Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-02-27 · Civilinė byla Nr. e2VP-533-445/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
e2VP-533-445/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrijos „Atžalynas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija
Atsakovas
R. P.
(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 27 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei Daivai Gvildienei,

dalyvaujant trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Atžalynas“ atstovui A. Š.,nedalyvaujant atsakovui (pareiškėjui) R. P.,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (pareiškėjo) R. P. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje bylą Nr.e2-30-445/2017 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. P. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija, sodininkų bendrija „Atžalynas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovas (pareiškėjas) R. P. prašo atidėti 2017-03-03 priimto sprendimo įvykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, kuriuo jis buvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, šiuo metu esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, Matuizų k., Matuizų sen., Varėnos r. sav., statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2017-03-03 sprendimu įpareigojo atsakovą per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, šiuo metu esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini)) duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, Matuizų k., Matuizų sen., Varėnos r. sav. statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, o nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavališkos statybos, pasibaigus nustatytam terminui įpareigojo atsakovą savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius - nugriauti tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini)) duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, Matuizų k., Matuizų sen., Varėnos r. sav. ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad sprendimo teismo nustatytu terminu negali įvykdyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl ilgų ir sudėtingų procedūrų, siekiant įteisinti savavališką statybą.

Atsakovas nurodo, kad tam, jog galėtų įteisinti savavališkos tvoros statybą, reikalinga parengti ne tik tvoros projektinę dokumentaciją, bet ir parengti žemės sklypo - duomenys neskelbtini), formavimo - pertvarkymo projektą, kurį inicijuoti gali tik SB „Atžalynas“ (toliau- bendrija). 2018-02-20 kreipėsi į bendrijos valdybą su prašymu inicijuoti žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektą, tačiau bendrija jokio atsakymo nepateikė. 2018-03-15 bendrija pateikė atsakymą, bet šis atsakymas laikytinas niekiniu, nes jis nebuvo net pasirašytas įgaliotų asmenų. Iš šio rašto, kaip ir iš jų atsiliepimo matyti, kad bendrija kategoriškai nesutinka daryti jokių kadastrinių matavimų.

2018-04-19 nutartyje dėl bendrijos valdybos atsiliepime nurodytų motyvų teismas atkreipė bendrijos valdybos pirmininko dėmesį, kad tai, jog SB „Atžalynas“ pirmininkas pripažįsta tik vieną sprendimą - likviduoti neteisėtos statybos padarinius - nugriauti tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini)) duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, Matuizų k., Matuizų sen., Varėnos r. sav. ir sutvarkyti statybvietę, nereiškia, kad tik toks sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas; kad žemės ūkio paskirties žemė negali būti naudojama ne žemės ūkio paskirčiai naudoti (pvz., automobilių aikštelėms įrengti ir pan.), kol nėra pakeista žemės paskirtis.

Bendrijos valdybai nesiimant jokių veiksmų ir siekiant visais leistinais būdais kuo greičiau bei operatyviau spręsti susidariusią problemą dėl bendrijos neveikimo inicijuojant projekto rengimą, tuo pačiu išvengti ilgo teisminio nagrinėjimo, kaip bendrijos narys kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių su 2018-07-02 prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tikėdamasis, kad dėl projekto rengimo gali kreiptis ir bendrijos narys, sutinkantis mokėti už visus darbus. 2018-07-25 NŽT Varėnos skyrius mano prašymo netenkino. 2018-07-18 pateikė teismui ieškinį dėl bendrijos valdymo organų neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nes būtent bendrijos valdymo organų neveikimo negali įvykdyti teismo sprendimo.

Šalies argumentai

2018-09-17 teismas civilinėje byloje Nr. e2-5960-308/2018 tenkino mano ieškinį, priimdamas sprendimą už akių. Tačiau bendrija 2018-09-26 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šioje situacijoje sunku prognozuoti, kada baigsis šios bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bendrijos valdybos pirmininko kategorišką siekį bet kokiais būdais užkirsti kelią vykdant teismo sprendimą parengti man priklausančios tvoros projektinę dokumentaciją. Pasibaigus šios bylos nagrinėjimui ir teismui tenkinus atsakovo prašymus bus galima nedelsiant inicijuoti ir parengti žemės sklypo - duomenys neskelbtini), formavimo - pertvarkymo projektą, kas taip pat reikalaus nemažai laiko.

