- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-113-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01414-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- I. I.
- Atsakovas
- Š. I.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Antanas Jarašius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. I. ieškinį atsakovui Š. I. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir pagal atsakovo Š. I. priešieškinį ieškovei I. I. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui G. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka, 4800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. liepos 21 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo sutiko su šiais reikalavimais iš dalies, prašė priteisti iš jo išlaikymą sūnui G. I., mokamą periodinėmis išmokomis po 115 Eur nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo prašė netenkinti.
3. Šalys parengiamojo teismo posėdžio metu taikiai susitarė dėl reikalavimų dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė pareiškė sumažinanti ieškinio reikalavimą ir prašanti priteisti išlaikymą sūnui G. I., mokamą periodinėmis išmokomis po 115 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat ieškovė pareiškė atsisakanti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. daliniu sprendimu tenkino patikslintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, priteisė iš Š. I. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 115 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė I. I. sūnui skiriamų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Viešųjų registrų duomenimis neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Tai nepaneigia jo pareigos teikti materialinį išlaikymą savo sūnui. Nors išlaikymas nebuvo priteistas, atsakovas nurodė pastoviai teikęs ir teikiantis išlaikymą sūnui tiek periodinėmis išmokomis, tiek turtu. To nepaneigė ir ieškovė. Iš atsakovo pateikto jo motinos R. I. susirašinėjimo su ieškove teismas nustatė, kad atsakovo mama pervesdavo pinigų anūkams išlaikyti.
6. Teismas, atsižvelgęs į 2 metų amžiaus vaiko poreikius, šiuo metu esamą situaciją, kai atsakovas neturi galimybės gauti pastovų darbo užmokestį, šalių susitarimą dėl išlaikymo dydžio, laikė, kad 115 Eur išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovė I. I., atstovaujama advokato Raimundo Gargaso, apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. dalinį sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo sūnaus G. I. išlaikymui kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavesti lėšas, skirtas vaiko G. I. išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai I. I.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas dalinį sprendimą priėmė savo iniciatyva. Ieškovė neprašė priimti tokį sprendimą ir nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu. Teismo posėdžio metu buvo išreikšta ieškovės nuomonė, jeigu atsakovas sutinka sudaryti Taikos sutartį, ieškovė tokiu atveju sutinka atsisakyti išlaikymo įsiskolinimo ir sumažinti išlaikymą nepilnamečiam sūnui iki 115 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutiko sudaryti Taikos sutartį, todėl ieškovės pasiūlymas sumažinti išlaikymo dydį tapo negaliojančiu. Teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. Akivaizdu, kad tėvo teikiamas 115 Eur dydžio išlaikymas yra per mažas. Vidutiniškai sūnaus G. I. išlaikymui per mėnesį, siekiant patenkinti visus būtiniausius jo poreikius, reikia 300–400 Eur. Vien tik sūnaus maitinimui per mėnesį reikia iki 180 Eur (30 d. x 6,00 Eur ), rūbams 40–50 kur, avalynei 30–40 Eur, higienos priemonėms 20–25 Eur, vaistams ir vitaminams 15–20 Eur, ugdymo priemonėms, žaislams 15–25 Eur per mėnesį.
7.2. Teismas, priimdamas dalinį sprendimą, visiškai nesivadovavo Lietuvoje suformuota teismų praktika, kad išlaikymas gali būti priteisiamas iki ½ d. minimalios algos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovės I. I. apeliacinį skundą atsakovas Š. I. ir trečiasis asmuo R. I., atstovaujami advokato Antano Jarašiaus, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Kartu su priešieškiniu atsakovas pateikė įrodymus, kad po sūnaus gimimo ieškovė iš atsakovo, jo draugų ir motinos R. I. vaiko išlaikymui gavo piniginių lėšų ir aukso dirbinių už 16 729,35 Eur. Ieškovė šių įrodymų ir argumentų neneigė ir nepateikė jokių leistinų kontrargumentų įrodymų. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovo motina kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą dviejų vaikų išlaikymui perveda po 260 Eur (paskutinis pavedimas padarytas lapkričio mėnesį). Kadangi keletą metų vyresnei dukrai jau priteista po 145 Eur per mėnesį, todėl 2 metų sūnui, imant atskirai, 115 Eur išlaikymo pakanka. Tą faktą pripažino ir ieškovė teismo posėdyje, tačiau vėliau persigalvojo.
