Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. (toliau – R. K.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 81/04-1235 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 15 d.

3. Tačiau, Marijampolė apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 81/04-1235 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. K. atsisakė, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo R. K. atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl, tvirtinti, jog ši dalis yra per maža, nėra pagrindo. Be to, laisvėje R. K. turės darbą bei gyvenamąją vietą. Pataisos įstaigoje jis taip pat kurį laiką dirbo, sugeba prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, sutaria su kitais nuteistaisiais, bendraudamas su pataisos įstaigos administracija, stengiasi būti mandagus, į pastabas reaguoja ramiai, padaro reikiamas išvadas. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, tačiau vien tik šių duomenų, priešingai nei mano R. K., jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vertinamu atveju nepakanka.

9. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam R. K. vis dar nustatoma vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2019 metų nekito. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, bausmės atlikimo metu socialinės reabilitacijos procese (socialinių reabilitacijos programų ir pozityvaus užimtumo priemonių lankymas) nuteistasis dalyvauja pasyviai, kai kurių pataisos plane numatytų priemonių nėra įvykdęs, todėl šiuo atveju, įvertinus dar ir eilę išlikusių R. K. kriminogeninių rizikos veiksnių, pagrįstai spręstina, jog jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas struktūrizuotoje aplinkoje – pataisos įstaigoje. Skubotas jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neįvertinus nuteistojo pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, gali tik paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį laisvėje.

10. Darant šią išvadą, tuo pačiu pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, vis tik pažymėtina, kad šis teistumas R. K. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas dar šešis kartus. Ir nors laisvės atėmimo bausmę šiuo metu jis atlieka pirmą kartą, tačiau, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį R. K. nesugebėjo ir vėl nusikalto, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Svarbu ir tai, kad nuteistojo daromi nusikaltimai savo pobūdžiu sunkėja. Ir nors šiuo metu R. K. geba atpažinti tam tikras savo problemas, tačiau su nusikalstamu elgesiu jų nesieja, kaltę yra linkęs perkelti aplinkai ir aplinkiniams, kas rodo, kad iki šiol R. K. kritiškai nevertina savo nusikalstamo elgesio bei juo sukeltų pasekmių, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog jo elgesio pokyčiai pataisos įstaigoje vis dar yra menki.

11. Skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, jog pagrindinis jo tikslas išėjus į laisvę yra dirbti ir sukurti šeimą, tačiau šioje vietoje būtina įvertinti, kad laisvės atėmimo bausmę R. K. atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą savo sugyventinės atžvilgiu. Be to, ir praeityje nuteistasis buvo teistas už nusikalstamus veiksmus savo sugyventinės atžvilgiu, dėl ko, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog R. K. artimų santykių su moterimis patirtis yra tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamu elgesiu. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesnius jo teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

12. Abejonių tinkamu R. K. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs vos 9 klasių išsilavinimą, praeityje yra dirbęs, tačiau oficialios darbinės patirties turi ne tiek ir daug – dažniausiai dirbo nelegaliai, remiantis paties nuteistojo teiginiais, dėl turimų finansinių įsiskolinimų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog R. K. kritiškai nevertina savo turimų įsiskolinimų, o tai jį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai. Juo labiau, kad ir šiuo metu išskiriami pakankamai dideli R. K. finansiniai įsiskolinimai – 19923,45 eurai, kurių padengimas, asmeniui turint vos 9 klasių išsilavinimą, neturint jokios specialybės ir pirmenybę teikiant nelegaliam darbui, kelia pagrįstų abejonių. Juo labiau, jog, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo darbinė motyvacija pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Atvykęs į pataisos įstaigą jis dirbo valgykloje, tačiau, atsiradus sveikatos problemoms, gavo atleidimą nuo darbo ir kurį laiką nedirbo, vėliau į darbą taip ir negrįžo. Esant šių duomenų visumai, menkai nuteistojo darbinei motyvacijai, jokios specialybės nebuvimą ir vis dar pakankamai dideliems nuteistojo finansiniams įsipareigojimams, abejotina, jog jis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojai, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams.

13. Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be aukščiau išdėstytų duomenų, didina ir jo piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, rizikuoti linkęs temperamentas bei jo vidiniai individualūs bruožai, kurių korekcijos pataisos įstaigoje teisėjų kolegija vis dar neįžvelgia. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, asmuo yra labiau linkęs spręsti konfliktus naudodamas smurtą, tuo tarpu nuteistojo smurto naudojimą palaikančios nuostatos, vertybės bei nusikalstamą gyvenimo būdą palaikantis elgesys leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo smurtinio pobūdžio elgesys vis dar nėra pakitęs ir nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam išėjus į laisvę jis nepasikartos. Juo labiau, kad jokių pataisos programų, susijusių su smurto valdymu, pataisos įstaigoje R. K. nelanko, kas rodo, jog jis nėra linkęs keisti savo nuostatų, vertybių ir elgesio. Alkoholio vartojimo problemų, kurios yra tiesiogiai susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, būdamas pataisos įstaigoje, R. K. taip pat nesprendžia, kas asmenį, kurio nusikalstamas elgesys ir teistumai tiesiogiai siejami su nesaikingu alkoholio vartojimu, charakterizuoja neigiamai. Svarbu ir tai, kad, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų visumos, nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra silpni, jis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruoja galimas neigiamas, sprendimus yra linkęs priimti vadovaudamasis savo įsitikinimais. Be to, R. K. save vertina pakankamai gerai, ypač kompanijoje su panašiomis vertybėmis, jo savivertė yra išpūsta be pagrindo. Šių aplinkybių visuma neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jo mąstymas ir elgesys vis dar nėra pakitęs tiek, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tikintis, kad laisvėje R. K. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, be kita ko, akcentuotą ir apylinkės teismui pateiktame atsiliepime, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šiems duomenims, sutikti su skundo motyvais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis buvo priimta įsigilinus į R. K. asmenybę bei jo elgesio pokyčius pataisos įstaigoje. Visos šios aplinkybės buvo įvertintos tinkamai, pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir teisėjų kolegija, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, nuteistojo skundą atmetant kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.