Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerij Lauš ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), turinčio pagrindinį išsilavinimą, nedirbančio, (duomenys neskelbtini), teisto, gynėjo advokato A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį, kuria A. M. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant kardomosios priemonės terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. M. kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: jis, 2020 m. gruodžio 8 d. apie 16.50 val., veikdamas kartu su A. B., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti, iš D. S. (D. S.) už 1 000 Eur neteisėtai įgijo didelį kiekį – 0,00734 g – karfentanilio, kurį neteisėtai laikė su savimi, ir gabeno su taksi automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris T18521, iki 2020 m. gruodžio 8 d. 17.00 val., kol (duomenys neskelbtini) Sankryžoje, policijos pareigūnai patikrinę minėtą automobilį, surado ir paėmė didelį kiekį – 0,00734 g – narkotinės medžiagos – karfentanilio. Šiais veiksmais A. M. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. vasario 10 d.

3. 2021 m. vasario 8 d. prokurorės D. D. nutarimu kaltinamajam A. M. 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnes kardomąsias priemones, pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taip pat įpareigojant kaltinamąjį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nutarimu kaltinamasis įpareigotas nebendrauti bei neieškoti ryšių su A. B..

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-1524-990/2021, A. M. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. Šia nutartimi taip pat paskelbta kaltinamojo A. M. paieška, įpareigojant prokurorą ne vėliau kaip per 48 valandas nuo A. M. suėmimo momento pristatyti jį teismui apklausai dėl suėmimo pagrįstumo.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartis bei nustatytas 3 (trijų) mėnesių A. M. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamojo gynėjas 2021 m. rugpjūčio 10 d. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei pritaikyti kaltinamajam A. M. švelnesnę kardomąją priemonę.

6.1. Gynėjo manymu, vien tik nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis negali pateisinti suėmimo, t. y. griežčiausios kardomosios priemonės taikymo: teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, privalo detaliau analizuoti suimtojo individualią situaciją ir turi nurodyti konkrečias priežastis, kurios lemia suėmimo taikymo būtinumą.

6.2. Skunde nurodoma, kad teismas, įvertindamas grėsmę, kad kaltinamasis būdamas laisvėje, gali bėgti arba slėptis nuo teismo, atsižvelgė į tai, kad A. M. iki suėmimo niekur nedirbo, Lietuvoje savo vardu registruoto turto neturi, yra nesusituokęs, t. y. konstatavo, kad su Lietuvos Respublika kaltinamasis nėra susijęs tvirtais socialiniais (šeiminiais, darbiniais, ekonominiais) ryšiais.

6.3. Gynėjas pažymi, kad teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis turi daug skolų, todėl siekdamas, kad antstoliai negalėtų nukreipti išieškojimo į jo pinigines lėšas, iki suėmimo dirbo nelegaliai. Kaip yra nurodyta skundžiamoje nutartyje, ši aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, t. y. kaip asmenį, siekiantį bet išvengti bet kokios atsakomybės už savo veiksmus, kas leido teismui pagrįstai manyti, kad A. M. gali išvykti iš Lietuvos ir tokiu būdu bėgti (slėptis) nuo teismo.

6.4. Skunde teigiama, kad teismas priėmė nemotyvuotą nutartį. Nors teismas nutartyje ir nurodo, kad A. M. buvo pasislėpęs nuo teismo, skunde argumentuojama, kad kaltinamasis nuo teismo nesislėpė, o teismo posėdžių metu gydėsi ligoninėje ir apie šią aplinkybę informavo telefonu posėdžio sekretorę, taip pat teismui pateikė neatvykimo priežastį pateisinantį dokumentą.

7. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti, A. M. gynėjas ir A. M. – tenkinti.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo A. M. gynėjo advokato A. P. skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliekama galioti

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo advokato skundo argumentus bei susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis priimta nepažeidžiant BPK 119, 121, 122 straipsnių reikalavimų, suėmimo skyrimo metu šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos egzistavo.

9. Būtina suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kardomąją priemonę – suėmimą – skundžiama 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi palikęs galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų A. B. ir D. S., o iš dalies – ir paties A. M. 2021 m. birželio 2 d. teisiamajame posėdyje duotuose parodymuose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje, kitoje bylos medžiagoje.

10. Skiriant ir (ar) pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą – privaloma nustatyti BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytas privalomąsias suėmimo skyrimo ar pratęsimo sąlygas, t. y. suėmimą galima skirti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, ir suėmimą galima skirti tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju A. M. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą jam gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl, esant abiem įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 arba 5 dalyje numatytų suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindų. Suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka nustatyti bent vieno iš jų buvimą.

Dėl pagrįsto manymo, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi suėmimas kaltinamajam A. M. skirtas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro arba teismo. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad šis suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytos suėmimo taikymo sąlygos egzistavo skundžiamos nutarties priėmimo momentu, taigi teismas nenustatė pagrindo panaikinti kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – ar ją pakeisti į švelnesnę.

12. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, yra atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Aukštesnės instancijos nesutinka su kaltinamojo gynėjo skunde nurodytu argumentu, kad apylinkės teismo teisėjas priėmė nemotyvuotą nutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo buvimo, tinkamai įvertino visumą šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, A. M. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą numatyta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų (BK 260 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jų pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai bylos medžiagoje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiama nutartimi palikdamas galioti A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas reikšmingas faktines aplinkybes, kurios pagrindžia manymą, kad jis gali bėgti ar slėptis nuo teismo.

14. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo teisėjo išvada, kad kaltinamojo A. M. su Lietuvos Respublika nesieja tamprūs socialiniai – šeiminiai, darbiniai, ekonominiai ryšiai.

14.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra nevedęs bei savo šeimos sukūręs neturi. Kaip matyti iš 2021 m. birželio 2 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotų parodymų, A. M. santykiai su jo tėvais yra labiau savanaudiško pobūdžio – jis linkęs apgaudinėti savo tėvus siekdamas gauti pinigų narkotinių medžiagų įsigijimui ir vartojimui. 2021 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešima užfiksuota, kad kaltinamojo motina paaiškino, jog sūnus kartu su tėvais negyvena, nuomojasi butą jai nežinomu adresu Perkūnkiemio mikrorajone, telefoną yra pametęs ir jo neturi. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad tokio pobūdžio A. M. santykiai su jo artimaisiais nėra pakankamai tamprūs ir jų nepakanka konstatuoti, kad artimas ir glaudus ryšys su šeimos nariais užtikrins, jog kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo ir jam gresiančios griežtos ir vykdytinos laisvės atėmimo bausmės.

14.2. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tiksli A. M. gyvenamoji vieta šiuo metu yra nežinoma. Nors iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o jo dabartinė gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, A. M. patikrinimo metu šiais adresais rastas nebuvo. Byloje taip pat yra duomenų, kad kaltinamasis jokio savo vardu įregistruoto turto Lietuvos Respublikoje neturi, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, tik sustiprina galimybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

14.3. Apylinkės teismo teisėjas įvertino ir aplinkybę, kad iki suėmimo kaltinamasis A. M. iš esmės niekur nedirbo, taigi neturėjo ir legalaus pragyvenimo šaltinio. 2021 m. birželio 2 d. teisiamojo posėdžio metu duotų kaltinamojo parodymų matyti, kad A. M. gyvena iš tėvų pajamų. Aplinkybės, kad kaltinamasis yra praeityje dirbęs nelegaliai, negalima vertinti kaip pagrindžiančios jo turimus darbinius santykius su Lietuvos Respublikoje, kadangi byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad tokį darbo pobūdį kaltinamasis pasirinko siekdamas išvengti skolų išieškojimo iš savo piniginių lėšų.

15. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo skundo argumentu, kad apylinkės teismo teisėjas neįvertino aplinkybės, kad į 2021 m. liepos 2 d. vykusį teismo posėdį kaltinamasis neatvyko dėl to, kad tuo metu buvo ligoninėje ir gydėsi. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 2 d. tarnybinio pranešimo, tą dieną kaltinamasis nebuvo rastas savo namuose, ko pasėkoje nebuvo pristatytas į teismo posėdį. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos medžiagoje yra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad į teismo posėdį 2021 m. liepos 2 d. kaltinamasis atvykti negalėjo dėl nuo jo nepriklausiusių priežasčių.

15.1. 2021 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta Alionos Ščerbos pateikta medicininė pažyma iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – RVUL) dėl neatvykimo į darbą, Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei 2021 m. liepos 8 d. RVUL stacionaro epikrizė, surašyta kaltinamojo A. M. atžvilgiu. Iš 2021 m. rugpjūčio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu duotų kaltinamojo parodymų yra matyti, kad dokumentai teismui buvo pateikti ne paties kaltinamojo, o jo sesers draugės A. Š. dėl to, kad kaltinamasis negalėjo pats atvykti ir šių dokumentų pateikti.

15.2. Kaip matyti iš 2021 m. liepos 8 d. Medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbą, Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nr. (duomenys neskelbtini), neatvykimo laikotarpis įskaitytinai nustatytas nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 12 d., kas leidžia teigti, kad galimybės atvykti į 2021 m. liepos 2 d. vykusį teismo posėdį kaltinamasis A. M. neturėjo. Taip pat šis dokumentas pagrindžia ir tai, kad patikrinimo metu kaltinamasis savo gyvenamojoje vietoje rastas nebuvo ne dėl to, kad slėpėsi nuo teismo, o dėl to, kad tuo metu buvo gydymo įstaigoje.

15.3. Iš 2021 m. liepos 8 d. RVUL stacionaro epikrizėje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. M. 2021 m. birželio 30 d. vakare galimai buvo nugriuvęs, įvykio aplinkybių tuo metu neatsiminė. Kaltinamajam diagnozuotas kaukolės skliauto lūžis (pagrindinė diagnozė), taip pat nustatyti ir gretutinės ligos. Kaip matyti iš epikrizės, kaltinamasis hospitalizuotas buvo 2021 m. liepos 1 d., o išrašytas 2021 m. liepos 8 d., kas tik dar labiau pagrindžia kaltinamojo teiginius, kad į teismo posėdį atvykti negalėjo dėl savo sveikatos būklės, o namuose pareigūnų rastas nebuvo dėl to, kad buvo hospitalizuotas.

