- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- 1-169-576/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- J. S., V. Z.
- Kaltinamasis
- A. G., G. Š.
- Advokatai
- Vladimiras Kononov, Vidmantas Baumila
nukentėjusiajai J. S., nukentėjusiajam V. Z., jų atstovui advokato padėjėjui Vladimir Kononov,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv.vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį,
G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. ir G. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:
A. G. ir G. Š. 2018-03-08 apie 11.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamos kartu, G. Š. sugriebus J. S. už dešinės rankos, kurioje ši laikė mobiliojo ryšio telefoną, riešo ir bandant jį atimti, A. G. sugriebė J. S. už rankų, užlaužė jas už nugaros, laikė užlaužusi rankas, kol tuo tarpu G. Š. atėmė iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, po to, paleidus J. S., G. Š. sudavė nukentėjusiajai du smūgius delnu į kairįjį skruostą bei abiem rankom pastūmė J. S., dėl ko ši atsitrenkė į sieną ir susimušė nugarą, A. G. delnu sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į dešinįjį skruostą, abiem rankom sugriebė J. S. už kaklo, o G. Š. taip pat sugriebė J. S. už kaklo ir abi smaugė nukentėjusiąją, tokiais veiksmais sukėlė J. S. fizinį skausmą ir padarė kairio žando, kairės ausies kaušelio, kaklo priekinio paviršiaus, dešinio dilbio, dešinės plaštakos nykščio odos nubrozdinimus, dešinio žasto, nugaros dešinės pusės poodines kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
ji, 2018-03-08 apie 11.00 val., V. Z. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), rankine tyčia trenkė per vonios veidrodžio, kurio vertė 200 eurų, lentynėles, jas sudaužė ir įskėlė, spyrė koja į vieną miegamojo baldų spintelę, po to spyrė į kitą miegamojo baldų spintelę, abiejų spintelių vertė 100 eurų, jas sulaužė, tokiu būdu sugadino svetimą V. Z. priklausantį turtą. Šiais tyčiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji A. G. kaltės dėl jai inkriminuojamų veikų nepripažino ir paaiškino, kad ji išsiskyrė su buvusiu vyru V. Z.. Sūnus N. Z., kuriam buvo tuo metu apie 1,9 metai, liko gyventi su tėvu. Ji pagal teismo sprendimą turi teisę lankyti sūnų N.. Tačiau vyras jai neleidžia matytis su sūnumi, pakalbėti telefonu. Kovo 7 ji paskambino savo buvusiam vyrui, kad leistų pakalbėti su sūnumi, bet neleido. Kadangi kovo 7 dieną ji negalėjo pakalbėti su sūnumi, todėl kovo 8 dieną kartu su mama atėjo (duomenys neskelbtini), kur ir pati anksčiau gyveno. Tuo metu ji buvo 5 mėnesį nėščia, susinervinusi. Atėjo tikslu pasimatyti su vaiku, nes neleido pasišnekėti telefonu. Kai J. (nukentėjusioji) atidarė duris, ji pasisveikino ir pasakė, kad nori paimti vaiką, nueiti su juo į kavinę. Nukentėjusioji pasakė, kad neduos vaiko, kad ji (A. G.) jam niekas, kad neduoda pinigų vaiko išlaikymui. Tačiau ji duoda pinigų vaiko išlaikymui. Pokalbis su J. (nukentėjusiąja) vyko buto koridoriuje, pastaroji įleido ir ji su mama įėjo. Nežino, kodėl J. taip su ja kalbėjo. Ji yra N. motina, o turi žemintis ir prašyti vaiko. Norėjo aprengti N., tačiau J. neleido, pasakė: “Tu jo negausi“. Prasidėjo konfliktas. Pokalbyje dalyvavo ir jos mama, sakė, kad jie ką nori, tą ir daro.
Įėjus su mama į butą, koridoriuje vyko pokalbis. J. ją išprovokavo, J. ją pastūmė, neleido, tada ji pastūmė J.. Tada ji paėmė už rankų ir pasodino J. jau kambaryje. Pirma ją pastūmė nukentėjusioji J., neleido eiti. Kai pasodino nukentėjusiąją, pati nuėjo į kambarį, kur pradėjo rengti vaiką. Užsirakino kambaryje, o nukentėjusioji atėjo su peiliu, atidarė spyną ir pradėjo eiti link jos su peiliu. Ji, A. G., supyko ir koja spyrė į spintelę iš pykčio. Ta spintelė jau anksčiau buvo sulaužyta, vos laikėsi. Kai ji spyrė, spintelė nukrito. Tada ji aprengė vaiką, tuo metu pykosi su J.. Išėjo pro duris kartu su mama, o J. bėgo iš paskos, šaukė „bėk, bėk“. O ji su vaiku nuėjo į kavinę. Ir tik paskui sužinojo, kad policija buvo iškviesta. Ji pastūmė spintelę, kuri jau buvo sulaužyta. Tačiau tuo metu J. ėjo į ją su peiliu.
