Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis Marijampolės pataisos namuose 2 kartus skatintas. Pataisos namuose dirbo. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, gauti duomenys dėl galimybės būti įdarbintam, atlikdamas bausmę įgijo specialybę, yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Komisija mano, kad nuteistasis atliko pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. K. teistas 2019-02-21 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2,4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 7 mėnesiai ir 27 dienos.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, bausmę atlieka pirmą kartą. Taigi švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusij,ę bausmės ir ne kartą nuteistajam teismo parodytas pasitikėjimas nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, priešingai jis tapo dar pavojingesnis, nes jo nusikalstamos veikos sunkėjo. Nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Šiuo metu atlieka bausmę už trijų nesunkių, apysunkio ir sunkaus smurtinių, brutalių, pavojingų nusikalstamų veikų padarymą, sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos negalioja, tačiau drausminių nuobaudų egzistavimo faktas vertinamu atveju rodo nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai, sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Šiuo atveju ir padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, mastas ir sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis ir dorai gyventi, nenusikalsti bei leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Abejonių, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, teismui kelia socialinio tyrimo išvadoje fiksuoti duomenys, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenines savybes, galima teigti, kad jis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, ignoruoja galimas neigiamas elgesio pasekmes. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 84 balai. Dėl šios priežasties pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistajam vis dar nustatomi tiek statiniai tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – viso 12, ir tik vienas apsauginis veiksnys- formaliai patvirtintos gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybės. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad socialinės reabilitacijos procese nuteistasis dalyvauja pasyviai, kai kurių pataisos priemonių nėra įvykdęs. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad esant ne struktūruotoje aplinkoje nuteistojo impulsų kontrolė silpna, elgesys gali būti impulsyvus, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Iš bylos duomenų, matyti, jog nuteistajam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, nuteistojo nusikalstamas elgesys yra susijęs su nesaikingu alkoholio vartojimu, tačiau pagal pataisos namuose sudarytą individualų planą numatyta priemonė priklausomybės nuo alkoholio sprendimui, neįvykdyta.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1235 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.