15.4. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pagrindo vertinti kaltinamojo A. M. neatvykimą į 2021 m. liepos 2 d. teismo posėdį kaip pasislėpimą nuo teismo nėra, vien ši aplinkybė nėra pakankama pagrįstai manyti, kad ateityje kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo teismo bei gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės. Aukštesniojo teismo nuomone, bylos medžiagoje yra pakankamai kitų, šioje nutartyje aptartų, objektyvių duomenų, kurie patvirtina, kad aukšta rizika, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, vis dar yra išlikusi.

16. Vertinant A. M. skiriamos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumą, BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skiriant suėmimą atsižvelgiama į kaltinamojo ankstesnį teistumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis praeityje yra teistas dešimt kartų, iš jų devynis kartus už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ir vieną kartą už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Paskutinė kartą jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – jam paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė.

17. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties argumentui, kad aplinkybė, jog aptariamą nusikalstamą veiką A. M. galėjo padaryti jau būdamas teistas leidžia pagrįstai manyti, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų kaltinamąjį A. M. kaltu padarius šio baudžiamojo proceso metu jam inkriminuojamą nusikaltimą, A. M. gali būti skirta griežta, reali laisvės atėmimo bausmė. Šios aplinkybės dar labiau sustiprina kaltinamojo slėpimosi riziką.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis A. M. nėra susaistytas tvirtais socialiniais, ekonominiais, šeiminiais ar darbiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, kas reikšmingai padidina tikimybę, kad jis gali bėgti nuo tyrimo pareigūnų ar teismo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamajam pabėgus ir (ar) pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kuris ir taip jo atžvilgiu užsitęsė dėl A. M. neatvykimo į du teismo posėdžius. Pažymima ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka tik pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, bet nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi bėgti (slėptis).

Dėl švelnesnės kardomosios priemonės paskyrimo

19. Apylinkės teismo teisėjas, pripažinęs esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir pagrindams, sprendė, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Taigi švelnesnės kardomosios priemonės skyrimas apylinkės teismo buvo įvertintas kaip negalimas, šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimo pobūdį, sunkumą bei padarymo aplinkybes viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamojo A. M. galimai padarytą nusikalstamą veiką leidžia taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

20. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis A. M. nesilaikė ir pažeidė jam ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – taikymo sąlygas. Pažymima ir tai, kad ir pačio kaltinamojo požiūris į jam paskirtą kardomąją priemonę yra neatsakingas, ką parodo ir pačio kaltinamojo elgesys.

20.1. Pasak kaltinamojo, namuose esantis jo tėvas serga paskutinės stadijos vėžiu, todėl tėvui reikia nuvežti maisto į Santariškes. Būtent dėl šios ir kitų priežasčių kaltinamasis nedalyvavo 2021 m. birželio 21 d. vykusiame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad duomenų, kurie galėtų patvirtinti šios aplinkybės buvimą, kaltinamasis A. M. teismui nepateikė.

20.2. Kaltinamasis 2021 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame teismo posėdyje taip pat tvirtino, kad antrojo posėdžio metu 9.00 val. skambino į teismą ir posėdžio sekretorei pranešė, kad negali atvykti dėl blogos savijautos. Pabrėžiama, kad A. M. nurodė, kad kitą dieną po posėdžio, t. y. 2021 m. birželio 22 d., pateiks pažymą, patvirtinančią šiuos jo teiginius, tačiau to nepadarė. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog asmuo, nurodantis neatvykimo į teismo posėdį priežastis, turi pats pasirūpinti dokumentų, kurie galėtų patvirtinti šias priežastis, pateikimu teismui. Taigi A. M. kiekvieną kartą vis skirtingai nurodė savo nedalyvavimo 2021 m. birželio 21 d. vykusiame teismo posėdyje priežastis, jos nėra pateisinamos. Šie duomenys apygardos teismui leidžia daryti išvadą, kad jis šiame posėdyje nedalyvavo be pateisinamų priežasčių, taip vengė vykdyti kaltinamojo pareigas ir tuo pačiu pažeidė jam tuo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo sąlygas.

20.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltinamasis nurodė šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), dirba Druskininkuose, kiekvieną dieną grįžtą namo minėtu adresu. Tačiau pažymima, kad 2021 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime esanti informacija prieštarauja šiam kaltinamojo teiginiui. Šiame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. liepos 2 d. vykusio patikrinimo jo motina nurodė, kad sūnus kartu su ja negyvena ir nuomojasi butą jai nežinomu adresu Perkūnkiemio mikrorajone. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesilaikė rašytiniame pasižadėjime nurodytos sąlygos gyventi adresu (duomenys neskelbtini), todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas leis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

21. Įvertinusi anksčiau ištirtų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog griežčiausios kardomosios priemonės taikymas A. M. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, ar Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio, ar BPK 121-122 straipsnių nuostatoms. Šiuo metu A. M. taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Šiuo metu nė viena švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo A. M. teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be A. M. teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. M. gynėjo advokato A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.