Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Z. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo nubausta administracine nuobauda – 150 Eur dydžio bauda. Z. J. buvo nubaustas už tai, kad ji nusižengimo tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos) asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2018 m. rugsėjo 11 d., 17.36 val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 113,130 km, naudojosi transporto priemone „TOYOTA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

2. Nesutikdama su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Z. J. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydama panaikinti minėtą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę; 2 dalyje nustatyta, kad tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – tai yra asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Darytina išvada, jog transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu.

9. Apeliaciniame skunde keliamas Z. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. Z. J. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad ji nubausta nepagrįstai, nes ji nurodė policijos pareigūnams, kas 2018 m. rugsėjo 11 d. pažeidimo padarymo metu vairavo jai priklausančią transporto priemonę, todėl apeliaciniu skundu prašoma administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti.

10. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Z. J. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei Z. J., kuri savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų jai palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.

12. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas Z. J., adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 1 d. surašė pranešimą dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriuo prašė per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui – Z. J. priklausančia transporto priemone „TOYOTA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Institucijos pranešimui buvo suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad Institucijos reikalaujamų duomenų pateikimo per trisdešimt kalendorinių dienų terminas prasidėjo 2019 m. vasario 1 d. ir baigėsi ne vėliau kaip 2019 m. kovo 4 d. Per šį laikotarpį Z. J. reikalavimo neįvykdė, prašomų duomenų nepateikė. Apeliantė pripažįsta, kad reikalautą informaciją pateikė tik 2019 m. balandžio 5 d., tai yra, ženkliai praleidusi trisdešimt kalendorinių dienų terminą. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad patrauktas atsakomybėn asmuo be pateisinamos priežasties neįvykdė įstatymo ir Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo ir per nustatytą terminą nepateikė reikiamų duomenų, todėl Z. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai nubausta dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Tai, kad Z. J. reikalautus duomenis Institucijai vis dėl to pateikė nors ir daug vėliau (2019 m. balandžio 5 d.), tačiau šis faktas nepanaikina pastarosios atsakomybės ir nepateisina tyčinio įstatymo nustatyto 30 kalendorinių dienų termino nesilaikymo.

13. Apeliaciniame skunde Z. J. nurodo, kad ji 2019 m. kovo 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kas naudojasi jai priklausančiu automobiliu, tačiau kas konkrečiai 2018 m. rugsėjo 11 d. vairavo automobilį nesusipažinusi su medžiaga ji negalėjo nurodyti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kad Z. J. 2019 m. vasario 14 d. raštiškame paaiškinime (Z. J. teigimu, šis paaiškinimas buvo rašytas 2019 m. kovo 14 d., nors byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šią apeliantės nurodomą aplinkybę) pateikti duomenys nebuvo pakankami pareigūnui, tiriančiam nusižengimą, nustatyti asmenį, kuris iš tikrųjų administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę, nes savo paaiškinime Z. J. nenurodė jokio asmens duomenų, ji tenurodė, kad jai priklausančiu automobiliu naudojasi žento draugai. Be to, bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų apie pažeidimo padarymo datą, vietą ir laiką, kurie nebūtų buvę nurodyti Z. J. nusiųstame pranešime apie užfiksuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi šios Z. J. nurodytos aplinkybės taip pat nepateisina įstatymo nustatyto 30 kalendorinių dienų termino nesilaikymo.

14. Pažymėtina, kad įstatymuose nustatytų terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų veiksmų efektyvumui, todėl jie negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Kadangi ANK 611 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, Z. J. šios pareigos laiku neįvykdžiusi Institucijos nutarimu pagrįstai buvo nubausta pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Tai, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. nutarime nurodyta, kad bylą išnagrinėta viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka Z. J. nedalyvaujant (nors ji ir dalyvavo bylos nagrinėjime) nelaikytina esminiu pažeidimu, suteikiančiu pagrindą naikinti šį nutarimą.

15. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas pripažįsta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. balandžio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jo priimta skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos Z. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir Z. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.