- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-92-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- A. K. K.
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. M. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui A. K. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir testamento pripažinimo galiojančiu, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė J. D., Raseinių rajono Paliepių seniūnijos seniūnė R. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti negaliojančiais V. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 21 d. testamentą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. D., notarinio registro Nr. JD- 630, ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentą, patvirtintą Raseinių rajono Paliepių seniūnijos seniūnės R. S., registro Nr. 70; pripažinti galiojančiu 2003 m. rugsėjo 12 d. testamentą, patvirtintą Raseinių l-ojo notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. ASR4137, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo J. M. teta (ieškovo tėvo A. M. sesuo) V. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2017 m. kovo 1 d. buvo (duomenys neskelbtini). V. Ž. sutuoktinis V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Vaikų V. Ž. neturėjo. Jos mirties dieną artimiausias gyvas likęs giminaitis - penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą yra ieškovas J. M.. Atsakovas A. K. K. yra mirusiosios V. M. – Ž. (testatorės) sesers M. M. dukters A. K. sutuoktinis. A. K. taip pat kaip ir ieškovas J. M. būtų buvusi penktos eilės įpėdinė, tačiau V. Ž. mirties dieną ji buvo mirusi. Po V. Ž. mirties liko jai nuosavybės teise priklausantis turtas: 1/2 dalis 2,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 10,3400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2003 m. rugsėjo 12 d. V. Ž., būdama sveika, laisva valia, suvokdama savo veiksmų reikšmę bei pasekmes sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju ieškovui J. M. paliko 10,3400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šį testamentą 2003 m. rugsėjo 12 d. patvirtino Raseinių 1-ojo notarų biuro notarė A. S., registro Nr. ASR4137. Ieškovas J. M. nuolat rūpinosi savo teta V. Ž., prižiūrėjo, tvarkė ir remontavo jos sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Samdydavo savo lėšomis darbininkę, kuri padėjo namų ruošoje. Nuo 2007 m. V. Ž. apsigyveno ieškovo J. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Testatorė sirgo, todėl jai buvo reikalinga išskirtinė globa ir priežiūra. Ieškovas ją vežiodavo į gydymo įstaigas ir prižiūrėjo ligonę gydymosi laikotarpiu. Atsakovas A. K. K. 2016 m. gruodžio mėnesį informavo ieškovą apie tai, kad sunkiai serga jo žmona (ieškovo pusseserė) A. K. ir prašė leisti atsivežti tetą V. Ž. į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes esą A. K. nori prieš savo mirtį pamatyti tetą. Atsakovas į ieškovo namus tetos nebeparvežė. 2017 m. vasario mėnesį atsakovo žmona A. K. informavo, kad tetai V. Ž. pablogėjo sveikata, kad ji nebepažįsta žmonių, nesupranta, kur yra, nebekalba, sunkiai orientuojasi aplinkoje, todėl jos niekur vežti nebegalima, nes ji gali numirti. Paprašytas, pervedė tetos priežiūrai 2896,20 Eur savo asmeninių lėšų. Ieškovas 2017 m. kovo mėnesį sulaukė tetos telefoninio skambučio, ji sakėsi esanti uždaryta „durnyne“, nieko nebeturi ir prašė gelbėti, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kur esanti. 2017 m. kovo pabaigoje ieškovas sužinojo, kad testatorė V. Ž. yra (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir lankė ją globos namuose iki jos mirties. (duomenys neskelbtini), V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Ieškovas rūpinosi tetos laidotuvėmis, buvo sutvarkęs kapą, pastatęs paminklą. Per tetos laidotuves sužinojo, kad atsakovo žmona A. K. jau yra mirusi. Po V. Ž. mirties dėl palikimo priėmimo ieškovas kreipėsi į Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarę A. S., iš kurios sužinojo, kad paveldėti tetos turto jis nebegalės, nes V. Ž. paliko net du vėlesnius testamentus, t. y. 2017 m. vasario 21 d. testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. K. K. ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentą, kuriuo 1/2 dalį 2,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. K. K.. Nurodė, kad testatorė V. Ž., būdama garbingo 94 metų amžiaus, prieš pat savo mirtį be aiškios priežasties sudarydama net du skirtingose vietose patvirtintus testamentus, kuriais visą savo turtą paliko jai svetimam žmogui - atsakovui A. K. K., atėmė paveldėjimo teisę iš ieškovo J. M. (savo brolio sūnaus), kuris ja rūpinosi ilgus metus. Mano, kad minėti testamentai pripažintini negaliojančiais, nes jie sudaryti savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. K. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimą dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais laiko nepagrįstu ir ieškovo teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad ieškovas nėra vienintelis likęs mirusios V. Ž. įpėdinis pagal įstatymą, nes tokios pat eilės įpėdiniai yra jo mirusios sutuoktinės A. K. broliai: P. Š., A. J. Š, ir R. S. Š,, kurie ir šiuo metu yra gyvi ir taip pat rūpinosi V. Ž.. Neginčija fakto, kad 2003 m. V. Ž. testamentiniu įpėdiniu buvo paskyrusi J. M., tikėdamasi, kad J. M. tinkamai visą gyvenamą ja rūpinsis, tačiau tai neįvyko. Ieškovas lankė tetą, tačiau ją lankė, prižiūrėjo, ja rūpinosi taip pat ir atsakovo sutuoktinė su savo broliais bei paties ieškovo seserys V. P. ir N. K.. Nurodė, kad V. Ž. visada gyveno (duomenys neskelbtini), kur iki pat mirties buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta, pati mokėjo už komunalinius patarnavimus, tik žiemos metu gyvendavo pas J. M.. V. Ž. teigimu, ieškovas visada imdavo pinigus už sunaudotą kurą, kai veždavo ją pas gydytojus. Ji pradėjusi įvairių buitinių paslaugų prašyti savo kaimynų A. Ž. ir V. L.. Ieškovas netvarkė sodybos, niekada nedarė net einamojo pastato remonto. Nei stogas, nei durys, nei langai, nei šildymo sistema niekada nebuvo keičiami. V. Ž. pasakius, kad į jos namą smelkiasi lietus ir drėgmė, dar 2014 m. atsakovas nupirko ruberoido, kuriuo namą apkalė kaimynai A. L. ir A. Ž.. Už darbą jiems sumokėjo pati V. Ž., o langus savo medžiagomis užsandarino A. Š.-K. broliai P. Š. ir A. J. Š. V. Ž. teigimu J. M. ne tik nesirūpino ja pačia, jos sodyba, bet dar ir pavogė sodybos bei žemės dokumentus, testatorės pasą ir pensininko pažymėjimą. Atsakovo sutuoktinė A. K. pastoviai susiskambindavo telefonu su savo teta. 2016 m. gruodžio 15 d. nuvykus su sutuoktine tetos aplankyti, V. Ž. visiškai išsekusi gulėjo su rūbais savo lovoje, alkana, kamuojama troškulio, ištinusiomis kojomis, kambariuose buvo šalta. Bejėgę tetą parsivežė į savo namus (duomenys neskelbtini), kuriuose atsakovo sutuoktinė A. K. pradėjo ją prižiūrėti: nupirko jai reikiamų vaistų, girdė, maitino, padėjo prasivaikščioti. Testatorė V. Ž., skirtingai nei teigia ieškovas, visą gyvenimą iki pat mirties išliko optimistiškai nusiteikusi, buvo išmintinga, aiškaus proto. Iki pat mirties mėgo dainuoti bei rašyti eilėraščius. V. Ž. gyvenant (duomenys neskelbtini), A. K. pasakė savo tetai, kad pati serga 4 stadijos onkologine liga, todėl tetai bus lemta ilgiau gyventi. V. Ž. nieko nesakiusi, po keleto dienų padavė raštišką patvarkymą, kad 10 hektarų 34 arų žemės ji dovanoja atsakovui K. K.. Atsakovui įsipareigojus ir toliau rūpintis V. Ž., mirties atveju ją palaidoti ir tvarkyti jos kapą, ji laisva valia išreiškė norą jai priklausančią žemę testamentu po jos mirties palikti seserėčios A. K. sutuoktiniui A. K. K.. V. Ž. pati, notarės paskirtu laiku, asmeniškai atvyko į notarės J. D. biurą adresu (duomenys neskelbtini), buvo notarės asmeniškai supažindinta su testamento turiniu, ir, notarei paklausinėjus, garsiai žodžiu patvirtino, kad testamente nurodytą turtą palieka A. K. K. bei pasirašė testamentą. V. Ž. atgavus jėgas, su teta buvo sutarta, kad ji pagal deklaruotą gyvenamąją vietą bus apgyvendinta (duomenys neskelbtini)socialinės