- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-810-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03212-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Skolininkas
- G. S.
- Kreditorius
- L. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko G. S. atstovės advokatės G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-7652-528/2020 pagal kreditorės L. S. pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo iš skolininko G. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė L. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydama priteisti iš skolininko G. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. vasario 25 d. iki vaikų pilnametystės, 1 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.
2. Kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnamečiams vaikams M. S., G. S. ir E. S. laikiną išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš skolininko G. S. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams M. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini) po 180,00 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. vasario 26 d. iki teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-7652-528/2020 įsiteisėjimo; kreditorę paskyrė nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; kitoje dalyje prašymą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad skolininkas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nors tokį išlaikymą privalo teikti (CK 3.192 str.). Teismas nurodė, kad nesant pilnai išsiaiškintų aplinkybių dėl neabejotinų vaikų poreikių ir jų dydžio, skolininko galimybių teikti prašomą išlaikymo dydį, yra tikslinga nustatyti laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį po 180,00 Eur kas mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde skolininko atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Skolininkas vaikus išlaikė ir išlaiko, jais rūpinasi, jų išlaikymui skiria pinigines lėšas;
1.2. Skolininkas siekia taikiu būdu susitarti su savo sutuoktine. 2020 m. vasario 21 d. derybose apie jokią 1 800 Eur įsiskolinimą dėl išlaikymo vaikams nebuvo net kalbos, šalys nesusitarė tik dėl kompensacijos dydžio už santuokoje įgytą turtą;
1.3. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkas prisideda prie vaikų išlaikymo. Skolininkas kiekvieną dieną veža vaikus į mokyklas, į būrelius, perka maistą, duoda pinigų maitinimui, bendroms išlaidoms, gimtadieniams, leidžia laisvalaikį kartu su vaikais, eidamas į baseiną, kiną ir visur kitur;
1.4. Kreditorė prieš kreipdamasi į teismų, privalėjo šį ginčą spręsti privalomosios mediacijos būdu;
1.5. Priteisto laikino išlaikymo suma turi būti sumažinta iki 130,00 Eur kiekvienam vaikui, nes tai būtų suma, kuri skiriama maistui namie, o visą kitą išlaikymą skolininkas vis tiek teikia bet kokiu atveju.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą, prašė priteisti iš skolininko patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Šalys nuo 2020 m. sausio mėn. gyvena skyrium. Skolininkas be vaikų telefoninio ryšio paslaugų apmokėjimo (po 4 Eur/mėn. kiekvienam vaikui), neskyrė jokių piniginių lėšų tiesioginiams ir būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti;
2.2. Skolininkas jau antrą mėnesį neprisideda prie būtinųjų vaikų poreikių. Skolininko pateiktų išlaidų suma yra 309,64 Eur, kur vaikų atžvilgiu skolininkas daugiausiai galėjo išleisti apie 100,65 Eur, kitos išlaidos yra susijusios su skolininko poreikių tenkinimu;
2.3. Skolininko išskirta prekė - kompiuterinio žaidimo papildymas buvo dovana vaikui jo gimtadienio proga. Priešingai, nei teigia skolininkas, jis neseniai pradėjo vežti vaikus į mokyklas. Pavežėti vaikus į mokyklas nebūtina, nes ten jie gali nueiti ir pėsčiomis;
2.4. Priteisto laikino išlaikymo dydis yra mažesnis, nei minimali mėnesinė alga;
2.5. Skolininko noras mokėti išlaikymą į dukters vardu atidarytą sąskaitą yra nelogiškas, prieštaraujantis esminiams nepilnamečiams teikiamo išlaikymo principams bei nusistovėjusiai teismų praktikai;
2.6. Skolininkas neginčija nei priteistos išlaikymo sumos, nei savo galimybių jas mokėti. Nepateikia jokių įrodymų, kurie galimai patvirtintų priteisto laikino išlaikymo dydžio neproporcingumą jo pajamoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl skolininko papildomų įrodymų priėmimo
8. Skolininko atstovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: fotonuotraukas, čekių kopijas; prašymo dėl kreipimosi privalomosios mcdiacijos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kopiją. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).
9. Skolininko atstovės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais įrodymais, kadangi jų skolininkas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės.
Dėl skolininko prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones
10. 2020 m. gegužės 11 d. gautas skolininko atstovės prašymas (reg. Nr. DOK-12950) panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-7652-528/2020. Prašymas grindžiamas tuo, jog yra panaikintas 2020 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo įsakymas, priimtas minėtoje byloje ir tuo, kad šalių nepilnamečiai vaikai E. S. ir G. S. pasikeisdami gyvena pas skolininką. Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nagrinėjamu atveju skolininko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra teismingas Kauno apylinkės teismui. Pažymėtina, kad reikalavimą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skolininkas jau yra pareiškęs apeliacinės instancijos teismui atskirajame skunde. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms skolininko atstovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.
Dėl atskirojo skundo
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė - priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
13. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi iš skolininko priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams M. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini) po 180,00 Eur nuo nutarties priėmimo dienos – 2020 m. vasario 26 d. iki teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-7652-528/2020 įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skyrium nuo šeimos gyvenantis skolininkas išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikia. Atskirajame skunde skolininkas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad išlaikymas iš jo priteistas nepagrįstai, kadangi skolininkas išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikia, taip pat nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir mano, kad laikino išlaikymo dydis nuo 180 Eur turi būti sumažintas iki 130 Eur, nurodo, kad šalių ginčas turėjo būti išspręstas privalomosios mediacijos būdu.
14. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti.
16. Iš skolininko pateiktų rašytinių įrodymų (kasos kvitų) matyti, kad tik dalis išlaidų yra susijusių su prekių ir paslaugų skirtų nepilnamečiams įsigijimu, o kitos išlaidos patirtos prekėms (alkoholiniams gėrimams, cigaretėms) įsigyti. Įvertinus skolininko pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad skolininko išleidžiamos piniginės lėšos negali patenkinti visų būtinų nepilnamečių vaikų poreikių. Skolininkas neįrodė, kad jis tinkamai prisideda prie savo nepilnamečių vaikų būtinų poreikių patenkinimo (CPK 178 str.), todėl iš jo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas pagrįstai.
17. Išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis vaikų poreikiams tenkinti naudoja tas sutuoktinis, su kuriuo nuolat gyvena nepilnamečiai vaikai. Skolininko (skyrium gyvenančio tėvo) mokėtinas išlaikymas laikytinas vaiko nuosavybe, kurią kreditorė (su vaikais gyvenantis vienas iš tėvų) turi naudoti tinkamai vaiko interesais. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentas, kad kreditorė neatidarydama banko sąskaitos vaikų vardu, į kurią skolininkas galėtų pervesti pinigines lėšas, tokiu būdu riboja skolininko galimybes teikti išlaikymą, atmestinas kaip nepagrįstas ir kaip prieštaraujantis imperatyvioms išlaikymo teikimą reglamentuojančios įstatymo normoms (CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d.).
18. Nesutikdamas su priteisto išlaikymo dydžiu, skolininkas nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis išlaikymo dydis turėtų būti sumažintas nuo 180 Eur iki 130 Eur. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Skolininko atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek skolininko galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertinami nagrinėjant bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą).
19. Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privaloma mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Kreditorė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas teismo įsakymo išdavimo procedūroje netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tai reiškia, kad sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
20. CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos. Pagal CPK 439 straipsnio 6 dalį, jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami.
21. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaikymo priteisimo ir panaikino 2020 m. vasario 26 d. teismo įsakymą, nustatęs, kad ieškovė nesilaikė privalomos mediacijos procedūros. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, nes yra ieškovės apskųsta. Nagrinėjamu atveju skolininko atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustos galioti įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarčiai.
22. Atsižvelgiant į šios nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytą teismų praktiką bei įstatymo nuostatas, sprendžiama, jog kreditorei kreipiantis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka privaloma mediacija netaikytina. Aplinkybė, kad šalių ginčas nagrinėjamoje byloje dėl išlaikymo priteisimo nebuvo nagrinėjamas taikant privalomos mediacijos procedūrą nesudaro pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
24. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš skolininko patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą paregimu. Kreditorės patirtas 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtina rašytiniai įrodymai (2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ADV170637 ir 2020 m. kovo 18 d. Mokėjimo nurodymas). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punktą, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimalus priteistino užmokesčio dydis yra 527,04 Eur (0,4x 1317,60 Eur), kur 1317,60 Eur yra užpraėjusio ketvirčio (2019 m. trečio ketvirčio) vidutinis darbo užmokestis (bruto). Kreditorės reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, jų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Skolininko atskirąjį skundą atmetus, kreditorės prašymas tenkinamas ir kreditorei iš skolininko priteistina 242,00 Eur advokato pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti skolininko G. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditorei L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš skolininko G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) advokato pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.