Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 (penkerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į A. B. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 8 d. 17.00 val. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 (penkerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į A. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 gruodžio 8 d. 17.00 val. iki 2021 m. vasario 8 d. bei nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.00 val. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendžiu iš A. B. ir A. M. valstybės naudai priteista po 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Taip pat šiuo nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 9 (devynerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į D. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 gruodžio 8 d. 19.00 val. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 000 Eur, saugomų Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, konfiskavimas.

D. S. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. D. S. skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 1 140 Eur, palikta galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios.

Dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. S. nuteistas už tai, kad baudžiamojo proceso metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 8 d. 16.50 val., iš baudžiamojo proceso metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį – 0,01058 gramo narkotinės medžiagos – karfentanilio (du plastikinius maišelius), kurią neteisėtai, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, su savimi gabeno ir laikė, kai 2020 m. gruodžio 8 d. 16.50 val., (duomenys neskelbtini), didelį kiekį – 0,00734 gramo narkotinės medžiagos – karfentanilio už 1 000 Eur pardavė A. B. ir A. M., o kitą didelį kiekį – 0,00324 gramo narkotinės medžiagos – karfentanilio paslėpė (duomenys neskelbtini) kelkraštyje apie 10 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) plento, ir laikė iki 2020 m. gruodžio 8 d. 22.50 val., kai šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu.

2. A. B. ir A. M. nuteisti už tai, kad 2020 m. gruodžio 8 d. apie 16.50 val., veikdami kartu, turėdami tikslą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti, (duomenys neskelbtini), iš D. S. už 1 000 Eur neteisėtai įgijo didelį kiekį – 0,00734 gramo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurį neteisėtai laikė su savimi ir gabeno taksi automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gruodžio 8 d. 17.00 val., kol (duomenys neskelbtini) plento sankryžoje policijos pareigūnai patikrinę minėtą automobilį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistosios A. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir nuteistųjų kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, visapusiškai ir objektyviai ištiriant reikšmingas bylos aplinkybės, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės atitinka nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, o nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistųjų asmenybes, todėl kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir aptartoje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, iš nuteistųjų priteisdamas proceso išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo, tinkamai neįvertino nuteistųjų turtinės padėties, taikomų suvaržymų kontekste, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Dėl veikų kvalifikavimo.

7. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. ir A. M. prižinti kaltais ir nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Už BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015 ir kt.). Taigi, tam, kad būtų galima inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją, o kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016, 2K-207-699/2017).

8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuteistųjų A. B., A. M. ir D. S. parodymus, įvykio vietos apžiūrų protokolus, specialistų išvadas bei kitą rašytinę bylos medžiagą, juos palyginęs tarpusavyje, nustatė, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 8 d. apie 16.50 val., A. B. ir A. M., turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, laikė ir gabeno 0,00734 g narkotinės medžiagos karfentanilio. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl didelio kiekio narkotinės medžiagos – 0,00734 g karfentanilio, įgijimo, laikymo ir gabenimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog narkotinėmis medžiagomis jie disponavo siekdami jas platinti – nuteistasis A. M. skunde nurodo, jog narkotinės medžiagas įgijo asmeniniam naudojimui; nuteistoji A. B. teigia, jog tik dalis, kurią sudaro 0,00389 g, narkotinių medžiagų buvo skirta platinimui, likusi dalis, o būtent 0,00355 g, buvo skirta jos asmeniniam naudojimui. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad nuteistųjų kaltė, šiems disponuojant dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – karfentaniliu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, kuriuos, be kita ko, patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, remiantis jais nėra pagrindo keisti byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių ar veikos kvalifikavimo. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme A. B. pripažino, jog iš D. S. įgydavo narkotines medžiagas, buvo susitikę 5-6 kartus: pirmus kartus jie kartu su A. M. nusipirko narkotinių medžiagų asmeniniam vartojimui, po ko du kartus ji ir A. M. surinko pinigus iš narkomanų ir, įgiję narkotines medžiagas iš D. S., perdavė šias narkotinės medžiagas. Nuteistoji nurodė, jog narkomanai jiems duodavo narkotikų dozę už tai, kad jie padėdavo gauti narkotinių medžiagų, tai irgi buvo jų uždarbis, o viena dozė kainavo 6-7 Eur, priklausomai nuo jų kiekio, pvz., 10 dozių kainuodavo 60 Eur. Taip pat parodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną, įgiję iš D. S. narkotines medžiagas, su A. M. buvo padalinę ir paėmę tiek narkotikų, kiek buvo pažadėję. Įvykio dieną turėjo apie 800 – 900 Eur, iš kurių apie 300 Eur buvo jų, o likusieji pinigai – kitų narkomanų. Nuteistoji A. B. patvirtino teisme, jog A. M. suvokė, kad dalis iš D. S. įsigytų narkotinių medžiagų buvo skirta jų pačių vartojimui, o kita dalis – pardavimui, kadangi jie kartu gyveno dvejus su puse metų ir kartu vartojo narkotikus. Šias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis A. M. pirmosios instancijos teisme nurodydamas, jog dalį pinigų, skirtų nupirkti narkotinių medžiagų iš D. S., jis su A. B. surinkdavo iš narkomanų, po ko susitikdavo su D. S.. Nuteistasis pažymėjo, jog įgytos narkotinės medžiagos būdavo sudėtos į maišelius, o jiedu iš akies šias medžiagas padalindavo ir didesnę dalį šių medžiagų pasiimdavo sau, o likusią dalį atiduodavo narkomanams.