Teismo sprendimo suteiktu terminu negali įvykdyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, kas sudaro pagrindą dar kartą atidėti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas laiko, kad teismui pateikė pakankamai reikšmingų aplinkybių, sudarančių objektyvų pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą dar 1 metams ir 6 mėnesiams. Be to, turi būti vertintinas ir tas faktas, jog ieškovė šioje byloje yra valstybinė institucija, jos reikalavimas byloje ir interesas dėl sprendimo įvykdymo yra viešo pobūdžio, todėl atidėjus sprendimo vykdymą ieškovė nepatirs neproporcingų pasekmių ir nebus pažeisti teisėti ieškovės lūkesčiai, susiję su sprendimo įvykdymu.

Atsiliepimas

Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsiliepimu į prašymą prašė atsakovo (pareiškėjo) prašymą atmesti.

Ieškovas atsiliepime nurodė, kad statinio statybos metu (2006 metais) galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (toliau - reglamentas), 1 priedo 2 lentelės 12 punkte buvo reglamentuota, kad tvora iki 1,8 metro aukščio priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, 1,8 metro ir daugiau iki 2,00 metro priskiriami II grupės nesudėtingam statiniui. Reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems ne privačiame žemės sklype, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 papunkčiais, statinio statybai valstybinėje žemėje buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas ir žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas.

Vadovaujantis savavališkos statybos akto ir nurodymo surašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 “Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, priedo 2 lentelės 3.1 papunktį tvora priskirtina I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai. Tvoros kaip I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas - žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas; statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 33.3 papunktis).

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 “Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 -713 (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), 21 punktą (3 lentelės 3.1 eilutę) tvora taip pat priskirtina I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai. Vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) 27 straipsniu, žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinis sutikimas nebelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Tačiau bet kokiu atveju statiniai turi būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (tiek redakcijos, galiojusios nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31, tiek nuo 2017-01-01)). Statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai reglamento 4 priede nurodytais atvejais, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar dėl naudojimosi valstybine žeme statybai, statinio naudojimo trukmei teisės aktų nustatyta tvarka (statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 , 50 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savavališkai pastatė tvorą valstybinėje žemėje, neturėdamas žemės sklypo patikėtinio - Tarnybos rašytinio sutikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo prie prašymo pridėti dokumentai ir faktinių aplinkybių aprašymas nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju tenkinamos CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

Atsiliepimas

Teismas, nustatydamas net šešių mėnesių terminą įvykdyti sprendimą jau įvertino, kad toks terminas yra pagrįstas, protingas bei užtikrinantis statybos padarinių šalinimo procedūros operatyvumą, kadangi 2016-10-24 statytojo atsiliepime į Inspekcijos ieškinį jau buvo išdėstyti argumentai, kurie iš esmės yra analogiški prašymo byloje argumentams. Be to, pareiškėjo 2013-12-11 prašymu pratęsti nurodymo įvykdymo terminą (prašymas buvo adresuotas Inspekcijai ir pridėtas kaip priedas prie Inspekcijos ieškinio) taip pat buvo nurodoma, kad „<...> kreipėsi į teismą dėl atsisakymo pradėti įsiterpusio valstybinės žemės ploto įsigijimo procedūrą“ (klausimas dėl įsiterpusio žemės sklypo įsigijimo buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2294-331/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, kurie minimi žemiau).Todėl, Inspekcijos nuomone, darytina vienareikšmė išvada, kad visi pareiškėjo prašyme nurodomi argumentai dar priimant Teismo sprendimą buvo tinkamai, objektyviai ir adekvačiai įvertinti - ir nustatytas net šešių mėnesių terminas pašalinti teisės aktų pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrįstas būtinumas atidėti Teismo sprendimo įvykdymo terminą bei nepateikti pakankami ir leistini įrodymai, patvirtinantys CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtines aplinkybes, sąlygojančias Teismo sprendimo vykdymo atidėjimą. Kita vertus, Inspekcijos nuomone, statytojas neturi objektyvių galimybių įteisinti statinio statybą, kadangi jis neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo nustatytų kriterijų, kuriuos turi atitikti statytojas, t. y. atitinkamomis teisėmis valdyti žemės sklypą, kuriame stato statinį.