Dar atsakinėdama į klausimus nurodė, kad ji nukentėjusiąją J. pastūmė ir pasodino pasakydama, kad pastaroji jos gyvenimo netvarkys. Nebuvo užlaužusi rankų nukentėjusiajai, jokio skausmo pastaroji nejautė. Į dešinį skruostą nukentėjusiajai nesudavė. Už kaklo buvo sugriebus, tačiau nesmaugė, tik nuleido, kad atsisėstų. Mama tuo metu buvo šalia ir sakė, kaip taip galima elgtis, kad neleidžiama vaikui matytis su mama. Jos pačios mama J. atžvilgiu nieko nedarė, jokių veiksmų neatliko, tik pykosi, gal pasistumdė. Nes nukentėjusioji kliudė. Nežino, kokius sužalojimus nustatė medikai J. S.. To nesupranta. Joms išeinant sužalojimų ant nukentėjusiosios nesimatė. Nukentėjusioji neverkė, pagalbos neprašė, ėjo ramiai. Mano, kad nukentėjusioji sužalojimus sugalvojo. Spyrė tik į vieną spintelę. Lentyną prie veidrodžio sulaužė, to neneigia, lentyna kainuoja 10 eurų. Tuo metu jai buvo isterika. 2018-03-08 nebuvo skirta diena pasimatymui su vaiku. Su V. Z. atvykimą suderino, nes prieš tai dieną skambino ir pasakė, kad ateis. Bute V. Z. nebuvo tuo metu kai atėjo. Visą tą sceną vaikas matė, jis verkė. Išvedė vaiką iš buto savo noru, jis norėjo su ja eiti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Kaltinamoji G. Š. kaltės dėl jai inkriminuojamos veikos nepripažino ir paaiškino, kas ji su dukra A. G. atėjo pasiimti N.. Buto duris atidarė J. ir nenorėjo jų įleisti. Tačiau kažkokiu būdu jos įėjo ir prasidėjo žodinis konfliktas. J. nedavė vaiko paimti, N. buvo jai (J.) už nugaros. Smulkmenų nepamena. Tačiau kai paėmė vaiką, J. pastūmė A. į pilvą, kuri tuo metu buvo nėščia. Ir tada A. pasodino J. ant sofos. A. paėmė vaiką – N. ir nusivedė į miegamąjį ir užsirakino su spyna. Ji ten pradėjo N. rengti. J. vaikščiojo po kambarį pirmyn- atgal, nuėjo į balkoną, tada į koridorių ir šaukė: “ žmonės, žmonės, padėkit muša“. Ji tikra artistė, niekas jos nemušė. Kai šaukė ir niekas neišėjo, grįžo į kambarį, vaikščiojo ir vis kartojo :“ką aš padariau“, ėmėsi už galvos. Po to iš virtuvės paėmė peiliuką ir ėmė atidarinėti miegamojo duris. Kai atidarė, užėjo pas A.. Ir tuo metu A. išsigando, kad J. su peiliu, ir koja spyrė į spintelę, kad J. nesužalotų vaiko ar jos pačios. Ji pati nieko nematė. Po to vaiką reikėjo aprengi viršutiniais rūbais, bet J. neleido. O po to sutiko, davė striukę aprengti vaiką. Jau kai jos buvo lifte, J. šaukė :“Palaukit, aš su jumis važiuosiu“. Ir tuomet jos nuėjo laiptais pėstute, o J. važiavo liftu.
Ji pati nukentėjusiosios atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, tik stovėjo ir stebėjo. Jos dukra A. jokių veiksmų J. atžvilgiu neatliko. Nukentėjusioji jų atžvilgiu taip pat jokių veiksmų neatliko. Ji pati kol buvo bute su nukentėjusiąją nebendravo, pastaroji pati su savimi kalbėjosi. Nepamena, ar dukra A. kalbėjo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji nedavė paimti vaiko, priešinosi. Vaikas stovėjo gale, kažkas buvo, bet dabar jau nepasakys. Ji pati palietusi fiziškai J. nebuvo. Tą dieną nebuvo kviesta pagalba, policijos pareigūnai. J. turėjo telefoną, kuris buvo kambaryje ant lentynos. J. tą telefoną norėjo paimti ir numetė, nes jis buvo aukštai. Dukra A. nebuvo prisilietusi, tik apsistumdė. Apsistumdė –J. stūmė A. į pilvą, pastaroji gynėsi ir A. pasodino J. ant sofos. Ir tada vaikas atsilaisvino, nes vaikas buvo J. už nugaros. J. už rankos riešo sugriebusi nebuvo. Dukters negynė, nes jos kalbėjo ir negalvojo, kad stums. Nežino kokie sužalojimai nustatyti nukentėjusiajai. Su medikų išvada ji nesutinka, J. pati galėjo sau padaryti sužalojimus, ar padaryti juos V. Z., nes jis konfliktiškas. Ji ėjo kartu su dukra, nes ją V. Z. ne vieną kartą buvo sumušęs. A. vaiką paėmė už rankos ir nusivedė į kambarį. J. neleido nusivesti vaiką į kitą kambarį. Tačiau ji tik vaikščiojo po kambarį. Ji tuo metu taip pat stovėjo kambaryje, kuriame buvo J.. Pati nėjo į miegamąjį. Nekvietė policijos kai J. buvo su peiliu, nes ši tik atidarė užrakintą kambarį. Nebuvo baisu, kad J. ką nors padarys A. ar vaikui. Kas kur ėjo ji jau tiksliai nepamena. Ta sofa, kur buvo pasodinta J., nebepamena kur. Tačiau ne šalia durų, daugiau kampe. Kai viskas vyko vaikas buvo J. už nugaros, o kai J. sėdėjo, nepamena ar vaikas pats paėmė A.už rankos ar ne. Pati į vonios kambarį, tualetą ji nebuvo įėjusi. Už gerklės ir kaklo J. neėmė, telefono iš jos neatiminėjo. Tualete sudaužytos veidrodžio lentynos, sulaužyta spintelė – nežino kas tai padarė, nieko nematė, paaiškinti negali. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad ji prižiūrėjo vaiką N. Z., buvo namuose. Paskambino į duris, kai pažiūrėjo pamatė tik A.. G. buvo šone ir jos nesimatė. Kai atidarė duris, iššoko motina ir tuomet pamatė, kad jos dviese. Pagalvojo, kad kažkas ne taip. Pasakė joms palaukti, kol paskambins V. ir paklaus kame reikalas. Jos kažką atsakė – nepamena ką, pastūmė ją, ji atšoko prie spintos, o jos įbėgo į butą. Tada abi tiesiai prie spintos. Tada ji paklausė, kas joms suteikė teisę landžioti po svetimą spintą. Kai taip pasakė, G. jai trenkė į veidą du kartus, pasipylė ašaros, o A. tada trenkė vieną kartą. Kai paklausė už ką jos ją muša, atsakė, kad už viską, kas buvo gera. Tada ji paėmė telefoną ir pradėjo rinkti numerį. A. nuėjo įkalbinėti vaiką, kad eitų su ja. Vaikas nenorėjo, nes turėjo su tėvu kažką remontuoti. A. pasakė N., kad su ja važiuos, o ne su tėvu. Kai ji pradėjo rinkti numerį, G. norėjo atimti, nesugebėjo atimti, tada pakvietė A., kuri užlaužė jos rankas už nugaros, jai pradėjo skaudėti pečius. G. tuomet ištraukė telefoną ir numetė ant grindų, telefonas sudužo. Ji paklausė, kaip dabar paskambins. Jos atsakė negražiai. Tada N. nubėgo į miegamąjį, o A. ten užsidarė su vaiku, jį įkalbinėjo, aprengė N., uždėjo pėdkelnės ir kelnes. Vaikas bėgiojo po lovą ir nenorėjo eiti kartu su A.. Matė, kad A. kratė vaiką, klausė ko nori su tėvu gyventi.