globos namuose, kur jai bus užtikrintos geros gyvenimo sąlygos, kokybiška bei visapusiška priežiūra. Iki pat mirties V. Ž. išliko sąmoninga, aiškaus proto, adekvačiai vertino aplinką, atpažino artimuosius. Nurodė, kad Raseinių rajono Paliepių seniūnijos seniūnė R. S., atsakovui dalyvaujant, išaiškino testatorei testamento turinį, jo pasekmes, tinkamai įvertino testatorės valią, įsitikino, kad testatorė supranta testamento turinį, jo pasekmes, savo veiksmų esmę ir jos valia visiškai atitinka testamento turinį. Nurodė, kad ieškovas rašo netiesą teigdamas, kad jis rūpinosi tetos laidotuvėmis, sutvarkė kapą ir pastatė paminklą. Nurodė, kad laidotuves organizavo atsakovas ir ieškovo sesuo N. K., o visas laidotuvių išlaidas apmokėjo A. K. K. Paminklą savo sutuoktiniui ir sau dar 2009 metais pasistatė pati V. Ž.. Atsakovas su atsiliepimu pateikė ieškovo giminaičių A. K., P. Š., A. J. Š., R. S. Š., V. P., N. K., B. M. raštiškus paaiškinimus, kad V. Ž. orientavosi aplinkoje, pažino artimuosius, bei patvirtinimus, kad testatorės testamentų jie neginčija, gerbia jos valią ir jokių pretenzijų atsakovui neturi.
3. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarė J. D. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad V. Ž. testamentas buvo patvirtintas 2017 m. vasario 21 d., notarinio registro įrašo Nr. JD-630. Testamentas patvirtintas notaro biure, asmeniškai pasirašant testatorei. Testatorės valia, kalba ir elgesys abejonių nesukėlė. Vadovaujantis neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo 2017 m. vasario 21 d. duomenimis apie V. Ž., patvirtinama, kad įrašų neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre apie V. Ž. nėra. Pažymėjo, kad ieškovo teiginys, kad V. Ž. nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, neatitinka tikrovės, nes jos valios niekas neįtakojo.
4. Trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūnijos seniūnė R. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti dėl faktinio ir teisinio nepagrįstumo. Nurodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. pagal V. Ž. prašymą buvo sudarytas testamentas, testatoriaus asmenybė nustatyta pagal asmens dokumentus, veiksnumu įsitikinta. Patvirtintas testamentas, notarinio registro Nr. 70, buvo perduotas saugoti Raseinių rajono pirmajam notarų biurui. Pažymėjo, jog 2017 m. rugsėjo 22 d. J. M. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūniją dėl V. Ž. 2017 m. balandžio 27 d. testamento patvirtinimo fakto. Ieškovui 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. 5-51 buvo atsakyta, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 1 punktu seniūnas turi teisę atlikti notarinius veiksmus ir paaiškintos testamento sudarymo aplinkybės. Patvirtino, kad testatorė V. Ž. 2017 m. balandžio 27 d. buvo veiksni, suprato savo veiksmų esmę ir prasmę, ir testamentu išreiškė savo valią.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Raseinių rajono 2-ojo notarų biuro notarei A. S. išduoti atsakovui A. K. K. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2007 m. iki 2016 m. pabaigos rūpinosi V. Ž., kuri gyvendavo jo namuose, o vasaros laikotarpiu būdavo išvežama į jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) 2016 m. pabaigoje (gruodžio mėnesį) V. Ž. į savo namus išsivežė atsakovas A. K. K..
7. Teismas sprendė, kad testatorė buvo išvežta iš jos sodybos (duomenys neskelbtini)dėl to, kad ja ieškovas J. M. nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. vasario nebesirūpino.
8. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu testatorė galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Nuo 2005 m. testatorės medicininiuose dokumentuose esantys įrašai dėl nustatytų ligų nėra nuginčyti, jie patvirtina kad ligos neišvengiamai turėjo įtakos testatorės mąstymo ir suvokimo kokybei. Teismas apsiribojo tik surinktų įrodymų išvardinimu, tačiau neatliko gilesnės įrodymų analizės ir vertinimo, todėl neatskleista bylos esmė, o teismo išvados prieštarauja civilinėje byloje surinktiems įrodymams.
