- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- 2-5132-986/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01414-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- Š. I.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Renata Cibulskienė
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui Š. I., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2019 m. liepos 18 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui G. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Taip pat prašė priteisti 4 800,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 21 d., tačiau šio reikalavimo parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė. Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu jos ir atsakovo santuoką nutraukė, tačiau jie ir toliau liko gyventi kartu. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. I. Jos materialinė padėtis yra labai bloga, sūnui išlaikymo Š. I. iš vis neteikia. Ji dirba su verslo liudijimu, gaunamos pajamos nėra didelės, gauna išmoką vaikams, 100,32 Eur dydžio. Sūnaus išlaikymui, jo būtinųjų poreikių patenkinimui, reikia apie 300-400 Eur per mėnesį.
Teismui 2019 m. spalio 4 d. priėmus dalinį sprendimą dalyje dėl reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, ieškovė 2019 m. spalio 31 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisiant 200,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėti iš naujo, ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 93-95) nurodydama, kad G. I. išlaikymui reikia daugiau nei 400 Eur per mėnesį. Paaiškino, kad pagal formuojamą teismų praktiką vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė nei vieno minimalaus darbo užmokesčio suma, kuri šiuo metu yra 607 Eur. Atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę ji sutinka prisiimti didesnę vaiko išlaikymui reikalingą šios sumos dalį. Atsakovas nenurodo savo tikrosios turtinės padėties, ir iš tikrųjų yra pajėgus teikti 200 Eur išlaikymą sūnui.
Atsakovas teismui pateikė priešieškinį (b. l. 20-21), kuriuo prašė iš jo priteisti išlaikymą sūnui G. I., po 115 Eur per mėnesį, pradedant nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jokių pajamų neturi, bei galėtų iš vis nemokėti išlaikymo. Tačiau padedant jo motinai, tėvui ir iš dalies draugams, išlaikymą teikia nuo 2017 m. gegužės 7 d. (jo sulaikymo) ir iki 2019 m. rugsėjo 1 d. yra atsakovei sumokėjęs 16729,35 Eur, t . y. yra sumokėjęs išlaikymą į priekį. Pažymėjo kad ir šiuo metu moka ieškovei po 260 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį dėl išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai. Nurodė, kad G. I. yra gimęs (duomenys neskelbtini), šeimoje taip pat auga E. I., gim. (duomenys neskelbtini). Turi išlaidų maistui, darželiui, kainuoja kelionės, pramogos, vaistai, drabužiai, ugdymo priemonės vitaminai, vežiojimai į darželį. Maistui sūnui reikalinga bent 6 Eurų suma. Sūnui gamina karštą maistą, perka skanėstus ir pan. Renka čekius parduotuvėje. Į parduotuvę vyksta bent kas antrą dieną. Perka sauskelnes, servetėles, maistą. Sauskelnių pakuotės su servetėlėmis užtenka 2-3 dienoms, jas reikia jų nunešti ir į darželi. Maistą perka bendrai, vaikas specialių poreikių neturi. Perka vaisius, daržoves. Rūbai kainuoja nuo 40-50 Eur per mėnesį, pirko striukę už 60 Eur, perka kelnes, marškinius, kojines, pėdkelnes, avalynę. Higienos priemonės kainuoja 20-25 Eur. Turi išlaidų vaistams, paskutinį mėnesį jos kainavo 100 Eur. Perka ugdymo priemones, darželis kainuoja apie 40 Eur. Pramogos – žaidimo kambariai, batutų parkas, kainuoja 6-10 Eur, vaikas labai nori ten eiti. Vitaminas D skirtas gydytojų, vaikas papildomai geria žuvų taukus. Turi išlaidų kurui, kainuoja komunalinės paslaugos. Butas priklauso jos mamai, ji sumoka iki 100 Eur, vasarą apie 50 Eur. Dirba grožio salone, turi verslo liudijimą. Per mėnesį gauna iki 1000 Eur. Per paskutinius 6 mėnesius turėjo 7000-8000 Eur pajamų. Jai padeda mama, perka rūbus, maistą, vaikai dažnai pas ją būna. Tiesiogiai pinigais mama neprisideda. Turi vidurinį išsilavinimą, yra grožio specialistė. Yra sveika. Nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, bet jis registruotos mamos vardu. Veža vaiką į darželį, jis labai arti. Automobilis daugiausia skirtas pramogoms, nes Kėdainiuose jų daug nėra. Vaiką veža į Kauną, Vilnių, Druskininkus. Kurui