Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės R. K. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas vertino, kad kreditorės nurodytose Kauno apygardos teismo civilinėse bylose ir šioje byloje nagrinėjami klausimi nesutampa pagal savo aplinkybes, dėl to nurodė, kad šioje byloje Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1139-657/2020 ir 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-810-273/2020 negali būti taikoma kaip sukurianti precedentą ar formuojanti vieningą teismų praktiką dėl privalomos mediacijos taikymo šeimos bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Atkreipė dėmesį, kad kreditorė pareiškime nurodė, jog su S. K. turi nepilnametį sūnų O. K., gimusį 2015 m. gruodžio 22 d., tačiau tėvas prie sūnaus išlaikymo tinkamai neprisideda, kartu su sūnumi negyvena, jo pajamas sudaro apie 1 500 Eur per mėnesį. Darė išvadą, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl tėvo pareigų nepilnamečiui vaikui vykdymo. Nesant teismo įsakymo išdavimo procedūros, atitinkamas reikalavimas būtų reiškiamas ieškiniu bendra tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Byloje nustatyta, kad kreditorė į Vilniaus miesto apylinkės teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, jog kreditorė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2020 m. rugpjūčio 18 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko S. K. kreditorės ir skolininko nepilnamečiui vaikui O. K. išlaikymą iki vaiko pilnametystės (po 250 Eur per mėnesį), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir 3 773,64 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., 5 procentų dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismui neskundžiama nutartimi atsisakius priimti kreditorės pareiškimą, kreditorė pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti motyvuodamas tuo, jog skundas paduotas dėl neskundžiamos nutarties.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo, kreditorei atskirajame skunde teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kadangi tokios nutartys, anot kreditorės, vadovaujantis CPK 431 straipsnio 1 dalimi, skundžiamos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

12. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXIII CPK skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutartis atsisakyti priimti pareiškimą atskiruoju skundu neskundžiama. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė neskundžiamą nutartį, kadangi įstatymas nustato, jog būtent tokios nutartys ir yra neskundžiamos. Pažymėtina, kad CPK 432 numato, jog jeigu XXIII CPK skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Remiantis šia nuostata, nėra pagrindo sutikti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nepagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalimi. Galimybę atsisakyti priimti pareiškimą remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi numato ir CPK 435 straipsnio 2 dalis. Taigi, sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog pagal 435 straipsnio 2 dalį teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, atskiruoju skundu neskundžiama.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į atskirojo skundo argumentus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, pažymi, jog ši nutartis nėra nagrinėjamos apeliacijos objektas, ir, be kita ko, yra neskundžiama.

14. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (ar nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Tai reiškia, kad sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tolesnė šio proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja, o tai reiškia, kad teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).

16. Taigi, kreditoriui kreipiantis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka privalomoji mediacija netaikytina. Pažymėtina, kad Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad mediacija yra privaloma šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisenos tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

18. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.