Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-157-806/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-03
Bylos Nr.
1S-157-806/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14164-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kategorijos
  • 2.3.2.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1S-157-806/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14164-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.1.3.2; 2.14.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės (toliau – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-92-1033/2023 perduota prokurorei ir nustatytas terminas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nustatytiems trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje:

1.1. K. K. kaltinamas tuo, kad 2020 m. balandžio 11 d. apie 5.07 val. prie Įsruties g. 2, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio N. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajai N. G. padarė 540 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 5 d. laikotarpiu nuo 01.58 val. iki 03.13 val. Žemynos g. 13C, Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio I. S., kurio naudotojas V. K., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių ir daviklį, tuo nukentėjusiajam V. K. padarė 2 577,40 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 20 d. laikotarpiu nuo 02.50 val. iki 03.13 val. prie Kareivių g. 16 pastato, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajam A. K. padarė 600 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 20 d. laikotarpiu nuo 02.10 val. iki 02.46 val. Žirmūnų g. 124, Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio I. P., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajam I. P. padarė 600 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 24 d. laikotarpiu nuo 02.47 val. iki 03.05 val. Parko g. 69, Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M. ir D. Š., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. M., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajai M. M. padarė 600 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. K. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 00.03 val. iki 02.18 val. prie Šaltkalvių g. 70 pastato, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „S.“, kurio valdytojas – M. L., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajam M. L. padarė 1 000 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

1.2. M. M. kaltinamas tuo, kad 2020 m. balandžio 11 d. apie 5.07 val. prie Įsruties g. 2, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. K., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio N. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu nupjovę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajai N. G. padarė 540 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. M. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 5 d. laikotarpiu nuo 01.58 val. iki 03.13 val. Žemynos g. 13C, Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. K., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio I. S., kurio naudotojas V. K., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių ir daviklį, tuo nukentėjusiajam V. K. padarė 2 577,40 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. M. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 20 d. laikotarpiu nuo 02.50 val. iki 03.13 val. prie Kareivių g. 16 pastato, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. K., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajam A. K. padarė 600 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. M. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 20 d. laikotarpiu nuo 02.10 val. iki 02.46 val. Žirmūnų g. 124, Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. K., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio I. P., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajam I. P. padarė 600 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. M. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 24 d. laikotarpiu nuo 02.47 val. iki 03.05 val. Parko g. 69, Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. K. ir D. Š., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. M., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajai M. M. padarė 600 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. M. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 00.03 val. iki 02.18 val. prie Šaltkalvių g. 70 pastato, Vilniuje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. K., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „S.“, kurio valdytojas – M. L., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajam M. L. padarė 1 000 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

1.3. D. Š. kaltinamas tuo, kad 2020 m. gegužės 24 d. laikotarpiu nuo 02.47 val. iki 03.05 val. Parko g. 69, Vilniuje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. K. ir M. M., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, nuo automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. M., hidraulinėmis žirklėmis nukirpę pagrobė dujų išmetimo sistemos dalį – katalizatorių, tuo nukentėjusiajai M. M. padarė 600 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 254 straipsnio 3 dalimi, nutarta grąžinti bylą prokurorei nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad nurodyti kaltinamieji kaltinami vagystėmis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nurodant, kokią žalą nukentėjusiems jie padarė, tačiau nenurodoma, kokios vertės turtą jie kaltinami pagrobę, todėl kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

II. Skundo argumentai

3. Prokurorė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti baudžiamąja bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų yra nepagrįsti, kadangi kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant šio straipsnio reikalavimų. Iš kaltinamojo akto matyti, kad aprašant kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra nurodytos būtinos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kitos svar­bios aplinkybės, kurios buvo ištirtos ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat kaltinamajame akte yra pa­teiktas veikų, kurių padarymu kaltinami asmenys, kvalifikavimas, nurodant BK straipsnius ir jų da­lis. Įtariamieji su jiems pateiktais įtarimais sutiko, todėl kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straips­nio numatytus reikalavimus. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