Ji vaiko nelaikė. Nuėjusi paėmė žirklutes, nedideles, atidarė jomis duris, vaikas pradėjo bėgioti po lovą. G. tuo metu nuėjo į vonią. Paklausus, ką ji daro vonioje, pastaroji išėjo, paėmė ją, J. S., ir prie sienos pastatė. Jai skaudėjo pečius, liko pėdsakas. Paskui A. paėmė rankinuką ir pasakė savo mamai eiti. Kai ją pastūmė prie sienos, tada A. aprengė vaiką ir pradėjo kojomis daužyti spintelių dureles. Po to atidarė tualeto duris stipriai, sugarino vyrius ir sudavė rankinuku į veidrodį ir sudužo veidrodžio lentynėlė. Ji pasakė nebėgioti vaikui, nes buvo stiklo šukės. Vaikas nubėgo po stalu ir verkė, drebėjo. Ji pasakė N., kad eitų su mama, kad nieko negali padaryti. A. paėmė dvejus vaikiškus džinsus, o G. kepurėlę. Ji pasakė, kad tos kepurės N. nenešioja, tada A. pasakė, kad ji (J. S.) tą kepurę tuos suris ir kai G. atidavinėjo tą kepurę, su kepure jai du kartus per veidą sudavė. Ji prašė nemušti, negąsdinti vaiko. Dar buvo atidariusi duris į koridorių, šaukė pagalbos, skambino į duris, bet nieko nebuvo. Dar A. jai sakė, kad kitą dieną ateis su pistoletu, visus nužudys ir sudegins, sumuš mašiną.
Kai jos jau aprengė N., A. jai pirma pagriebė už gerklės ir paguldė ant sofos, tada prišoko G.a ir abi ją smaugė. Pradėjo dusti ir tada ją paleido. Buvo mėlynės, ranką apdraskė. N. dar prašė A., kad jos nedusintų. Tada jos išėjo, o ji atsikėlė nuo sofos, pastovėjo. Tada užsimetė striukę, išėjo iš buto į koridorių. Lauke jau sakė N., kad neverktų. Kai jos išėjo, ji nuėjo pas kaimynę ir paprašė telefono paskambinti V. Z.. Ji susitiko kaimynę, kurios pavardės nežino, apačioje, verkė, pasakė, kad smaugė. Kaimynė iš savo telefono paskambino. O V. Z. važiuodamas namo paskambino policijai. Po įvykio ji kreipėsi pas medikus. Ji juto skausmą nuo visų suduotų smūgių. Verkė, kai sudavė per veidą. Pas medikus kreipėsi kitos dienos ryte. Papasakojo gydytojui kaip buvo, gydytojas išrašė vaistų. V. Z. jai jokių sužalojimų nepadarė. A. jai žodžiu grasino, sakė kitą dieną ateis su pistoletu. Kovo 8 d. nebuvo pistoleto, tik pasakymas žodžiu. Kaimynė buvo užėjusi į butą. Nežino, kodėl A. ją puolė. Daugiau puolė ją A.. Mama du kartus sudavė, A.vieną kartą, abi smaugė. Iki to įvykio A. ėmė vaiką kada norėjo ir nebuvo jokių konfliktų. Apie teismo sprendimą ji nieko nežinojo. V. Z. bute ji dažnai būna, prižiūri vaiką. Vonios veidrodis tas pats, niekas nebuvo remontuojama. Lentynėlės veidrodžio nėra. Dvi miegamojo baldų spintelės tos pačios yra. Siena apgadinta yra likusi, neremontuota. Grindys taip pat neremontuotos.
Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad A. G. jo buvusi žmona, sutiko duoti parodymus, ir paaiškino, kad kovo 8 dieną jis turėjo laisvadienį, vaikas nėjo į darželį. Buvo pas mamą kai paskambino verkdama teta ir pasakė, kad pavogė N.. Važiuodamas namo paskambino policijai. Grįžęs namo matė kaimynę bute, buvo netvarka. Paskui atvyko policija. Grįžo namo apie pietus. Vonioje buvo stiklų ir koridoriuje, nes buvo sudaužyta stiklinė lentynėlė. Spintelės – buvo apgadintos ir sulaužytos. Išvažiuojant bute buvo gražu ir niekas nebuvo sulaužyta. Grįžus - buvo nulaužytos dviejų spintelių durelės miegamajame. Jos pirktos iki įvykio, prieš 10 metų kažkur, veidrodžių senumas 4-5 m. Jam grįžus J. S. buvo apsiverkusi, drebėjo. Verkdama pasakojo apie įvykį. Ji vaiką prižiūri apie 4,5 metų. Anksčiau jos tokios neteko matyti. Ar buvo sužalota nekreipė dėmesio, nes grįžus po 3 min atvyko pareigūnai. Bandė prisiskambinti A., važiavo į Šeškinę, kur žinojo, kad gyvena A., į komisariatą. Vieną kartą prisiskambino ir N. verkdamas pasakė, jam viskas gerai. Dėl vaiko buvo bendras susitarimas dėl lankymo. Kovo 7 jam skambino A., tačiau jie nieko nesutarė. A. kaltino jį atėmus vaiką, ji numetė ragelį. Dėl vaiko lankymo jie nieko nesutarė, jis sakė, kad kitą dieną vaikui reikės pas gydytoją. J. S. žinojo apie leidimą A. bendrauti su vaiku. A. galėjo ateiti bet kokią dieną ir paimti bei matytis su vaiku. Viskas buvo gerai iki kovo 8 d. Nebuvo kliūčių A. matytis su vaiku.
Jis reiškia civilinį ieškinį 690,80 eurų, kurį palaiko. Tai turtinė žala. Į žalą įskaičiuotas ir antstolių darbas, 100 eurų. Meistras suskaičiavo remonto sąmatą, kas irgi įeina į sumą. Jis pats nieko netvarkė. Remonto dar nedarė. Tai pinigų suma, kuri reikalinga atstatyti daiktų padėtį. Lentynėlės ir spintelių vertė nustatyta meistro.
Ekspertas J. M. P. parodė, kad išvadą Nr. G798/2018(01) tvirtina. J. S. nustatyti penki nubrozdinimai, dvi kraujosruvos, visi sužalojimai skirtingose kūno dalyse, reiškia kiekvienas padarytas atskiru poveikiu. Kiek žmonių padarė sužalojimus nustatyti negalima. Net negalima pasakyti kokiu daiktu. Penki nubrozdinimai – įbrėžimai. Tas nubrozdinimų porūšis – įbrėžimai. Daikto tiksliai negali pasakyti. Nukentėjusiajai veide nustatytas dinaminis nubrozdinimas. Patinimų, kraujosruvų veide ekspertas nefiksavo, nors nukentėjusiosios apžiūra buvo atlikta kitą dieną po įvykio. Nustatyta kairio žando, kairės ausies kaušelio įbrėžimas – tai dinaminis slydimas. Negali paneigti, kad tai liko nuo nagų. Dinaminiai nubrozdinimai padaromi daiktu, kuris turi ribotą paviršių, tai gali būti ir ranka, gali būti ir kitu daiktu. Visos kūno dalys savo ranka prieinamos. Jis negali paneigti prielaidos, kad asmuo tokius sužalojimus galėjo padaryti pats. Sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia – jis nežymus.
Liudytojas A. Ž., Vilniaus apskrities VPK 6 PK veiklos skyriaus tyrėjas, teisme parodė, kad 2018-03-08 dirbo 1603 ekipaže su tyrėja A. L. K.. Apie 11 valandą gavo iškvietimą apie įvykį (duomenys neskelbtini). Atvykę suprato, kad žmonės kreipėsi į pareigūnus dėl dviejų įvykių. Vienas įvykis – V. Z. pranešė, kad neteisėtai, nepagrįstai paimtas jo vaikas, buvusios žmonos Z.. Antras įvykis – J. S. pranešė, kad atėję į butą (duomenys neskelbtini) A. Z. ir G. Š. sukėlė konfliktinę situaciją ir norėjo paimti vaiką. Kai J. S. neleido, jos pradėjo stumdytis, naudojo prieš ją fizinį smurtą ir sudaužė mobilųjį telefoną. Tiek V. Z., tiek J. S. norėjo rašyti pareiškimą. Jie apžiūrėjo įvykio vietą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atvykus į butą jis pats kalbėjosi su J. S., o kolegė su V. Z.. Bute matėsi stiklo šukės, sudaužytas telefonas, buvo praviros tualeto durys ir ten matėsi netvarka. J. S., kalbėjo rusų kalba, buvo labai susijaudinusi, rodė paraudimo žymes. J. S. pasakojo, kad jai būnant (duomenys neskelbtini), į buto duris kažkas paskambino. Jai pravėrus duris, į butą, jos teigimu, įsiveržė G. Š. su A. G. ir norėjo pasiimti V. Z. vaiką.J. S. prižiūrėjo tą vaiką. Ji nurodė, kad A. Z., dabartinė pavardė G. yra šio vaiko mama, o G. Š. yra N. Z. močiutė. Kaip teigė J. S., jos norėjo savavališkai tą vaiką išvesti. Kai J. S. pasakė, kad neleis to padaryti ir paskambins vaiko tėvui, kaltinamosios sukėlė konfliktinę situaciją ir kai J. S. bandė paskambinti V. Z., išmušė telefoną iš jos rankų ir nukritęs telefonas sulūžo ar buvo sudaužytas. Pranešėjos teigimu, jai buvo suduoti du smūgiai ranka į veidą, ji buvo pastumta, ją stumdė abi – tiek G. Š., tiek A. Z.. Kažkuri iš moterų ją pastūmė į vonios ar tualeto duris, ją smaugė. Ji nurodė, kad tai darė abi kaltinamosios. Visa tai pareiškėjai sukėlė fizinį skausmą.
Kai atvyko į (duomenys neskelbtini)., bute buvo V. Z. ir J. S.. Tuo metu nei vaiko, nei močiutės bute nebuvo. J. S. sakė, kad išėjo prieš 10-15 min. Jie tarnybiniu automobiliu buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), kur deklaravusios gyvenamąją vietą ar gyveno anksčiau G., bet buto durų niekas neatidarė. Būnant laiptinėje, V. Z. skambino abiem kaltinamosioms, bet niekas nekėlė. Paskui prisiskambino vienos iš kaltinamųjų draugui ar sugyventiniui, tai pastarasis pasakė, kad vaikui viskas gerai, jis su motina. Dėl fizinio skausmo sukėlimo, suduotų smūgių, stumdymo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikti pirminiai veiksmai. Kiek pamena, jo kolegė padarė nukentėjusiosios nuotrauką. Buvo pasiūlyta iškvieti medikus, bet moteris atsisakė, o visus procesinius veiksmus atliko Laisvės pr. 80. Buvo iškviestas vertėjas. Nukentėjusioji rodė paraudimą kakle, sakė, kad jai skauda, bet ryškesnių kraujosruvų nematė. Moteris skundėsi, kad jai skauda kaklą. Jai taip pat buvo labai skaudu, kad ją abi moterys purtė ir trenkė į vonios duris.
Liudytoja A. L. K., policijos pareigūnė, parodė, kad darbo metu gavo iškvietimą ir su kolega atvyko į Pašilaičių rajoną, tikslaus adreso nepamena. Bute buvo vyriškis- buto savininkas ir dvi moterys. Moteris su kuprele – J. S. ir vyriškis teigė, kad atvyko vyriškio sūnaus mama ir per jėgą išsivežė vaiką. J. S. aiškino, kad prižiūrėjo vaiką, atėjo vaiko mama, ji neleido mamai vaiko išsivesti, bet moteris vis tiek išsivedė paėmusi už rankos. Vėliau įvykio dieną ji bendravo su vaiko mama telefonu ir ši paaiškino, kad jai neduoda su vaiku matytis. Jie apžiūrėjo butą, buvo darytos foto nuotraukos. Matėsi ant grindų sudužęs telefono aparatas, vonioje ar tualete buvo sudužusi viena stiklinė lentyna. J. S. pasakojo, kad kai ji nenorėjo leisti vaikui išeiti, įvyko grumtynės ir jų metu iškrito mobilus telefonas ir sudužo lentyna. Nukentėjusioji buvo gal šiek tiek išsigandusi, pasimetusi.
Ji bendravo su nukentėjusiąja, ar matėsi sužalojimai – nepamena. Dar ji nukentėjusiąją fotografavo. Kiek dabar prisimena, lygtai jos kaklas buvo rausvas. Nuo ko rausvas kaklas – nepamena. Pareigūnai fotografuoja asmenį, kai žmogus skundžiasi, kad jis patyrė fizinį smurtą, skausmą. Taip šiuo atveju ir buvo. Nukentėjusioji sakė, kad vaiko motina tai padarė. Ji prisimena, kad ant nukentėjusiosios matėsi tik paraudimas ant kaklo. Daugiau ji nieko dėl sužalojimų nesakė.
2018-03-08 nukentėjusioji J. S. protokole-pareiškime parodė, kad 2018-03-08 ji buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bute kartu su mažamečiu vaiku N. Z., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris yra jos sūnėno V. Z. sūnus. Apie 11.10 val. išgirdo du skambučius į duris. Mažametis vaikas N. Z. nubėgo prie durų, pažiūrėjo į durų akutę ir pasakė, kad atėjo mama A. Z.. Ji pažiūrėjo į durų akutę ir pamatė, kad už buto durų stovi A. Z., jai už nugaros kažkas stovėjo, tačiau kas nepamatė. Ji atrakino buto duris. Atidariusi duris pamatė, kad prie jų stovi A. Z. ir jos motina vardu G., kurios pavardės nežino. Jos abi pastūmė ją nuo durų ir įsiveržė į butą. Jos abi šaukė, pasakė, kad pareiškėja yra ,,niekas" N. Z., pavadino ją ,,prostitute". Ji pasakė, kad paskambins sūnėnui V. Z.. Paėmė į ranką mobilų telefoną ,,Nokia". Pamačiusios, kad ji paėmė mobilų telefoną jos abi sugriebė jai už rankų, užlaužė jas už nugaros, o mažamečio vaiko N. Z. močiutė atėmė iš jos mobilų telefoną, kai jos duktė A. Z. laikė ją už rankų. G. atėmusi iš jos mobilų telefoną, sviedė jį ant grindų ir sudaužė. Ji paklausė, kodėl sudaužė mobilų telefoną, tada vaiko močiutė G. sudavė jai delnu du kartus į veidą, o jos dukra A. Z. sudavė jai vieną kartą delnu į veidą. Dėl šių smūgių ji pajuto fizinį skausmą, apsiverkė. Paklausė ,,už ką mane mušate?". Taip pat pasakė ,,iš ko skambins?", o ji atsakė jai necenzūriniu žodžiu. N. Z. pradėjo verkti, pasakė, kad šiandien nenori važiuoti su mama, nori pabūti su tėčiu, o atvažiuos pas ją rytoj. A. Z. į tai atsakė, kad nevažinės jo pasiimti kasdieną, bei apskritai jis turi gyventi su ja. Jos ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, visaip žemino. Po to abi paleido jos rankas, o A. Z. nuvedė vaiką į miegamąjį, užsidarė su juo kambaryje, kad ji negalėtų ten patekti. Ji liko svetainės kambaryje su G.. G. nuėjo į vonią, pastarosios paklausė: ,,ko jūs ten ieškote?", ji atsakė, kad nieko. Ji G. pasakė, kad nereikia vaikščioti ir uždarė vonios duris. Ji nuėjo prie miegamojo kambario durų. Atidarė duris, pamatė, kad A. Z. išėjo iš kambario kartu su N. Z.. Ji paprašė A. Z. nusiraminti ir netraumuoti mažamečio vaiko. A. jai atsakė, kad "jūs man nenurodinėsite" bei papriekaištavo, kad jie visi sugadino jai visą gyvenimą. Kažkuriuo momentu jie visi nuėjo į svetainės kambarį. A. Z. negražiai kalbėjo, liepė jai nutilti, vadino ją ,,sena kekše" ir kitais necenzūriniais žodžiais. Jos abi, A. Z. ir jos motina G. sugriebė ją rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti ir pargriovė ją ant sofos. Kai ji jau pradėjo gargaliuoti, jos abidvi ją paleido. Smaugdamos jos sukėlė jai fizinį skausmą, ji negalėjo kvėpuoti. Visa tai matė mažametis vaikas N. Z., kuris išsigando, o vėliau pasislėpė po stalu. Paleidusios ją, abi ištraukė vaiką iš po stalo, jį aprengė ir išėjo iš buto. Šio įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą. Prieš ją A. Z. ir jos motina G. naudojo fizinį smurtą (b.l.1)
