Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimo, kuriuo A. O. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 28 EUR bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 115 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., A. O. paskirta galutinė nuobauda - 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d., paskirtos 868 EUR baudos sumokėjimas išdėstytas per 24 mėnesių laikotarpį, įpareigojant pirmus 23 mėnesius mokėti po 37 EUR baudos, o likusį 1 mėnesį (dvidešimt ketvirtąjį) sumokėti 17 EUR baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio vyresnioji patrulė Sandra Idkinaitė 2014 m. gruodžio 28 d. A. O. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-23641328-14, kuriame nurodė, kad jis 2014 m. gruodžio 28 d. apie 16.30 val., vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Senuoju Pilaitės keliu, Sietyno, Gerbutavičiaus gatvėmis Vilniuje, policijos pareigūnams važiuojant tarnybiniu automobiliu pažymėtu skiriamaisiais ženklais, ir garsiniu signalu jį stabdant, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, ir esant blogoms oro sąlygoms, vingiuotame, slidžiame kelyje iš savo eismo juostos, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur ribotas matomumas. Tokiais tyčiniais veiksmais A. O. neleido policijos tarnybiniam automobiliui jo aplenkti ir sukėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124² str. 2 d., 124² str. 1 d.

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 28 EUR bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 115 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 289 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., A. O. paskirta galutinė nuobauda - 868 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismui nusprendus, kad jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti, paskirti švelnesnę, nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta, nuobaudą, neatimant specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę, ar paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

A. O. manymu, apylinkės teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, netinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, išimtinai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokolu, neįvertino tarpusavyje prieštaraujančių aplinkybių.

Apeliantas pažymi, kad jis šalikelėje sustojo, norėdamas patikrinti automobilio techninę būklę, o įsitikinęs, jog viskas tvarkoje, nuvažiavo toliau. A. O. pastebėjo, kad jam iš paskos važiuoja policijos automobilis, kuris nebuvo įjungęs švyturėlių ar garsinio signalo. Įvažiavus į Vilniaus vakarinį aplinkkelį, policijos automobilis įjungė švyturėlius. A. O., norėdamas praleisti policijos pareigūnus saugiame kelio ruože, padidino automobilio greitį. Siaurame kelyje, esant nepalankioms oro sąlygoms, prasilenkti nebuvo įmanoma. A. O. nemanė, jog policijos ekipažas stabdo būtent jo automobilį, nes nebuvo padaręs jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nors policijos automobilis įjungė švyturėlius, vėliau garsinį signalą, tačiau sustoti per garsiakalbius jam neliepė. Kai vėliau, įvažiavęs į Karoliniškių gyvenamąjį rajoną, A. O. pamatė artėjantį policijos automobilį, sustojo pats. Todėl nutarime nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas, jį stabdant garsiniu signalu, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, yra klaidingos ir neatspindi tikrosios įvykio eigos. Apylinkės teismas neįvertino, kaip pareiškėjas buvo stabdomas, ar reikalavimas sustoti buvo teisėtas, ar pareiškėjas tyčia nepakluso reikalavimui sustoti.

A. O. nuomone, jo automobilis buvo stabdomas pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukciją, kuri patvirtinta Lietuvos policijos komisariato 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673,. Šios instrukcijos 25 p. numatytos policijos pareigūno reikalavimo stabdyti transporto priemonę taisykles. Be to teismų praktika tvirtina, kad reikalavimas sustoti vairuotojui turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. O. buvo stabdomas garsiniu signalu, tačiau, pastarojo manymu, vien garsinio signalo įjungimas nereiškia, kad konkreti transporto priemonė yra stabdoma. Tai gali reikšti, kad policijos automobilis skuba į įvykio vietą ir kiti eismo dalyviai jį turi praleisti. Būtent taip pažeidėjas suprato policijos pareigūnų veiksmus. A. O. veiksmuose nebuvo tyčios nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų. Be to pareiškėjas pažymi, kad jis neturėjo jokio motyvo bėgti nuo policijos pareigūnų. Jis nesuvokė, jog yra stabdomas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ir pačiam administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeidėjas neleido policijos pareigūnams jo aplenkti, o tai atitinka jo aiškinimą apie įvykio aplinkybes. Taigi A. O. veiksmuose nėra administracinio pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. sudėties. Jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip policijos automobilio nepraleidimas ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 5 d.