Pažymėtina, kad nuo 2006 metų, kada pareiškėjas savavališkai užvaldydamas valstybinę žemę pastatė tvorą, praėjo net 12 metų, todėl pareiškėjas turėjo ypatingai daug laiko susitvarkyti reikalingą projektinę dokumentaciją. Tenkinus pareiškėjo prašymą ir dar kartą atidėjus sprendimo vykdymą būtų pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principai, suinteresuotųjų asmenų teisėti lūkesčiai ir interesai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, kurioje pasisakyta dėl valstybinės žemės, kurioje stovi ginčo tvora, teisinio statuso, jos svarbos, priimtas galutinis ir neginčytinas sprendimas nesuteikti pareiškėjui galimybės įsigyti valstybinę žemę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, kurios ginčo dalykas - pareiškėjo prašymas panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-1901 ir įpareigoti Tarnybą imtis teisės aktuose nurodytų veiksmų įgyvendinti pareiškėjo teisę įsigyti besiribojantį laisvos valstybinės žemės plotą, turi prejudicinę galią ir nagrinėjamai bylai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-12-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2294-331/2014 nustatė, kad „<...> pareiškėjas siekia įsigyti ginčo žemės sklypą (plotas 0,0145 ha), kuris pagal sodininkų bendrijos išplanavimo projektą yra pažymėtas pravažiavimo kelias“ ir konstatavo, kad „<...> Tarnybos išvada, jog žemės plotas, besiribojantis su pareiškėjo sklypu, yra kelias, todėl laikantis Žemės reformos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostatų negali būti privatizuojamas, yra pagrįsta ir teisėta“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-12-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-12-22 sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-12-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015 pažymėjo, kad „<...> ateityje atlikus sodininkų bendrijos „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, gali paaiškėti, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas. Tik tokiu atveju pareiškėjas, gavęs sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų Valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka jį įsigyti“.

Nagrinėjamu atveju viešame registre nėra duomenų apie sodininkų bendrijos „Atžalynas“ valdomą žemės sklypą (su žemės sklypo kadastriniais matavimais) kaip nekilnojamojo turto objektą, sodininkų bendrijos „Atžalynas“ bendrojo naudojimo teritorija patenka į laisvos valstybinės žemės fondą. Valstybinės žemės valdytojas - patikėtinis yra Tarnyba (Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalis, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tarnyba nėra davusi pareiškėjui sutikimo statyti tvorą valstybinėje žemėje (t. y. dokumento, kuris reikalingas statybai įteisinti).

Remiantis CPK 284 straipsniu, pareiškėjas, siekdamas atidėti sprendimo įvykdymo terminą, turi įrodyti ne tik savo sunkią turtinę padėtį šiuo metu, kitas svarbias aplinkybes, nurodytas CPK 284 straipsnyje, bet ir realias galimybes bei pastangas įvykdyti Teismo sprendimą iki prašomo nustatyti termino (CPK 178 straipsnis).

