Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresnysis patrulis E. J. 2015 m. vasario 9 d. T. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2015 m. vasario 7 d. 12 val. 20 min. Tauragės r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, chuliganiškai vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. pavojingai manevruodamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir lenkdamas sustojusius automobilius, važiavo degant draudžiamam (raudonos spalvos) šviesoforo signalui, taip keldamas grėsmę eismo saugumui bei visų Kelių eismo taisyklių besilaikančių vairuotojų pasipiktinimą ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnysis specialistas M. K. 2015 m. vasario 11 d. nutarimu T. D. pripažino kaltu padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 289 Eur baudą ir atėmė specialiąją teisę (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.

Nesutikdamas su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 11 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas T. D. kreipėsi su skundu į Tauragės rajono apylinkės teismą.

Tauragės rajono apylinkės teismas paliko 2015 m. vasario 11 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą, T. D. skundo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

LR ATPK 257 str. numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (kartu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Remiantis šių duomenų analize spręstina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais T. D. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažeidėjo elgesys, kai mažareikšme dingstimi nesivadovaujama kelio ženklinimu ir kertamos ištisinės ženklinimo linijos, važiuojama nerodant posūkio signalų, nepraleidžiant į pėsčiųjų perėją įėjusio pėsčiojo, važiuojant ant dviejų ratų, sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, vertintinas kaip chuliganiškos paskatos.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto T. D., turinio, jis 2015 m. vasario 7 d. 12 val. 20 min. Tauragės r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini), 161 kilometre, chuliganiškai vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. pavojingai manevruodamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir lenkdamas sustojusius automobilius, važiavo degant draudžiamam (raudonos spalvos) šviesoforo signalui, taip keldamas grėsmę eismo saugumui bei visų Kelių eismo taisyklių besilaikančių vairuotojų pasipiktinimą (b. l. 5), tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje (b. l. 5).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. D. paaiškinime nurodė, kad nepastebėjo raudono šviesoforo signalo ( b. l. 6), priimdamas nutarimą T. D. nuoširdžiai galėjosi, todėl ši aplinkybė buvo pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti (b. l. 12). Po priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir pripažinus T. D. kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, jis kaltės nepripažino, jos nepripažino ir teismo posėdžio metu ( b. l. 37). Tačiau jo kaltę dėl chuliganiško vairavimo paneigia rašytinė bylos medžiaga ir liudytojų parodymai.

Vertinant tokius prieštaringus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant administracinio teisės pažeidimo požymius vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių. Esant tokiai situacijai, būtina aptarti kaip liudytojų bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymus, įvertinti ir kitų byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumą.

Liudytojas R. R. teisme parodė, kad važiavo ne tarnybos metu, matė stovinčius kelio ženklus, informuojančius apie vykdomus kelio taisymo darbus, sustojo priešais šviesoforą, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Jam iš galo atvažiavo automobilis, kuris važiavo prieš eismą, nes vietos pakako tik vienam automobiliui, lenkė jo ir dar vieną už jo stovintį automobilius. Dėl šio piliečio elgesio kito automobilio vairuotojas buvo priverstas staiga sustoti, nes automobiliams taisomame kelio ruože buvo neįmanoma prasilenkti. Jis užfiksavo iš galo atvažiavusio automobilio markę, numerius, matė, kad automobilį vairavo vyriškis. Vairuotojas elgėsi chuliganiškai, suprato, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir vis tiek važiavo, nekreipė dėmesio į šviesoforą ir ignoravo kitus vairuotojus, nepaisė kelio ženklų, kurie nurodė, kad lenkimas negalimas. Jis iš karto telefonu pranešė budėtojui ir grįžęs užsuko į policijos komisariatą, surašė tarnybinį pranešimą. Dirba policijoje ir mano, kad jo pareiga yra reaguoti į pažeidimus (b. l. 38).

Tas pačias aplinkybes R. R. nurodė tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Apklaustas kaip liudytojas M. K. teisme parodė, kad surašė nutarimą T. D., juo paskyrė jam nuobaudą. T. D. pripažino kaltę ir gailėjosi, aiškino, kad skubėjo ir neturėjo laiko vykdyti šviesoforo reikalavimų. Vairuotojas suprato, kad daro pažeidimą, bet vis tiek darė, lenkė automobilių koloną ir nestojo prie šviesoforo, taip sudarydamas pavojingą situaciją, dėl kurios gali kilti eismo įvykis. Kadangi pažeidėjas nebuvo baustas vienerių metų laikotarpiu, todėl paskyrė jam mažiausią nuobaudą (b. l. 38).

Liudytojas E. J. teisme parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė pagal R. R. tarnybinį pranešimą. T. D. aiškino, kad tą dieną vairavo mašiną, bet neigė važiavęs degant draudžiamam šviesoforo signalui. Paaiškinimą užrašė pats (b. l. 38).

Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojo tiek R. R., tiek pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, tikrumu, nes byloje nėra duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodo ir apeliantas. Be to, liudytojo R. R. parodymus patvirtina Tauragės AVPK pateiktos ataskaitų žiūryklės duomenys, joje nurodyta, kad 2015-02-07 Tauragės AVPK 12 val. 24 min. telefonu gauta informacija iš viešosios policijos patrulinės tarnybos pareigūno R. R. apie tai, kad kelyje A 12 161 km automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, pavojingai manevruodamas, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams (b. l. 20–21).

Iš rašytinio 2015-02-09 D. T. paaiškinimo (b. l. 11) nustatyta, kad 2015-02-07, apie 12 val. 20 min., jos automobiliu „Audi 80“, valstybinis (duomenys neskelbtini) naudojosi T. D. (b. l. 11).

Taigi analizuojant T. D. veiksmus matyti, kad jis suprasdamas, kad vyksta kelio darbai, aplenkia prie šviesoforo sustojusius automobilius ir nekreipdamas dėmesio į degantį draudžiamą (raudoną) šviesoforo signalą, pavojingai važiuoja, taip keldamas grėsmę priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonės ir sau. Tačiau toks pavojingas važiavimas dar padaromas ir iš chuliganiškų paskatų – suprasdamas, kad automobiliai sustoję prie draudžiančio važiuoti šviesoforo signalo, T. D. siekdamas save priešpastatyti aplinkiniams ir demonstruodamas niekinamąjį požiūrį į juos, stovinčias transporto priemones aplenkia ir taip parodydamas aiškų visuomenės negerbimą važiuoja degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Pažeidėjo elgesys, kai mažareikšme dingstimi nesivadovaujama kelio ženklinimu, pavojingai manevruojant išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą, lenkiant sustojusius automobilius ir važiuojant degant raudonam šviesoforo signalui, taip sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, taip pat vertintinas kaip chuliganiškos paskatos.

Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui įrodyti. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar paties pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutartyje konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124² str. 2 d.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad T. D. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124² str. 2 d., pažeidėjo kaltė įrodyta bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2015 m. vasario 11 d. nutarimą remiantis vien tik T. D. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Apelianto argumentas, jog apylinkės teismas nagrinėdamas dvi bylas vienu metu pažeidė teisės principus, tai galėjo daryti įtakos teisingam sprendimui jo byloje, nepagrįstas. Iš Tauragės rajono apylinkės teismo ATP bylų tvarkaraščio matyti, kad teisėja E. B. buvo paskyrusi du posėdžius 11 val., tačiau, kaip matyti iš pateiktų duomenų (b. l. 48), tai buvo procesinio sprendimo – nutarimo (nutarties) paskelbimas. Šio procesinio veiksmo atlikimas T. D. sprendimui įtakos neturėjo, nes, kaip nurodyta anksčiau, Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.