išleidžia bent 20 Eur per mėnesį. Yra išsiskyrusi, jai kažkiek padeda draugas. Nei vienas vaikas specialių poreikių neturi. Mergaitei papildomai moka už būrelius, tačiau G. turi panašias išlaidas dėl darželio. Abiems vaikams reikalinga vienoda suma. Ji skolų niekam neturi. Mamai už butą nieko nemoka. Bando pratinti sūnų būti be pampersų, mano kad nuo trijų metų jų nereikės. Nežino ar atsakovas gauna pajamas. Gauna išlaikymą savo vaikams, jį moka atsakovo mama, perveda į sąskaitą. Šiuo metu išlaikymas teikiamas abiems vaikams, bendra 260 Eur suma per mėnesį. Paskutinį kartą sumokėta už vasarį 260 Eur, įsiskolinimo nėra. Ji pardavė Š. automobilį, jis buvo registruotas mamos vardu. Už kiekvieną vaiką dabar gauna 60 Eur vaiko išmoką, anksčiau gaudavo po 50 Eur. Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. gegužės 29 d. metu patvirtino, kad lėšos vaikams, už 2020 m. kovą, balandį ir gegužę, po 260 Eur per mėnesį, yra pervestos.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ta aplinkybė, kad atsakovui suteiktas specialaus liudytojo statusas, yra jo privilegija, jis pats yra pasirinkęs tokią gynybos taktiką, todėl aplinkybė, kad jis dėl to negali dirbti (gauti darbo užmokesčio), nėra svarbi šios bylos nagrinėjimui. Pagal teismų praktiką vaiko išlaikymui reikalinga 600 Eur suma, atsakovė sutinka prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos. Išlaikymas vaikams mokamas iš pinigų, esančių pas atsakovo motiną, gautą pardavus automobilį BMW.
Atsiliepimas
Atsakovas Š. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi užtikrinti vaiko būtiniausius poreikius, o ne pvz. keliones. Be to jis turi ir sau pinigų pasilikti. Jis dabar nieko iš vis neuždirba, atlieka bausmę. Liko 6 metai iki bausmės pabaigos, jis teistas už tyčinį nusikaltinimą. Jis yra sveikas, įkalinimo įstaigoje dirba savanoriškai, neapmokestinamai, nes dirbti už atlygį nėra galimybių dėl tam tikrų aplinkybių, jam tai sakė įstaigos administracija. Nesutinka su sumomis, nurodomomis vaiko išlaikymui. Rūbų kas mėnesį pirkti nereikia, be to jų mama atveža grįždama iš užsienio. Nežino kokia suma reikalinga vaiko drabužiams. Avalynei tokia suma nereikalinga. Higienos priemonėms nurodyta suma nereikalinga, tam reikia apie 10 Eur. Vitaminai yra prabangos prekė. Nemano, kad suma vaistams yra per didelė. Ugdymo priemones gali jis ir pats supirkti, o ne tiesiog duoti vaiko mamai pinigus. Su suma, skirta komunalinėmis paslaugomis nesutinka. Išlaidos darželiui reikalingos. Pramogos vaikui galėtų būti ir nemokamos. Atostogos nėra būtinieji poreikiai. Jokių pajamų jis negauna, jokio turto neturi. Jį įkalinimo įstaigoje remia mama, apmoka apie 60 Eur telefoninius pokalbius, be to galima turėti maistui 152 Eur per mėnesį. Taip pat mama remia ir abu vaikus, moka 260 Eur sumą, jis ją pats nusistatė pagal skaičiuoklę, dviems vaikams skiriama po 130 Eur. Skaičiuoklėje reikia įrašyti ir socialinę paramą, kurią gauna vaikai. Kovo 9 d. bus įforminta dar vieno vaiko tėvystė, vaikui yra pusantrų metų. Skolų jis neturi. Pasisakydamas dėl automobilio nurodė, kad tai buvo jo mamos automobilis, ji turi vairuotojo pažymėjimą ir su juo važinėdavo. Jis naudodavosi mašina, kol mamos nebūdavo. Mama būdama užsienyje parašė įgaliojimą, kad ieškovė galėtų mašiną parduoti. Pardavus pinigai buvo grąžinti mamai. Telefonu jis skambina mamai, vaikams (su jais kalba kiekviena dieną), draugei, advokatui. Nežino kokios ieškovės pajamos. Mokesčius už butą, kuriame gyvena jo vaikai, moka ieškovės mama. Nurodė, kad ieškovei buvo atiduoti aukso dirbiniai, padengtos paskolos, viso 16 700 Eur suma. Kiek turėjo, tiek ir atidavė, be jokių išskaičiavimų. Automobiliu jam mama leisdavo naudotis, naudojo ir šeimos poreikiams. Mama už automobilio pinigus ieškovės neremia.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jis tiesiog yra kerštas atsakovui. Atsakovas yra izoliuotas, turi specialų statusą, yra saugomas valstybės asmuo ir dėl to dirbti neturi galimybių. Atsakovas nuo 2017 m. galėjo net neteikti išlaikymo vaikams, nes buvo izoliuotas. Jo manymu, net turėdamas galimybę dirbti atsakovas įkalinimo įstaigoje gautų ne daugiau kaip 50 Eur per mėnesį. Atsakovas nėra nusiteikęs prieš išlaikymo teikimą, tačiau jo negali teikti dėl objektyvių aplinkybių. Atsakovo mama taip pat prisideda prie nepiniginės paramos vaikams teikimo.