Pranešime apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2018-03-08 11,00 val. bute (duomenys neskelbtini), A. G. ir G. Š. smurtavo prieš J. S. matant mažamečiui vaikui N. Z..(b.l.15)
2018-03-08 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, kur yra kampas tualeto durų ir svetainės kambario, ant grindų mėtosi visiškai sudaužyto mobilaus ryšio telefono (MRT) Nokia 5-6 dalys. Nustatyta be kitų aplinkybių, kad tualeto kambaryje sudaužyta vonios veidrodžio dalis, t.y. veidrodžio spintelės stiklas, stiklo šukės nukritusios ant kriauklės ir grindų(b.l.17-25).
Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą 2018-08-03 Centro informacinėje sistemoje užfiksuotus du skambučius iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini).
2018-04-16 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti pateikti garso įrašai (b.l.28). Apžiūros protokole užfiksuota, kad vienas pranešimas patalpintas faile "download_10.102.186.21_2018-03-08_11-41-56_25.03". Pranešimo informacija: data - 2018-03-08, laikas - 11 val. 41 min. 56 sek., trukmė - 4. 04 val., pranešta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas, prisistatęs V. Z. (V. Z.), prašo iškviesti policiją ir praneša, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjusi jo buvusi žmona A. Z. sukėlė konfliktą, sugadino daiktus, grasino tetai, kuri padeda jam prižiūrėti penkiametį sūnų. Apie tai jam pranešė paskambinusi teta, jis ten važiuoja. Sūnaus globa ir gyvenamoji vieta nustatyta teismo su juo. Pokalbis vyksta lietuvių kalba, pranešėjas kalba su akcentu. Antras pranešimas patalpintas faile "download_10.102.186.21_2018-03-08_20-00-30_25.01". Pranešimo informacija: data - 2018-03-08, laikas - 20 val. 30 sek. , trukmė - 1 min. 35 sek., pranešta iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini). Pranešėjas vyras (pagal balsą ir pranešimo turinį - V. Z.) praneša, kad šiandien kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą dėl to, kad iš namų jo buvusi žmona pasiėmė sūnų, dabar jau 20. 00 val., o vaiko dar nėra namuose. Matymasis su sūnumi motinai nustatytas teismo sprendimu, šiandien ji negalėjo jo pasiimti. BPC darbuotoja nurodo komisariato telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo vyras turėtų skambinti ir klausti informacijos. Pokalbis vyksta rusų kalba.
2018-03-09 VTMT specialisto išvada Nr. G 798/2018(01) patvirtina, kad J. S. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairio žando, kairės ausies kaušelio, kaklo priekinio paviršiaus, dešinio dilbio, dešinės plaštakos nykščio odos nubrozdinimai, padaryti kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), dešinio žasto, nugaros dešinės pusės poodinė kraujosruvos padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018-03-08) (b.l.43).
Iš 2018-03-16 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.4452) matyti, kad užfiksuota buto adresu (duomenys neskelbtini), būklė .Be kitų aplinkybių užfiksuota, kad vonios kambaryje sudaužyta viena iš sieninio veidrodžio lentynėlių, kita lentynėlė įskilusi. Kambario spintelės stalčius – sulaužytas
Žemesnės instancijos teismas
2015-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta V. Z. ir A. Z. santuoka. Nepilnamečio vaiko – N. Z. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu – V. Z.. Šalys susitarė, kad viena kitai nedarys jokių kliūčių bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei auklėti. Susitikimų ir bendravimo laikas nėra ribojamas ir nė vienas sutuoktinis negali jo riboti. (b.l.53-56).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamosios A. G. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, bei ir kaltinamosios G. Š. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiųjų J. S., V. Z. parodymais, liudytojų A. Ž., A.L. K. parodymais, eksperto J.M. P. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga.
Teismas visų pirma vadovaujasi ir teisingais laiko nukentėjusiosios J. S. parodymus, kurie proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, jie patvirtinti kitais ištirtais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nukentėjusioji J. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad G. Š. ir A. G. atėjusios į butą, kuriame ji prižiūrėjo vaiką, sukėlė konfliktą, abi jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: G. Š. sugriebė už rankos riešo, A. G. užlaužė rankas, G. Š. atėmė mobilaus ryšio telefoną, G. Š. sudavė du kartus delnu į skruostą, A. G. delnu sudavė vieną kartą į veidą, po to abi sugriebė rankomis už kaklo ir smaugė. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jos parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu, jie neprieštarauja liudytojų A. Ž., A.L. K., nukentėjusiojo V. Z. parodymams, eksperto J.M. P. paaiškinimams ir rašytinei baudžiamosios bylos medžiagai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad pirmiausia jai kaltinamosios užlaužė rankas, o po to abi sudavė smūgius į veidą (b.l.1,1t.), o teisme teigė kad veiksmai buvo atlikti kita seka –pirmiausia sudavė į veidą (G. du kartus, A.vieną kartą), o po to jai užlaužė rankas, tačiau teismas vertina, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Patį smurto jos atžvilgiu faktą, asmenis, kurie tai padarė, nukentėjusioji vienodai įvardijo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, o nustatant kaltinamųjų atliktų veiksmų eiliškumą nukentėjusiosios atžvilgiu teismas vadovaujasi pirminiame protokole užfiksuotomis aplinkybėmis (b.l.1,1t.), nes šie parodymai buvo duoti iš karto parėjus labai nedideliam laiko tarpui po įvykio.