3.2. Nukentėjusieji: V. K. pripažintas civiliniu ieškovu 2 577,40 Eur sumai; I. P. – 600 Eur sumai; A. K. – 850 Eur sumai; M. M. – 830 Eur sumai; M. L. – 1 000 Eur sumai, iš tikrųjų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltinamieji kaltinami vagystėmis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nenurodant, kokios vertės turtą jie kaltinami pagrobę, bet nurodant, kokią žalą nukentėjusiesiems jie padarė. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, daikto (katalizatoriaus) vertės negalima tiksliai nustatyti, nes daik­to nėra. Liudytojas I. S. nurodė, kad tokio paties automobilio „Toyota Prius“ katalizatorių jis pridavė į supirktuvę, už kurį gavo apie 800 Eur. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas patikslino, kad už katalizatorių gavo nuo 600 iki 800 Eur. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. taip pat nurodė, kad katalizatorius dabar superka supirktuvės po 600-800 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamųjų lengvinančią teisinę padėtį, laikytina, kad pagrobto daikto vertė yra 600 Eur, remiantis daikto rinkos verte nusikalstamų veikų padarymo momentu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitę BK 178, 190 straipsniai kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

3.3. Pažymima, kad BPK nedraudžia keisti kaltinimo nagrinėjant bylą teisme. BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta ne tik prokuroro, bet ir teismo galimybė savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-40-895/2016). Esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Pagrobto daikto vertės nenurodymas kaltinamajame akte netrukdo bylos nagrinėti teisme, tai negali būti pripažinta kaip esminis kaltinamojo akto trūkumas, šios aplinkybės gali būti ištaisytos teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo atveju teismas nurodė, kad kaltinamajame akte nenurodyta, kokios vertės daiktai buvo pavogti, tačiau pats daiktų vertę ištyrė teisiamuosiuose posėdžiuose ir bylą galėjo išnagrinėti negrąžinus prokurorui. Prokurorės manymu, teismas netiesiogiai verčia ją pakeisti kaltinimą, nors kaltinamasis aktas yra proceso dokumentas, priklausantis išskirtinai tik prokuroro kompetencijai. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui vertintinas kaip skubotas, bylos perdavimas prokurorui motyvuojamas formaliais pagrindais, pažeidžiant kitus baudžiamojo proceso principus ir teismo pareigą stengtis, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir kuo greičiau atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

3.4. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad byloje yra atliktas įrodymų tyrimas, bylos perdavimas prokurorui šiuo atveju prieštarautų bylos operatyvumo principui, galimai pažeistų nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų teises, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Prokurorui byla BPK 243 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali būti grąžinta tik dėl esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių neįmanoma ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Be to, neišnyksta teismo pareiga savo sprendimo motyvuoti, dėl kokių priežasčių nurodyti kaltinamojo akto trūkumai negali būti ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. To nepadaręs, teismas priėmė ne tik formalų, tačiau nepakankamai motyvuotą, tuo pačiu nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

1. Atsiliepimų į skundą negauta.

I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Prokurorės skundas atmetamas

2. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutarties, sprendžia, kad teismo sprendimas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

3. BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

4. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas bylos nagrinėjimo teisme metu dėl nustatytų esminių kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių bylą nagrinėti teisme, priėmė nutartį perduoti baudžiamąją bylą kaltinamąjį aktą surašiusiai prokurorei. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nurodyti kaltinamieji kaltinami vagystėmis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nurodant, kokią žalą nukentėjusiems jie padarė, tačiau nenurodoma, kokios vertės turtą jie kaltinami pagrobę, todėl kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Nors teismas baudžiamąją bylą 2021 m. spalio 29 d. nutartimi perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje, neįžvelgęs esminių kliūčių ją nagrinėti, ir 2021 m. gruodžio 16 d. protokoline nutartimi netenkino gynėjų prašymų grąžinti baudžiamąją bylą prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, nes padarė išvadą, kad gynėjų nurodyti kaltinamojo akto netikslumai netrukdo pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą, o prokurorė gali patikslinti kaltinamąjį aktą bylos nagrinėjimo metu, tačiau viso proceso metu prokurorė kaltinamojo akto nepatikslino, papildomų įrodymų dėl pagrobtų daiktų vertės nepateikė. Teismas, nagrinėdamas baudžiamą bylą, jau atliko įrodymų tyrimą, tačiau iki šiol prokurorė neprašė grąžinti jai bylą kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, o teise tikslinti kaltinamąjį aktą teisme nepasinaudojo. Kadangi prokurorė kaltinamajame akte nenurodė, kokios vertės daiktai buvo pavogti kaltinant kaltinamuosius pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teismas negali išnagrinėti baudžiamosios bylos ir negali pats ištaisyti kaltinimo trūkumų. Prokurorė skunde su tokiu apygardos teismo sprendimu bei motyvais nesutinka ir teigia, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje numatytus reikalavimus, o esant būtinumui, skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl jokių įstatyminių kliūčių bylą nagrinėti teisme nėra. Tokie prokurorės skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

