Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Pažarskis, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal nubaustojo L. L. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, kuria netenkintas nubaustojo L. L. skundas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Keliu patruliu rinktines 2011 m. birželio 15 d. nutarima nubausti L. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 1 900 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 23 menesiams,

L. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už tai, kad jis 2011-06-04, apie 7.45 val., Tuskulenu-Šeimyniškiu g., Vilniuje, vairuodamas automobili „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greicio, chuliganiškai vairuodamas žiedineje sankryžoje, nesuvalde automobilio, slysdamas apsisuko, taip sukeldamas pavoju savo ir kitu eismo dalyviu saugumui.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-10-28 nutartimi netenkino nubaustojo L. L. skundo ir paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Keliu patruliu rinktines (toliau – Keliu patruliu rinktine) 2011-06-15 nutarima.

Nubaustasis L. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-10-28 nutarti ir Keliu patruliu rinktines 2011-06-15 nutarima, nubaudžiant ji pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. ir neskiriant teises vairuoti transporto priemones atemimo. Nurodo, kad teismas netinkamai ivertino administracinio teises pažeidimo bylai reikšmingas aplinkybes. Jis ivykio metu iš tiesu vairavo automobili „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) ir del galimai blogo automobilio sukibimo su smeleta kelio danga nesuvalde transporto priemones, kadangi transporto priemone slydo žiedineje sankryžoje ir apsisuko. Todel teismas nepagristai pripažino, kad jis, chuliganiškai vairuodamas žiedineje sankryžoje, sukele pavoju savo ir kitu eismo dalyviu saugumui. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje turejo buti ne tik išvardinti irodymai, bet ir išdestytas ju turinys, nurodant ju irodomaja galia, t. y. teismas privalejo pasisakyti del kiekvieno jo (L. L.) argumento bei irodymu, kurie galejo tureti esminiu pasekmiu administracinio teises pažeidimo bylos baigciai. Liudytoju (policijos pareigunu) A. D. ir V. M. parodymai turejo buti ivertinti ypac tiksliai ir remiantis objektyviais irodymais. L. L. manymu, jokiu objektyviu irodymu, t. y. vaizdo irašu, nesuinteresuotu asmenu parodymu, patvirtinanciu jo chuliganiška vairavima, šioje administracinio teises pažeidimo byloje nera.

Apeliantas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo atskleista administracinio teises pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., esme ir nenurodyta, ar jis kaltas del padaryto pažeidimo. Šis pažeidimas gali buti padaromas tik tycia. Nubaudžiant ji pagal mineta straipsni, buvo butina nustatyti, ar jis atliko valini veiksma, t. y. ar jis tycia chuliganiškai vairavo ir sukele pavoju visuomenes saugomiems geriams konkrecioje vietoje ir laiku. Atkreipia demesi, kad administracinio teises pažeidimo byloje nera ivykio metu važiavusiu automobiliu vairuotoju ar keleiviu parodymu, patvirtinanciu jo chuliganiška vairavima.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nubaustasis nuo 2008-12-01 iki šiol dirba vairuotoju, šis darbas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Kiekviena diena jis vairuoja bendroves „A (duomenys pakeisti)“ krovinini mikroautobusa, jis tik teigiamai charakterizuojamas darbovieteje ir visuomeneje. Nagrinejant jo administracinio teises pažeidimo byla, nebuvo atsižvelgta i visas minetas aplinkybes.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Administracines veiklos skyrius atsiliepime i apeliacini skunda prašo jo netenkinti. Nurodo, kad administracinio teises pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai ir patikimu irodymu, patvirtinanciu, jog L. L. chuliganiškai vairavo automobili administracinio teises pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku, todel nubaustojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d.

Nubaustojo L. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigunas) ivertina irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu ir teisine samone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvima ar nebuvima galima tik remiantis byloje surinktu irodymu visuma, o ne atskirais irodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi buti ivertintas surinktu irodymu pakankamumas, ju nuoseklumas, galimi ju prieštaravimai, logiškumas, atitinkamu duomenu nurodymo aplinkybes, irodymu šaltiniu patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad irodymu vertinimas, kaip materialines tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu isitikinimu. Vidinis isitikinimas – tai ne išankstinis isitikinimas, o irodymais pagrista išvada, kuri padaroma iš surinktu irodymu, kada išnagrinejami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, ivertinamas kiekvienas irodymas atskirai ir ju visuma. Nagrinejamu atveju buvo tinkamai ivertinti visi administracinio teises pažeidimo byloje surinkti irodymai ir teisingai konstatuota, jog L. L. padare jam inkriminuojama teises pažeidima.

Apeliantas nesutinka su Keliu patruliu rinktines ir apylinkes teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. itvirtinta administracinio teises pažeidimo sudeti. Šiame straipsnyje numatyta administracine atsakomybe už chuliganiška vairavima, tai yra keliu eismo taisykliu pažeidima del chuliganišku paskatu, kelianti pavoju eismo saugumui arba savo ar kitu žmoniu saugumui. Butinas šio administracinio teises pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismu praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, elementariu morales bei elgesio normu niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinanti požiuri i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444 – 1242/2010). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat butina nustatyti asmens tycinius veiksmus.

Teismo posedyje liudytoju apklaustas policijos pareigunas A. D. parode, kad šiu metu vasaros pradžioje, tikslios ivykio datos ir laiko neprisimena, jis kartu su policijos pareigunu V. M. vykde tarnybine užduoti, stovejo prie žiedo, kur sueina Žirmunu-Tuskulenu-Šeimyniškiu gatves, esancios parduotuves „Minskas“ aikšteles. Stovint jie pamate, kaip nuo tilto, pravažiaves ivažiavimus i Žirmunu ir Tuskulenu g., nesaugiu dideliu greiciu atvažiuoja automobilis VW „Golf“, kuris specialiai ivažiavo i žieda taip, kad cyptu padangos ir automobili specialiai neštu. Nemano, kad tai buvo nesaugus greicio pasirinkimas, priešingai, tai buvo padaryta specialiai. Vairuotojas važiavo puse žiedo taip, kad cyptu padangos, paskui ties ivažiavimu i Šeimyniškiu g. nesuvalde automobilio ir apsisuko. Policijos automobiliui stovint prie pat žiedo, vairuotojas parode, kaip negerbia policijos. Važiuodamas vairuotojas specialiai padidino greiti, prieš pat žieda specialiai dar padidino greiti, kad padangos pradetu cypti. Mano, kad vairuotojas negalvojo, jog nesuvaldys automobilio. Visi vairuotojai, ivažiuodami i žieda, vairuoja kulturingai, pasirenka saugu greiti. Šiuo atveju buvo važiavimas šonu, nuo ko automobili užneše. Tuo metu iš Tuskulenu ir Šeimyniškiu g. i žieda važiavo automobiliai. Vairuotojas apsisukdamas sukele jiems nepatogumu, vairuotojai negalejo apsispresti, ka daryti tokioje situacijoje (b.l. 53).

Teismo posedyje liudytoju apklaustas policijos pareigunas V. M. parode, kad tikslios datos neatsimena, apie 7.40 val. ryto, Žirmunu-Šeimyniškiu-Tuskulenu g. sankryžoje jis kartu su policijos pareigunu A. D. stovejo prie ivažiavimo i parduotuve „IKI“. Išgirdo garsu variklio garsa ir cypiancias padangas, susidare ispudis, kad greitai atvažiuoja „VW Golf“ automobilis. Vairuotojas ivažiavo i sankryža, berods, nuo Žirmunu tilto. Jis apsuko transporto priemone žiedo viduryje. Vairuotojas taip vairavo samoningai ir tycia, specialiai nuolat didindamas greiti, gal noredamas pasirodyti prieš drauge ar policija. Tai, kad vairuotojas didino greiti, matesi vizualiai, padangos vis labiau cypdavo, kol neapsuko automobilio. Padangos pradejo cypti del nepasirinkto saugaus greicio. Vairuotojas sukele pavoju sau, vežamam keleiviui, be to transporto priemone suskersavo, visiškai uždarydama eisma (b.l. 54).

Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos tokios pacios aplinkybes, kurias nurode ir liudytojais apklausti policijos pareigunai A. D. bei V. M. (b.l. 13, 15). Automobilio „VW Golf“ važiavimo trajektorija užfiksuota 2011-06-04 sudarytoje ivykio schemoje (b.l. 14).

Teismo posedyje liudytoju apklaustas A. G. parode, kad datos nepamena, tai galejo buti prieš 8 val. ryto, šia vasara, ruošesi važiuoti prie ežero. Jo automobili vairavo V. T., kadangi jis iš vakaro buvo išgeres. Prie parduotuves „Iki Minskas“ sedejo mašinoje ir lauke parduotuves atidarymo. A. G. mate, kad nuo tilto iš Antakalnio puses i žieda ivažiavo automobilis. Jis išgirdo slydimo ir stabdymo garsa, pažiurejes pamate, kaip automobili apsuko ir jis sustojo skersai kelio. Automobilis važiavo apytiksliai 70 km/h greiciu (b.l. 60).

Apeliacines instancijos teismas nenustate jokiu pagrindu, del kuriu liudytojai A. D., V. M. ir A. G. butu suinteresuoti duoti melagingus parodymus, nepagristai apkalbeti L. L., ju parodymai yra nuoseklus, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka administracinio teises pažeidimo byloje surinktus rašytinius irodymus. Todel minetu liudytoju parodymai laikytini patikimais.

Mineti irodymai patvirtina, kad L. L., vairuodamas automobili „VW „Golf“, nesaugiu dideliu greiciu važiavo nuo Žirmunu tilto, ivažiavo i Žirmunu-Tuskulenu-Šeimyniškiu g. sankryža dar labiau didindamas greiti, del ko pradejo cypti automobilio padangos, transporto priemone slydo. Pravažiavus puse žiedines sankryžos, automobilis apsisuko ir užtvere žiedines sankryžos viduri. Anksciau aptarti L. L. veiksmai neleidžia abejoti tuo, kad jis veike tycia. Administracinio teises pažeidimo byloje nenustatyta, kad nubaustajam buvo butina važiuoti automobiliu nesaugiu greiciu prieš ivažiuojant i žiedine sankryža, dar didinti greiti žiedineje sankryžoje, del ko automobilis pradejo slysti, o transporto priemones padangos – cypti. L. L. vairuojant tokiu budu, tuo metu iš Tuskulenu ir Šeimyniškiu g. i žiedine sankryža važiavo automobiliai. Vairuotojas apsisukdamas sukele jiems nepatogumu, vairuotojai negalejo apsispresti, ka daryti tokioje situacijoje. Akivaizdu, kad L. L. tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugu vairavima, taciau ir parode nepagarba kitiems vairuotojams bei sukele jiems realu pavoju. Ta aplinkybe, kad šioje administracinio teises pažeidimo byloje nebuvo apklaustas nei vienas iš vairuotoju, tuo metu važiavusiu i žiedine sankryža, nepaneigia padarytos išvados, kadangi tai patvirtino liudytojas A. D., kurio parodymai pripažinti kaip patikimi. Todel L. L. vairavimas pagristai pripažintas chuliganišku, kas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. itvirtinta administracinio teises pažeidimo sudeti.

L. L. teiginio, kad jis nesuvalde automobilio del galimai blogo transporto priemones sukibimo su smeleta kelio danga, nepatvirtina jokie administracinio teises pažeidimo byloje esantys irodymai. Tokia aplinkybe neužfiksuota eismo ivykio schemoje ar tarnybiniuose pranešimuose. Liudytojas V. M. parode, kad žiedineje sankryžoje nera smelio. Jis kartu su A. D. žiurejo asfalta. Kelio danga buvo tvarkinga, jeigu butu duobes ar kelio danga turetu itakos pažeidimui, tada butu pažymeta. Liudytojas A. G., kuris buvo priejes prie ivykio vietos, teismo posedyje taip pat nieko neminejo, kad kelio danga buvo smeleta.

Liudytojo V. T. teismo posedyje duoti parodymai, kad toje vietoje, kur apsisuko L. L. vairuojamas automobilis „VW Golf“, buvo smelio, prieštarauja administracinio teises pažeidimo byloje surinktiems irodymams, todel atmetami kaip nepagristi. Pažymetina, kad V. T. taip pat parode, kad automobilis „VW Golf“ ivažiavo i žiedine sankryža nuo Tuskulenu g. iš Kalvariju turgaus puses pirma eismo juosta (b.l. 58). Tokie liudytojo parodymai neatitinka šioje byloje nustatytu aplinkybiu, be to, pats liudytojas veliau patvirtino, kad jis melavo, del ko apylinkes teismas nusprende pradeti administracinio teises pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už melagingu parodymu davima. Todel liudytojo V. T. parodymai vertintini kaip neobjektyvus, kuriais negalima remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Atkreiptinas demesys, kad pats L. L. teismo posedyje dave nevisiškai nuoseklius parodymus. Iš pradžiu apeliantas nurode, kad jis ivažiavo i žiedines sankryžos trecia eismo juosta, visada butent taip daro (b.l. 55). Veliau L. L. jau tvirtino, kad jis ivažiavo i žiedines sankryžos antra eismo juosta, po to persirikiavo i trecia eismo juosta (b.l. 59). Vien apeliacinio skundo teiginiai, kad L. L. nuo 2008-12-01 iki šiol dirba vairuotoju, šis darbas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, jis tik teigiamai charakterizuojamas darbovieteje ir visuomeneje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nubaustojo pateikta versija del ivykio aplinkybiu yra teisinga, kadangi ji prieštarauja anksciau aptartiems patikimais pripažintiems irodymams.

Ivertinus visas minetas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teises pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai objektyviu irodymu, patvirtinanciu L. L. inkriminuoto pažeidimo padaryma. Pabrežtina, kad surinktu duomenu pripažinimas irodymais ir irodymu vertinimas yra organo (pareiguno), nagrinejancio administracinio teises pažeidimo byla, prerogatyva, todel vien tai, kad apeliantui nepriimtinos padarytos išvados del irodymu ir bylos faktiniu aplinkybiu vertinimo, nelaikytina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas.

Priešingai nei teigia L. L., apylinkes teismas skundžiamoje nutartyje ne tik išdeste šioje byloje ištirtus irodymus, taciau išsamiai ir argumentuotai pasisake del irodymu, patvirtinanciu nubaustojo kalte del padaryto pažeidimo, pateike kitu irodymu atmetimo motyvus, taip pat išsamiai pasisake del nubaustajam inkriminuoto teises pažeidimo kvalifikacijos. Taigi, apylinkes teismo nutartis atitinka Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimus.

L. L. paskirtos nuobaudos nera aiškiai per griežtos. Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. numatytas pažeidimas užtraukia bauda vairuotojams nuo vieno tukstancio iki dvieju tukstanciu litu su teises vairuoti transporto priemones atemimu nuo vieneriu iki dveju metu. L. L. padare šiurkštu Keliu eismo taisykliu pažeidima. Apelianto atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. L. L. atsakomybe sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus laiko padare tokios pacios rušies teises pažeidima, už kuri jam jau buvo paskirta administracine nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Apeliantas praeityje baustas 8 kartus administracine tvarka, visi pažeidimai susije su Keliu eismo taisykliu nesilaikymu (b.l. 18-22). Tai neigiamai apibudina nubaustaji, rodo, kad jis padare teises pažeidima ne atsitiktinai, o del savo paties antivisuomeniniu nuostatu, kurios jau buvo susiformavusios iki neteiseto poelgio. Todel jam tinkamai parinktos nuobaudos artimos sankcijos maksimumui. Nei teigiama darbovietes charakteristika, nei darbo pobudis nesudaro pakankamo pagrindo mažinti L. L. paskirtu nuobaudu sankcijos ribose, tuo labiau taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-10-28 nutarties nubaustojo L. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nera pagrindo.

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarti nepakeista ir netenkinti L. L. apeliacinio skundo.

Nutartis neskundžiama.