Savo sumušimo bei patirto fizinio skausmo faktą nukentėjusioji J. S. patvirtino kreipdamasi su pareiškimu į policiją(b.l.1-2) bei pas medikus. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą. J. S. parodymai atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie J. S. padaryto sužalojimo lokalizaciją ir padarymo laiką. Specialisto išvadoje (b.l.43) nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta šie kūno sužalojimai: kairio žando, kairės ausies kaušelio, kaklo priekinio paviršiaus, dešinio dilbio, dešinės plaštakos nykščio odos nubrozdinimai, padaryti kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), dešinio žasto, nugaros dešinės pusės poodinė kraujosruvos padaryta kietu buku daiktu (daiktais), kurie padaryti galimai 2018-03-08. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokios specialisto nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina J. S. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas patvirtino šią išvadą, paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatyti penki nubrozdinimai, dvi kraujosruvos, visi sužalojimai skirtingose kūno dalyse, o tai reiškia kiekvienas padarytas atskiru poveikiu.
Teismo posėdžio metu ekspertas J.M. P. nurodė, kad jis negali paneigti prielaidos, jog sužalojimus, kurie specialisto išvada konstatuoti J. S., asmuo gali pasidaryti pats. Tačiau ištyrus įrodymus teisme tokių duomenų – kad sužalojimus nukentėjusioji J. S. sau pasidarė pati nėra. Tik A. G. ir G. Š. iškėlė tokią versiją, kad nukentėjusioji susižalojo pati ar ją galimai sužalojo V. Z.. Akcentuotina, jog byloje jokių duomenų, kad J. S. būtų sužalojęs V. Z. ar kažkokie kiti asmenys, nėra. Tuo labiau, kad nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė, kad būtent kaltinamoji G. Š. ir kaltinamoji A. G. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, ją sužalojo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas policijos pareigūnas A. Ž., iš karto pagal iškvietimą vykęs į įvykio vietą, patvirtino, jog nukentėjusioji aiškino, kad jos atžvilgiu smurtą vartojo G. Š. ir A. Z. (G.), abi ją smaugė, dėl ko juto fizinį skausmą. Detalizavo, jog nukentėjusioji jam rodė paraudimą kakle. Kita pareigūnė A.L. K. taip pat prisiminė ir patvirtino, jog J. S. kaklas buvo rausvas. Nurodė, kad ji fotografavo nukentėjusiąją, o nuotraukos daromos tuo atveju, jei asmuo skundžiasi patyręs fizinį smurtą ir skausmą. Teismas tiki liudytojų parodymais, nes nukentėjusiosios kaklo priekinio paviršiaus sužalojimo faktas patvirtintas objektyviais bylos duomenimis - specialisto išvada(b.l.43) ir jis teismui jokių abejonių nekelia. Tokie liudytojų parodymai neprieštarauja nukentėjusiosios J. S. parodymams.
Kaltinamoji A. G. nors neigė kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau pripažino vykusio konflikto su nukentėjusiąja J. S. faktą, pripažino, kad buvo paėmusi nukentėjusiajai už kaklo, tačiau nesmaugė, o tik pasodino. Tokios kaltinamosios A. G. nurodytos aplinkybės neprieštarauja nukentėjusiosios J. S. parodymams, kuri taip pat nurodė, kad vyko konfliktas tarp jos ir abiejų kaltinamųjų dėl vaiko paėmimo. Vykusio konflikto faktą pripažino ir kaltinamoji G. Š..
Kaltinamųjų A. G. ir G. Š. parodymus, kad jos nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo smurto ir neatliko veiksmų, kurie nurodyti joms pareikštame kaltinime, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus, pasirinktą gynybos poziciją, ji paneigta aukščiau aptartais kaltės įrodymais.
Vertinant priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų (siekis paimti vaiką), ir pasekmes, atsiradusias to konflikto pasekoje (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas, svetimo turto sugadinimas), teismas pažymi, kad kaltinamosios A. G. siekis bendrauti su nepilnamečiu vaiku, susitikimai su juo, kas įtvirtinta 2015-01-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, nešalina šiuo atveju A. G. ir G. Š. baudžiamosios atsakomybės.
Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji A. G. ir kaltinamoji G. Š. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamųjų veiksmai padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyti visiškai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. Jų veika teisingai kvalifikuota kaip BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jos įvykdė nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu smurtinius veiksmus: G. Š. laikė už rankos riešo, A. G. užlaužė nukentėjusiajai rankas už nugaros, abi sudavė smūgius į veidą delnu – G. Š. du kartus, o A. G. vieną kartą bei abi smaugė nukentėjusiąją. Dėl tokių minėtų smurtinių kaltinamųjų A. G. ir G. Š. veiksmų nukentėjusioji J. S. patvirtino jautusi fizinį skausmą. Nusikaltimas įrodytas.
Dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje
A. G. inkriminuota, kad ji sugadino svetimą V. Z. turtą – sudaužė ir įskėlė vonios lentynėles suduodama rankine bei spyrė ir sulaužė miegamojo spinteles.