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu į prašymą prašė atsakovo (pareiškėjo) R. P. prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas nurodo, kad gera valia įvykdyti sprendimo negali dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Nurodo, kad siekiant įteisinti neteisėtą statybą, su prašymu inicijuoti žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektą 2018-02-20 jis kreipėsi į SB „Atžalynas“. SB „Atžalynas“ atsisakė atlikti kadastrinius matavimus, todėl pareiškėjas 2018-07-18 pateikė teismui ieškinį dėl SB „Atžalynas“ valdymo organų neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Kaip nurodo pareiškėjas, 2018-09-17 teismas tenkino prašymą, tačiau bendrija pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl „sunku prognozuoti, kada baigsis šios bylos nagrinėjimas“, be to, net ir priėmus nepalankų sprendimą turės teisę jį skųsti. „Pasibaigus bylos nagrinėjimui ir teismui tenkinus mano prašymus bus galima nedelsiant inicijuoti ir parengti žemės sklypo - (duomenys neskelbtini), formavimo - pertvarkymo projektą, kas taip pat reikalaus nemažai laiko“.

Aukščiau išvardintos faktinės aplinkybės nepatvirtina išimtinių CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių. Pažymėtina, kad ginčo tvora pastatyta prieš 12 metų, o tai yra labai ilgas laiko tarpas, per kurį pareiškėjas turėjo imtis aktyvių veiksmų (ir beje, kuo anksčiau). Vadinasi, ir sklypo formavimo-pertvarkymo klausimas turėjo būti sprendžiamas kur kas anksčiau. Be to, teisminis ginčas su bendrija nesibaigęs, nėra žinoma baigtis ir yra reali galimybė, kad pareiškėjo prašymas iš viso nebus patenkintas. O tai reikštų, kad patenkinęs prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, teismas sudarytų sąlygas nepagrįstai vilkinti neteisėtos statybos padarinių šalinimą.

Pažymėtina, kad žemė, kurioje pareiškėjas neteisėtai pastatė tvorą, yra valstybinė, ir ją patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi sutikimo (neprieštaravimo) statyti valstybinėje žemėje tvorą, ir pabrėžtina, kad pagal galiojančius teisės aktus neturi jokios galimybės išduoti sutikimą (neprieštaravimą), kad būtų įteisinta savavališkai užimtame valstybinės žemės sklype (plote) atlikta savavališka statyba.

Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant pertvarkyti generaliniame plane nurodytos laisvos valstybinės žemės, skirtos keliams tiesti, ribas pagal faktinę kelio vietą, turi būti inicijuojamas žemės valdos projekto - žemės sklypų formavimo - pertvarkymo projekto rengimas. Rengiant minėtą projektą turi būti vadovaujamasi ir Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 8 dalies reikalavimu dėl bendrojo naudojimo žemėje esančių vidaus kelių (gatvių juostų) minimalaus pločio (t. y. bendro naudojimo vidaus kelius projektuoti ne siauresnius kaip 4,5 m pločio).

Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktų reikalavimus ir į tai, kad siauriausioje vietoje tarp (duomenys neskelbtini) naudojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) geodeziškai nustatytos ribos ir R. P. pastatytos tvoros yra tik 3,87 m pločio juosta, darytina išvada, kad šiuo metu negalėtų būti patvirtintas toks žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projektas, kuriuo būtų formuojama (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad pareiškėjas neturi objektyvių galimybių įteisinti statinio statybą. Taigi, manytina, kad sprendžiant pareiškėjo prašymo tenkinimo klausimą šioje civilinėje byloje, turėtų būti įvertinta pirmiausia tai, ar pareiškėjas turi realią galimybę įvykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendime išdėstytą įpareigojimą parengti projektinę dokumentaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai įteisinti, atkreipiant dėmesį į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagal esamą situaciją ir galiojantį teisinį reglamentavimą negalėtų pritarti pareiškėjo pageidaujamam rengti (duomenys neskelbtini) formavimo-pertvarkymo projektui ir (duomenys neskelbtini) naudojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų koregavimui.