Šalies argumentai
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, ieškinį dalyje dėl 200 Eur išlaikymo priteisimo laikė pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad G. I., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė I. I. ir atsakovas Š. I. (b. l. 5). Šalių santuoka (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo nutraukta, patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punktu Š. I. dukros E. I., gim. (duomenys neskelbtini). išlaikymui įsipareigojo mokėti po 500 Lt (144,81 Eur), indeksuojant šią sumą įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 3-4, 6). Ieškovė į bylą pateikė pažymą apie pajamas, kuri patvirtina, kad jai nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. buvo paskirta išmoka vaikams, bendra 100,32 Eur suma per mėnesį (b. l. 7). Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovas Lietuvos Respublikoje neturi nei savo vardu registruoto nekilnojamojo turto nei transporto priemonių (b. l. 111, 112, 120, 121), iš jų nevykdomi jokie išieškojimai (b. l. 122, 123-136). Ieškovė taip pat pateikė metinę pajamų deklaraciją už 2018 metus, iš kurios matyti, kad ji gavo 300 Eur pajamų, susijusių su turto pardavimu ar kitokiu perdavimu nuosavybėn, taip pat gavo 9000 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą (b. l. 143-147). Ieškovė teismui pasiūlius taip pat pateikė kvitus, susijusius su išlaidomis vaistams, maistui, drabužiams, vaiko ikimokykliniam ugdymui ir komunalinėmis paslaugomis (b. l. 148-157, 172, 173).
Ieškovė 2020 m. vasario 26 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba grožio salone (yra grožio specialistė), per mėnesį gauna iki 1000 Eur, o per paskutinius 6 mėnesius gavo 7000-8000 Eur pajamų. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba (b. l. 114). Atsakovas nurodė, kad dirbti jis šiuo metu negali dėl jam suteikto specialaus statuso ir dirba tik savanoriškai, be atlygio; su tuo iš esmės sutiko ir ieškovės atstovė, tačiau nurodė, kad tai yra jam suteikta privilegija dėl jo paties pasirinktos gynybos taktikos, ir todėl aplinkybė, kad jis dėl to negali dirbti (gauti darbo užmokesčio), nėra svarbi šios bylos nagrinėjimui.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Ieškovė ieškinyje nurodžiusi, kad vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikia nuo 300 iki 400 Eur, 2020 m. vasario 18 d., teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kad G. I. poreikiai yra didesni nei 400 Eur per mėnesį ir pateikė jų detalizaciją (b. l. 93-95). Nurodė, kad maistas kainuoja 180 Eur, rūbai 40-50 Eur, avalynė 30-40 Eur, higienos priemonės 20-25 Eur, vaistai ir vitaminai 15-20 Eur, ugdymo priemonės 15-25 Eur, komunalinės paslaugos 20-25 Eur, darželis 40 Eur, pramogos 15-20 Eur, atostogos 50-150 Eur. Taigi ieškovės nurodytų vaiko poreikių išlaidų suma yra nuo 425 Eur iki 575 (vidurkis 500 Eur per mėnesį). Atsakovas su tokiomis vaiko poreikių tenkinimui reikalingomis sumomis nesutiko, nurodydamas, kad rūbų vaikui jo mama atveža grįždama iš užsienio, o jis nežinantis kokia suma reikalinga vaiko drabužiams; avalynei tokia suma nereikalinga; higienos priemonėms nurodyta suma nereikalinga, tam reikia apie 10 Eur; vitaminai yra prabangos prekė; ugdymo priemones gali jis ir pats supirkti, o ne tiesiog duoti vaiko mamai pinigus; su suma, skirta komunalinėmis paslaugomis apmokėti nesutinka; pramogos vaikui galėtų būti ir nemokamos o atostogos nėra būtinieji poreikiai. Atsakovas sutinka prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ne ieškovės prašoma suma.
