Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 2 d. nusikaltimas), 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 5 d. nusikaltimas), 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 7 d. nusikaltimas), 178 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 2 d. nusikaltimas) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 5 d. nusikaltimas) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 7 d. nusikaltimas) – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 149 straipsnio 1 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš R. K. priteista 138,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. K. priteista 1 531 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2017 m. rugpjūčio 2 d. apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto metu tyčia sugriebė savo šeimos narei – sugyventinei V. K. už rankų, jas užlaužė, po to paėmęs už pečių, ją purtė, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą;

1.2. 2017 m. rugpjūčio 5 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto metu su šeimos nare – sugyventine V. K. tyčia sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kaktą, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą;

1.3. 2017 m. rugpjūčio 5 d. apie 22.00 val., išeidamas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, 280 Eur bendros vertės, turtą – V. K. priklausančią rankinę, 10 Eur vertės, su joje buvusiais daiktais: pinigine, 20 Eur vertės, pinigais – 200 Eur, mobilaus ryšio telefonu „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele, 50 Eur vertės;

1.4. 2017 m. rugpjūčio 7 d. apie 1.00 val., išspyręs buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir taip įsibrovęs į butą, konflikto su šeimos nare – sugyventine V. K. metu, nenustatytu daiktu sudavė V. K. vieną kartą į galvą ir sudavė jai ne mažiau kaip dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.5. 2017 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpiu nuo 5.30 val. iki 11.00 val., nukentėjusiosios V. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl prieš tai suduoto smūgio nenustatytu daiktu jai į galvą, nuo ko nukentėjusioji V. K. buvo praradusi sąmonę, ją išžagino, o būtent: atsigulė pas ją į lovą, nusmaukė jai kelnes ir apatines kelnaites ir, užgulęs ją, prieš nukentėjusiosios valią, jėga rankomis bei kojomis praskėtęs V. K. kojas, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį ir su ja lytiškai santykiavo, tokiu būdu prieš nukentėjusiosios V. K. valią ją išžagino vaginaliniu būdu;

1.6. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 11 d. sistemingai baugino V. K. skambindamas, rašydamas SMS žinutes bei rašydamas žinutes į socialinį tinklalapį Facebook nukentėjusiajai V. K., naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2017 m. spalio 1 d. iš savo sukurto socialiniame tinklalapyje Facebook profilio, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, į V. K. sukurto socialiniame tinklalapyje Facebook profilį, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, rašė: „tau kale gerai nesibaigs turek viska ant zvakiu patikek manim tik parduodi ka nors (duomenys neskelbtini) mazas nejieskosiu taves tave suras“, „tau bus negerai“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. spalio 11 d. apie 18.07 val., skambindamas iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios V. K. mobiliojo ryšio telefono numerį, telefoninio pokalbio su ja metu ją terorizavo grasindamas padegti jos namus kartu su ja.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti R. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas įvertino nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos dydį nustatant sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu. Taip pat iš skundo turinio matyti, kad skunde keliamas ir nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį pagrįstumo klausimas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį.

7. Nuteistojo R. K. teigimu, BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu jis apkaltintas nepagrįstai ir pripažintas kaltu remiantis tik nukentėjusiosios, kuri jį apkalba ir siekia įkalinti, melagingais parodymais. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad šie nuteistojo skundo teiginiai nėra pagrįsti.

8. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. K. savo kaltę dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neigė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, juos betarpiškai ištyręs teisiamajame posėdyje ir įvertinęs pagal BK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas taisykles, pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką jokių pagrįstų abejonių šioje byloje nekyla. Nuteistasis, nors ir nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių nenurodo iš esmės pateikdamas tą pačią versiją kaip ir nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. kad nusikaltimo dieną 2017 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusiosios namuose nebuvo. Tačiau ši versija yra paneigta skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. K. kaltės klausimą, pagrįstai, kaip vienu iš įrodymų, rėmėsi nukentėjusiosios V. K. parodymais, kurių patikimumu, priešingai negu teigiama skunde, abejoti nėra pagrindo. Viso proceso metu nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. naktį nuteistasis išspyrė jos buto duris, prieš ją smurtavo ir prieš jos valią lytiškai santykiavo, buvo nuoseklūs. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes skirtinga apimtimi patvirtino šioje byloje apklausti liudytojai I. D. (matė kambaryje nuteistąjį, kurį atpažino parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, kruviną ir sužalotą nukentėjusiąją, kuri teigė buvusi R. K. išžaginta), I. K. (matė sužalotą ir kruviną nukentėjusiąją, kuri nurodė, kad buvo sumušta R. K.), I. S. ir G. K. (atvykę į įvykio vietą matė sužalotą ir kruviną V. K., kuri nurodė, kad ją sužalojo R. K., minėjo, kad buvo sugyventinio išprievartauta). Be to, sužalojimų faktas nustatytas specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose užfiksuoti ne tik nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, šių sužalojimų vertinimas sveikatos sutrikdymo masto aspektu, bet ir tai, kad jie galėjo būti padaryti V. K. nurodytomis aplinkybėmis, tame tarpe ir prievartinių lytinių santykių metu. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtinančiu, o tuo pačiu R. K. versiją paneigiančiu, įrodymu laikytini ir duomenys, gauti atlikus nuteistojo naudojamų abonentinių numerių išklotinių analizę pagal prisijungimą prie mobiliojo ryšio operatorių celių. Šiais duomenimis nuteistojo buvimo nukentėjusiosios V. K. bute analizuojamai veikai aktualiu metu faktas nėra paneigtas.

10. Paminėtų įrodymų sisteminė analizė neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad R. K. kaltė dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta ir jokių pagrįstų abejonių nekelia. Nuosprendyje pateikti išsamūs R. K. versijos atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo parodymus. Nors nagrinėjamoje byloje tiesioginių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios V. K. parodymus, nėra, ši aplinkybė teismui nesukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia išvadas dėl asmens kaltės grįsti ir netiesioginiais įrodymais. Šiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų vertinimui taikomos tos pačios įrodymų vertinimo taisyklės nei vienam iš šių įrodymų nesuteikiant išskirtinės, didesnės įrodomosios reikšmės. Paminėtų reikalavimų pirmosios instancijos teismas laikėsi, visus byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis.

11. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. K. kaltės klausimą, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Nuosprendyje išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir iš esmės paremti tik paties nuteistojo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu, nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės. Pažymima, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. K. veiksmuose yra visi būtini BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra paneigti minėtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir šioje nutartyje aptartais įrodymais.

Dėl bausmės.

12. Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę tokį prašymą motyvuojant siekiu dirbti ir išlaikyti nepilnametes dukras, atlyginti nukentėjusiajai priteistą civilinį ieškinį. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, sprendžia, kad tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

13. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas R. K. už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatydamas mažesnius, negu BK straipsnių sankcijoje numatytas vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, priešingai, negu tvirtinama skunde, nelaikytina aiškia per griežta.

15. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytus nusikaltimus, skiriamas bausmes motyvavo. Buvo įvertintas padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas (padaryti tyčiniai nesunkūs (BK 140 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 1 dalis), apysunkis (BK 145 straipsnio 2 dalis) ir sunkus (BK 149 straipsnio 1 dalis) nusikaltimai), nusikaltimai įvykdyti esant neišnykusiam teistumui, artimo asmens atžvilgiu, atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, rodantys, kad nuteistasis yra linkęs įstatymų reikalavimų nesilaikyti asmuo, kuriam taikomos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo – R. K. anksčiau teistas keturis kartus už tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir savo pobūdžiu analogiškų (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis) kaip šioje byloje, padarymą, administracine tvarka baustas (didžioji dalis teisės pažeidimų padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio), paskirtų baudų nemoka, nedirba, nevedęs, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi (deklaravęs gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės).

16. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį. Už kiekvieną iš nuteistojo padarytų nusikaltimų nors ir buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės trukmė, kaip minėta, nustatyta trumpesnė, negu BK sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. R. K. už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių rūšys ir dydžiai atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmę esant iš esmės neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims, nėra pagrindo. Bausmės švelninimo pagrindu nelaikytinas ir nuteistojo skunde deklaruojamas siekis įsidarbinti, atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pažymima, kad pataisos įstaigoje asmenys turi galimybę dirbti ir užsidirbti, taigi nuteistasis turi realią galimybę šiuos savo siekius įgyvendinti ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima bausmę švelninti, nuteistasis skunde nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tiek nusikalstamų veikų kvalifikavimo, R. K. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, tiek bausmės skyrimo ir jos individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Esant šioms aplinkybėms skundžiamą nuosprendį keisti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.