Tretysis asmuo Sodininkų bendrija „Atžalynas“ prašė atsakovo (pareiškėjo) prašymą netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodyta, kad atsakovas eilinį kartą bando vilkinti teismo procesą ir nutarčių įsiteisėjimą. Statydamas tvorą atsakovas R. P. žinojo savo sklypo ribas. Pirkdamas sodo sklypą ir statydamas namą, žinojo tikslius savo sklypo išmatavimus, nes tai yra pažymėta kiekvieno sklypo plane. Atsakovas klaidina teismą, kad įsigijo sklypą jau atitverta tvora. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius 2018-07-25 atsakyme aiškiai nurodė, kad SB „Atžalynas“ valdo ginčo žemės plotą, ginčo žemės teritorijoje pažymėtas kelias, t.y. (duomenys neskelbtini) dalis, kuri laikytina sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliu ir negali būti privatizuojama. Atsakovas 2018-07-18 pateikė ieškinį dėl bendrijos valdymo organų neveikimo, t.y. galimai bandė pratęsti savo nelegalios statybos gyvavimą.

Atsakovas (pareiškėjas) teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti prašymą jam nedalyvaujant, prašyme nurodytais motyvais ir pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė pateiktą atsakovo prašymą atmesti. Ji nurodė, kad nėra išimtinių aplinkybių, kurios leistų atidėti sprendimo vykdymą.

Trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Atžalynas“ atstovas prašė netenkinti atsakovo prašymo. Jis nurodė, kad atsakovas elgesi savavališkai ir neteisėtai. Buvo iškelta kita civilinė byla, kurioje priimtas sprendimas ir šiuo metu sudaryta sutartis rengiant sodininkų bendrijoje pertvarkymo projektą.

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovo (pareiškėjo) prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrįstumas.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-260-313/2016).

2017-03-03 įsiteisėjusiu sprendimu teismas įpareigojo atsakovą R. P. per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, šiuo metu esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, Matuizų k., Matuizų sen., Varėnos r. sav., statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, o nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavališkos statybos, pasibaigus nustatytam terminui, įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius - nugriauti pastatytą tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, Matuizų k., Matuizų sen., Varėnos r. sav., ir sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo R. P. teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, įmonės kodas 288600210, atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo R. P..

Atsakovo realios galimybės įvykdyti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendime nurodytą įpareigojimą parengti projektinę dokumentaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai įteisinti nėra šios bylos dalykas, kadangi nurodytas sprendimas yra įsiteisėjęs (Kauno apygardos teismo 2017-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-1749-343/2017 paliktas nepakeistas).

2017-04-19 papildomu sprendimu teismas papildė 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-30-445/2017 rezoliucinę dalį ir nustatė, kad atsakovui R. P. per teismo nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavališkos statybos, pasibaigus nustatytam terminui, įpareigojo atsakovą R. P. per vieną mėnesį savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius - nugriauti pastatytą tvorą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, Matuizų k., Matuizų sen., Varėnos r. sav., ir sutvarkyti statybvietę.

Kauno apygardos teismo 2017-08-23 nutartyje civilinėje byloje Nr.e2A-1749-343/2017 konstatuota, kad atsakovo R. P. nurodytose administracinėje byloje priimtuose sprendimuose, turinčiuose prejudicinę galią šiai bylai, kad SB „Atžalynas“ valdo ginčo žemės plotą, ginčo žemės teritorijoje yra pažymėtas privažiavimo kelias, t. y. Klevų gatvės dalis, kuri laikytina sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliu ir, remiantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, negali būti privatizuojama. Administracinio teismo konstatuota, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė pradėti įsiterpusios valstybinės žemės plotų įsigijimo procedūrą, kadangi ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, pažymėjo, kad ateityje atlikus SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, gali paaiškėti, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir R. P. nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas. Tik tokiu atveju R. P., gavęs sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, jį įsigyti. Taigi, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, vien tik sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimo nepakanka, kad atsakovas galėtų įsigyti valstybinę žemę, aptvertą ginčo tvora. Prieš tai turi būti atlikti SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tikslieji kadastriniai matavimai arba įregistruoti (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenys viešame registre, ir tik paaiškėjus, jog tarp Klevų gatvės ir atsakovo nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas, gavus sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šios žemės pardavimo atsakovui.

Įsiteisėjus 2017-03-03 ir 2017-04-19 teismo sprendimams 2017-08-23, atsakovas 2017-10-26 pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, kad jam būtų suteikta konsultacija.

2018-01-15 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad sodininkų bendrija turi teisę inicijuoti projektą, rengiamą, derinamą, viešinamą ir tvirtinamą pagal LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, tvarka.

Varėnos rajono savivaldybės administracija 2018-03-19 atsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) ir sklypo ribų koregavimo“ nurodė, kad atsakovas turi kreiptis į sodininkų bendrijos „Atžalynas“ pirmininką, kad būtų organizuojamas žemės sklypo suformavimo projekto rengimas teisės aktų nustatyta tvarka. Tik parengus ir patvirtinus projektą bei sodininkų bendrijai „Atžalynas“ parengus (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, atsirastų galimybė ją perduoti valdyti Varėnos rajono savivaldybei.

Varėnos rajono savivaldybės administracija svarstytų galimybę inicijuoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribų keitimą, atsižvelgdama į parengtus (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, jeigu šio sklypo ribų keitimui neprieštarautų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovas R. P. įsipareigotų padengti visas žemės sklypo ribų keitimo išlaidas.

Atsakovas R. P. 2018-02-20 raštu kreipėsi į SB „Atžalynas“ pirmininką dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo.

Taip pat 2018-02-20 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų prie (duomenys neskelbtini) koregavimo. Atsakymas nebuvo gautas.

2018-03-15 SB „Atžalynas“ atsiliepime į raštą dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto inicijavimo nurodė, kad nesutinka su R. P. reikalavimu atlikti SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus ir inicijuoti žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) gavės formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo arba dėl tokio projekto rengimo kreipimosi su prašymu į Varėnos rajono savivaldybę, nurodė, kad bendrija neturi lėšų, kad galėtų atlikti bendrijos naudojamos žemės tiksliuosaius kadastrinius matavimus arba įregistruoti (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objekto duomenis viešame registre, taip pat nurodė, kad tokios poreikio bendrijai nėra. Valstybinio žemės sklypo, kuriuo naudojais (duomenys neskelbtini), tikslieji kadastriniai matavimaiyra atlikti už Europinės paramos lėšas. Dalimi šio sklypo Varėnos rajono savivaldybė leido naudotis Matuizų bendruomenei.

Pagal sodų bendrijos ‚Atžalynas“ R. P. 2018-07-02 prašymą Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius nurodė, kad norint įsigyti laisvos žemės plotą sodo teritorijoje turi būti atlikti sodininkų bendrijos ‚Atžalynas“ naudojamos žemės tikslieji kadastriniai matavimai arba įregistruoti (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto obejekto duomenys, viešame registre ir tik paaiškėjus, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir R. P. nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvos žemės sklypo laisva plotas, gavus sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl šios žemės pardavimo. Projekto rengimo iniciatorius yra sodininkų bendrija. Sodininkų bendrija nėra iniciajavusi valstybinės žemės, užimtos (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo ir šios žemės perdavimo valdyti Varėnos rajono savivaldybei procedūrų. Sodininkų bendrija šios žemės taip pat nėra išsipirkusi.

2018-06-26 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1260-324/2018 buvo konstatuota, kad 2017 m. kovo 3 d. sprendime, kurio vykdymą prašoma atidėti, taip pat įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, išnagrinėtoje civilinėje byloje turinčioje prejudicinę galią, konstatuota, kad ateityje atlikus SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, gali paaiškėti, kad tarp Klevų gatvės ir R. P. (apelianto) nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas. Tik tokiu atveju R. P., gavęs sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimą, galėtų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, jį įsigyti. Tam, kad būtų įteisinta apelianto tvoros savavališka statyba, turi būti parengtas žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) formavimo – pertvarkymo projektas, kurį inicijuoti turi teisę SB „Atžalynas“. 2017 m. kovo 3 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 23 d., Kauno apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1749-343/2017.

