Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1139-657/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-07
Bylos Nr.
e2S-1139-657/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00169-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Skolininkas
M. V.
Civilinė byla Nr. e2S-1139-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00169-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.10.7.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.1.12.5
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto skolininko M. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1074-301/2020, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo paduoti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko M. V. išlaikymą dukroms A. V. ir V. V. kas mėnesį kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys R. V.; priteisė iš skolininko M. V. kreditorei R. V. 100 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 42,29 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

2. Skolininkas M. V. 2020 m. balandžio 30 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl 2020 m. sausio 21 d. priimto teismo įsakymo bei prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nurodė, kad nuo 2020 m. vasario 18 d. byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo buvo vykdoma mediacija, todėl skolininkas pagrįstai manė, kad jos metu bus išspręstas ir šalių ginčas dėl išlaikymo vaikams priteisimo dydžio arba nagrinėjant ginčą iš esmės teisme, o kol vyksta mediacija, jokių dokumentų teikti teismui nereikia. Skolininkas 2020 m. balandžio 22 d. savo darbiniame elektroniniame pašte rado mediatorės 2020 m. balandžio 10 d. siųstą elektroninį laišką su pažyma, kad privalomoji mediacija yra baigta, nes 2020 m. balandžio 10 d. yra gautas kreditorės pranešimas dėl pasitraukimo iš mediacijos. Nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. skolininkas dėl karantino buvo saviizoliacijoje, todėl elektroninį paštą darbe jis pasitikrino tik 2020 m. balandžio 22 d. Skolininkas 2020 m. balandžio 23 d. iš antstolio A. A. gavo elektroninį laišką su dokumentais apie vykdomą išlaikymo išieškojimą. Dėl karantino tik 2020 m. balandžio 28 d. pavykus skolininkui gauti teisinę konsultaciją, paaiškėjo, kad skolininkas, neturėdamas teisinių žinių, sąžiningai suklydo dėl procedūros bei termino nesutikimui su teismo įsakymu pareikšti. Kreditorė, galimai, elgėsi nesąžiningai, sąmoningai siekdama suklaidinti atsakovą, nes nuo 2020 m. sausio 1 d., sprendžiant šeimos ginčus, taikoma privalomoji mediacija, o R. V., prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, privalomąja mediacija nesinaudojo, todėl jos pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo neturėjo būti priimtas, o priėmus – turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Be to, pradėjus mediaciją ieškinio terminai yra sustabdomi, o jai pasibaigus be taikos sutarties terminas tęsiasi, todėl šiuo atveju terminas prieštaravimams pateikti nėra praleistas, o jeigu praleistas – dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino skolininko prašymo dėl termino prieštaravimams dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. teismo įsakymo pateikti atnaujinimo.

5. Teismas nurodė, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nėra priskiriamos prie bylų, nagrinėjamų ginčo teisena, todėl prašymams dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo vaikams išieškojimo (ne ginčo teisena) privalomoji mediacija nėra taikoma, taip pat ir senaties terminai pagal Mediacijos įstatymą.

6. Skolininkui M. V. kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo kopijos ir pranešimas, kuriame buvo išaiškinta jo teisė per 20 dienų nuo pranešimo įteikimo sumokėti priteistas sumas ir apie įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo, o neįvykdžius šių veiksmų teismo įsakymas įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai, 2020 m. vasario 11 d. buvo įteikti asmeniškai. Pranešimo tekstas yra aiškus, kad vienareikšmiškai suprastum ir galėtum realizuoti savo teisę nesutikimo atveju – tai yra per 20 dienų pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo, tačiau tokia teise skolininkas nesinaudojo iki 2020 m. balandžio 30 d., t. y. 20 dienų terminą prieštaravimams pareikšti praleisdamas 57 dienas. Aplinkybė, kad ginčo teisena nagrinėtinoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. buvo vykdoma privalomoji mediacija, neeliminuoja skolininko pareigos nesutikimo su kreditoriaus reikalavimu atveju per 20 d. teismui pareikšti prieštaravimus CPK XXIII skyriuje reglamentuojama tvarka.