Be to A. O. tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole jis dėl jame išdėstytų pažeidimų pripažino savo kaltę tik dėl to, kad jam taip elgtis rekomendavo pareigūnai. Jie sakė, kad išsamesnius parodymus A. O. galės duoti teismo posėdžio metu, tačiau teismo posėdžio metu apie įvykio aplinkybes apelianto neklausinėjo.

A. O. manymu, jis nepagrįstai nubaustas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., nes, jei jis kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikė, tai tik todėl, jog norėjo praleisti skubantį policijos pareigūnų automobilį. Tokie jo veiksmai visiškai neatitinka chuliganiško elgesio požymių.

Be to apeliantas aiškina, kad apylinkės teismas, skirdamas jam nuobaudą, turėjo įvertinti galimybę, jo atžvilgiu taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, skirti mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytą, nuobaudą. A. O. dirba vairuotoju ekspeditoriumi, nėra baustas administracine tvarka. Netekęs teisės vairuoti, jis prarastų darbą, netektų pajamų. Todėl teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimas, šiuo atveju yra per griežta ir neproporcinga nuobauda.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimas keistinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinio skundo argumentas dėl būtinumo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d., bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip.

Taigi Administracinių teisės pažeidimo kodeksas teismui suteikia teisę pačiam spręsti teismo posėdžio rengimo būtinumo klausimą. Nors apeliaciniame skunde A. O. nurodo, jog jis teismo posėdžio metu apylinkės teisme neturėjo galimybės paaiškinti visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, tačiau jis raštu apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė visas įvykio aplinkybes ir savo šių aplinkybių vertinimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. skundo argumentai yra aiškūs, todėl, teismo manymu, rengti posėdį ir dar kartą jį apklausti dėl tų pačių aplinkybių nėra tikslinga.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymo.

Nepagrįstas A. O. skundo argumentas, jog jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Kelių eismo taisyklių 4 p. numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Taisyklių 7 p. įvirtinta, jog eismo dalyviai privalo paklusti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytiems teisėtiems transporto priemones tikrinančių pareigūnų (toliau – tikrinantis pareigūnas) ir už kelių priežiūrą atsakingų institucijų įgaliotų pareigūnų, kelių eismo reguliuotojų (toliau – reguliuotojas) reikalavimams, vykdyti jų nurodymus, laikytis Taisyklėse nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai.

2014 m. gruodžio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-23641328-14, užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, kuriuos padarė A. O.. Nurodyta šių pažeidimų esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde A. O. aiškina, kad policijos pareigūnai jį stabdė, pažeisdami įstatymų reikalavimus, todėl jis nesuvokė, jog yra stabdomas, manė, kad policijos pareigūnai skuba į eismo įvykio vietą, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių faktinių duomenų visuma.

Iš 2014 m. gruodžio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. O. buvo stabdomas, policijos tarnybiniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais, įjungus šviesos ir garso specialų signalą. Pareigūnai per garsiakalbį nuolat reikalavo sustabdyti automobilį. Atstumas tarp automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnų automobilio buvo ne daugiau kaip 10 m., o A. O. sustojo tik tada, kai policijos pareigūnai jį pasivijo ir užblokavo kelią (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos ATPK nurodyta, jog uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos komisariato 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 25 p., transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, A. O. automobilis buvo stabdomas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų: įjungus švyturėlius, specialųjį garso signalą ir privažiavus prie transporto priemonės reikalaujant, kad vairuotojas sustotų. Abejoti tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tikrumu apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų šiuos faktinius duomenis, byloje nėra. Be to, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, iš karto po įvykio A. O. jokių pastabų dėl nustatytų įvykio aplinkybių neturėjo. Jis paaiškino, kad nesustojo stabdomas ir bėgo nuo policijos pareigūnų, nes dieną prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus, nieko nevalgė, todėl bijojo, jog patikrintas alkotesteriu gali „pripūsti“. A. O. tvirtino, jog dėl padaryto pažeidimo gailisi (b. l. 2-3). Paaiškinime jis taip pat neužsiminė, kad nesuprato policijos pareigūnų jam siunčiamo signalo. Pažeidėjas dėl jam inkriminuotų pažeidimų kaltę pripažino ir administracinių teisės pažeidimų bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Taigi teismas, pagrįstai šiais įrodymais rėmėsi, nustatydamas pažeidimo padarymo aplinkybes, teisingai A. O. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Pažeidėjas matė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, tačiau šalikelėje nesustojo, kol buvo užblokuotas, todėl jo aiškinimas, kad jis nesuprato, kad yra stabdomas, galvojo, kad policijos pareigūnai skuba į įvykio vietą, yra neįtikinantis, prieštarauja bylos faktiniams duomenims.

Dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d., padarymo.

Nors A. O. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis tik stengėsi praleisti į įvykio vietą skubančius pareigūnus, kurie buvo įsijungę garsinį signalą ir švyturėlį, todėl jo veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d., sudėties, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių faktinių bylos duomenų visetas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Kelių eismo taisyklių 9 p. numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taisyklių 101 p. įtvirtinta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Taisyklių 119 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. O. iš karto po to, kai jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimų protokolas, savo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų pripažino. Tai jis patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas į reikalavimus sustoti nereagavo, didino greitį, nuolat išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, pavojingai manevravo slidžiame kelyje, kur tamsiu paros metu dėl tankių aukštų medžių ir daugybės staigių posūkių buvo prastas matomumas. Taigi akivaizdu, kad A. O. tokiais savo veiksmais, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nuolat išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tamsiu paros metu, esant slidžiai kelio dangai ir dėl daugybės staigių posūkių bei aukštų tankių medžių prastam matomumui, pavojingai vairavo. Taip jis kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui. Taigi teismas teisingai nustatė, kad A. O. veiksmuose yra pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d., sudėtis.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., padarymo.

Pagrįstas A. O. apeliacinio skundo argumentas, jog jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., sudėties.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. atsako tas, kas vairavo chuliganiškai, t.y. pažeidžiant Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskatų, sukeliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos; padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-03 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1242/2010).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. O. pavojingai vairavo, norėdamas pabėgti nuo policijos pareigūnų, nes manė, jog dėl to, jog jis dieną prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, jam gali būti nustatytas girtumas. Byloje nėra tokių duomenų, kurie tvirtintų, kad inkriminuotu tamsiu paros metu įvykį būtų stebėję ir tretieji asmenys. Taigi A. O. tyčia buvo nukreipta ne į siekį pažeisti visuomenės tvarką ar pademonstruoti niekinį požiūrį į aplinkinius, tačiau į policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, sustabdyti transporto priemonę, nevykdymą. Nenustačius jo veiksmuose chuliganiškų paskatų požymių, administracinės bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. A. O. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties.

Dėl Kelių eismo taisyklių 140 p. 3 p.p. pažeidimo.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-23641328-14 matyti, jog A. O. inkriminuota, kad jis savo veiksmais pažeidė KET 140 p. 3 p.p.

Kelių eismo taisyklių 140 p. 3 p.p. numatyta, kad kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, lenkti draudžiama, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, nėra nustatyta, kad A. O. lenkė transporto priemones, važiuojančias priekyje ta pačia eismo juosta. Todėl nenustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, stabdyti transporto priemonę, lenkė kitas transporto priemones kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, jo veiksmų kvalifikavimas kaip KET 140 p. 3 p.p. pažeidimas, iš protokolo šalinamas kaip perteklinis.

Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo.

Pagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. skundo argumentas, jog apylinkės teismas jo atžvilgiu paskyrė per griežtą galutinę subendrintą nuobaudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas A. O. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė 868 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., padarymą - 28 EUR baudą; už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., padarymą - 115 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., A. O. paskirta galutinė nuobauda - 868 EUR bauda su teisės - vairuoti transporto priemones - atėmimu trejiems metams.

Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudas, įvertino tai, kad A. O. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidimų padarymo aplinkybes, tačiau neįvertino A. O. asmenybės, kitų nuobaudos individualizavimo klausimui svarbių aplinkybių, todėl už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė aiškiai per griežtą nuobaudą.

A. O. yra jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas (b. l. 4-7), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 42), nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. dirba įmonėje UAB „Longana“ vairuotoju – ekspeditoriumi (b. l. 40). Taigi akivaizdu, jog A. O. teisė vairuoti yra būtina vykdyti jo darbines funkcijas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl jo padarytų administracinių teisės pažeidimų sunkių padarinių neatsirado, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti A. O. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – sutrumpinus iki vienerių metų 6 mėnesių (ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimą pakeisti: administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., A. O. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, A. O. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirtos nuobaudos – teisės – vairuoti transporto priemones - terminą sumažinti iki vienerių metų 6 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., A. O. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d., padarymą paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti subendrintą nuobaudą - 868 EUR baudą su teisės - vairuoti transporto priemones - atėmimu vieneriems metams 6 mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.