2018-04-19 nutartimi atsakovą R. P. įpareigojus per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, Matuizų k., Matuizų sen., Varėnos r. sav., statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, jis kreipėsi į Sodininkų bendriją „Atžalynas“ dėl parengimo žemės sklypo – (duomenys neskelbtini), formavimo – pertvarkymo projekto inicijavimo. SB „Atžalynas“ 2018-03-15 atsakymu informavo atsakovą R. P., kad bendrija nedarys jokių tiksliųjų kadastrinių matavimų ir neregistruos (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objekto viešame registre.

2018-07-02 atsakovas pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, veikdamas kaip SB „Atžalynas“ narys, prašydamas organizuoti (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, jo prašymu ir lėšomis, kurias jis įsipareigojo pats apmokėti.

2018-07-25 Nacionalinės žemės tarnybos atsakymu atsakovui R. P. buvo nurodyta, kad Sodininkų bendrija „Atžalynas“ nėra inicijavusi valstybinės žemės, užimtos (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo ir šios žemės perdavimo valdyti Varėnos rajono savivaldybei procedūrų. Sodininkų bendrija šios žemės taip pat nėra išsipirkusi.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, 2018-09-17 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr.e2-5960-308/2018 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo sodininkų bendrijos „Atžalynas“ valdyba ir jos pirmininkas A. Š. įpareigoti kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu ieškovo lėšomis organizuoti (duomenys neskelbtini), esančios Matuizų k., Varėnos sav. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir atlikti visus kitus atsakovo valdybos ir jos pirmininko kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su šio projekto rengimu ir įgyvendinimu. Per nustatytą 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą Sodų bendrijos „Atžalynas“ valdybai ir jos pirmininkui A. Š. nesikreipus į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu organizuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir neatlikus visų kitų atsakovo valdybos ir jos pirmininko kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su nurodyto projekto rengimu ir įgyvendinimu, suteikti ieškovui R. P. teisę be Sodininkų bendrijos „Atžalynas“ valdybos ir jos pirmininko žinios kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu ieškovo lėšomis organizuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir atlikti visus kitus atsakovo valdybos ir jos pirmininko kompetencijai priskirtus veiksmus.

Šis sprendimas už akių priimtas dėl to, kad sodininkų bendrija „Atžalynas“ per nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pareikšti nepateikė atsiliepimo. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį į buvo, įteiktas A. Š. asmeniškai (2018-07-31).

2018-09-17 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr.e2-5960-308/2018 priimtas sprendimas už akių įsiteisėjęs.

2018-12-10 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius informavo atsakovą R. P., kad atsižvelgiant į Sodininkų bendrijos 2018-11-26 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, 2018-12-07 priėmė įsakymą Nr.3VĮ-939-(14.3.2.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas formuoti naują valstybinės žemės sklypą. Atsakyme nurodyta, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau-ŽPDRIS).

Pateikta 2019-02-01 paslaugų sutartis Nr.GeoM-19/02/01-01 sudaryta tarp Sodininkų bendrijos „Atžalynas“, atstovaujamos pirmininko A. Š., sodininkų bendrijos „Atžalynas“ nario R. P. (sutartyje nurodyta – projekto iniciatorius) ir užsakovo MB „GeoMatininkas“, atstovaujama direktoriaus S. Z. (sutartyje nurodyta – rangovas), kuria sutarta, kad rangovas parengs sodininkų bendrijoje „Atžalynas“ (duomenys neskelbtini) teritorijos formavimo - pertvarkymo projektą, sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutartis pasirašyta projekto iniciatoriaus R. P. ir rangovo atstovo.

2019-02-02 MB „Geomatininkas“ kvietimu Sodininkų bendrijai „Atžalynas“, bendrijos pirmininkas kviečiamas per 10 dienų susisiekti su MB „Geomatininkas“ dėl sutarties patvirtinimo, nurodant kylančias pasekmes.

Teismui pateikta 2019-02-01 sutartis Nr.GeoM-19/02/01-02 dėl aukščiau nurodytos sutarties sudarymo, kurią pasirašė užsakovas – R. P., rangovas MB „Geomatininkas“ dėl sodininkų bendrijos „Atžalynas“ (duomenys neskelbtini) teritorijos formavimo-pertvarkymo projekto parengimo.