Kaltinamoji A. G. kaltę dėl šios veikos neigė, tačiau pripažino sulaužiusi lentyną prie veidrodžio vonioje ir spyrusi į vieną spintelę. Nurodė, jog galimai veidrodžio lentyna kainuoja 10 eurų. Nukentėjusioji J. S., buvusi įvykio vietoje ir betarpiškai dalyvavusi įvykyje, parodė, kad A. kojomis daužė spintelių dureles, o atidariusi tualeto duris, rankinuku sudavė į veidrodį ir sudužo veidrodžio lentynėlė. Tokie A. G. ir J. S. parodymai šioje dalyje iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, todėl teismas jais vadovaujasi.
Nukentėjusysis V. Z. patvirtino, kad iki įvykio spintelės ir veidrodžio lentynėlės buvo sveikos, nors ir naudotos. Grįžęs namo kovo 8 d. po J. S. skambučio, jis rado vonioje sudaužytą stiklinę lentynėlę bei buvo apgadintos dvi spintelės – nulaužytos abiejų spintelių durelės.
Policijos pareigūnas A. Ž. patvirtino, kad buvo praviros tualeto durys ir matėsi netvarka, o L.A. K. patvirtino mačiusi, kad tualete buvo sudužusi viena stiklinė lentyna.
Iš 2018-03-08 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje, nustatyta, kad tualeto kambaryje sudaužyta vonios veidrodžio dalis, t.y. veidrodžio spintelės stiklas, stiklo šukės nukritusios ant kriauklės ir grindų (b.l.17-25).
Abejoti teisme apklaustų liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Pati kaltinamoji A. G. iš esmės neneigia veidrodžio lentynėlės sugadinimo fakto.
Faktą, kad sulaužytos spintelės, sudaužyta veidrodžio lentynėlė konstatavo ir antstolis.Iš 2018-03-16 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.44-52) matyti, kad užfiksuota buto adresu (duomenys neskelbtini), būklė. Be kitų aplinkybių užfiksuota, kad vonios kambaryje sudaužyta viena iš sieninio veidrodžio lentynėlių, kita lentynėlė įskilusi. Kambario spintelės stalčius – sulaužytas.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.).
Aukščiau išvardinta įrodymų visuma pakankama išvadai, kad kaltinamoji A. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamosios sugadinto turto vertė viršija 5 MGL. Jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamosioms bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamųjų A. G. ir G. Š. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji G. Š. anksčiau neteista, dirba, bausta administracine tvarka.Jos įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.).
Kaltinamoji A. G. neteista, nebausta administracine tvarka, augina mažametį vaiką. Jos įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 str. 3 d.).
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios A. G. ir kaltinamosios G. Š. asmenybę, kurios teisiamos pirmą kartą, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajai A. G. ir kaltinamajai G. Š. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
BK 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė taikyti kaltinamųjų atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas nesutinka su tokia prokurorės pozicija. Atsižvelgtina, kad kaltinamosios nėra anksčiau patrauktos baudžiamojon atsakomybėn už tokio pobūdžio veiksmus, nėra teistos, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jos anksčiau naudojo smurtą nukentėjusiosios ar kitų asmenų atžvilgiu. Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nukentėjusioji J. S. negyvena kartu su kaltinamosiomis, o smurto proveržis buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, sukeltas įvykusio konflikto su J. S. dėl vaiko paėmimo. Šiuo konkrečiu atveju manytina, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė yra pakankama pasiekti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje.
V. Z. pareiškė byloje 690,80 eurų civilinį ieškinį (b.l.72-75) dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia sąmata (b.l.67), kur paskaičiuota darbų už 222,34 Eur, pinigų priėmimo kvitu – 20 Eur (b.l.68), antstolio kvitu, kur nurodoma 98,80 Eur suma(b.l.73). Nurodo, kad vonios veidrodžio vertė 200 Eur, sudaužyto telefono 50 Eur, sugadintų dviejų miegamojo spintelių vertė 100 Eur.
Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Kaltinamoji A. G. su ieškiniu nesutiko. Tačiau nurodė galėjusi savo veiksmais padaryti 35 eurų žalą.
Civilinis ieškinys tenkinamasis dalies.
Byloje kaip minėta yra įrodyta, kad tarp kaltinamosios A. G. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių –svetimo turto sugadinimo - yra priežastinis ryšys. Tačiau pažymėtina, jog telefono sugadinimas kaltinime nei vienai iš kaltinamųjų nėra inkriminuotas, todėl nukentėjusysis nepagrįstai reikalauja priteisti telefono vertę iš kaltinamosios A. G..
Teismų praktikoje kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019). Nukentėjusysis V. Z. sugadintą turtą – dvi spinteles ir veidrodžio lentynėles įvertino viso 300 eurų suma. Ištyrus įrodymus teisme nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamosios A. G. veiksmų sugadinus V. Z. priklausančius daiktus, pastarajam buvo padaryta 300 eurų žala. Kita ieškinio reikalavimų dalis nėra tiesiogiai susijusi su A. G. nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Sąmatoje(b.l. 67) paskaičiuoti darbai nėra atlikti, be to, byloje nėra įrodyta, kad sąmatoje nurodytų darbų atlikimo būtinybę sąlygojo kokie nors kaltinamosios A. G. veiksmai. Faktinių aplinkybių konstatavimas buvo paties nukentėjusiojo apsisprendimo rezultatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23,00 iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose.
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23,00 iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23,00 iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymo įstaigose.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę A. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant ją visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai darbo biržoje.
Kardomąją priemonę G. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiojo V. Z. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamosios A. G. nukentėjusiojo V. Z. naudai 300 (tris šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.