- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-26
- Bylos Nr.
- eII-173-753/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00053-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pažeidėjas
- E. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Dalios Kuzienės 2026 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-521-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25292062764.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Dalios Kuzienės 2026 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-521-2026 (toliau – ir Nutarimas) E. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 6 d. 13.50 val. Technikos g. 8B, Kaune, vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie geležinkelio pervažos prieš kurią yra įrengtas kelio ženklas „Stop“ nesustojo prie minėto kelio ženklo ir pravažiavo per geležinkelio pervažą. Nutarimu E. S. buvo paskirta 360 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. teismui pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame paaiškino, kad iš esmės su administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Dėl padaryto administracinio nusižengimo pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį labai gailisi ir su pažeidimu visiškai sutinka. Skunde taip pat nurodyta, kad baudos dydį laiko nepagrįstai padidintu nuo 160 Eur iki 360 Eur. Teisės vairuoti yra būtinos darbui, nes jis yra aukštalipis, dirba pagal darbo sutartį. Darbo pobūdis yra mobilus – objektai yra skirtinguose Lietuvos miestuose. E. S. teismo prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, palikti tik piniginę baudą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Institucija nurodo, kad šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti poveikio priemonės arba švelninti paskirtą nuobaudą sutrumpinant paskirtos administracinės poveikio priemonės terminą pagrindo nėra. Nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą E. S. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už šiurkščius pažeidimus, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Pažymėtina, kas asmeniui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. E. S. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo. Institucijos nuomone tokių pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus. Asmeniui taikyta, nustatyta straipsnio sankcijoje minimali nuobauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė minimaliam numatytam terminui. Skundą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. palaikė skundą jame išdėstytai argumentais ir paaiškino, kad per savo neatidumą padarė nusižengimą – vairuodamas automobilį nesustojo prie „Stop“ ženklo, pripažįsta savo klaidą, užsisvajojo ir nesustojo. Teisės jam reikalingos, nes jo darbas yra susijęs su vairavimu – kiekvieną dieną vairuoja po visą Lietuvą, nes dirba aukštalipiu. Į objektus važiuoja ir vienas, ir dviese priklausomai nuo objekto. Šį darbą dirba beveik du metus. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, stengsis būti atidesnis ir nekartoti tokių nusižengimų. Su bauda sutinka, teismo prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą.
Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai). Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. S. skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 360 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 6 d. 13.50 val. Technikos g. 8B, Kaune, vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie geležinkelio pervažos prieš kurią yra įrengtas kelio ženklas „Stop“ nesustojo prie minėto kelio ženklo ir pravažiavo per geležinkelio pervažą. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 170 punkto reikalavimus. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra. Skunde piktinamasi dėl baudos dydžio, nes bauda buvo padidinta nuo 160 Eur iki 360 Eur bei keliamas administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, panaikinti (pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas).
ANK 421 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.
KET 170 punktas, be kita ko, numato, kad vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia E. S. dėmesį, kad asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriama bauda nuo 360 Eur iki 560 Eur. ANK 610 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnai 2025 m. gruodžio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu iki 2025 m. gruodžio 21 d., t. y. per penkiolika kalendorinių dienų, sumokėti 180 Eur baudą ir skyrė specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 mėnesiams. Minėtą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu E. S. įteikė pasirašytinai. Administracinio nurodymo vykdymo savanoriškumo principas reiškia, kad administracinio nurodymo vykdymas priklauso nuo asmens valios. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinė teisena yra baigiama. Kitaip tariant, sumokėjus administraciniame nurodyme nurodytą baudą per nustatytą terminą, administracinė teisena laikoma baigta ir jokia papildoma atsakomybė asmeniui nebetaikoma baudos prasme, tačiau paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas lieka paskirtas nepriklausomai nuo to, ar bauda buvo sumokėta. Tokiu būdu užtikrinamas procesinis ekonomiškumas: nesant poreikio nagrinėti bylos teisme ar kitoje institucijoje, taupomas tiek laikas, tiek ištekliai. Šiuo atveju E. S. 180 Eur baudos nesumokėjo iki 2025 m. gruodžio 21 d. Iki administraciniame nurodyme nustatytos datos nesumokėjus baudos, t. y. negavus duomenų apie jos sumokėjimą, administracinis nurodymas tampa negaliojančiu. Tokiu atveju laikoma, kad asmuo nepasinaudojo suteikta teise išspręsti bylą supaprastinta tvarka, todėl administracinio nusižengimo byla toliau nagrinėjama bendra tvarka. Protokolas persiunčiamas kompetentingai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka. Nagrinėjant bylą įprasta tvarka, skiriama sankcijoje numatyta bauda, kuri paprastai yra didesnė už administraciniame nurodyme pasiūlytą, šiuo konkrečiu atveju E. S. skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimali ANK 421 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta 360 Eur bauda. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Įstatymuose nustatytų terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų veiksmų efektyvumui, todėl jie negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-744/2019). Taigi, E. S. iki nurodytos datos nesumokėjus siūlomos sumokėti 180 Eur baudos administracinis nurodymas yra laikomas negaliojančiu, t. y. E. S., vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi, šios teisės nebeteko, ir administracinio nusižengimo byla 2025 m. gruodžio 6 d. buvo išnagrinėta paskiriant 360 Eur baudą. Iki nustatyto termino E. S. baudos nesumokėjus, t. y. savanoriškai neįvykdžius administracinio nurodymo, jis tapo negaliojančiu ir byla buvo pateikta nagrinėti Institucijai, kuri išnagrinėjo bylą ir, pripažinusi E. S. kaltu dėl nusižengimo padarymo, skyrė minimalią ANK 421 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą ir ANK 421 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) minimaliam 2 mėnesių terminui.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriais administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus byloje nustatytas, su padarytu nusižengimu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. asmenybe susijusias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad Institucija, paskirdama E. S. minimalaus dydžio baudą, administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui, administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai ir E. S. nubaudė aiškiai per griežta nuobauda.