5. Baudžiamajame procese kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kurio turinys apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl jo surašymui keliami reikalavimai (BPK 219 straipsnis) tiek turinio, tiek formos aspektais neturi turėti esminių trūkumų, trukdančių teismui nagrinėti bylą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas, jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas taip pat yra viena iš pagrindinių sąlygų, užtikrinančių kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis).

6. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-303/2017, 2K-244-895/2020). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016, 2K-10-719/2021).

7. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumus iš esmės siejo su tuo, jog aprašant kaltinamųjų veiksmus dėl padarytų vagysčių skirtinguose epizoduose nenurodoma, kokios vertės turtą kaltinamieji pagrobė, nurodant tik nukentėjusiesiems veikomis padarytą žalą. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, kurių padarymu kaltinami K. K., M. M., D. Š., aprašymas kaltinamajame akte neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų kaltinamojo akto turinio reikalavimų.

8. Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Atsakomybę už turto pagrobimą įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę – BK 178 straipsnyje numatyta turto vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, todėl pagrobto turto vertė BPK 219 straipsnio 3 punkto prasme laikytina svarbia aplinkybe, kuri kaltinamajame akte turi būti nurodoma. Prokurorė skunde teigia, kad kaltinamieji kaltinami vagystėmis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nenurodant, kokios vertės turtą jie kaltinami pagrobę, bet nurodant, kokią žalą nukentėjusiesiems jie padarė, tačiau pažymėtina, kad pagrobto turto vertė ir nusikalstama veika padaryta žala nėra tapačios sąvokos. Šioje byloje kaltinamieji kaltinami skirtinguose epizoduose nupjovę ir pagrobę skirtingų automobilių dujų išmetimo sistemos dalis – katalizatorius. Akivaizdu, kad dėl tokio nusikalstamų veikų pobūdžio padarytą žalą sudaro ne tik pagrobto turto vertė, bet ją gali sudaryti ir nusikalstamais veiksmais automobiliui padaryta žala, t. y. jo apgadinimas. Kaip minėta, turto vertė gali turėti įtakos veikos kvalifikavimui pagal vieną ar kitą BK straipsnio dalį, todėl, siekiant teisingai kvalifikuoti veiką, svarbu tinkamai nustatyti pagrobto turto vertę ir ją atskirti (aprašyti atskirai) nuo visos asmens dėl nusikalstamos veikos patirtos žalos (grobimo metu sugadinto turto vertės atkūrimo kaštų ir pan.).

9. Teismų praktikoje pažymima, kad kvalifikuojant veikas pagal atitinkamas BK 178 straipsnio dalis, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-511/2016). Nors prokurorė skunde nurodo, kad katalizatorių vertės negalima tiksliai nustatyti, nes daikto nėra, pagal nurodytą teismų praktiką pagrobto turto vertė gali būti nustatyta ir kitais būdais, be kita ko, pagal turto atkūrimo, įsigijimo kaštus, tačiau, kaip minėta, bet kuriuo atveju veika padaryta žala nėra tapati pagrobto turto vertei. Skunde nurodoma aplinkybė, kad įtariamieji su jiems pateiktais įtarimais sutiko, nėra aplinkybė, pateisinanti nurodytus kaltinamojo akto trūkumus, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir dėl to suvaržoma kaltinamųjų teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, kadangi priklausomai nuo to, kokios paaiškės aplinkybės, atlikus papildomus veiksmus, gali kisti kaltinamųjų procesinė padėtis.