10. Atsižvelgus į aptartų nuteistųjų parodymų prieštaravimus apeliaciniuose skunduose išdėstytiems teiginiams, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, apklausiant nuteistuosius. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. M. neneigė fakto, jog kartu su A. B. surinko pinigus iš narkomanų, kadangi jie paklausė, ar A. B. ir A. M. galėtų padėti ir paimti jiems narkotinių medžiagų, kadangi su jais bendraudavo jie, galimai, pasitikėjo nuteistaisiais, bei žinojo, kad A. B. pažinojo žmogų, iš kurio galima nusipirkti narkotinių medžiagų. Nuteistasis A. M. pažymėjo, jog iš turėtų 800 Eur pusę pinigų – apie 400 Eur buvo jų, o kitus susirinko iš narkomanų, narkotines medžiagas būtų dalinęsi per pusę. Aptartų parodymų turinys rodo, tai jog nors nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės neigė, jog narkotines medžiagas įgijo su tikslu platinti, apeliantas iš esmės neginčija esminių jam inkriminuojamų veikos faktinių aplinkybių, platinimo veiksmus apibrėždamas kaip dalinimą, šį pateisindamas siekiu narkotines medžiagas suvartoti kartu. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne kaltininko pateiktu savo veiksmų vertinimu, o objektyviais bylos duomenimis, kurie nagrinėjamu atveju rodo tai, jog nuteistasis, veikdamas kartu su A. B., iš anksto surinko piniginės lėšas, siekdamas įgyti narkotinių medžiagų, kurių dalį už išankstinį atlygį perduotų nenustatytiems asmenims, kas iliustruoja kaltininko išankstinę tyčią išplatinti įgyjamas narkotines medžiagas. Šias aplinkybes patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kuriuose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp nuteistųjų D. S., A. B. ir A. M. (t. 1, b. l. 118-128), iš kurių matyti, jog pastarieji intensyviai bendraudavo tarpusavyje, be kita ko, iš A. M. ir D. S. pokalbio turinio matyti, jog narkotinės medžiagos buvo platinamos ne kartą, paeiliui – (t. 1, b. l. 123), byloje užfiksuotas pokalbis tarp D. S. ir A. M., kuriuo metu A. M. nurodo, jog: „jie (su A. B.) „stengiasi“: du kartus ji (A. B.), du kartus jis (A. M.)“. Analizuojat nuteistojo A. M. nurodomas aplinkybes atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas pasireiškia kaltininko noru atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims, dėl ko platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015).

11. Nuteistoji A. B. apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatyto tikslo platinti narkotines medžiagas, tačiau nurodo, jog neketino platinti visą įgytą narkotinių medžiagų kiekį, kas, tiek A. B., tiek A. M. vertinimu, yra pagrindas perkvalifikuoti jų veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji A. B. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog paskutinį kartą iš D. S. pirko narkotinių medžiagų už daugiau nei 800 Eur, iš kurių už 400 Eur narkotinės medžiagos – 0,00355 g karfentanilio, pirktos asmeniniam naudojimui, t. y. jos ir A. M. (su kuriuo draugavo apie tris metus) vartojimui. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo nesivadovauti nuteistųjų parodymų dalimi, jog narkotines medžiagas jie įgydavo iš anksto surinkdami pinigus iš nenustatytų asmenų, kadangi apklaustas D. S., patvirtinęs, jog pardavė narkotinės medžiagas A. M. ir A. B., taip pat parodė, jog būdavo atvejų, kai A. B. neužtekdavo pinigų sumokėti už narkotines medžiagas, o didelius kiekius ji pirkdavo retai. Faktą, jog nuteistieji neturėjo pakankamai savų lėšų įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų pavirtina ir A. B. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, jog prieš ją sulaikant ji nedirbo, pragyveno iš socialinės pašalpos. Pašalpą gaudavo ir A. M., kuris, nuteistosios teigimu, dirbo, tačiau tai prieštarauja bylos duomenimis, remiantis kuriais A. M. tiek iki veikos padarymo, tiek po jos padarymo nedirbo (t. 2, b. l. 144). Kita vertus, teismas neturi pagrindo vadovautis jų iškeltomis versijomis dėl konkretaus narkotinių medžiagų kiekio platinimo, kadangi šie yra ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

