- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-213-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08148-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 120 MGL (6 000 Eur) dydžio žalos atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-731/2011, 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-477/2012 ir 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-477/2013 buvo pripažintas kaltu, jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausmė. Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovas buvo išteisintas dėl veikų, už kurias jam baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013 buvo paskirtos 30 parų arešto bausmės, o baudžiamasis procesas nutrauktas, paliekant baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-731/2011 jam paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nors ieškovas jau buvo atlikęs 30 parų arešto bausmes, jam už tas pačias veikas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimais administracinėse bylose Nr. A2.2.-281-420/2015 ir Nr. A2.2.-282-420/2015 buvo paskirtos piniginės baudos, kurias antstolis išieškojo. Kadangi asmuo negali būti už tą pačią veiką baudžiamas du kartus, ieškovui už atliktą iš viso 60 parų arešto bausmę turi būti atlyginama žala pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio, nustatančio, jog viena arešto para yra lygi 2 MGL (1 MGL – 50 Eur) dydžio baudai, nuostatas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog tiek Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK), tiek BK ieškovo veikų padarymo metu numatė atsakomybę už svetimo turto pasisavinimą, tačiau 2015 m. sausio 1 d. abu kodeksai buvo pakeisti ir atsakomybė buvo sušvelninta, atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę. Pagal naujas BK ir ATPK nuostatas, jeigu turto vertė neviršija 3 MGL taikytina administracinė atsakomybė, o jei viršija – baudžiamoji atsakomybė. Ieškovas baudžiamosiose bylose buvo išteisintas, kadangi baudžiamasis įstatymas buvo pakeistas, o baudžiamoji atsakomybė sušvelninta. Ieškovui buvo pritaikyta tik administracinė atsakomybė. Ieškovas buvo nuteistas ir pagal kitus nuosprendžius, o išteisinus ieškovą jo nurodytose baudžiamosiose bylose, bausmių subendrinimas buvo panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, jog ieškovas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi pagal teikimą Nr. T-50-477/2015 buvo išteisintas baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ir 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu taikyti bausmių subendrinimai panaikinti ir palikta galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su baudžiamojo poveikio priemone – draudimu 3 metus vairuoti kelių transporto priemones.
6. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-281-420/2015 duomenys patvirtina, kad 2015 m. birželio 2 d. nutartimi išteisinus ieškovą baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-477/2013, buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla ir ieškovas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 50 straipsnį. Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-282-420/2015 duomenys patvirtina, kad 2015 m. birželio 2 d. nutartimi išteisinus ieškovą baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-477/2012, buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla ir ieškovas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 50 straipsnį. Taigi ieškovo atžvilgiu už jo 2011 m. atliktas veikas buvo pritaikyta tik administracinė atsakomybė, bet ne baudžiamoji atsakomybė, todėl non bis in idem principas nebuvo pažeistas.
7. Ieškovui 2015 m. birželio 2 d. nutartimi pagal teikimą Nr. T-50-477/2015 bausmių subendrinimas baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013 buvo panaikintas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu ir jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė, kuria uždrausta 3 metus vairuoti kelių transporto priemones. Kybartų pataisos namų 2015 m. birželio 9 d. pranešimas apie nuteistąjį patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę ieškovas atvyko vykdyti 2012 m. birželio 12 d. Taigi 2015 m. birželio 2 d. nutartimi išteisintas ieškovas buvo nebaigęs atlikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013 paskirtos bausmės nebuvo įvykdytos. Teismas pripažino, jog valstybės neteisėti veiksmai nėra nustatyti, todėl nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-477/2012 pripažino ieškovą kaltu ir skyrė 30 parų arešto bausmę. Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-477/2013 pripažino ieškovą kaltų ir skyrė 30 parų arešto bausmę. Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. subendrino 2011 m. birželio 20 d. ir 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžius. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-753/2012 dar kartą subendrino Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. subendrintas bausmes ir paskyrė galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. gegužės 31 d., o baigiasi – 2015 m. gegužės 31 d.
8.2. Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. paskirtą 30 parų arešto bausmę subendrino su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 28 d., į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktą bausmę pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį, bausmės pabaiga – 2015 m. birželio 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi byloje Nr. T-50-477/2015 išteisino ieškovą baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013 ir baudžiamuosius procesus nutraukė. Paliko galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-753/2012 paskirtą galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d., paskirdamas bausmę, ją bendrino su Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytu paskirtų bausmių pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. ir 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžius subendrinimu, kuris 2015 m. birželio 2 d. buvo panaikintas.
8.4. Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-281-420/2015 pripažino ieškovą kaltu ir skyrė 173 Eur baudą. Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. administracinėje byloje Nr. A2.2.-282-420/2015 pripažino ieškovą kaltu ir skyrė 173 Eur baudą. Antstolė abi baudas išieškojo, ieškovui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose. Pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės pabaiga buvo 2015 m. gegužės 31 d. Ieškovas šią nutartį gavo 2015 m. birželio 8 d., atlikdamas bausmę Kybartų pataisos namuose. Taigi nutartį ieškovas gavo jau atlikęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, į kurią įeina Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausmė. Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 15 d. Tuo metu ieškovui paskirta bausmė, kuri apėmė ir vėliau išteisinimu panaikintas bausmes, baigėsi 2015 m. birželio 20 d. Todėl ieškovas šios nutarties įsiteisėjimo dieną jau buvo atlikęs bausmes, paskirtas Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013.