Žemesnės instancijos teismas
Išlaidos maistui, būstui, drabužiams, avalynei, ugdymui ir pan. neįrodinėtinos, nes visuotinai suprantamos, žinomos, aiškios, tik sprendžiama dėl jų dydžio pagrįstumo, jei tarp šalių dėl to yra ginčas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 punktas, 187 straipsnis). Teismo manymu, ieškovės nurodytos išlaidos trijų metų vaikui, konkrečiai avalynei (30-40) Eur per mėnesį, jas lyginant su išlaidomis drabužiams (40-50 Eur) per mėnesį, yra aiškiai per didelės; atitinkama išvada darytina ir dėl higienos priemonių – ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnų nuo sauskelnių bandanti atpratinti ir mananti, kad nuo trejų metų jų vaikui nebereikės, todėl išlaidos šioje dalyje taip pat iš esmės sumažės. Be to ieškovė nurodžiusi, kad išlaidos darželiui yra 40 Eur per mėnesį, pateikė rašytinius įrodymus tik dėl 20,96 Eur sumos sumokėjimo (už 2020 vasario mėnesį, b. l. 172), t. y. jų neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismas atskirai pažymi, kad išlaidos atostogoms (nuo 50 iki 150 Eur) per mėnesį, atsižvelgus į bendrą išlaidų dalį, reikalingą vaiko išlaikymui (nuo 425 iki 575 Eur), kas vidutiniškai sudaro yra 1/5 visų išlaidų, yra aiškiai per didelės ir jas ieškovė jas galėtų ženkliai susimažinti. Be to išlaidos vaiko poilsiui užsienio valstybėje (pvz. Turkijoje, b. l. 98), nėra būtinos; teismo vertinimu tokio amžiaus vaiko poilsį galima užtikrinti ženkliai mažesniais kaštais, jei tokių išlaidų neleidžia tėvų turtinė padėtis.
Atsižvelgus į išdėstytą teismas sprendžia, kad ieškovės paskaičiavime nurodyta suma (nuo 425 iki 575) Eur, yra per iš dalies nepagrįsta. Apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, vaikai gali turėti ir kitų poreikių, kurių ieškovė nrt nenurodė (baldai, kt.). Išanalizavus į bylą surinktus duomenis, teismo vertinimu, 380 Eur suma šiuo metu yra pakankama G. I., gim. (duomenys neskelbtini), neturinčio specialiųjų poreikių, išlaikymui. Nors ši suma yra šiek tiek mažesnė už minimalią mėnesinę algą (ji po mokesčių yra 437,00 Eur), kurios dydis teismų praktikoje laikomas orientaciniu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), tačiau G. I. šiuo metu yra tik 2 metų 10 mėnesių amžiaus; tokia suma vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nepagrįstai neišlaidaujant, šiuo metu yra visiškai pakankama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad tai, jog ieškovė su atsakovo vaikais gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame bute nereiškia, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu, neturi pareigos prisidėti prie mokesčių apmokėjimo, tenkančių jo daliai. Teismas tai pat nesutinka su atsakovo pozicija, kad išlaidų, susijusių su vaiko pramogomis bei poilsiu iš vis būtų galima išvengti, nes vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteistas periodinėmis išmokomis arba konkrečia pinigų suma, tai pat ir turtu (pvz. nekilnojamuoju, transporto priemonėmis ir pan.) (CK 3.196 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo motyvai, kad rūbų vaikui duoda jo mama, o ugdymo priemonių gali nupirkti ir jis pats, neturi reikšmės dėl išlaikymo dydžio teisingam išsprendimui – atsakovas ar jo mama, kaip ir kiti asmenys, turi teisę vaikui perduoti jų manymu reikalingus daiktus (drabužius, ugdymo priemones ir pan), tačiau tai neatleidžia nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą per motiną, su kuria gyvena vaikas, t. y. kuriai ir geriausiai žinomi vaiko poreikiai .
Ieškovės atstovė nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką ji galėtų reikalauti iš atsakovo pusę minimalios algos, kuri nuo 2020 m. yra 607 Eur. Tačiau kaip jau minėta, Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Taigi ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad vien dėl šiuo metu nustatytos minimalios algos iš atsakovo galėtų reikalauti 300 Eur išlaikymą (net neatskaičius mokesčių) vaikui, nėra pagrįsti.
Kadangi atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ieškovė sutinka prisiimti didesnę vaiko išlaikymo dalį ir reikalauja iš atsakovo priteisti mažesnę vaiko išlaikymui reikalingą sumą, 200 Eur sumą per mėnesį. Ieškovė 2020 m. vasario 23 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad per mėnesį gauna iki 1 000 Eur, o per paskutinius 6 mėnesius turėjo 7 000-8 000 Eur pajamų. Į bylą pateikta metinė pajamų deklaracija, kuri patvirtina, kad ieškovė 2018 m. gavo 9 000 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą (b. l. 143-147). Vertinant atsakovo galimybes dirbti ir gauti darbo užmokestį teismas visų pirmiausia pažymi, kad nors atsakovas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę (patvirtino, kad teistas už tyčinę nusikalstamą veiką), tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vien tai, kad ieškovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį. Atsakovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys bei bausmės atlikimas už nusikalstamas veikas negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą (žr. Pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį, byloje Nr. e2A-1026-324/2019). Todėl teismas sutinka su ieškovės atstovės pozicija, kad net jei atsakovui dėl jam suteikto specialaus statuso bausmės atlikimo vietoje nesudaromos galimybės dirbti apmokamą darbą (to neneigia nei ieškovės atstovė, tai, kiek galima suprasti, patvirtina ir teismo išreikalauti duomenys iš atsakovo bausmės atlikimo vietos įstaigos administracijos (b. l. 158, 159), yra jam suteikta privilegija, niekaip neįtakojančia išlaikymo dydžio sumažinimo.
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui reikalingo išlaikymo, nes visgi išlaikymą jis, nors ir per savo motiną, 260 Eur sumą abiems vaikams, teikia (ieškovė pripažino, kad iki 2020 m. birželio mėn. atsakovas išlaikymą teikė, ir įsiskolinimo, skaičiuojant iki 260,00 Eur sumos, mokamo abiems vaikams, nėra). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra faktinio pagrindo pripažinti, kad atsižvelgus į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir šiuo metu negauna pajamų (tokių duomenų į bylą nesurinkta), ieškovė turi teikti didesnio dydžio vaiko išlaikymą nei atsakovas. Tokią teisę teismui, net ieškovei šią aplinkybę ir pripažįstant, suteikia CPK 376 straipsnio 2 dalis, įpareigojantį teismą imtis visų priemonių siekiant apsaugoti nepilnamečio teises ir teisėtus interesus į tinkamo materialinio dydžio išlaikymą. Taigi atsakovas turėtų teikti 190 Eur (380 Eur / 2) Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui per mėnesį.
Priteisinat išlaikymą yra svarbu, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė pripažino, kad gauna 60 Eur išmoką kiekvienam vaikui, tai patvirtina ir į bylą pateikta pažyma apie pajamas (iki 2019 m. liepos mėnesio jai buvo mokama 100 Eur išmoka (už du vaikus)). Taigi atsakovo dalis, jam turint pareigą lygia dalimi prisidėti prie išlaikymo vaikui teikimo, turėtų būti 160 Eur ((380 Eur/2) – (60 Eur/2)).
Šioje byloje taip pat nustatyta, kad nutraukiant šalių santuoką, buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punktu Š. I. dukros E. I., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui įsipareigojo mokėti po 500 Lt (144,81 Eur), indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 3-4). Ši aplinkybė teismui šios bylos nagrinėjimui reikšminga ir tuo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams. Byloje nenustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų E. I. ir G. I. poreikiai būtų iš esmės skirtingi – ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei vienas vaikas specialiųjų poreikių neturi ir abiems vaikams abiems vaikams reikalinga vienoda suma. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. E. I. priteistas 500 Lt (144,81 Eur ) išlaikymas turėjo būti indeksuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Pagal jį periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, o išmokos apvalinamos. Lietuvos statistikos departamento 2015 m. apskaičiuotas vartotojų kainų indeksas buvo 99,7, 2016 m. – 99,9, 2017 m. – 101,7, 2018 m. – 103,9, 2019 m. – 101,9, 2020 m. – 102,7; vadinasi atsakovas E. I. išlaikymui nuo 2019 m. vasario 1 d. turėjo mokėti ne 144,81 Eur (500 Lt), o 156 Eur per mėnesį, o nuo 2020 m. vasario 1 d. 160 Eur per mėnesį. Taigi priteisiamo išlaikymo dydis Š. I., teismo sprendimo priėmimo dienai neturėtų būtų mažesnis, nei šiuo metu turi būti mokamas kitam šalių vaikui, E. I., t. y. 160 Eur ir dėl kurio, nuo 2019 m. liepos 18 d. vykstant šalių bylinėjimuisi, nei vienas jokių reikalavimų (nei sumažinti, nei padidinti) nereiškė, nors tokias galimybes šalys turėjo (ieškovei pareiškus ieškinį atsakovas gynėsi priešieškinio forma).
Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, kad iš atsakovo Š. I. nepilnamečiui vaikui G. I. priteistinas išlaikymas po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki G. I. pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Ieškovei patvirtinus, kad atsakovas per savo mamą nepilnamečiui vaikui G. I. iki 2020 m. birželio mėn. išlaikymą dalinai teikė (mokėjo 260 Eur išlaikymą abiems vaikams per mėnesį), atsakovui šį faktą pripažinus (nurodė, kad jo mama abiems vaikams moka po 260 Eur sumą), bei patvirtinus, kad abiems vaikams skiriama po 130 Eur, t. y. lygiomis dalimis, siekiant išvengti ginčų ateityje laikytina, kad atsakovo išlaikymo prievolė G. I., mokant po 130 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki 2019 m. birželio 1 d., yra įvykdyta.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovas išlaikymą vaikams per motiną teikia iš pinigų, gautų realizavus automobilį BMW, kuris buvo registruotas jo mamos vardu, tačiau faktinis savininkas buvo atsakovas. Atsakovas su tuo nesutiko ir nurodė, kad automobilio savininkė, kaip ir nurodyta dokumentuose, buvo jo mama. Taigi šalys skirtingai vertina šio automobilio faktinę nuosavybę. Jokio ginčo tarp šalių, kad toks automobilis buvo registruotas atsakovo mamos vardu, ir kurį realizavus pinigai atiteko jo mamai, tarp šalių nekilo. Todėl šalims pripažinus faktą, kad automobilis buvo registruotas atsakovo motinos vardu (CPK 187 straipsnis), ieškovė šioje byloje įrodinėdama atsakovo turtinę padėtį nepagrįstai teigia, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikia iš už automobilį gautų pinigų, nes pinigai, gauti realizavus turtą, atitenka jo savininkui ir ieškovė, įrodinėdama atsakovo turtinės padėties pagerėjimą dėl piniginių lėšų, gautų realizavus automobilį, esant dėl to ginčui, pirmiausia turėtų nuginčyti viešajame registre anksčiau išviešintas nuosavybės teises į automobilį, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teisme 2019 m. liepos 18 d. buvo gautas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (b. l. 1-2). 2019 m. rugpjūčio 19 gautas atsakovo priešieškinys (b. l. 20-21). Teismas 2019 m. spalio 4 d. priėmė dalinį sprendimą, kurį apeliaciniu skundu prašyta panaikinti ir priteisti 200,00 Eur išlaikymą (b. l. 73-74). Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškovė atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau teismas šios bylos dalies nenutraukė, todėl liko neišspręstas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 83-87). Teismas nagrinėdamas grąžintą bylos dalį nurodė, kad bylos dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra grąžinta teismui nagrinėti iš naujo (2020 m. vasario 26 d. teismo posėdžio 8.55 min – 9.50 min.), teismas iš naujo nagrinės tik bylą dėl išlaikymo priteisimo. Kadangi klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo anksčiau nagrinėjant bylą liko byloje neišspręstas, teismas šį klausimą išspręs priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Atsižvelgus į išdėstytą, ieškovei ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo atsisakius, bylos dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo taip pat grindė tuo, kad ieškovė po sūnaus gimimo iš jo gavo piniginių lėšų ir aukso dirbinių už 16 729,35 Eur sumą bei laiko, kad yra sumokėjęs išlaikymą sūnui žymia dalimi į priekį. Tačiau atsakovas sutinka mokėti išlaikymą vaikui nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Teismas pažymi, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei atidavė tiek, kiek turėjo, be jokių išskaičiavimų. Taigi tai nereiškia, kad šalys susitarė, kad pinigai (turtas), jeigu toks ir būtų perduotas, būtų perduodamas konkrečiai atsakovo vaikų išlaikymui. Antra, atsakovas priešieškinyje nurodytų aplinkybių dėl 16 729,35 Eur piniginių lėšų (turto) perdavimo atsakovei, neįrodė (CPK 178 straipsnis) – į bylą pateikti priedai (b. l. 22-44) nepatvirtina tokio masto finansinių operacijų ar turto perdavimo ir net pasitvirtinus jų turiniui, būtų eilę kartų mažesni. Todėl teismui turint pareigą atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, nei kad 16 729,35 Eur piniginės lėšos (turtas) būtų perduoti ieškovei, nei kad ši suma būtų skirta vaiko (ar vaikų) išlaikymui. Kita vertus, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl atsakovui sutinkant teikti išlaikymą sūnui (prieštaraujant tik dėl jo dydžio), piniginių lėšų (turto) (ne)perdavimo ieškovei faktas neturi įtakos šios bylos (dėl išlaikymo) teisingam išnagrinėjimui.
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas išaiškina, kad remiantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar nepilnamečio vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra jo sumažinimo arba padidinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismui grąžintoje iš naujo nagrinėti byloje duomenų apie šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nėra. Nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. teismo sprendime Nr. 2-20165-1106/2019 advokatų pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas, įvertinus ir byloje priimtą dalinį sprendimą, kuris tuo metu dar nebuvo įsiteisėjęs (nurodyta, kad I. I. patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o patenkinus 57 procentus ieškinio reikalavimų (kas atitinka 115 Eur / 200 Eur), I. I. iš Š. I. priteista 285 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Kadangi iš Š. I. teismo sprendimu priteisiamas 160 Eur išlaikymas, iš jo papildomai, proporcingai padidinto išlaikymo daliai (nuo 115 iki 160 Eur sumos) priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, 115 Eur suma ((500/200*160)-285), bei 17 Eur žyminis mokestis valstybei.
2019 m. gruodžio 10 d. teismo sprendime nurodoma, kad Š. I. patyrė 700 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, tenkindamas priešieškinio reikalavimus iš dalies (iš esmės tenkintas reikalavimas dėl jo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, o priešieškinio reikalavimas, kad I. I. būtų įpareigota netrukdyti R. I. bendrauti su anūkais telefonu ir asmeniškai, atmestas), laikė, kad buvo patenkinta 50 procentų Š. I. priešieškinio reikalavimų, todėl Š. I. iš I. I. priteisė 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo sprendimas, įskaitant ir atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas, yra įsiteisėjęs. Visgi šioje situacijoje svarbu, kad liko neįvertintos atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kiek tai susiję iš naujo spręstu ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, nes bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Be to teismas išsprendė advokato pagalbos išlaidų priteisimo ieškovei klausimą (priteisė 115 Eur), todėl turi būti išspręsta ir dėl atitinkamų atsakovo išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad teismas tenkino 4/5 ieškovės ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo (priteistas 160 Eur išlaikymas nuo prašomo 200 Eur, t. y. atmesta 1/5 ieškovės reikalavimų), tai kad ginčo dalykas buvo ne tik išlaikymo (1/3 reikalavimų), bet ir bendravimo tvarkos nustatymas (dar du reikalavimai, kurie jau išspręsti), teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteisti 1/15 (1/5 * 1/3) iš 700 Eur jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 46,67 Eur sumą. Įskaičius ieškovei ir atsakovui priteistas sumas, iš atsakovo ieškovei priteistinos 68,33 Eur (115-46,67) Eur advokato pagalbos išlaidos.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,30 Eur), neviršija minimalios priteistinos sumos (5 Eur), todėl nepriteistinos – CPK 92 straipsnis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nutraukti.
Ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Š. I., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. I., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. liepos 18 d. iki G. I. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pripažinti, kad atsakovo išlaikymo prievolė G. I., mokant po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. birželio 1 d., yra įvykdyta.
Paskirti I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sūnui G. I. skiriamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš Š. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 68,33 (šešiasdešimt aštuonis eurus 33) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo Š. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.