12. Nuteistųjų teigimu, jie narkotines medžiagas įgijo už 800 Eur, tačiau teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme A. M. parodė, jog paskutinį kartą į susitikimą su D. S. jie vežėsi apie 1 000 Eur, o D. S. parodė, kad paskutinį kartą iš A. B. jis gavo apie 900 Eur ir padavė jai 20 g narkotinių medžiagų. Pastarojo asmens kratos metu striukės kišenėje nagrinėjamo įvykio dieną buvo rasta 1 140 Eur (t. 3, b. l. 50). Analizuojant A. B. skunde nurodomus narkotinių medžiagų kiekius pastebėtina tai, jog nuteistoji tik apeliaciniame skunde nurodė konkretų medžiagos kiekį, kurio, remiantis tiek jos pačios, tiek A. M. parodymais, veikos padarymo metu jie negalėjo nustatyti, kadangi neturėjo priemonių joms pasverti, šias skirstydavo tik iš akies. Taigi, pastarųjų parodymų dalis dėl įgytų narkotinių medžiagų vertės yra nenuosekli – nurodoma netiksli įgytos medžiagos vertė, o vertinant nurodoma kiekį, matyti tai, jog šis yra išvestinis, paremtas nuteistosios skaičiavimais, kurių pagrindu nurodomos klaidingos išvados dėl nusikalstamos veikos dalyko reikšmės. BK 260 straipsnyje nustatyto nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, remiantis kuriomis narkotinės medžiagos karfentanilio (carfentanyl) kiekis pripažįstamas dideliu, kai jo kiekis viršija 0,0006 g, o labai didelis kiekis nustatomas viršijus 0,018g (Valstybės žinios, 2003 m. balandžio 30 d., redakcijos Nr. 41-1899, galiojusi nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 25 d.). Taigi, apeliaciniame skunde nurodomas kiekis, t. y. 0,00389 g karfentanilio, būtent kuris, nuteistosios teigimu, buvo skirtas platinimui, nedidelį – 0,0006 g kiekį viršija 0,00329 g (0,00389-0,0006) ir atitinka didelį kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio, kuris (nurodomas A. B., kaip skirtas išskirtinai platinimui) taip pat sudarytų pagrindą nuteistųjų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Tačiau, remiantis apeliantų pozicija, jų veika dėl likusios dalies, t. y. 0,00355 g narkotinės medžiagos, skirtos asmeniniam jų naudojimui, turėtų būti papildomai kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tokiu būdu iš esmės išplečiant nuteistiesiems inkriminuoto kaltinimo ribas, kas turėtų įtakos nuteistųjų bausmių skyrimui, tokiu būdu būtų pasunkinama apeliantų teisinė padėtis. Nepaisant to, byloje nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundų, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pabloginti nuteistųjų teisinės padėties, todėl šioje dalyje apeliaciniai skundai atmetami (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ištirtų įrodymų visuma suteikia pagrįstą pagrindą teigti, jog nuteistieji, žinodami įgytų narkotinių medžiagų kainą, jų kiekį, numatomą dozių skaičių, įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

13. Spręsdama dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių atitikimo baudžiamojo įstatymo reikalavimams, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

14. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam A. M. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 8 (aštuonerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 5 (penkerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Analizuojant bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios buvo detalizuojamos ir vertinamos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nustatyta, jog nuteistasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine išankstine tyčia, veikiant bendrininkų grupe, byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu buvo įvertinta ir nuteistojo asmenybė – A. M. neteistas (teistumas išnykęs) (t. 2, b. l. 135-143), tačiau analizuojant nuteistąjį charakterizuojančius duomenis pastebėtina tai, jog jis anksčiau buvo pripažintas kaltu už disponavimą narkotinėmis medžiagomis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taip pat ir už savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei – pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį. Taip pat nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudų nevykdo (t. 2, b. l. 124-134). Nors skunde teigia, jog dirba, remiantis byloje esančiu valstybinio socialinio draudimo fondo išrašu, pastarasis anksčiau nedirbo (t. 2, b. l. 144), kas rodo tai, jog jis nėra saistomas tvirtais ekonominiais ryšiais su gyvenamąją aplinka, o nurodoma nuolatinė gyvenamoji vieta ar nustatytas faktas, kad veikos padarymo metu jį siejo artimi ryšiai su nuteistąja, iliustruoja, jog nuteistojo socialiniai ryšiai neturi teigiamos įtakos jo nusikalstamiems polinkiams. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, įvertinęs aptartas aplinkybes pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia bausmės vidurkio ir yra artimas minimaliam (už nusikalstamos veikos padarymą skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų, atitinkamai vidurkį sudaro devyni metai laisvės atėmimo), dėl ko įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį, esant šių aplinkybių visumai, vertinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą galutinę sumažintą bausmę kaip aiškiai per griežtą ir dėl to ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, o skunde nurodomi argumentai yra deklaratyvūs.

15. Nuteistajai A. B. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 5 (penkerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Sprendžiant dėl nuteistajai paskirtos bausmės rūšies bei dydžio buvo įvertinta tai, jog buvo padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine išankstine tyčia, bendrininkų grupe, byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Analizuojant nuteistosios asmenybę skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nuteistosios teistumas išnykęs, tačiau anksčiau ji buvo pripažinta kalta už savanaudiško pobūdžio turtinių nusikaltimų padarymą nuosavybei pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalį (t. 3, b. l. 34-37). Nuteistoji ne kartą bausta ir administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nemoka (t. 3, b. l. 26-32), nedirba (t. 3, b. l. 38). Taigi, tiek pastovių ekonominių ryšių, tiek palankių socialinių ryšių (nusikalstamą veiką padarė su sugyventiniu), stoka neigiamai charakterizuoja nuteistąją, o ankstesni teistumai bei sistemingi administraciniai nusižengimai suteikia pagrindą spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajai paskirta bausmė savo dydžiu nesiekia BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyto bausmės vidurkio, o įvertinus atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, spręstina, jog nuteistajai bausmė paskirta tinkamai įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistiesiems paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei pastebi, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteistųjų asmeniniais interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties, o nuteistųjų pabrėžiamas tikslas – gydytis nuo priklausomybės, gali būti efektyviai realizuojamas ir atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis). Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas skyrė sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis, nesiekiantis šios bausmės rūšies vidurkio, atitinka nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jų asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistųjų A. B. ir A. M. valstybės naudai buvo priteista po 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, su kuo nesutinka apeliantė A. B., prašydama nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Vilniaus apygardos teisme buvo gautos papildomos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos ? 2022 m. sausio 31 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-852 ir 2022 m. sausio 24 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-628, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 188,50 Eur už A. M. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir 258,62 Eur už A. B. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aptartos nuostatos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, nagrinėjamu atveju procesinio sprendimo metu galiojanti straipsnio redakcija, išskyrus BPK 51 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų besąlygiškų pagrindų užtikrinti kvalifikuotą gynėjo pagalbą, pirmosios instancijos teisme nustačius BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatytus būtinus gynėjų dalyvavimo pagrindus, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios, nenumato jokių išimčių, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltininko, turi atsižvelgti tik į pastarojo turtinę padėtį.

19. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad tiek nuteistasis A. M., tiek nuteistoji A. B. nedirba, pastarųjų teigimu, gyvena iš socialinių pašalpų, skundžiamu nuosprendžiu jiems paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, o šiuo metu nuteistųjų atžvilgiu yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Aptartos aplinkybės iliustruoja sunkią nuteistųjų turtinę padėtį, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, o taikomos kardomosios priemonės ir paskirta bausmė akivaizdžiai apsunkina nuteistųjų galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytas sumas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms bei įvertinus, tai, kad A. B. turi vaiką, prie kurio išlaikymo privalo prisidėti, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra tikslinga iš nuteistosios išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas nuteistąją ginant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje dalyje nuteistosios A. B. apeliacinis skundas tenkintinas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria iš jos priteista 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

20. Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo A. M. apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš jo buvo priteista 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nuteistojo turtinė padėtis, taikomos kardomosios priemonės ir paskirta bausmė iš esmės yra analogiška nuteistosios A. B. padėčiai, todėl vadovaudamasis protingumo, lygiateisiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei daro išvadą, jog nėra tikslingas tokių išlaidų priteisimas ir už jo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. B. ir A. M. valstybės naudai priteista po 100 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.