10. Prokurorė skunde nurodo, kad pagrobto daikto vertės nenurodymas kaltinamajame akte netrukdo bylos nagrinėti teisme, tai negali būti pripažinta kaip esminis kaltinamojo akto trūkumas, šios aplinkybės gali būti ištaisytos teisminio nagrinėjimo metu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra ne tik greičiausias, bet ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Šiuo atveju apylinkės teismas sprendimą dėl bylos perdavimo prokurorui priėmė byloje atlikus įrodymų tyrimą, nepavykus dėl pagrobtų daiktų vertės apklausti į teismo posėdžius kviesto prokurorės teikto specialisto, dėl to negalint ištaisyti kaltinimo trūkumų, kurių prokurorė viso proceso metu nepašalino, be kita ko, įvertinus, kad teismo posėdyje atlikus papildomus tyrimo veiksmus, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamą kaltinimą, kiltų ir teismo nešališkumo klausimas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, turėdamas itin plačius įgaliojimus, nagrinėjant baudžiamąją bylą privalo imtis visų priemonių, kad proceso dalyviams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo šališkumo, kad teismas nesiimtų prokuroro funkcijų, kad šalys būtų traktuojamos kaip lygiateisiai proceso subjektai. Aukštesnysis teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo išvada, kad teismas, savo iniciatyva ne tikslindamas, o nustatinėdamas esmines padarytų nusikaltimų aplinkybes, kas gali turėti ir įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui, tokiu būdu perims valstybinio kaltintojo funkcijas ir taip bus pažeistas teismo nešališkumo principas. Toks teismo sprendimas yra orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimą prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties užtikrinimą, todėl byla pagrįstai perduota prokurorei, kuri pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį privalo pašalinti teismo konstatuotus pažeidimus, trukdančius bylos nagrinėjimą. Toks procesinis sprendimas ir prokurorės įpareigojimas visiškai atitinka Konstitucijoje apibrėžtą aktyvaus teismo modelį ir valstybės kaltinimą palaikančio prokuroro įgaliojimus. Konstitucinio Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad „Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo kaip teisingumą vykdančios institucijos modelį, kad <...> teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia, prokurorams.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi teismo sprendimas bylą perduoti prokurorui šiuo atveju atitinka iš Konstitucijos ir BPK paskirties išplaukiančius teisingumo interesus.

11. Skunde taip pat teigiama, kad dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui užsitęstų bei būtų nepateisinamai vilkinamas bylos procesas. Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad kaltinamųjų teisė į greitą baudžiamąjį procesą turi būti derinama ir su išsamiu, visapusišku bylos aplinkybių nustatymu ir išnagrinėjimu, todėl vien tai, kad baudžiamajame procese yra atliekami papildomi tyrimo veiksmai, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, nelaikytina proceso greitumo principo pažeidimu, teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui neprieštarauja proceso paskirčiai. Kadangi bylos nagrinėjimas teisme negali būti baigtas prokurorei nepašalinus aptartų kaltinamojo akto trūkumų, sprendimas perduoti bylą prokurorei pateisina teismo siekį pašalinti kliūtis, kurios aiškiai trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad dėl tokio teismo sprendimo bus pažeidžiamas bylos nagrinėjimo operatyvumas, kuris bet kuriuo atveju negali nusverti teisingo proceso, nešališko teismo principų. Pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas kaltinamojo akto trūkumams pašalinti yra tinkamas ir procesas dėl to nebus nepagrįstai vilkinamas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties. Nors skunde teigiama, kad apylinkės teismas nemotyvavo nutarties, tačiau apygardos teismo vertinimu, minėtoje nutartyje išdėstytos aplinkybės ir motyvai yra aiškūs ir pagrįsti, todėl prokurorės skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti prokurorės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė