- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-01
- Bylos Nr.
- ATP-406-135/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02513-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria netenkintas J. K. skundas ir paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nubausti J. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už tai, kad jis 2015-06-09, 3.00 val., Šiaulių r. sav., kelias (duomenys neskelbtini), 63,00 km, vairuodamas transporto priemonę ,,Mercedes- Benz C250“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo priešpriešinio eismo juosta kelyje su skiriamąją juosta, sukeldamas pavojų eismo saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9 p. reikalavimus.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. apskundė jį Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi J. K. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2015 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 40N-33509854-15.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K. prašo pakeisti Šiaulių apskrities VPK 2015-07-10 nutarimą ir jo veiką perkvalifikuoti pagal LR APTK 124¹ str. 1 d. ir skirti nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose.
Nurodo, kad jis nesutinka su jo veiksmų teisine kvalifikacija. Tvirtina, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų eismo saugumui. Pažymi, kad važiavo anksti ryte (3 val.), šalikele, įsijungęs avarines šviesas, nedideliu (apie 20-30 km/val.) greičiu, t. y. ėmėsi priemonių, padedančių užtikrinti eismo saugumą, be to, įvertino tai, kad kelyje nebuvo kitų eismo dalyvių ir buvo mažai tikėtina, kad tokiu paros metu per trumpą laiką (važiavo tik apie 300 m) jie būtų pasirodę, o jei būtų pasirodę, apelianto tvirtinimu, būtų galėjęs nekeičiant krypties jiems dar prie jo neprivažiavus sustoti, kadangi važiavo šalikele ir nedideliu greičiu. Atsižvelgdamas į tai, nemano, kad jo veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui.
Tvirtina, kad jis savo kaltę pripažino tik dėl nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau niekada nesutiko, jog padarė ATPK 124² str. 2 d. nurodytą pažeidimą. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas nenustatė visų ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nurodytai veikai būdingų požymių ir byloje nėra surinktų objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jo padarytas KET pažeidimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų, kaip tai aiškinama teismų praktikoje, ir kėlė eismo ar žmonių saugumui. Mano, jog vien tai, kad suvokė, jog pažeidė KET, nebuvo pakankamo pagrindo jo veiksmus kaip kvalifikuoti kaip ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, nes taikant tokią praktiką, dauguma Kelių eismo taisyklių pažeidimų turėtų būtų kvalifikuojami kaip chuliganiškas vairavimas, kadangi paprastai asmuo, vairuodamas ir darydamas KET pažeidimą, supranta, kad daro pažeidimą (pvz.: viršijant greitį). Nurodo, kad iš teismų praktikos matyti, jog teismai tokios pozicijos nesilaiko jeigu nėra įrodytos tyčios iš chuliganiškų paskatų (Vilniaus apygardos teismo 2015-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-264-318/2015). Pažymi, jog teismų praktikoje chuliganiškas vairavimas visuomet siejamas su aiškiu žmogaus ar visuomenės negerbimu, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimu (Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-07 nutartis byloje Nr. ATP-442-360/2015 ir 2015-06-02 nutartis byloje ATP-299-360/2015), asmens elgesiu, kuris yra įžūlus, demonstratyvus ir pavojingas (Vilniaus apygardos teismo 2015-04-29 nutartis Nr. ATP-441-200/2015; Šiaulių apygardos teismo 2015-06-06 nutartis byloje Nr. ATP-273-300/2013 ir 2010-03-15 nutartis byloje Nr. II-10-621/2010).
Nurodo, kad jis suprato, jog važiuodamas šalikele priešinga eismui kryptimi pažeidžiu KET, tačiau tikrai nesuprato, kad tokie jo veiksmai yra chuliganiškas vairavimas ir galėtų būti kvalifikuojami kaip ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, nes jokių chuliganiškų paskatų, kaip jos suprantamos ir aiškinamos teismų praktikoje, jis neturėjo ir tikrai nesiekė sukelti pavojaus. Tvirtina, kad jis tik nenorėjo pavėluoti į darbą (buvo tik pradėjęs dirbti, todėl bijojo jau pirmomis darbo dienomis pasirodyti nepareigingu ir dėl to netekti darbo), todėl nutarė sutrumpinti kelią ir vietoj 6 km, t. y. 3 km iki apsisukimo ir 3 km atgal (važiuojant pagal eismą, apsisukimas yra už 3 km važiuojant link (duomenys neskelbtini) r.), pavažiuoti apie 300 m priešinga kryptimi (link Šiaulių m.) ir įvažiuoti į reikiamą kelio dalį.
Atsižvelgdamas į tai, nubaustasis tvirtina, jog Šiaulių apylinkės teismas netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai jo padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal LR ATPK 124² str. 2 d.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Šiaulių apskrities VPK pareigūnų nurodyta priežastis, dėl kurios jis apsisukimo vietoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 527, įvažiavo į kitą kelio, su skiriamąja juosta, („mus pamatęs“) yra tik spėjimas ir šis spėjimas yra klaidingas, nes galima suprasti, jog jis tokiais veiksmais siekė išvengti policijos. Pažymi, kad policijos pareigūnų nepastebėjo (policija stovėjo kitoje kelio, su skiriamąja juosta (su atitvaru), pusėje nei jis važiavau ir buvo tamsu). Nurodo, kad į kitą kelio dalį (t. y. į tą kelio pusę, kurioje stovėjo policijos pareigūnai) minėtoje apsisukimo vietoje įvažiavo, nes nuo jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), iš kurios važiavo į darbą ir tai buvo pirmasis įvažiavimas į tą kelio dalį, kuria leidžiamas eismas Šiaulių m. kryptimi. Apelianto nuomone, tik dėl to teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog jis KET pažeidė grubiai.
Nurodo, kad ATPK 124² straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui nutarimą šio ATPK straipsnio pagrindu, turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė, tačiau kelių eismo taisyklių konkretus punktas, detalizuojantis jo chuliganiško vairavimo požymius, skundžiamajame nutarime pareikštame kaltinime nėra nurodytas, o protokole ir nutarime apsiribota tik Kelių eismo taisyklių 9 punktu, kuriame yra įtvirtintos tik bendros kelių eismo dalyvių pareigos ir kurių pažeidimas tikrai neatspindi pažeidimo, kuris kvalifikuotas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas sprendžia, jog skundžiamajame nutarime jam suformuluotas kaltinimas yra nekonkretūs ir tai jau yra esminis pažeidimas.
Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant ne tik kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (LVAT nutartis administracinėje byloje N756-l35/2008), bet ir turi būti nurodytas atsakomybę už pažeidimą nustatantis aktas, t. y. tiksliai suformuluota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija, o vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Apeliantas skunde remiasi ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. a punkto nuostatomis. Pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013, 2AT-43-2014).
Mano, kad jis buvo nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d. nesant pakankamai jo kaltės įrodymų dėl šio pažeidimo, todėl netinkamai kvalifikuota jo veika ir neištirti visi įrodymai, kuriais Šiaulių AVPK grindė jo kaltę. Mano, kad jo veiksmai turėtų vertinami kaip KET XIV skirsnio pažeidimas (Transporto priemonių išsidėstymas kelyje) ir jo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str.
Taip pat nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo argumentus dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo - jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas norint išsaugoti darbą, yra charakterizuojamas teigiamai, prižiūriu globos reikalingus senyvo amžiaus tėvus, neturi galiojančių nuobaudų, todėl teisės vairuoti atėmimo klausimas buvo išspręstas netinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. K. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, t. y. 2015-06-09, 3.00 val., kelias (duomenys neskelbtini), 63,00 km, vairuodamas transporto priemonę ,,Mercedes- Benz C250“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo priešpriešinio eismo juosta kelyje su skiriamąją juosta, sukeldamas pavojų eismo saugumui.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. ATPK 124² str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.
Apeliantas nurodo, kad 201506-09, apie 03.00 val. nakties, jis, bijodamas pavėluoti į darbą, norėjo sutrumpinti kelią nutarė sutrumpinti kelią ir pavažiuoti apie 300 m priešinga kryptimi (prieš eismą) ir įvažiuoti į reikiamą kelio dalį. J. K. neneigia, jog taip pažeidė KET, tačiau tvirtina, kad toks jo elgesys nekėlė pavojaus eismo saugumui, nes buvo naktis, jis važiavo įsijungęs avarinius signalus, o jei būtų artėjusios kitos transporto priemonės, jis būtų sustojęs ir taip išvengęs avarinės situacijos. Apelianto manymu, faktiškai tai buvo atsitiktinis ir netyčinis dalykas, susiklostęs dėl to, jog jis siekė sutrumpinti kelią nuvykimui į darbą ir toks jo važiavimo būdas nekelė jokio pavojaus aplinkiniams ir negali būti traktuojamas kaip chuliganizmas. Iš apelianto skundo galima daryti išvadą, jog jis neneigia nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su padarytu jų vertinimu.
Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentai ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. K. chuliganiškai vairavo automobilį, suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui, dėl mažareikšmės dingsties – siekdamas sutrumpinti kelią į Šiaulių miestą - važiavo prieš nustatytą eismo kryptį tamsiu paros metu kelio ruožu, kuris patenka į transeuropinį tinklą (E77), ir šiuo kelio ruožu transporto priemonių judėjimas yra intensyvus. Nenustatyta, kad apeliantui buvo būtina nesilaikyti nustatytos judėjimo krypties. Akivaizdu, kad J. K. tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau ir parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė jiems realų pavojų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganišku, kas atitinka ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį, todėl jo pažeidimą perkvalifikuoti į ATPK 124¹ str. 1 d., kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo, nes šiame straipsnyje atsakomybė kyla už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, ne sustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklė. Tokių faktinių aplinkybių nagrinėjimo byloje nenustatyta.
Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Ir nors apeliantas skunde tvirtina, jog KET 9 punkte yra įtvirtintos tik bendros kelių eismo dalyvių pareigos ir kurių pažeidimas neatspindi jo padaryto pažeidimo, todėl jam kaltinimas yra nekonkretus ir tai yra esminis pažeidimas, su kuo iš dalies skundą nagrinėjantis teismas sutinka, tačiau teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių būtų negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, dėl kurių būtų negalima nustatyti pažeidimo esmės, nenustatyta, juolab, kad apeliantas jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto neneigė, pripažino, kad važiavo priešpriešinio eismo juosta pažeisdamas KET.
Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad byloje nebuvo atsižvelgta į jo argumentus dėl ATPK 30¹ str. straipsnio taikymo, t.y. į tai, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas norint išsaugoti darbą, yra teigiamai charakterizuojamas teigiamai, prižiūri globos reikalingus senyvo amžiaus tėvus, neturi galiojančių nuobaudų.
Teismas nesutinka su šiais argumentais, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas sprendė ATPK 30¹ str. taikymo galimybę ir konstatavo, jog apeliantas nepateikė duomenų apie išskirtines aplinkybes, dėl kurių būti galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Su tuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas ir sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo J. K. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga.
Išnagrinėjus bylą, daroma išvada, kad J. K. pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 2 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.