Iš bylos medžiagos (tiek vaizdo, tiek rašytinės medžiagos, tiek E. S. paaiškinimo raštu Institucijai, bei teismui, teismo posėdžio metu) nustatyta, kad E. S. vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie geležinkelio pervažos prieš kurią yra įrengtas kelio ženklas „Stop“ nesustojo prie minėto kelio ženklo ir pravažiavo per geležinkelio pervažą. Nusižengimo fakto E. S., tiek protokolo surašymo metu, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, neneigė, pripažino padaręs nusižengimą ir dėl tokio savo poelgio gailėjosi. Šią aplinkybę Institucija pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia ir į ją atsižvelgė nustatydama tiek nuobaudos dydį, tiek administracinio poveikio priemonės terminą paskirdama minimalią 360 Eur baudą ir minimaliam 2 mėnesių terminui paskirdama administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad E. S. buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą, už vietinės rinkliavos nesumokėjimą), taip pat už laiku nepateiktą juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį. Visos anksčiau paskirtos baudos sumokėtos. Iš byloje esančių duomenų (darbo sutartis, darbdavio pateiktas paaiškinimas, dėl darbuotojui būtinos teisės vairuoti transporto priemonę), o taip pat E. S. teismo posėdžio metu paaiškinimo matyti, kad E. S. dirba technikos montuotoju (aukštalipiu), darbo pobūdis yra mobilus, objektai yra skirtinguose Lietuvos miestuose: Kaunas, Vilnius, Klaipėda ir kt. Kasdien vykstama į skirtingas darbo vietas, dažnai anksti ryte, į objektus, kurie pasiekiami tik automobiliu, važiuoti tenka tiek vienam, tiek su kolega. Teisė vairuoti E. S. yra reikalinga atlikti darbines funkcijas, neturėdamas teisės vairuoti jis netektų darbo – pragyvenimo šaltinio. Teismas daro išvadą, kad Institucija, E. S. paskirdama administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, šios administracinio poveikio priemonės pagal byloje nustatytas aplinkybes neindividualizavo, o tai leidžia konstatuoti, kad Institucija ANK 34 straipsnio nuostatas taikė netinkamai.
Sutiktina su Institucijos atsiliepime išreikšta pozicija dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies, kaip išimties ir bendrųjų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių, vertinimo. Toks šios teisės normos vertinimas, kaip nurodyta pirmiau, atitinka ir kasacinės instancijos teismo praktiką. Vis tik pažymėtina, kad taikant nusižengimą padariusiam asmeniui teisinę atsakomybę, būtina vadovautis teisingumo ir proporcingumo principais, o įstatymų taikymas neturi būti formalus. Būtent tinkamas asmeniui skiriamos nuobaudos individualizavimas padeda užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį ir pasiekti jos taikymo tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, tačiau nemažiau svarbu yra užtikrinti ir tai, kad nuobaudos vykdymo sąlygojami asmens teisių ribojimai būtų adekvatūs (proporcingi) padaryto nusižengimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumui.
Aptariamu atveju administracinio poveikio priemonė E. S. buvo paskirta minimaliam terminui, tačiau įvertinus šioje byloje nustatytas, su padaryto nusižengimo pavojingumu susijusias ir E. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, net ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, teismo vertinimu, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nekvestionuojant to, kad vairuojant transporto priemonę ir artėjant prie geležinkelio pervažos prieš kurią yra įrengtas kelio ženklas „Stop“ nesustojimas prie minėto kelio ženklo ir pravažiavimas per geležinkelio pervažą yra pavojinga veika, kelianti pavojų transporto eismo ir žmonių saugumui, vis tik atkreipiamas dėmesys, kad pagal tą pačią ANK normą kvalifikuojamo nusižengimo rūšinis pavojingumas gali skirtis. Be to, būtina atsižvelgti ne tik į administracinio nusižengimo, bet ir į jį padariusio asmens pavojingumą.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą. Taigi administracinę atsakomybę pagal šią ANK normą užtraukia kelios alternatyvios veikos, tačiau už kiekvienos iš jų padarymą galimos skirti minimalios ir maksimalios baudos bei administracinio poveikio priemonės dydis ir terminas yra tokie patys.
E. S. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie geležinkelio pervažos prieš kurią yra įrengtas kelio ženklas „Stop“ nesustojo prie minėto kelio ženklo ir pravažiavo per geležinkelio pervažą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad geležinkelio pervaža yra nereguliuojama šviesoforu, be užtvaro, prieš ją matomas „Stop“ ženklas. Pravažiuojantys automobiliai tvarkingai sustoja prieš „Stop“ ženklą, yra nemažas automobilių srautas, tačiau E. S. vairuojamas automobilis prieš „Stop“ ženklą nesustoja ir yra sustabdomas pareigūnų. Geležinkelio atkarpa, nagrinėjamame nusižengime, kertanti Technikos gatvę, nėra dažnai ir intensyviai naudojama kiekvieną dieną traukiniams pravažiuoti, todėl teismas pažymi, kad toks nusižengimas neabejotinai yra mažesnio pavojingumo, nei įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, kai objektyviai kyla pavojus žmogaus gyvybei, nes tiek draudžiamas šviesoforas, tiek pervažos budėtojo signalas, tiek besileidžiantis ar nuleistas užtvaras praneša vairuotojui apie dabar atvažiuojantį traukinį.
E. S. iki nusižengimo padarymo 5 metų laikotarpyje buvo baustas administracine tvarka daugiau nei 10 kartų. Kaip minėta, už nusižengimų padarymą paskirtas baudas yra sumokėjęs. Nors informacija apie baustumą administracine tvarka neteikia pagrindo E. S., kaip vairuotoją, charakterizuoti išskirtinai teigiamai, vis tik jo padaryti nusižengimai realių pasekmių kitų asmenų turtui ar sveikatai nesukėlė. E. S. savo kaltę pripažino iš karto, nusižengimo fakto neginčijo, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Dirba aukštalipiu (technikos montuotoju), objektai yra išsidėstę visoje Lietuvoje, dėl darbo specifikos teisė vairuoti yra būtina ir neišvengiama E. S. kasdienėms darbo funkcijoms atlikti. Netekęs teisės vairuoti E. S. negalėtų vykti į darbo objektus, atlikti jam priskirtų funkcijų, netektų galimybės dirbti pagal savo specialybę ir netektų darbo, t. y. pragyvenimo šaltinio, kitų neigiamai jo elgesį šeimoje ar visuomenėje charakterizuojančių duomenų bylos medžiagoje nėra.
Aptartų aplinkybių visuma, teismo įsitikinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir visuomenės saugumo interesai nebus pažeisti E. S. paskyrus trumpesnio, nei nustatytas minimalus, termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui. Atsižvelgus į mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą, E. S. charakterizuojančių duomenų visumą, spręstina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas šioje byloje atitinka teisingumo ir proporcingumo principus ir padės išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio nubausti teisės pažeidėją ir taikomų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Skunde prašoma teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iš viso neskirti, tačiau neskirti teisės vairuoti atėmimo nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nors E. S. padarytas nusižengimas nebuvo piktybiškas, vis tik anksčiau jis jau buvo ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, jam buvo skiriamos administracinės nuobaudos – baudos, tačiau jų įvykdymas teise vairuoti transporto priemones naudotis atsakingai E. S. nepaskatino. Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo dėl darbo interesų yra gyvenimiškai įprasti ir jų buvimas savaime nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas sprendžia, kad E. S. nurodytos aplinkybės, tiek vertinant atskirai, tiek visumoje, nesudaro pagrindo administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti. Nors laikinas negalėjimas naudotis teise vairuoti transporto priemones sąlygoja nepatogumus įprastame asmens, kuriam paskirta ši administracinio poveikio priemonė, gyvenime, vis tik įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikomomis teisinėmis priemonėmis nubausti pažeidėją ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad yra pagrindas administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. skundą tenkinti iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą Institucijos paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio. Tenkinti skundą visa apimtimi, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones, nėra pagrindo, kadangi tai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, neužtikrintų teisingos pusiausvyros tarp administracinės nuobaudos tikslų ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Konstatavus šią išvadą, E. S. skundas tenkinamas iš dalies, o Institucijos 2026 m. sausio 8 d. nutarimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
E. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Dalios Kuzienės 2026 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-521-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25292062764 ir juo E. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Dalios Kuzienės 2026 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-521-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25292062764 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.