Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. ir nuteistojo L. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Z. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per pirmus keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant per pirmus keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš L. B. ir Z. B. solidariai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteista 280,66 Eur.

Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš L. B. ir Z. B. R. G. naudai priteista 4175,34 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl L. B. dalyvavimo įvykdant BK 284 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad L. B. kaltė padarius BK 284 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šiaulių apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl L. B. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje.

9.1. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius L. B. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją, neva jis nedalyvavo darant inkriminuojamas veikas ir prie R. G. nebuvo net prisilietęs, ir visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. G., liudytojų N. G., A. P., J. P., S. L. parodymais, byloje esančiu vaizdo įrašu, kurį pateikė S. L., bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad L. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

9.2. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016). Dėl to šiuo atveju nuteistajam L. B. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar rodančios, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis ir spėjimais.

9.3. Apeliantas L. B. apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei savo kaltę iš esmės ginčija tokiais pačiais argumentais, kaip ir viso proceso metu, t. y. nurodydamos, jog jis nedalyvavo inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, nukentėjusiojo net nepalietė, aplinkybės, jog jis būtų mušęs R. G., nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, be to, teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo ir jo žmonos N. G. parodymais, nes jų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais.

9.4. Nors nuteistasis L. B. neigia dalyvavęs įvykdant inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir teigia prie nukentėjusiojo net neprisilietęs, apygardos teismo vertinimu, tai yra tik gynybinė nuteistojo versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurią (versiją) paneigia byloje esančių patikimų ir apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų visuma, patvirtinanti L. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 294 straipsnio 2 dalyje.

9.7. Pažymėtina, kad nuteistojo L. B. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų įvykdymo ir tuo pačiu nukentėjusiojo parodymų teisingumą patvirtina ir liudytojos N. G. parodymai apylinkės teisme. Liudytoja N. G. teisme nurodė, jog jos vyras R. G. grįžęs namo jai pasakė nesikišti, nes nuostolius B. atlygins, kai išsiblaivys, tuomet ji nuėjo į pavėsinę ir atsisėdo, R. G. nuėjo prie ūkinio pastato, paskui jį nuėjo L. B., R. G., pasiėmęs metalinį strypą, norėjo iš kiemo išvaryti B., prie ūkinio pastato tarp L. B. ir jos vyro vyko grumtynės, girdėjo šauksmus, jos vyrą L. B. parvilko į kiemą kruviną, vėliau jos vyrą pradėjo mušti ir Z. B. (3 t., b. l. 29–30). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas L. B., liudytojos N. G. parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog ir jis (L. B.) dalyvavo sumušant nukentėjusįjį, nes būtent tik L. B. nuėjo paskui R. G. link ūkinio pastato, tuomet įvyko konfliktas ir nukentėjusįjį jau kruviną į kiemą partempė pats L. B., kur toliau buvo tęsiami smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu.

9.8. Aplinkybę, jog dėl 2019 m. liepos 10 d., apie 22 val., G. kiemo sodyboje vykusio konflikto, kuriame dalyvavo N. G., R. G., I. B., Z. B. ir L. B., buvo sukeltas didelis triukšmas ir tuo buvo sutrikdyta šalia G. sodybos gyvenančių asmenų rimtis, patvirtino apylinkės teisme apklausti liudytojai S. L., A. P., J. P. (3 t., b. l. 27–28). Pagrindo abejoti šių asmenų parodymais nėra.

9.9. Byloje esantys rašytiniai duomenys taip pat patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos N. G. parodymų teisingumą, jų nurodytų incidento metu vykusių įvykių chronologinę tvarką bei tai, jog nusikalstamas veikas R. G. atžvilgiu įvykdė ir L. B., t. y. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, jog liudytojas S. L. pateikė DVD laikmeną su filmuota medžiaga, kurioje galimai užfiksuotas įvykis nukentėjusiojo kieme (1 t., b. l. 28–30), daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėta DVD laikmena ir joje esantys vaizdo įrašai (pateikti S. L.), kuriuose užfiksuotas įvykęs konfliktas nukentėjusiojo sodybos kieme (2 t., b. l. 34–37). Pažymėtina, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vienas asmuo (galimai R. G.) iš tiesų į savo kiemą nuėjo pirmas, iš paskos jam ateina dar du asmenys, ir vienas asmuo ateina į kiemą gerokai atsilikęs, pirmasis į kiemą įėjęs asmuo nueina link kieme esančios pavėsinės, stabteli prie pavėsinės ir toliau vienas nueina už pavėsinės, tuo tarpu pirmajam asmeniui nueinant už pavėsinės matosi pasirodęs kažkoks trumpas šviesos šaltinis pavėsinėje ir kiti du asmenys buriuojasi šalia pavėsinės, ketvirtasis asmuo taip pat ateina link pavėsinės, pirmajam asmeniui nuėjus už pavėsinės, matosi, kaip jo ėjimo kryptimi įsijungia šviesa ir pirmasis asmuo (galimai R. G.) grįžta link pavėsinės kažką laikydamas rankoje arba rankose (pagal nuteistųjų ir nukentėjusiojo parodymus – metalinį vamzdį), link pirmojo asmens (galimai R. G.) pro pavėsinę nueina vienas aukštesnis asmuo, kitas – žemesnis lieka, matosi kaip aukštesnis asmuo iš karto puola pirmąjį asmenį (galimai R. G.) ir tuo metu už pavėsinės bent du asmenys grumiasi, nematyti, jog asmuo, turėjęs kažkokį daiktą rankose, būtų tą daiktą pakėlęs virš galvos (užsimojęs), toliau vaizdo įraše matyti kažkoks sujudimas prie pavėsinės, tačiau, kiek konkrečiai asmenų ir ką jie daro, negalima įžiūrėti. Taigi, vaizdo įrašas paneigia L. B., Z. B., I. B. parodymus ir patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos N. G. parodymus, jog ne nukentėjusysis pirmasis puolė, jog R. G. laikytu vamzdžiu neužsimojo, nes, kaip matyti iš vaizdo įrašo, to padaryti nespėjo, nes iš karto buvo užpultas, be to, ikiteisminio tyrimo metu R. G. nurodė, jog aukštesnis yra L. B., o stambesnis – Z. B. (2 t., b. l. 62–64), tai vėlgi patvirtina, jog būtent L. B. praėjo pavėsinę ir būtent jis pirmasis puolė nukentėjusįjį.

9.10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis liudytojos I. B. teisme duotų parodymų dalimi, jog L. B. nėjo prie ūkinio pastato iš paskos R. G., kad R. G. puolė jos sūnų ir L. B. į strypą nebuvo įsikabinęs, kad tik jos vyras Z. B. ritosi su R. G.. Pažymėtina, jog, kaip nurodo apeliaciniame skunde L. B., įvykyje betarpiškai dalyvavo ir jo motina I. B., pati I. B. to neneigia, nurodo mačiusi iš esmės visas incidento detales, kaip neva R. G. su metaliniu strypu trenkė L. B. per galvą, išskyrus smūgių sudavimą pačiam nukentėjusiajam (3 t., b. l. 30–33). Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, jog I. B., būdama L. B. motina, tendencingai neprisiminė aplinkybių, kurios sunkina jos sūnaus padėtį, be to, visiškai nelogiška, kad I. B., betarpiškai dalyvavusi įvykyje, jį stebėjusi, mačiusi, kaip neva nukentėjusysis trenkė jos sūnui L. B. ir būtent iki šio neva buvusio smūgio mačiusi ir prisiminusi visas įvykio detales, vėliau nematytų ir neprisimintų tolesnių buvusių įvykių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje esantis jau aptartas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina, o paneigia I. B. nurodomas aplinkybes dėl vykusios įvykių sekos ir asmenų atliktų veiksmų. Taigi, šios aplinkybės kelia abejonių I. B. duotų parodymų, susijusių su L. B. veiksmais įvykio metu, patikimumu, galimybės patikrinti šių I. B. parodymų patikimumą BPK numatytomis priemonės nėra, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo I. B. parodymais spręsdamas dėl L. B. kaltės. Be to, apylinkės teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo ir Z. B. parodymų dalimi, neva tik jis vienas ritosi ir trenkė nukentėjusiajam, nes Z. B. apskritai kaltės nepripažino, nurodė, kad visus veiksmus atliko gindamasis, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas nustatė priešingai ir dėl to Z. B. apeliacinio skundo nepateikė, tai šiuo atveju neleidžia Z. B. parodymų laikyti patikimais ir jais vadovautis.

9.11. Atkreiptinas apelianto L. B. dėmesys, jog vien tai, kad ir pats nukentėjusysis įvykdė nusikalstamą veiką (sugadino svetimą, L. B., turtą), niekaip nepašalina paties L. B. atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nes šioje byloje yra vertinama ir sprendžiama tik dėl L. B. baudžiamosios atsakomybės, o ne nukentėjusiojo. Be to, nukentėjusiojo neteisėtas elgesys jau buvo įvertintas kitoje baudžiamoje byloje (Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-674/2020).

9.12. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti bylos duomenys (nukentėjusiojo R. G., liudytojų N. G., S. L., A. P., J. P. parodymai, byloje esantis vaizdo įrašas, kiti bylos duomenys) tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina L. B. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes dėl apelianto L. B. dalyvavimo įvykdant nusikalstamas veikas, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas apie tai, kad nuteistojo L. B. veiksmuose pasireiškė visi nagrinėjamų nusikalstamų veikų požymiai. Įvertinus aptartus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. B. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinti duomenų pakanka ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 294 straipsnio 2 dalį.

Dėl viešosios tvarkos sąvokos ir visuomenės rimties sutrikdymo

10. Apeliantas L. B. neteisus manydamas, jog savo veiksmais nesutrikdė visuomenės rimties, o apylinkės teismas netinkamai aiškino viešosios vietos sąvoką.

10.1. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

10.2. Pažymėtina, jog viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Taigi viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018) ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009).

10.3. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad L. B. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė viešoje vietoje. Nors L. B. nusikalstamas veikas įvykdė privataus gyvenamojo namo kieme (nukentėjusiojo R. G.), vis dėlto šioje vietoje kiti asmenys, įskaitant ir L. B., privalėjo gerbti ir nepažeisti kitų žmonių (N. G. bei aplinkinių kaimynų) teisių, rimties bei jiems netrukdyti, tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, to nedarė. Be to, iš liudytojų S. L., A. P., J. P. duotų parodymų apylinkės teisme matyti, jog jie girdėjo buvusį triukšmą ir konfliktą G. namo kieme, todėl tai tik patvirtina, jog nuteistųjų pasirinktoje santykių aiškinimosi su nukentėjusiuoju vietoje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, nurodytos aplinkybės leido apylinkės teismui daryti pagrįstą, teismų praktiką atitinkantį sprendimą, jog N. ir R. G. kiemas šiuo atveju atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo sudėties požymį – viešoji vieta.

10.4. Teisėjų kolegija pažymi, jog gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-444/2013, 2K-491/2013, 2K-520-303/2015, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020, 2K-84-458/2020). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-278-511/2015). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

10.5. Šiuo atveju L. B. kartu su savo tėvu Z. B. viešoje vietoje, reikalaudami atlyginti žalą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu ir dėl to nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, L. B. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus, veikos padarytos vėlyvu paros metu (apie 22 val.). Iš I. B. ir N. G. parodymų teisme matyti, kad dėl įvykusio konflikto abi liudytojos buvo išgąsdintos, N. G. bijojo dėl vyro gyvybės, be to, dėl smurtinių L. B. ir Z. B. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu kilo sumaištis, liudytoja N. G. mėgino apginti savo vyrą ir užstoti nuo tolesnių nuteistųjų smurtinių veiksmų, tačiau nuteistieji savo nusikalstamus veiksmus baigė tik po to, kai N. G. pasakė apie vaizdo kamerą kaimynų kieme, tai patvirtina L. B. įžūlų, niekinantį elementarias moralės bei elgesio normas elgesį bei nepagarbos demonstravimą aplinkiniams ir aplinkai. Liudytojai S. L., A. P., J. P. teisme patvirtino, jog girdėjo kilusį triukšmą dėl konflikto G. kieme, konfliktas ir triukšmas truko apie valandą laiko, tai šiuo atveju patvirtina, jog buvo sutrikdyta ir kaimyninių gyventojų rimtis. Be to, dėl įvykusio konflikto buvo iškviestos ir specialiosios tarnybos – greitoji medicinos pagalba, policija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. B. savo veiksmais neabejotinai ir akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veika atitinka BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl atstovavimo išlaidų

11. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. apeliaciniu skundu prašo jo naudai iš nuteistųjų Z. B. ir L. B. priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų, kurias jis patyrė ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jį atstovaujant advokatei R. K., dėl kurių apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepasisakė.

11.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

11.2. Iš 2019 m. gruodžio 11 d. advokatės R. K. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. sumokėjo advokatei už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 500 Eur (3 t., b. l. 14). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos advokatės R. K. paslaugoms apmokėti yra pagrįstos, proporcingos teiktai pagalbai, nėra pagrindo abejoti atstovės nukentėjusiajam teiktų paslaugų tinkamumu, pagrindo mažinti šių išlaidų taip pat nėra, todėl R. G. turėtos išlaidos atstovės advokatės R. K. paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistųjų Z. B. ir L. B. lygiomis dalimis nukentėjusiojo naudai. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nors buvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti:

Priteisti iš nuteistųjų Z. B. ir L. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai po 250 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.