9.2. Ankstesnę valią, išdėstytą 2003 m. rugsėjo 12 d. testamente, prieš mirtį, būdama 94 metų amžiaus V. Ž. pakeitė todėl, kad ieškovas nuo 2016 m. gruodžio nustojo ja rūpintis ir todėl, kad pas atsakovą testatorė gyveno 2017 m. sausio - vasario mėnesiais, o nuo 2017 m. kovo 1 d. atsakovas ją patalpino į Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) globos namus. Teismas šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis sprendžiant dėl atsakovo „pasiansų“ įtakos testatorės valiai reikšmės. sudarant ginčijamus testamentus, todėl šių įrodymu nei tyrė, nei vertino.
9.3. 2017 m. balandžio 27 d. testamente, kurį patvirtino Raseinių r. Paliepių seniūnijos seniūnė R. S., testatorės ranka yra įrašytas tik parašas, jos ranka nėra nurodytas vardas ir pavardė. Ši aplinkybė, kaip reikšminga, sprendžiant dėl tuometinės testatorės sveikatos būklės, teismo nebuvo ištirta ir įvertinta.
9.4. Teismas visiškai netirdamas ir nevertindamas atsakovo pastangų bei jo įtakos testatorės valiai reikšmės sudarant ginčijamus testamentus nepasisakė dėl atsakovo pateiktų onkologine liga sergančios atsakovo žmonos A. K. pasirašytų paliudijimų apie testatorės V. Ž. begalinį norą palikti savo turtą jos sutuoktiniui atsakovui reikšmės. Darytina išvada, kad atsakovas bet kokia kaina siekė susirinkti kuo daugiau rašytinių duomenų, įrodančių, kad abejones kelianti testatorės tikroji valia buvo būtent tokia, kokia jo didelėmis atsakovo pastangomis yra užrašyta ginčijamuose testamentuose. Šių aplinkybių teismas nevertino.
9.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl testatorės V. Ž. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę, visiškai neatsižvelgė į tai, kad beveik 95 metų senutė, likus keletui mėnesių iki savo mirties, viena po kito skirtingose ištaigose sudarė du testamentus, kuriais visą savo turtą paliko atsakovui už tai, kad šis ja rūpinosi 2 mėnesius, o atėmė paveldėjimo teisę iš artimo giminaičio J. M., ją prižiūrėjusio daugiau negu 10 metų. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų išvadai, kad ieškovas J. M. būtų įskaudinęs testatorę taip stipriai, kad ji būtų pati siekusi atimti iš ieškovo teisę paveldėti būtent tą turtą - žemę, kuris iki nacionalizacijos priklausė nuosavybės teise testatorės ir jos brolio (ieškovo tėvo) tėvams (ieškovo seneliams).
9.6. Atsakovo naudai liudijusių ieškovo seserų V. P. ir N. K. duoti parodymai negalėjo būti teismo vertinami kaip patikimi įrodymai todėl, kad ieškovas ir jo seserys yra susipykę. Teisme ieškovas nurodė objektyvias konflikto priežastis. Tuo tarpu ieškovo J. M. pakviesti liudytojai - gydytojas S. Ž., kaimynės R. Š., R. K., M. B., P. J., Z. B. yra svetimi žmonės, pažinoję testatorę. Jų parodymai yra objektyvūs duomenys, kuriais teismas privalėjo remtis.
9.7. Ieškinio reikalavimo dėl 2003 m rugsėjo 12 d. testamento pripažinimo galiojančių teismas netyrė ir dėl jo skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė. Taigi, pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir tai pripažintina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
9.8. Šioje byloje nėra nustatytos faktinės aplinkybės, įrodančios V. Ž. sąmoningus veiksmus, atliktus iki ginčijant sandorių sudarymo ir nulėmusius jos valią bei valios išreiškimo būdą.
9.9. Ginčo atveju turto palikėjos V. Ž. vidinė valia skyrėsi nuo valios išorinės išraiškos ginčijamuose testamentuose. V. Ž. būdama sveika, 2003 m. rugsėjo 12 d. testamentu darė tokį patvarkymą: jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka savo sūnėnui ieškovui J. M., nes būtent ši žemė yra buvusi ieškovo senelių žemė, nes šia žeme ieškovas rūpinosi ir rūpinasi iki šiol.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Testatorė niekada gyvenime nesirgo jokiomis psichikos ligomis.
10.2. Apeliantės minimų kasacinio teismo bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi, t. y. tokių aplinkybių šioje byloje iš vis nėra.
Šalies argumentai
10.3. Apelianto teiginiai, kad testatorė negalėjo keisti savo valios yra nepagrįsti.
10.4. Ieškovas teigia, kad testatore rūpinosi virš 10 m., atsakovas rūpinosi testatore daugiau kaip 45 metus. Ieškovas neneigia, kad atsakovas daugiau kaip 45 m. lankė testatorę.
10.5. Atsakovas neginčija fakto, kad beveik prieš 15 metų (2003 m.) V. Ž. savo dalies turto testamentiniu įpėdiniu buvo paskyrusi J. M., tikėdamasi, kad J. M. tinkamai visą gyvenamąja rūpinsis, tačiau tai neįvyko. V. Ž. teigimu, J. M. ne tik kad nesirūpino ja pačia, jos sodyba, bet dar ir pavogė sodybos bei žemės dokumentus, testatorės pasą ir pensininko pažymėjimą: faktas yra tas, kad visi minėti dokumentai tikrai dingo.
10.6. Abiejų ginčijamų testamentų sudarymo Raseinių r. savivaldybės tinklalapyje 2017 m. liepos 20 d. viešai buvo paskelbtas sveikinimas V. Ž.. Savivaldybės sveikinime nurodoma: „seniūnė R. S. pasveikino garbingo 95-erių metų jubiliejaus sulaukusią V. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose“. Nei meras, nei mero pavaduotoja, nei administracijos direktorius, nei seniūnė tikrai viešai nesveikina asmenų, kurie nesusivokia aplinkoje.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūnijos seniūnė R. S. prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Tvirtinant 2017 m. balandžio 27 d. testamentą V. Ž. aiškiai suprato savo valią, jokių abejonių dėl testatorės valios ar psichikos nekilo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 12 d. buvo sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. ASR4137, kuriuo 10,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo palikusi ieškovui J. M.. 2017 m. vasario 21 d. V. Ž. sudarė naują testamentą, notarinio registro Nr. JD-631, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį 10,34 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. K. K.. 2017 m. balandžio 27 d. V. Ž. sudarė dar vieną testamentą, registro Nr. 70, kuriuo 1/2 dalį 2,7000 ha žemės sklypo bei gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko atsakovui A. K. K..
Dėl apeliacinio skundo argumentų
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas notarinės formos sandorius ginčijo tuo pagrindu, kad testatorė V. Ž. būdama garbingo 94 metų amžiaus, dėl senatvinių ligų sudarydama ginčijamus testamentus buvo tokios būklės, kad nebegalėjo suprasti savo veiksmu reikšmės ir jų valdyti. Ieškovas įrodinėjo, kad 2017 m. vasario 21d. ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentai, nors ir sudaryti veiksnaus fizinio asmens, juose išreikšta testatorės V. Ž. valia neatitinka tikrosios jos valios ir tokį neatitikimą lėmė V. Ž. sveikatos būsena 2017 m. vasario - balandžio mėnesiais. Testamentai buvo sudaryti atsakovo pastangomis, kurios turėjo įtakos testatorės valiai (CK 1.89 str.). Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Atsikirsdamas į ieškovo ieškinyje nurodytus teiginius, atsakovas tvirtino, kad V. Ž. iki pat mirties buvo sveiko proto, žvali, energinga, psichinėmis ligomis nesirgo. Ginčijamuose testamentuose yra išreikšta tikroji testatorės V. Ž. valia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenų visetą ieškinį atmetė argumentuodamas tuo, kad testatorė suprato savo veiksmus ir išreiškė savo valią.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 5.17 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo 2005 m. testatorės medicininiuose dokumentuose nurodytos ligos neišvengiamai turėjo įtakos testatorės mąstymo ir suvokimo kokybei. Jo nuomone, testamentų sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
19. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį t tai, kad byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės
1 2019 m. gegužės 21-22 d. akte Nr. 85TPK-119/2019 pateikta vienareikšmiška išvada, kad nėra jokių duomenų, jog V. Ž. 2017 m. vasario 21 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentų sudarymo metu būtų sirgusi psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar negalėjusi jų valdyti (CPK 218 straipsnis). Taigi, teismo medicinos ekspertas, turintis specialių žinių patvirtino, kad testatorė neturėjo psichikos sutrikimu nepaisant jos garbingo amžiaus (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Kolegija sprendžia, kad ekspertizės akte nėra pateikta viena kitai prieštaraujančių išvadų, nėra duomenų, kad bendra testatorės sveikatos būklė turėjo įtakos jos psichinei būsenai ir tai trukdė jai suprasti savo veiksmų reikšmę bei išreikšti savo valią.
20. Apeliantas nurodo, kad 95 metus pragyvenusi testatorė yra sirgusi įvairiomis ligomis (galvos smegenų išemija, encefalopatija, buvo patyrusi insultus, po kurių konstatuoti liekamieji reiškiniai), testatorei diagnozuota lėtinė smegenų aterosklerozė, lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija II0, hipertenzinė kardiomiopatija, lėtinis prieširdžiu virpėjimas), tačiau svarbu tai, kad testatorė niekada nesirgo jokiomis psichikos ligomis. Tarp apelianto nurodomų ligų nėra nė vienos psichikos ligos. Dėl to spręsti, kad minėtos ligos tiesiogiai įtakojo testatorės valią, nepagrįsta.
21. Kitas aspektas tas, kad V. Ž. testamentų sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią ir tinkamai ją išreiškė, patvirtina testamentus patvirtinusių notarės ir seniūnės parodymai. Nesusiję asmenys, tiek notarė J. D., tiek Raseinių rajono Paliepių seniūnijos seniūnė R. S., kurios betarpiškai ir išsamiai testamentų sudarymo metu bendravo su testatore, savo atsiliepimuose nurodė, kad joms jokių abejonių dėl testatorės išreikštos valios nekilo. Kaip žinoma, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius testamentus, sudarytus pagal Civilinio kodekso reikalavimus. Atitinkamai, Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 1 punktu seniūnas turi teisę atlikti notarinius veiksmus. Pabrėžtina, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, <...> laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Kolegija, vertindama rašytinius įrodymus, sprendžia, kad notarė, tvirtindama 2017 m. vasario 21 d. testamentą įsitikino, kad testatorės valia, kalba ir elgesys abejonių nesukėlė, testatorė suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, testatorės valios niekas neįtakojo. Atitinkamai, seniūnė, tvirtindama 2017 m. balandžio 27 d. testamentą, įsitikino, kad testatorė suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.
22. Aktualu ir tai, jog viešoje erdvėje patalpintame straipsnyje „Pasveikinta Paliepių seniūnijoje gyvenanti jubiliatė“ nurodyta, kad „Paliepių seniūnijos seniūnė R. S. pasveikino garbingo 95-erių metų jubiliejaus sulaukusią V. Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Jubiliatė – šviesios atminties, bendraujanti, pati be akinių skaitė sveikinimo žodžius, kuriuos skyrė Savivaldybės meras A. G., mero pavaduotoja G. R. ir administracijos direktorius R. A.. V. Ž. padėkojo už gražius sveikinimo žodžius, įteiktą vardinę jubiliejinę juostą ir gėles“ (šaltinis (duomenys neskelbtini)).
23. Pastebėtina, kad jau po testamentų sudarymo testatorę globos namuose intensyviai lankė teismo posėdyje liudiję artimiausi giminaičiai (ieškovo seserys, pusbroliai), pažįstami, bendruomenės atstovai. Nė vienam asmeniui, išskyrus ieškovą, nekilo abejonių dėl testatorės psichinės būsenos. Be to, viešai 2017 m. liepos 16 d. sveikinant testatorę 95-mečio proga Raseinių rajono savivaldybės administracijos Paliepių seniūnijos seniūnei R. S. nekilo jokių abejonių dėl testatorės psichinės būsenos: ji buvo gyvybinga, mielai bendraujant moteris, suprato savo veiksmų esmę ir prasmę.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad testatorė testamentų pasirašymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pirma, byloje yra atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurioje duota išvada, kad nėra duomenų, kad V. Ž. 2017 m. vasario 21 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentų sudarymo metu būtų sirgusi psichikos sutrikimu, dėl kurio būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų valdyti. Antra, notarės J. D. ir Raseinių r. Paliepių seniūnijos seniūnės R. S. atsiliepimai (nėra byloje abejonių dėl notaro ir seniūnės pareigų tinkamo atlikimo), kuriuose nurodyta, kad sudarant ir tvirtinant testamentus absoliučiai jokių abejonių dėl išreikštos testatorės valios nebuvo (b. l. 72-73, 77, 81). Trečia, Raseinių r. savivaldybės mero, mero pavaduotojo ir administracijos direktoriaus sveikinimas, skirtas V. Ž., (b. l. 74-76);. Ketvirta, V. Ž. raštiškas patvarkymas dėl žemės (b. l. 65). Penkta, testatorei esant gyvai, nė vienas asmuo nesikreipė į teismą dėl testatorės veiksnumo apribojimo. Ekspertizės aktas ir kiti rašytiniai įrodymai nepaneigia liudytojų S. Ž., K. M., M. B., R. Š., R. K. parodymų apie tai, kad buvo suprastėjusi V. Ž. atmintis, kad ji keistai mąstė ir kalbėjo, nebebuvo toki energinga, nes tokie V. Ž. sveikatos sutrikimai, kaip suprastėjusi atmintis ar sulėtėjęs mąstymas, teismo vertinimu, atsižvelgiant į testatorės amžių, gali atsirasti, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad V. Ž. nesuvokė savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti. Konstatuotina, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti testatorės valios spragas, kurios būtų pakankamos sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.
25. Svarstant kitus argumentus pažymėtina, jog apeliantas teigia, kad testatorė 2003 m. rugsėjo 12 d. testamentą prieš mirtį, būdama 94 metų pakeitė todėl, kad ieškovas nuo 2016 m. gruodžio nustojo ja rūpintis ir todėl, kad pas atsakovą testatorė gyveno 2017 m. sausio - vasario mėnesiais, o nuo 2017 m. kovo 1 d. atsakovas ją patalpino į Raseinių rajono (duomenys neskelbtini) globos namuose. Dėl šio argumento pastebėtina, kad CK 5.18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Taigi, aplinkybė, kad testatorė 2017 m. sausio - vasario mėnesiais gyveno pas atsakovą, o nuo 2017 m. kovo 1 d. atsakovas ją apgyvendino globos namuose, nereiškia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą testamentus nuginčyti. Jokių neteisėtų veiksmų apeliantas ir nenurodė (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Apelianto teiginys, kad V. Ž. visą turtą paliko giminystės ryšiais nesusijusiam atsakovui neatitinka tikrovės, kadangi tokios pat eilės giminaitė V. Ž. yra ir atsakovo sutuoktinė A. K. (mirusi), pas kurią nuo 2016 m. gruodžio 15 d. ir gyveno testatorė.
27. Apeliantas teigia, kad teismas neišnagrinėjo prašymo pripažinti galiojančiu 2003 m. rugsėjo 12 d. testamentą ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Vertindama šį argumentą kolegija atkreipia dėmesį, kad šis prašymas yra išvestinis, tiesiogiai priklausantis nuo ieškovo pateikto reikalavimo pripažinti 2017 m. vasario 21 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentus negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. vasario 21 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. testamentai nėra nuginčyti, svarstyti klausimą dėl 2003 m. rugsėjo 12 d. testamento pripažinimo galiojančiu nebebuvo pagrindo (CK 5.35 straipsnis). Dėl šių priežasčių apelianto argumentas nepagrįstas.
28. Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Vien aplinkybė, kad testatorė nusprendė jai priklausiusį turtą palikti atsakovui, nors ir nepalanki ieškovui, negali būti pagrindu vadovaujantis vien ieškovo teikiamomis į bylą surinktais įrodymais neparemtomis prielaidomis spręsti, jog testamentais nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia.
29. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 178, 185 ir kt. straipsniai), neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nepateikia konkrečių duomenų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta anksčiau, ieškovas jokių testatorės valios ar suvokimo trūkumų patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į bylos šalių paaiškinimus, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose susiformavusios teisminės praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
30. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.