8.5. Ieškovas už tas pačias veikas buvo nuteistas ir administracine, ir baudžiamąja tvarka, nes atliko laisvės atėmimo bausmę ir sumokėjo paskirtas baudas. Teismas neatsakingai ir vienpusiškai nagrinėjo civilinę bylą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 papildomo protokolo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad niekas negali būti antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio asmuo jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu. Draudimas antrą kartą bausti asmenį už tą patį nusikaltimą įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Todėl ieškovui buvo padaryta 120 MGL dydžio žala.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovo M. L. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-477/2012 ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 30 parų areštu. Taip pat ieškovas Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-477/2013 pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 30 parų areštu. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje buvo numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir nedidelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL sumos. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
9.2. Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi Nr. T-50-477/2015 ieškovas buvo išteisintas baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013, todėl buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla ir ieškovas pripažintas kaltu pagal ATPK 50 straipsnį. Taigi ieškovui už jo nusikalstamas veikas padarytas 2011 m. buvo pritaikyta tik administracinė atsakomybė. Nenustačius teismų kaltės, neteisėtų veiksmų, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl neturtinės žalos padarymo atlyginimo. Pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas bei tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl teismų, nagrinėjusių baudžiamąsias ir administracinių pažeidimų bylas, neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-731/2011 ieškovas už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 d., nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo, jos pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-939/2011 dalis Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžio dėl ieškovo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo panaikinta ir ieškovas dėl šio kaltinimo buvo išteisintas, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012 pakeitė Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir paskyrė ieškovui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė 3 metams vairuoti kelių transporto priemonę. Taigi galutinė baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-731/2011 ieškovui paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus vairuoti kelių transporto priemonę.
13. Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-477/2012 ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 30 parų arešto. Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-477/2012 subendrino ieškovui Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę su 2012 m. kovo 14 d. paskirta 30 parų arešto bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
14. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-753/2012 pripažino ieškovą kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje, ir skyrė jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrino su Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. ir 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskyrė galutinę 3 metų laisvės atėmimo subendrintą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus vairuoti kelių transporto priemones. Nurodė, jog bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. gegužės 31 d. Minėtu nuosprendžiu ieškovui bausmė buvo skirta už tai, jog jis vengė atlikti bausmę, paskirtą Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu. Taip pat teismas baudžiamojoje byloje nustatė, jog pagal pastarąjį nuosprendį likusią neatliktą bausmės dalį sudaro 2 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos laisvės atėmimo.
15. Zarasų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-477/2013 ieškovą pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir nuteisė 30 parų arešto bausme. Teismas paskirtą bausmę subendrino su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę skyrė 3 metų 20 dienų laisvės atėmimo ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 3 metus vairuoti kelių transporto priemones, bausmės pradžia skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 28 d. ir į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
16. Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi teikime T-50-477/2015 išteisino ieškovą dėl veikų baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013 ir baudžiamuosius procesus nutraukė, panaikino Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi taikytą paskirtų bausmių subendrinimą, panaikino Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu taikytą paskirtų bausmių pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. ir Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžius, subendrinimą. Paliko ieškovui galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-753/2012 paskirtą galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę su baudžiamojo poveikio priemone – draudimu 3 metus vairuoti kelių transporto priemones.
17. Po išteisinimo baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013 ieškovas administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A2.2.-281-420/2015 ir Nr. A2.2.-282-420/2015 teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimais buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 50 straipsnius, jam skirtos piniginės baudos. Ieškovas ieškiniu teigia, kad Zarasų rajono apylinkės teismų nuosprendžiais baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013 paskirtas iš viso 60 parų arešto bausmes jis jau buvo atlikęs, kai jam buvo paskirtos administracinės baudos. Todėl ieškovui valstybė turi atlyginti už nepagrįstai laisvės atėmimo vietoje išbūtas 60 parų.
Dėl nuosprendžiais subendrintų bausmių
18. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi teikime Nr. T-50-477/2015, išteisindamas ieškovą baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013, vis tiek paliko galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-753/2012 paskirtą galutinę subendrintą bausmę, kuria buvo subendrinta ir su Zarasų apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-477/2012 paskirta bausme. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, jog Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d nutartimi bausmių subendrinimą baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013 panaikino.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi teikime Nr. T-50-477/2015 paliko galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-753/2012 paskirtą galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę su baudžiamojo poveikio priemone. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-753/2012 ieškovui paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę už BK 242 straipsnyje nurodyto nusikaltimo padarymo taip pat bendrino ir su Zarasų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu bei Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-477/2012 ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė 3 metus laisvės atėmimo kartu baudžiamojo poveikio priemone.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmių skyrimo ir jų bendrinimo klausimus reglamentuoja BK, o galimas teismų nuosprendžiuose ir nutartyse padarytas klaidas teismai vertina tose baudžiamosiose bylose pagal BPK nustatytas taisykles. Ieškovas Zarasų apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties teikime Nr. T-50-477/2015 neskundė aukštesnės instancijos teismui, tai yra Panevėžio apygardos teismui. Taigi ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, paliekant galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą 3 metų laisvė atėmimo bausmę ieškovui, civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas negali įvertinti pagal CK bei CPK taisykles.
21. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo atlygina valstybė visiškai, nepaisant teismo kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
22. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad teismo procesinis sprendimas, kuris nėra pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka, gali būti pagrindas pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Kitaip tariant, tam, kad žalos atlyginimo ieškinys būtų priimtas teisme ir nagrinėjamas, nėra būtina, kad teismo procesinis sprendimas būtų pripažintas neteisėtu (nepagrįstu) instancinės teismų kontrolės tvarka. Tačiau aplinkybė, ar asmuo išnaudojo visas galimybes įstatymo nustatyta tvarka skųsti priimtus teismų sprendimus, gali būti reikšminga sprendžiant dėl žalos padarymo ir jos atlyginimo dydžio.
23. Teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos baudžiamajame procese.
24. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai netesėtais, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
25. Nagrinėjamoje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-753/2012 bendrino tris ieškovui paskirtas bausmes, iš kurių dvi sudarė 1 metus ir 3 metus laisvės atėmimo, tuo tarpu trečioji 30 parų arešto bausmė ieškovui buvo paskirta už veiką, dėl kurios padarymo jis buvo išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BK 63-64 straipsniuose nustatytas bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, sprendžia, jog negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad 1 metų laisvės atėmimo bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą ir Zarasų rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-731/2011 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimu paskirta galutinė bausmė būtų mažesnė, negu 3 metai laisvės atėmimo. Todėl pripažintina, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų, galinčių patvirtinti baudžiamąsias bylas nagrinėjusio teismo priimtų sprendimų neteisėtumo. Taigi ieškovas neįrodė visų trijų būtinųjų teismo civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl paskirtos subendrintos bausmės atlikimo pabaigos
26. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi palikta galioti Kaišiadorių apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-753/2012 paskirta laisvės atėmimo bausmė baigėsi 2015 m. gegužės 31 d., o visos paskirtos subendrintos bausmės, įskaitant ir tas, dėl kurių ieškovas buvo išteisintas, baigėsi 2015 m. birželio 20 d. Todėl ieškovas Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties įsiteisėjimo dieną, 2015 m. birželio 15 d., jau buvo atlikęs bausmes, paskirtas baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.
27. Pirmos instancijos teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-477/2012 esančiu Kybartų pataisos namų 2015 m. birželio 9 d. pranešimu apie nuteistąjį, kuriame nurodyta, jog ieškovas atvyko vykdyti bausmės 2012 m. birželio 12 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-38-477/2012, l. 172), todėl padarė išvadą, jog ieškovas buvo nebaigęs atlikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, taigi ir baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013 paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovu, jog pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovui paskirtos bausmės atlikimo pradžią, nes minėtame pranešime taip pat nurodyta, jog bausmės pradžia yra 2012 m. gegužės 31 d. Tačiau ieškovas taip pat nepateikė teismui ir duomenų, kada jis buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos.
28. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendyje buvo nurodyta, jog bausmės pradžia ieškovui skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2012 m. gegužės 31 d., jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jį suimant teismo salėje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, jog ieškovas nuo 2012 m. gegužės 31 d. atvyko į Kalėjimų departamento Kauno tardymo izoliatorių, o 2012 m. birželio 12 d. atvyko į Kybartų pataisos namus (b.l. 64). Taigi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ieškovas turėjo būti atlikęs 2015 m. gegužės 31 d.
29. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, jog ieškovas nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo suimtas, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo 2014 m. padarytų nusikalstamų veikų (b.l. 65-66). Vėliau Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-731/2015 ieškovas buvo nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme, kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką įskaitant į paskirtos bausmės laiką. Taigi nuo 2015 m. gegužės 7 d. ieškovas laisvės atėmimo vietoje buvo dėl jam pritaikyto suėmimo, tiriant kitas jo nusikalstamas veikas.
30. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
31. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, jog jis laisvės atėmimo įstaigoje 2015 m. birželio mėnesį buvo dėl to, jog būtų vykdęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar arešto bausmes, paskirtas baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013. Ieškovas taip pat nesinaudojo kitomis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis bei įrodymų rinkimo galimybėmis, tai yra neteikė klausimų atsakovei, neprašė teismo išreikalauti papildomų duomenų iš Kybartų pataisos namų ar Kalėjimų departamento apie jam paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo pradžią ir pabaigą. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK ir teismų praktikos įtvirtinta įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad jis būtų faktiškai atlikęs 60 parų arešto bausmes, paskirtas baudžiamosiose bylose Nr. 1-38-477/2012 ir Nr. 1-43-477/2013.
32. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.