8.2. Atsakovas atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, tačiau vaikais rūpinasi, siekia su jais bendrauti, palaikyti artimą ryšį, tačiau ieškovė deda visas pastangas, kad tas ryšys nutrūktų. Atsakovas, suteikęs turėtą didžiulę pinigų ir kitokio turto vaiko motinai, toliau, atsižvelgdamas ir į savo motinos materialinę padėtį, nuo 2019 m. pavasario moka išlaikymą dviem vaikams 260 Eur per mėnesį. Šis faktas, atsižvelgiant į atsakovo dabartinę ir tolesnę padėtį, pripažintinas tinkamu ir optimaliu siekiu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įvertintina ir tai, kad nors ieškovė dirba, dviem vaikams skirti 260 Eur į mėnesį neturi jokios galimybės. Atsakovas nedirba ir darbo neturi, todėl galėtų nutraukti išlaikymo abiem vaikams teikimą, o ieškovė vaikų išlaikymui iš valstybės gautų žymiai mažesnę paramą. Taigi, ieškovė tai turėtų suprasti ir nereikalauti to, ko net objektyviai vaikų tėvas teikti negali.
8.3. Trečiasis asmuo R. I. yra sumokėjusi 200 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į skundą paruošimą, todėl, netenkinus apeliacinio skundo, prašo atstovavimo išlaidas priteisti iš ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apeliacijos dalykas –teismo dalinio sprendimo, kuriuo išnagrinėtas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo priteisimo
11. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200 Eur. Pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad sumažina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą po 115 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu iš atsakovo priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymą po 115 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
12. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad reikalavimo sumažinimas buvo siejamas su taikos sutarties sudarymu. Kadangi taikos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovės pasiūlymas dėl reikalavimo sumažinimo yra negaliojantis.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat išklausęs 2019 m. spalio 13 d. garso įrašą, pažymi, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas adv. R. Gargasas žodžiu išreiškė ieškovės poziciją dėl ieškinio reikalavimų ir nurodė, jog ieškovė atsisako ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sumažina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, ieškovė žodžiu patvirtino savo atstovo išdėstytą poziciją.
14. Pažymėtina, kad pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Bylą nagrinėjęs teismas pakeitė ieškinio pagrindą negavęs tinkamos formos pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, todėl pažeidė CPK 141 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad nors toks teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas yra formalus, tačiau, šiuo atveju esant ginčui dėl tikrosios ieškovės procesinės valios, jis turėjo esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes teismas, įvertinęs, jog nėra ginčo tarp tėvų dėl vaiko išlaikymo dydžio, nenustatinėjo vaiko poreikių, teismas sprendime, pasisakydamas dėl priteisiamo išlaikymo dydžio, įvertino tik vaiko amžių.
15. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).
18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
19. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1-4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. CPK 376 straipsnio nuostatos nuosekliai įgyvendinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.S.v. V.S., bylos Nr. 3K-3-98/2007).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame daliniame sprendime pirmosios instancijos teismas neanalizavo tikrųjų vaiko poreikių (išskyrus vaiko amžių), nenustatė atsakovo turtinės padėties (išskyrus tą aplinkybę, kad jis yra laisvės atėmimo vietoje), todėl neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl dalinis teismo sprendimas panaikintinas ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
21. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei priešieškinis dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Vadovaujantis LR CPK 140 straipsniu, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu daliniu sprendimu nenutraukė bylos dalyje dėl ieškinio įsiskolinimo priteisimo, to nepadarė ir priimdamas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą, todėl procesine prasme liko neišspręstas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. dalinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.