Atsakovas R. P. pagal nurodytas sutartis sumokėjo rangovui MB „Geomatininkas“ 600 Eur.

Dėl to galima spręsti, kad atsakovas ėmėsi konkrečių veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, siekiant parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką tvoros statybą. Kaip matyti iš atsakovo elgesio, jis vykdo tai, kas numatyta teismo priimtuose sprendimuose (atkreiptinas dėmesys, kad sprendimus yra priėmę bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai). Pažymėtina, kad projektinės dokumentacijos parengimas ir nekilnojamojo objekto įregistravimas viešame registre, dar neišsprendžia teisėto žemės sklypo valdymo fakto, nesant sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimo. Situacijos specifiką lemia ir ta aplinkybė, kad atsakovui tenka ne tik atlikti konkrečius teisės aktuose nurodytus veiksmus, bet ir ieškoti tinkamo situacijos sprendimo būdo. Kad atsakovas siekdamas įvykdyti 2017-03-03 sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo aktyvus, patvirtina jo veiksmai inicijuojant žemėtvarkos projekto rengimą.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad žemėtvarkos projektų rengimas ir įgyvendinimas, yra ilgalaikiai procesai, kurių eiga priklauso ne tik nuo atsakovo valios. Tačiau atsakovas nepagrindė, kad 2017-03-03 sprendimo įvykdymas turi būti atidėtas dar vieneriems metams šešiems mėnesiams. Nustatant sprendimo vykdymo atidėjimo terminą pagal suformuotą teismų praktiką, nėra galimybės ją tiksliai ir tinkamai pritaikyti konkrečiam atveju, kadangi kiekviena situacija yra skirtinga faktinėmis aplinkybėmis. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia ar atsakovas (pareiškėjas) galėjo savo teises įgyvendinti aktyviau ir operatyviau, vadovaujasi interesų pusiausvyros principu. Kartu atkreipiamas atsakovo (pareiškėjo) dėmesys į tai, kad jo pasyvumas, delsimas inicijuoti procedūras, susijusias su neteisėtos statybos įteisinimu, ateityje gali tapti pagrindu pripažinti, jog galimybės įteisinti savavališką statybą nebuvo išnaudotos dėl jo paties kaltės, ir taikyti kraštutinę teismo sprendime nustatytą priemonę – likviduoti savavališkos statybos padarinius.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priimto sprendimo vykdymo atidėjimas devyniems mėnesiams, nepažeis iš esmės šalių interesų, bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra. Reikia pripažinti, kad trumpesnis sprendimo vykdymo atidėjimo terminas įtakoja proceso šalis veikti aktyviau, nedelsti inicijuoti procedūras, siekiant vykdyti priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Įstatymo leidėjas nėra nustatęs konkretaus termino, kuriam suėjus, jau nebūtų sprendžiama dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjimo. Kad sprendimo vykdymo atidėjimo terminu nebūtų piktnaudžiaujama kaip procesine teise, nustatytinas konkretus sprendimo įvykdymo terminas ( CPK 26 str.3,4 d.).

Trečiojo asmens SB „Atžalynas“ atstovo vertinimai dėl atsakovo elgesio kreipiantis į teismą dėl savo interesų gynimo neturėtų būti suprantama kaip privilegijuota teisė, kadangi Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi asmens gebėjimas naudotis suteiktomis konstitucinėmis teisėmis, negali būti laikoma ir vertinama, kaip netinkamas jam suteiktų teisių realizavimas. Civilinio proceso kodekso 52 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Sodininkų bendrija turi teisę kreiptis į teismą tokia pačia tvarka, kaip ir fizinis asmuo, taip pat kreiptis į kompetetingas institucijas dėl viešojo intereso gynimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

2017-03-03 sprendimo įvykdymą, kuriuo atsakovas R. P. buvo įpareigotas per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), SB „Atžalynas“, Matuizų k., Matuizų sen., Varėnos r. sav., statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, atidėti devyniems (9) mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis