Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis M. B. 2015 m. sausio 27 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015-01-27, apie 19.57 val., Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas iš kelio į aikštelę, stipriai akseleruodamas ir taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu į įvairias puses, sukėlė pavojų į aikštelę įvažiuojančiai kitai transporto priemonei, šiais veiksmais padarė eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Kelių eismo taisyklių 4, 9, 27 punktuose, ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas 2015 m. vasario 10 d. nutarimu A. K. pripažino kaltu padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 434 Eur baudą ir atėmė specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Nesutikdamas su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2015 m. vasario 10 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. kreipėsi su skundu į Plungės rajono apylinkės teismą.

Plungės rajono apylinkės teismas paliko 2015 m. vasario 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą, A. K. skundo netenkino.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

LR 124² str. 2 d. numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Remiantis šių duomenų analize spręstina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto A. K., turinio, jis 2015-01-27, apie 19.57 val., Plungės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas iš kelio į aikštelę, stipriai akceleruodamas ir taip priversdamas vairuojamą automobilį slysti šonu į įvairias puses, sukėlė pavojų į aikštelę įvažiuojančiai kitai transporto priemonei, šiais veiksmais padarė eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Kelių eismo taisyklių 4, 9, 27 punktuose, ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. paaiškinime nurodė, kad į aikštelę įvažiavo ne elgdamasis chuliganiškai, o todėl, kad automobilis slidžiame kelyje pradėjo slysti (b. l. (administracinio teisės pažeidimo byla nenumeruota).

Vertinant tokius prieštaringus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo požymius vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Esant tokiai situacijai, būtina aptarti kaip liudytojų bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymus, įvertinti ir kitų byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumą.

Apklaustas kaip liudytojas R. A. teisme parodė, kad A. K. vairuojamas automobilis, įvažiavęs į salelę, slydo du kartus, dėl to mašiną vairavęs S. J. buvo priverstas staiga stabdyti tarnybinį automobilį. Vairuotojo paklausus, kodėl taip vairavo, pasakė, kad šiaip pakvailiojo, kad taip elgtis – pramoga, kad dažnai taip elgiasi ( b. l. 38).

Apklaustas kaip liudytojas S. J. teisme parodė, kad pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris įvažiavo į aikštelę, slydo didindamas greitį ir išvažiavo slysdamas, sukeldamas jiems pavojų ( b. l. 38).

Šie liudytojų parodymai neduoda pagrindo abejoti, kad A. K. automobilį vairavo chuliganiškai, nes jau vien liudytojo S. J. parodymai – pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris įvažiavo į aikštelę, slydo didindamas greitį ir išvažiavo slysdamas, sukeldamas jiems pavojų, įrodo A. K. tyčią elgtis chuliganiškai. A. K. suprasdamas, kad žiemos metu kelio danga slidi, tyčia didindamas greitį, dideliu greičiu įvažiavo į aikštelę ir joje akceleruodamas bandė apsisukti, taip leisdamas automobiliu slysti. Byloje nepateikta jokių chuliganišką vairavimą nuginčijančių duomenų, kad automobilis tik dėl slidžios kelio dangos ar nepasirinkto saugaus greičio slydo keliu.

Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymų tikrumu, nes byloje nėra duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodo ir apeliantas. Sprendimo priėmimui liudytojų vertinama situacija ir pateikiama galima išvada reikšmės neturi ir nereiškia, kad A. K. nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo. Tik institucija ar teismas, priimdami sprendimą, gali pateikti įrodymais pagrįstą išvadą, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Taigi analizuojant A. K. veiksmus matyti, kad jis suprasdamas, kad kelio danga slidi, specialiai didindamas greitį ir akceleruodamas, įvažiavo į aikštelę, taip keldamas pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui, kai taip elgtis nebuvo būtina, ir tai padarė tyčia dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekdamas save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar paties pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 2 d.

Ta aplinkybė, kad A. K. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių ATPK 257 straipsnio straipsnio nuostatų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Aukštesnės instancijos teismui adresuotame skunde A. K. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs apylinkės teismas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. K. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124² str. 2 d., pažeidėjo kaltė įrodyta bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2015 m. vasario 10 d. nutarimą remiantis vien tik A. K. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.