7. Skolininkas nenurodė jokių trikdžių, kurie būtų objektyviai sąlygoję jo negalėjimą kreiptis dėl teisinės konsultacijos laikotarpyje nuo teismo įsakymo, kreditoriaus pareiškimo ir pranešimo jam įteikimo dienos – tai yra nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. Skolininkas jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašyme nurodytą aplinkybę kad nuo 2020 m. balandžio 7 d. iki 2020 m. balandžio 21 d. buvo saviizoliacijoje, nepateikė.

8. Skolininkas terminą prieštaravimams pateikti praleido be svarbių priežasčių, nes nei viena iš jo nurodytų priežasčių realiai objektyviai nekliudė skolininkui nustatytu terminu pateikti prieštaravimus. Tai, kad skolininkas praėjus 57 dienoms po teismo įsakymo įsiteisėjimo persigalvojo dėl savo pozicijos kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikams išieškojimo išdavimo procese ir jau nori reikšti tokius prieštaravimus – negali būti pagrindu laikyti, kad skolininkas prieštaravimų pateikimo per 20 d. terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jo prašymas atnaujinti terminą atmestinas kaip nepagristas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde apeliantas skolininkas M. V. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį ir atnaujinti M. V. terminą prieštaravimams dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-1074-301/2020 pareikšti, priimti M. V. prieštaravimus arba perduoti prieštaravimų priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo arba turėjo atsisakyti priimti, arba palikti nenagrinėtu, po pareiškimo priėmimo paaiškėjus aplinkybei, kad kreditorė, prieš kreipdamasi į teismą priteisti vaikams išlaikymą, nebuvo pasinaudojusi išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, numatyta Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nėra priskiriamos prie bylų, nagrinėjamų ginčo teisena, todėl prašymams dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo vaikams išieškojimo (ne ginčo teisena) privalomoji mediacija nėra taikoma. Išlaikymo priteisimo vaikams klausimas priskirtinas šeimos ginčų, nagrinėjamų ginčo teisenos tvarka, kategorijai.

9.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad terminas prieštaravimams pareikšti yra praleistas. Pradėjus mediaciją, ieškinio senaties terminai sustabdomi. Remiantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, taikius įstatymo analogiją (Mediacijos įstatymo 18 str.), terminas prieštaravimams pateikti turėtų būti laikomas nepraleistu, kadangi 20 dienų terminas prieštaravimams turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 11 d. ir sueiti 2020 m. balandžio 30 d. Skolininkas prieštaravimus teismui pateikė 2020 m. balandžio 29 d., jie teisme gauti 2020 m. balandžio 30 d.

9.3. Teismas netinkamai vertino priežastis, lėmusias kreipimosi į teismą trukmę, ir nepagrįstai sprendė, kad skolininkas 20 dienų terminą prieštaravimams pareikšti praleido be svarbių priežasčių. Skolininko pozicija išieškojimo procese nuo pat pradžių nėra pakitusi - jis visuomet sutiko ir savo laisva valia teikė vaikams išlaikymą, neviršijantį 300 Eur/mėn. abiem vaikams, niekuomet nesutiko su dvigubo dydžio išlaikymu. Mediacija, kurioje buvo keliamas klausimas ir dėl išlaikymo vaikams, truko nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir apėmė praktiškai visą prieštaravimams pateikti skirtą laiką. Vykstant mediacijai skolininkas sąžiningai klydo, manydamas, kad mediacijos procedūros metu jis jokių dokumentų teismui teikti neturi. Aplinkybė, kad kreditorė šeimos ginčą sprendė dvejuose vienas paskui kitą sekusiuose procesuose, taip pat klaidino skolininką. Apie mediacijos pabaigą skolininkas sužinojo tik 2020 m. balandžio 22 d., grįžęs iš saviizoliacijos į darbą. Gavęs iš antstolio dokumentus dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, atsižvelgus į šalyje paskelbtą karantiną, skolininkas ėmė intensyviai ieškoti teisinės pagalbos, ją gavęs (2020 m. balandžio 28 d.), nedelsdamas kreipėsi į teismą su prieštaravimais ir prašymu atnaujinti terminą jiems pareikšti. Prie skolininko sąžiningo klydimo prisidėjo ir aplinkybė, kad kartu su teismo įsakymu skolininkui buvo įteikta ir nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo - po 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, o su tokiu išlaikymo dydžiu skolininkas sutiko. Skolininkas buvo sąžiningas, teismo proceso nevilkino, prieš vaikų interesus neveikė. Priežastys, dėl kurių prieštaravimai nebuvo teismui pateikti iki 2020 m. kovo 2 d., buvo svarbios. Termino prieštaravimams pareikšti neatnaujinimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Priteistas išlaikymas yra neadekvatus skolininko turtinei padėčiai, neatitinka vaikų poreikių ir kelia grėsmę skolininko mokumui. Formalus faktinių aplinkybių vertinimas, neatitiktų teisingo teismo kriterijaus, būtų neadekvatus skolininko elgesiui, kuris aktyviai buvo nukreiptas į taikų bei greitą ginčo išsprendimą mediacijoje.

9.4. Apeliantas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – M. V. darbdavio 2020 m. gegužės 8 d. pažymą dėl saviizoliacijos. Teisme 2020 m. birželio 30 d. gautas M. V. prašymas dėl papildomų dokumentų – 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymų – priėmimo.

Atsiliepimas

10. Kreditorė R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:

10.1. Privaloma mediacija taikoma tik tais atvejais, kai šeimos ginčas nagrinėjamas ginčo teisena. Pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nėra inicijuojama ginčo teisena, todėl ir privaloma mediacija šiuo atveju nėra taikoma. Tai, kad kreditorė nebuvo pasinaudojusi privalomąja mediacija, skolininkui negalėjo sutrukdyti pateikti teismui prieštaravimus. Be to, mediacijos procesas buvo baigtas 2020 m. balandžio 10 d.

10.2. Terminas pateikti prieštaravimus yra procesinis terminas, o ne senaties terminas, todėl prasidėjęs meditacijos procesas nedaro jokios įtakos įstatyme nustatytiems procesiniams terminams, įskaitant terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti.

10.3. Teismas 2020 m. sausio 21 d. teismo įsakymą skolininkui išsiuntė kartu su teismo pranešimu, kuriame skolininkui išsamiai išaiškino jo teisę pateikti prieštaravimus bei prieštaravimų nepateikimo padarinius. Skolininkas turi aukštąjį išsilavinimą ir turėjo suprasti tiek teismo įsakymo esmę, tiek prieštaravimų nepateikimo padarinius. Skolininkas, gavęs teismo įsakymą, su juo nesutikdamas, privalėjo būti rūpestingas ir atidus, laiku pateikti teismui procesinius dokumentus. Šiuo atveju terminas prieštaravimams pateikti baigėsi 2020 m. kovo 2 d., tačiau prieštaravimus teismui skolininkas pateikė tik 2020 m. balandžio 29 d. Prieštaravimų pateikimas praėjus beveik 2 mėnesiams po teismo įsakymo įsiteisėjimo, ne tik neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet ir pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtus interesus. Pagal 2020 m. sausio 21 d. teismo įsakymą kreditorė jau yra iniciavusi priverstinio išieškojimo procedūrą. Teismo procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti 2020 m. vasario 11 d., terminas prieštaravimams pareikšti dėl kreditorės pareiškimo suėjo 2020 m. kovo 2 d., todėl aplinkybė, kad jis 2020 m. balandžio 7-21 dienomis buvo saviizoliacijoje, negalėjo turėti jokios įtakos jam pateikti prieštaravimus nustatytu laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

12. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino skolininko prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl priimto ir įsiteisėjusio teismo įsakymo pateikti.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

14. Nagrinėjamu atveju apelianto su atskiruoju skundu pateikta 2020 m. gegužės 8 d. darbdavio pažyma dėl jo saviizoliacijos ir 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymų, atliktų po teismo įsakymo priėmimo, jokių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiamam klausimui nepatvirtina, todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

15. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Pagal ginčui aktualios CPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatas skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo gali būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos.

16. CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, o prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių asmuo šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms.

17. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.

18. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkas terminą prieštaravimams pareikšti praleido be svarbių priežasčių, be to, šis terminas apskritai nėra praleistas dėl mediacijos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje 2020 m. sausio 21 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko M. V. išlaikymą dukroms A. V. ir V. V. kas mėnesį kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys R. V. bei priteisė iš skolininko M. V. bylinėjimosi išlaidas.

20. Teismo 2020 m. sausio 21 d. įsakymas įsiteisėjo 2020 m. kovo 3 d. Skolininkas M. V. 2020 m. balandžio 30 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus dėl įsiteisėjusio teismo 2020 m. sausio 21 d. įsakymo.

21. Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Teismas teismo įsakymo išdavimo procedūroje netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tai reiškia, kad sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638-378/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tolesnė šio proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja, o tai reiškia, kad teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).

22. Taigi, kreditoriui kreipiantis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka privalomoji mediacija netaikytina, kadangi įsiteisėjusiu teismo įsakymu patenkinamas kreditoriaus reikalavimas, kurio skolininkas neginčija. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad mediacija yra privaloma šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisenos tvarka, todėl skolininkui, pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, prieš kreditoriui pateikiant ieškinį galėtų būti taikoma privalomoji mediacija.

23. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl termino prieštaravimams pareikšti sustabdymo dėl vykusios mediacijos. Pažymėtina, kad mediacijos procedūra tarp šalių buvo taikyta ne nagrinėjamoje byloje, o Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3294-802/2020 dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su tuo susijusių pasekmių, todėl ši aplinkybė nepaneigia skolininko pareigos pareikšti teismui prieštaravimus nesutikimo su kreditorės reikalavimu atveju per 20 dienų teismui CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad terminą prieštaravimams pateikti skolininkas praleido be svarbių priežasčių.

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. sausio 21 d. teismo įsakymas bei pranešimas, kuriame išaiškinta skolininko teisė ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės pateikto reikalavimo, skolininkui M. V. 2020 m. vasario 11 d. buvo įteikti asmeniškai. Tačiau teise teikti prieštaravimus skolininkas nesinaudojo iki 2020 m. balandžio 30 d., nustatytą dvidešimties dienų jų pateikimo terminą praleido penkiasdešimt septynias dienas. Tokiam savo neveikimui pagrįsti jokių reikšmingų aplinkybių, objektyviai kliudžiusių pasinaudoti šia įstatymo numatyta teise, prašydamas atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, skolininkas nenurodė.

26. Kaip matyti, prieštaravimų pateikimo teisė ir terminas skolininkui buvo aiškiai išaiškinta minėtame su 2020 m. sausio 21 d. teismo įsakymu įteiktame pranešime. Nesutikdamas su priteistu išlaikymo dydžiu, skolininkas privalėjo būti rūpestingas ir atidus, laiku pateikti prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl neturėjimo galimybės įgyvendinti savo teisės dėl buvimo saviizoliacijoje, negalėjimo gauti konsultacijos, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos. Apelianto nurodytas saviizoliacijos laikotarpis neapėmė prieštaravimų pateikimo termino, o įstatymas nereikalauja nurodyti prieštaravimų pagrindo (CPK 439 str. 2 d.), todėl vien buvimo saviizoliacijoje faktas negalėjo turėti įtakos pateikti prieštaravimus nustatytu laiku.

27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingas aukščiau nurodytų bylos aplinkybių vertinimas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, pažeistų kreditorės teises bei teisėtus interesus. Pažymėtina, kad reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo apeliantas gali reikšti Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3294-802/2020 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių pasekmių.

28. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė prieštaravimų priėmimo klausimą, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė