952 m. kovo 11 d.) lygiomis dalimis iš atsakovių A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovių A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 33,88 Eur (trisdešimt tris eurus 88 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 16,94 Eur (šešiolika eurų 94 ct) iš kiekvienos atsakovės. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė