Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir skirti jai 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistosios bausmės atlikimo pradžia 2017 m. rugpjūčio 22 d.

Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 20 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios skundas atmestinas.

Nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą.

Vertintina, jog ne teismas sprendžia dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, kuri yra sudaryta iš įvairių sričių specialistų ir būtent Komisija prisiima atsakomybę už nuteistojo lygtinį paleidimą ar nepaleidimą, išanalizavusi visas aplinkybes. O teismas patikrina Komisijos sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Pažymėtina, jog bet koks sprendimas, taigi ir Komisijos nutarimas, yra laikomas teisėtu, kai jis yra priimtas ir surašytas laikantis teisės normų reikalavimų. Tuo tarpu pagrįstu sprendimas laikomas tuomet, kai jame padarytos išvados yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai bei teisingai įvertintais objektyviais duomenimis.

Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

Susipažinus su visa Panevėžio pataisos namų pateikta teismui medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajai I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistąją charakterizuojančia medžiaga bei duomenimis apie vykdomuosius dokumentus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad I. S. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Atlikdama bausmę pataisos namuose, I. S. buvo išreiškusi norą dirbti, nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. liepos 19 d. ji dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) padalinyje darbininke – vienetininke. Paskui persikėlė gyventi į Priklausomybės ligų gydymo ir psichologinės reabilitacijos centrą. Tada nuteistoji su pertraukomis ėmė dirbti ūkio darbus. Paskirtą darbą atlikdavo gerai. Nuteistoji nustatyta tvarka tvarko pataisos namų patalpas ir teritoriją bei atlieka kitus gerovės darbus. Nuteistoji motyvuota užsiimti darbine veikla, tačiau turi sveikatos problemų, ne kartą buvo išvykusi ilgesniam laikui į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Nuteistoji kreipėsi į medikus ir nuo šių metų liepos mėnesio turi neįgalumą, nustatytas darbingumo lygis 30 %. Neįgalumas skirtas 2 metams.

Iki nuteisimo nuteistoji nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruota, koks buvo nuteistosios pajamų šaltinis, ji pasakyti negalėjo. Gyveno iš atsitiktinių lėšų, retkarčiais materialiai padėdavo jos mama. Pinigų pastoviai trūko ne tik pragyvenimui, bet ir narkotinių medžiagų įsigijimui. Ankstesni teisės pažeidimai susiję su materialinės naudos gavimu. Teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys nepriteistas, tačiau I. S. buvo daug kartų bausta administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Į pataisos namus atsiųstas antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo 7656,09 eurų sumai. Iš trečiųjų asmenų ir darbo užmokesčio išsimokėjusi 376,84 eurus. Savanoriškai nuteistoji įsiskolinimo nemokėjo. Turėjo vaikams priteistą išlaikymą, tačiau pernai metais, nuteistosios motina skolos dėl nemokėtų alimentų atsisakė.

Nuteistoji I. S. atvykusi į Panevėžio pataisos namus dalyvavo adaptacijos programoje, buvo nukreipta lankyti pataisos programas: nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki 2017 m. spalio 25 d. lankė bei sėkmingai baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus; lanko savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, 2019/2020 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini) ir įgijo kirpėjo specialybę; 2020/2021 mokslo metais įsigijo siuvėjo specialybę, baigė nuteistųjų neformalaus švietimo programą „Pažink kompiuterį“; baigė intervencinę programą „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymas“. Lankė ir baigė programą „R.A.K.T.A.S.“, kurios tikslas – padėti išsilaisvinti susikaupusias neigiamas emocijas, išugdyti tam tikrus įgūdžius, atsiverti pokyčiams, patirti saviraiškos ir bendravimo džiaugsmą. Nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2022 birželio 7 d. gyveno Priklausomybės ligų gydymo ir psichologinės reabilitacijos centre, aktyviai dalyvavo ir baigė „Nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomų moterų įkalinimo įstaigoje reabilitacijos“ programą, lankė Veikliųjų žmonių bendrijos užsiėmimus. Įteiktas pažymėjimas, kad nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. dalyvavo 24 ak. val. trukmės socialinių įgūdžių lavinimo kuriant karjeros planus mokymuose, kuriuose išsikėlė karjeros tikslą, nusimatė priemones jam pasiekti, įvertino rizikos veiksnius bei pagalbos teikėjus, nusistatė realias biudžeto valdymo priemones. Vykdant integracijos į visuomenę programą, ji išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Izoliacijos sąlygomis požiūris į užimtumą pozityvus.

I. S. teista 4 kartus ir jau trečią kartą laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose. Daug kartų bausta administracine tvarka (už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, sekso paslaugų siūlymą už atlygį). Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajai būdingo nusikaltimų modelio dalis, padarytas organizuotoje grupėje, kur ji buvo vykdytoja. Jos nusikaltimai sunkėja. Nuteistoji anksčiau buvo pažeidusi bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.

2017 m. rugsėjo 13 d. nuteistajai I. S. pataisos namuose buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika, kuri išliko ir atlikus pakartotinį vertinimą 2021 m. sausio 18 d. 2022 m. vasario 9 d. atlikus pakartotinį elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta mažėjanti, tačiau išlikusi vidutinė rizika. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistosios elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis, įvertinus iki šiol neįvertintus faktus bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, 2022 m. rugpjūčio 11 d. nustatyta išlikusi sumažėjusi vidutinė rizika. Pakartotinio vertinimo metu nustatyta, kad nuteistoji per pastaruosius 6 mėnesius nedalyvavo papildomose intervencinėse programose, siejamose su mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimi.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad net formaliai I. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, nes Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nustatyta nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – sumažėjusi vidutinė, o įstatymas (BPK 157 str. 1 d. 2 p.) numato alternatyvias galimybes lygtinai paleisti tą, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, kaip ir Komisija savo sprendime, nenustatė nei vieno aukščiau nurodyto pagrindo.

Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, visos aukščiau nutartyje, aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Vertindamas realius nuteistosios elgesio ir mąstymo pokyčius, teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai turėjo įtakos jos nusikalstamo elgesio raiškai dėl impulsyvaus elgesio apraiškų, nepakankamo pasekmių suvokimo, sunkumų atpažįstant problemines sritis, sprendžiant finansines, emocines problemas. Šiuo metu stebimi akivaizdūs teigiami pokyčiai nuteistosios mąstymo ir elgesio aspektuose, nuteistoji dėjo pastangas, gerindama pasekmių suvokimą, problemų atpažinimą, lavindama problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą. Tai, kaip nuteistoji valdo su mąstymu ir elgesiu susijusius nusikalstamo elgesio aspektus, leidžia daryti prielaidą, kad jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau nuteistajai būtinos tolimesnės aktyvios pastangos, siekiant įtvirtinti pasiektus pokyčius ir nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje.

Pastarąją išvadą patvirtina ir tai, kad I. S. pataisos įstaigoje atlieka bausmę jau trečią kartą. Tai tik įrodo, jog nuteistoji nesimoko iš klaidų ir jos suvokimas dėl neigiamų pasekmių yra nepakankamas, nesuvokė padarytų nusikaltimų pasekmių ir nesistengė dėti maksimalių pastangų jų pašalinimui, bei iš tiesų atskleidžia jos netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad vertinamu atveju nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.

Toks nuteistosios elgesys ją charakterizuoja neigiamai, apibūdina ją kaip linkusią nusikalsti asmenybę, parodo jos atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi, jos pavojingumą visuomenei, todėl ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, jog ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo, 6 komisijos nariai balsavo – prieš. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o toks komisijos narių balsų pasiskirstymas liudija, kad dar netikslinga nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą.

Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad I. S. galėtų būti toliau taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Nors nuteistosios elgesyje yra teigiamų pokyčių, tačiau šie pokyčiai, kurie nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, o būdama laisvėje nuteistoji nėra linkusi paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus I. S., jai taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, todėl I. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistosios I. S. skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai“ atmesti.

Nutarties nuorašus nedelsiant (tačiau ne vėliau nei kitą darbo dieną po nutarties priėmimo) išsiųsti prokuratūrai, nuteistajai, Panevėžio pataisos namų administracijai.

Įsiteisėjus nutarčiai, I. S. asmens bylą grąžinti Panevėžio pataisos namų administracijai.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.