- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- e2-842-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00130-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Quintus Shipping Limited
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“
- Kategorijos
- 2.2.3.3.1Prekybos agento veikla
- 2.6.20.4Kitos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys
viešame teismo posėdyje teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Quintus Shipping Limited ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vakarų laivų gamykla“ dėl skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Quintus Shipping Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t., e. b. l. 3–16), prašydama priteisti iš atsakovės AB „Vakarų laivų gamykla“ 150 000 Eur skolos, 5 321,70 Eur palūkanų, taip pat 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra nuo 1987 m. įsikūrusi ir tarptautiniu mastu žinoma bei visame pasaulyje veikianti brokerių kompanija, kuri užsiima tarpininkavimo paslaugų teikimu pardavėjams ir pirkėjams dėl prekybiniuose uostuose esančių plūduriuojančių dokų pirkimo–pardavimo. Pažymi, kad atsakovė yra protingas ir ypač patyręs verslo subjektas. Atsakovei ieškovės paslaugų teikimo apimtis ir pobūdis yra žinomi dar nuo 2011 m., kai atsakovė pirmą kartą kreipėsi į ieškovę dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant atsakovės doką. Paaiškinama, kad atsakovės 2018 m. gruodžio 18 d. užsakymu ieškovė teikė atsakovei tarpininkavimo paslaugas turint tikslą surasti pirkėją, kuris sutiktų nupirkti iš atsakovės doką Nr. 812 už 3 000 000 Eur. Atsakovė iš anksto dar paslaugų teikimo pradžioje buvo informuota apie 5 proc. komisinį atlyginimą už ieškovės teikiamas tarpininkavimo paslaugas, jam nepaprieštaravo ir toliau naudojosi ieškovės paslaugomis bei galiausiai pardavė turtą ieškovės surastam pirkėjui. Atsakovė žinodama, kuo užsiima ieškovė, siekdama parduoti savo turtą kreipėsi į ieškovę, o ieškovė, vykdydama atsakovės užklausą, kreipėsi į daugelį potencialių pirkėjų, iš kurių į tris kreipėsi raštu, surinko visą informaciją apie parduodamą doką, surado potencialius pirkėjus pagal atsakovės nurodytą kainą, iš potencialių pirkėjų atrinko konkretų pirkėją, kuris pasiūlė didžiausią kainą, suorganizavo atsakovės ir pirkėjo susitikimą ir galiausiai atsakovė 2019 m. pardavė doką būtent šiam konkrečiam pirkėjui. Prievolės mokėti komisinį mokestį už teikiamas tarpininkavimo paslaugas atsakovė niekada neginčijo, priešingai, sutiko su prievole mokėti dalį atlygio, t. y. nepagrįstai mėgino jį sumažinti, be to, atsisakė nuo žodžiu sudarytos sutarties pasirašymo raštu. Nurodytas aplinkybes patvirtina el. laiškai, kuriais buvo komunikuojama tarp šalių. Šalių bendradarbiavimas, teismų praktika patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta atlygintinė tarpininkavimo paslaugų sutartis. Ieškovė 2019 m. liepos 25 d. pateikė reikalavimą įvykdyti prievolę, tačiau per įstatymo nustatytą terminą įvykdyti prievolę atsakovė atsisakė. Atsakovė savo prievolės pagal tarpininkavimo paslaugų susitarimą nevykdo, 2019 m. rugpjūčio 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleido. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, atsakovė yra skolinga ieškovei 150 000 Eur sumą, kurią sudaro 5 proc. komisinis mokestis už suteiktas paslaugas, skaičiuojant jį nuo 3 000 000 Eur pardavimo kainos, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., kurios sudaro 5 321,70 Eur, ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Vakarų laivų gamykla“ atsiliepimu ieškinį (I t., e. b. l. 25–36) prašo ieškinį atmesti, o tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog ieškovė įrodė tarpininkavimo sutarties sudarymo faktą ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, sumažinti reikalaujamos priteisti kompensacijos dydį atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nurodo faktines aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės. Paaiškinama, jog ne atsakovė, o ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad ši paskirtų kontaktinį asmenį dėl galimo atsakovės plaukiojančio doko pardavimo, atsakovė niekada neinicijavo galimo susitarimo su ieškove. Ieškovė nurodė, kad jos paslaugų kaina svyruoja nuo 3 iki 5 procentų – priklausomai nuo pardavimo kainos. Atsakovė atsakydama į el. laiškus susitarimo niekada nepatvirtino. Ieškovė nutyli, jog pokalbio telefonu metu atsakovė nesutiko sudaryti tarpininkavimo sutarties ieškovės siūlomomis sąlygomis. Tarp ginčo šalių yra susiklosčiusi aiški ir nedviprasmiška praktika – tuo atveju, kai ginčo šalys ketina sudaryti tarpininkavimo paslaugų sutartį, tokia sutartis sudaroma raštu. Ieškovė būdama savo srities profesionalė puikiai supranta sutarčių sudarymo taisykles ir supranta galimas rizikas dėl informacijos atskleidimo nesudarius sutarties. Jokio bendradarbiavimo tarp šalių nebuvo. Atsakovė tik klausė ieškovės, ar ši galėtų gauti 3 milijonų eurų kainą iš savo, t. y. iš ieškovės, klientų, tačiau atsakovė neprašė ieškovės atskleisti jokios informacijos. Didžiausia kaina, kurią buvo siūliusi ieškovė (jos surasti potencialūs pirkėjai), buvo 2,5–2,6 milijono eurų. Ieškovė niekada nebuvo atskleidusi atsakovei, jog potencialių pirkėjų siūloma kaina yra didesnė. Pirkėją Fiskerstrand Eiendom AS apie ketinimus parduoti doką atsakovė jau buvo informavusi dar 2018 metų vasaros viduryje. Atsakovės ir pirkėjos atstovai pažįsta vieni kitus asmeniškai ir nuolat bendrauja – tiek verslo reikalais, tiek asmeniniais daugiau nei 20 metų, per kuriuos buvo sudaryta daugiau kaip 30 laivų statybos ir konversijos sutarčių, 2007 metais atsakovė ir pirkėja netgi buvo įkūrę bendrą įmonę, registruotą Norvegijoje. Atsakovė ir pirkėja turėjo informaciją, kurios jiems reikėjo, ir tai įvyko jokiu būdu ne dėl ieškovės pastangų. Ieškovė neorganizavo atsakovės ir pirkėjos susitikimų. Be to, ieškovė neatskleidžia, kad atsakovė ir pirkėja jau buvo susitikusios dėl pagrindinės sutarties sudarymo 2019 m. sausio 22–23 d., 2019 m. sausio 7–8 d., taip pat 2018 metų pabaigoje. Atsakovė ir pirkėja tik daugiau nei po 4 mėnesių nuo derybų pradžios sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Normali praktika yra tokia, kad viso proceso metu dalyvauja ir tarpininkas, aišku, jei tarpininkavimo sutartis yra sudaryta, tačiau nagrinėjamu atveju tarpininkas neatliko jokių veiksmų ir nesuteikė jokios pagalbos atstovaujamajam, o reikalaujamas kompensacijos dydis yra neprotingas ir nesąžiningas. Teigia, kad tarpininkavimo sutarties sudarymo nebuvo, tačiau net jei būtų laikoma, kad ieškovė įrodė tarpininkavimo sutarties sudarymo faktą, ieškovė per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. vasario išsiuntė tik kelis elektroninius laiškus ir neatliko jokių kitų veiksmų bei nepatyrė jokių sąnaudų. Turėtų būti taikomas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl palūkanų. Pažymi, jog ieškovė buvo pateikusi ieškinį Stokholmo teismui Švedijoje, kuris ieškinį atmetė dėl to, jog pripažino, kad tarpininkavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ir byla nėra tesminga Stokholmo teismui.
Šalies argumentai
5. Ieškovė dubliku (I t., e. b. l. 127–154) prašo tenkinti ieškinį. Dublike išdėstyti motyvai ir argumentai iš esmės yra analogiški išdėstytiems ieškinyje. Taip pat papildomai nurodoma, kad atsakovė nepagrįstai klaidina teismą dėl Stokholmo teismo Švedijoje priimtos nutarties, kuria ieškovės ieškinys buvo ne atmestas, o paliktas nenagrinėtas dėl to, kad ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams. El. laiškai paneigia atsakovės teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais, apie tai, kad ji neva informavo pirkėją apie parduodamą doką dar 2018 m. vasaros viduryje. Kad apie doko pardavimą pirkėja sužinojo iš ieškovės tik 2018 m. gruodžio 28 d. ir tik nuo ieškovės žinutės prasidėjo visas pirkimo procesas, patvirtina ne tik el. Laiškai, bet ir pati pirkėja. Atsakovė nepagrįstai manipuliuoja aplinkybe, jog ji ir pirkėja buvo pažįstamos, todėl atsakovė neva tarpininkavimo paslaugų sutarties su ieškove negalėjo sudaryti. Kai ieškovė pateikė ofertą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant doką ir sumokant ieškovei 5 proc. komisinį mokestį, atsakovė su šia ieškovės oferta sutiko ir nurodė surasti pirkėją už 3 000 000 Eur sumą. Tai įrodo, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta. Atsakovė nepagrįstai remiasi delspinigiams dėl senaties termino taikomu teisiniu reglamentavimu, kuris palūkanoms netaikomas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė tripliku (I t., e. b. l. 158–165) prašo tenkinti atsiliepime į ieškinį pateiktus reikalavimus. Triplike išdėstyti motyvai ir argumentai iš esmės yra analogiški išdėstytiems atsiliepime į ieškinį. Taip pat papildomai nurodoma, kad ieškovė veikė ir save pristatė kaip galimų pirkėjų atstovę, o ne atsakovės atstovę. Iš pateikiamų susirašinėjimų matyti, kad pirkėja pageidavo, kad ieškovė būtų tarpininke ir veiktų pirkėjos vardu, tačiau atsakovei pirkėjos pageidavimai neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovė 2019 m. sausio 4 d. el. paštu atsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl agentavimo sutarties sudarymo, kurio atsakovė niekada nepriėmė ir nepatvirtino. Tai buvo pirmas kartas, kai ieškovė pasiūlė būtent atsakovei, o ne pirkėjai sudaryti agentavimo sutartį. Elektroninis susirašinėjimas tarp atsakovės ir pirkėjos atstovų patvirtina, jog apie būsimą doko pardavimą pirkėja žinojo jau 2018 metų vasarą, kai jos atstovai buvo susitikę su atsakovės atstovais. Vienas iš pirkėjos akcininkės atstovų ir direktorių valdybos narių informaciją, susijusią su galimu doko pardavimu, turėjo jau 2018 metų vasarą. Dokas nebuvo pardavinėjamas nuo 2018 metų vasaros, tačiau atsakovė žinojo apie potencialų doko pirkėją. Atsakovė neginčija, jog tuo metu, kai vyko aptariamas susirašinėjimas, neegzistavo nei susitarimas dėl doko pirkimo–pardavimo, nei susitarimas dėl galutinės tokio sandorio kainos. Tačiau atsakovė parduodama doką norėjo gauti kuo didesnę kainą ir, jei ieškovė ar kitas tarpininkas būtų sugebėjęs gauti didesnę kainą, tuomet atsakovė būtų sudariusi agentavimo sutartį ir sumokėjusi komisinius. Pažymi, jog pagal CK 6.173 straipsnio 1 dalį tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, manipuliavo šalių pasitikėjimu, atskleidė informaciją, kurios nė viena iš šalių neprašė atskleisti, darė spaudimą dėl sutarties sudarymo.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad ieškovė yra siauros verslo srities – dokų rinkos atstovė, kuri 2011 m. su atsakove sudarė agentavimo sutartį. 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovės atstovas A. Š. perdavė ieškovei sprendimą parduoti doką, nurodydamas, koks dokas bus parduodamas, atsakovės atstovu buvo paskirtas A. B.. Atsakovė atsiliepimo 18 punkte nurodytais motyvais pripažįsta, kad dokas buvo parduotas. Atsakovė įrodinėja, kad jis bendravo su doko pirkėju 20118 m. liepos mėnesį, tačiau bendravo tada, kai nebuvo priimtas sprendimas parduoti doką. Pirma doko apžiūra įvyko 2019 m. sausio 6–7 d., dėl šios apžiūros tarėsi ieškovė. Ieškinio 5.3 priedo raštas įrodo, jog atsakovė prašė padidinti kainą, tada būtų sutikusi mokėti komisinį mokestį. Su dubliku pateiktas raštas įrodo, jog doko pirkėjas pripažįsta, kad atsakovės doko pardavimas prasidėjo nuo ieškovės veiksmų. Dokas buvo parduotas 2019 m. balandžio mėnesį, o prievolė ieškovei turėjo būti įvykdyta per 30 dienų nuo pareikalavimo momento.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad atsakovei nebuvo aišku, kam atstovauja tarpininkas, nes jis gali atstovauti vienai šaliai. Negalima sutapatinti derybų ir sutarties sudarymo. Minimali doko kaina buvo 3 mln. eurų ir buvo interesas sudaryti sutartį. Nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovė prašė atsakovės atskleisti pirkėją. Vienašalis ieškovės siūlymas dėl komisinių dydžio nuo 3 iki 5 procentų nereiškia, kad buvo sutarta dėl 5 procentų komisinių dydžio. Visą laiką siūlė 2,5 procento komisinius, nes ieškovė atliko tai, ko atsakovė neprašė. Ieškovės atstovas veikė kaip konsultantas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Ieškovė pateiktu su ieškinio priedais susirašinėjimu įrodinėja, kad atsakovės užsakymu teikė atsakovei tarpininkavimo paslaugas turint tikslą surasti pirkėją, kuris sutiktų nupirkti iš atsakovės doką Nr. 812 už 3 000 000 Eur. Atsakovė iš anksto buvo informuota apie 5 proc. komisinį atlyginimą už ieškovės teikiamas tarpininkavimo paslaugas, jam nepaprieštaravo ir toliau naudojosi ieškovės paslaugomis ir pardavė turtą ieškovės surastam pirkėjui. Ieškovė nurodo, kad šalių bendradarbiavimas tęsiasi dar nuo 2011 m., kai ieškovo vadovas C. M. susipažino su atsakovo vadovu A. Š., kuris pirma kreipėsi į ieškovės vadovą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo parduodant atsakovės doką. Nurodo, kad ieškovės paslaugų teikimo apimtis ir pobūdis yra žinomi dar nuo 2011 m.
10. Šalys su savo procesiniais dokumentais teikė susirašinėjimą, kurio turinį vertina skirtingai.
11. 2018-12-18 atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl galimybės parduoti atsakovės doką Nr. 812 ieškovės surastiems potencialiems pirkėjams, ieškovė kreipėsi į Olandijoje esantį potencialų pirkėją Remerswaal su pasiūlymu nupirkti atsakovės doką Nr. 812 ir nusiuntė atsakovei parnešimą, kad Remerswaal siūlo 2 300 000 Eur už parduodamą doką (1 ieškinio priedas ).
12. Ieškovas 2018-12-21 rašte informavo atsakovę, kad atsakovė turės sumokėti 5 proc. komisinius nuo pardavimo kainos ieškovei (3 ieškinio priedas).
13. 2018-12-28 ieškovė kreipėsi į kitus pirkėjus Norvegijos įmonę Fiskerstrand, Olandų pirkėją Shipyard De Shroef dėl galimybės nusipirkti atsakovės doką Nr. 812. (4, 5.1 ieškinio priedai).
14. 2018-12-29 pirkėjas Fiskerstrand atsakė ieškovei, kad yra suinteresuotas nusipirkti atsakovės doką Nr. 812, ir paprašė ieškovės atsiųsti daugiau informacijos (4 ieškinio priedas).
15. 2018-12-29 ieškovė informavo atsakovę, kad atsirado kitas pirkėjas (Fiskerstrand) ir jis prašo pateikti daugiau informacijos: kokia pardavimo kaina, doko specifikacijos ir nuotraukų (5.1 ieškinio priedas).
16. 2019-01-02 atsakovė padėkojo ieškovei už teikiamas paslaugas ir nurodė, kad nori parduoti doką Nr. 812 už 3000 000 Eur, pasiteiravo, ar nors vienas iš potencialių pirkėjų sutinka nusipirkti už tokią kaina (5.1 ieškinio priedas).
17. 2019-01-02 ieškovė nusiuntė pirkėjui Fiskerstrand atsakovės perduotą informaciją ir paprašė patvirtinti, ar yra suinteresuotas nusipirkti iš atsakovės doką Nr. 812 už 3 000 000 Eur (4 ieškinio priedas). Fiskerstrand patvirtino, kad yra suinteresuotas už nurodytą kainą nusipirkti doką Nr. 812 iš atsakovės.
18. 2019-01-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad Fiskerstrand patvirtino, jog yra suinteresuotas nusipirkti doką Nr. 812 už atsakovės nurodytą kainą. Ieškovė atsakovei nurodė, kad už tarpininkavimo paslaugas atsakovė turės sumokėti ieškovei anksčiau nurodytą komisinį mokestį nuo pardavimo kainos ir ji atsiųs tarpininkavimo sutartį pasirašyti (6 ieškinio priedas).
19. 2019-01-04 ieškovė nusiuntė atsakovei tarpininkavimo sutarties formą ir prašė ją pasirašyti (5.1 ieškinio priedas). Tarpininkavimo sutarties projekte buvo nurodyta, kad, atsakovei pardavus turtą ieškovės surastam pirkėjui Fiskertstrand, šis turės sumokėti ieškovei 5 proc. komisinį mokestį nuo pardavimo kainos.
20. 2019-01-10 atsakovė padėkojo ieškovei už suteiktas paslaugas, tačiau nurodė, kad 5 proc. komisinio mokesčio nemokės, siūlo jį sumažinti iki 2, 2,2 arba 2,5 proc. proporcijos, priklausomai nuo pardavimo kainos (5.1 ieškinio priedas).
21. 2019-01-19 ieškovė nurodė, kad prieš teikiant paslaugas atsakovei buvo suteikta visa informacija. Geriausiu atveju, siekiant parodyti geranoriškumą ir taikiai užbaigti kilusį nesutarimą, ieškovė sutiko sumažinti komisinį mokestį iki 4 proc., skaičiuojant nuo 3 000 000 mln. Eur pardavimo kainos (5.2 ieškinio priedas).
22. 2019-01-19 atsakovė nurodė ieškovei, kad geriausiu atveju sutiks sumokėti tik 75 000 Eur už suteiktas paslaugas, kas sudaro tik 2,5 proc. komisinio mokesčio (5.2 ieškinio priedas).
23. 2019-02-04 ieškovė kreipėsi į Fiskerstrand su prašymu patvirtinti, ar tikrai ruošiasi įsigyti iš atsakovės doką Nr. 812 už nurodytą kainą, ir gavo būsimo pirkėjo patvirtinimą (7 ieškinio priedas).
24. Ieškovė nurodo, kad suorganizavo atsakovės ir pirkėjo Fiskerstrand susitikimą.
25. 2019-02-11 atsakovė parašė ieškovui, kad siūlo kompromisą dėl komisinio mokesčio: (i) jeigu dokas bus parduotas už 3,5–3,4 mln. Eur , tai jie siūlo 4 proc. komisinį mokestį; (ii) jeigu dokas bus parduotas už 3,4–3,2 mln. Eur , tai jie siūlo 3,5 proc. komisinį mokestį (5.3 ieškinio priedas).
26. 2019-02-11 atsakovė parašė ieškovei, kad tikisi, jog ieškovė atstovaus jos interesams, o ne pirkėjo, todėl tikisi, kad dokas bus parduos už jos nurodytą kainą (5.3 ieškinio priedas).
27. 2019-02-11 ieškovė atsakė atsakovei, kad pirkėjas Fiskerstrand, su kuriuo ruošiasi susitikti atsakovė, yra surastas ieškovės ir šiam pirkėjui buvo pasiūlyta atsakovės 2019-01-02 laiške (5.1 ieškinio priedas) nurodyta 3 000 000 Eur kaina. Ieškovė nurodė, kad ieškovė visas šias paslaugas teikė atsakovei, todėl būtent atsakovė turi sumokėti komisinį mokestį, o ne Fiskerstrand (5.3 ieškinio priedas).
28. 2019-02-12 atsakovė padėkojo už suteiktas paslaugas ir nurodė, kad su ieškove sutarties nesudarė, todėl toliau ieškovės paslaugos nėra reikalingos (5.3 priedas).
29. 2019-02-12 ieškovė atsakė atsakovei, kad visos paslaugos buvo suteiktos ir sėkmingai buvo surastas pirkėjas, kuris yra pasiruošęs nupirkti iš atsakovės doką Nr. 812 už 3 000 000 Eur, nurodė, kad atsakovė buvo informuota apie 5 proc. komisinį atlyginimą. Ieškovė sutinka nuleisti komisinį atlyginimą iki 4 proc. skaičiuojant nuo 3 000 000 Eur, kas sudaro 120 000 Eur sumą. Ieškovė dar kartą paprašė atsakovės sumokėti šią pinigų sumą, kaip komisinį mokestį už suteiktas paslaugas (5.3 ieškinio priedas).Tačiau atsakovė į tai nieko neatsakė.
30. Atsakovės ir Fiskerstrand sandoris įvyko ir atsakovė pardavė ieškovės surastam pirkėjui Fiskerstrand doką Nr. 812 už 3 000 000 Eur (13 ieškinio priedas).
31. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškiniu ir nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu motyvus: atsakovė ir doko Nr. 812 pirkėjas bendradarbiauja nuo 1999 m. ir apie doko pirkimą žinojo dar iki ieškovės įsitraukimo; šalys nesudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties; jeigu ir sudarė sutartį, tai ieškovė nesuteikė jokių paslaugų; atsakovė turi mokėti ne daugiau kaip 2,5 proc. sutarties kainos arba ši kaina turi būti mažinama atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo kriterijus; reikalavimui priteisti palūkanas turi būti taikomas senaties terminas. Be to, atsakovė nurodo, jog ne atsakovė, o ieškovė 2018-12-17 raštu kreipėsi į atsakovę siūlydama savo paslaugas ir teikė šį laišką, nurodydama atsiliepimo 1 priede.
32. Atsakovė teikia atsiliepimo prieduose elektroninį susirašinėjimą tarp atsakovės ir pirkėjos atstovų ir įrodinėja, jog apie būsimą doko pardavimą pirkėja žinojo jau 2018 metų vasarą, kai buvo jos atstovai susitikę su atsakovės atstovais. Vienas iš pirkėjos akcininkės atstovų ir direktorių valdybos narių informaciją, susijusią su galimu doko pardavimu, turėjo jau 2018 metų vasarą.
33. Atsiliepimo 5 ir 6 prieduose nurodoma informacija, jog ieškovė dėl to paties ginčo kreipėsi į Stokholmo teismą, kuris ieškinį atmetė, nurodydamas, jog tarp šalių tarpininkavimo sutartis nebuvo sudaryta ir byla nėra teisminga Stokholmo teismui.
34. Atsakovė ieškinio prieduose nurodytą informaciją vertina kaip ieškovės vienašališkai pasiūlytą 5 procentų dydžio tarpininkavimo mokestį, su kuriuo atsakovė niekada nesutiko. Be to, nurodo, kad ieškovės nurodytame 6 ieškinio priede nebuvo nurodyta 3 000 000 Eur doko pardavimo kaina, 5 priedai įrodo, kad tarp šalių sutartis nebuvo sudaryta.
35. Ieškovės atstovas nurodė, kad suklydo nurodydamas, jog 3 000 000 Eur doko pardavimo kaina buvo nurodyta 6 priede, nes tokia kaina buvo nurodyta ieškinio 4 priede.
36. Be to, atsakovė nurodo, jog ieškinio 5.1 priedas – 2019-01-02 atsakovės atstovo rašytas laiškas ieškovei – yra išverstas neteisingai, t. y. vertime nenurodant angliško žodžio ,,your“ vertimo ir atsakovė 2020-09-28 teikė savo vertimo variantą.
Įvertinus šalių nurodomas faktines aplinkybes, šioje byloje pasisakytina, ar tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, ar atsakovė iš anksto buvo informuota apie 5 proc. komisinį atlyginimą už ieškovės teikiamas tarpininkavimo paslaugas, ar ieškovė suteikė tarpininko paslaugas parduodama atsakovės doką, ar ieškovė turi reikalavimo teisę į netesybas ir dėl ginčo išsprendimo Stokholmo teisme.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl šalių sutarties sudarymo
37. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal šio straipsnio 6 dalį dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Remiantis CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalimis, sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma; asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.
38. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).
39. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Sutarties formą reglamentuojančio CK 6.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą.
40. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, išaiškinta, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
41. Pagal CK 1.71 str. konkliudentiniai veiksmai – tai asmens elgesys, iš kurio matyti jo valia sudaryti sandorį. Atsakovės elgesį, iš kurio matyti, kad atsakovės valia buvo sudaryti sandorį dėl ieškovės atlygintinų paslaugų, įrodo tiek atsakovės nurodomas 2018 m. gruodžio 17 d., tiek 2018 m. gruodžio 18 d. atsakovės atsakymas į ieškovės paklausimą dėl ketinamo praduoti doko. Atsakovė 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė ieškovei doko identifikacinius duomenis, t. y. identifikavo ruošiamą parduoti objektą – doką Nr. 812. 2018 m. gruodžio 17 d. raštas įrodo, kad ieškovė nurodo savo paslaugų pobūdį – tarpininkavimas, kurio mokestis nuo 3 iki 5 procentų nuo pardavimo kainos. Atsakovė, suteikdama informaciją apie parduodamą doką, aiškiai išreiškė valią, jog priima ieškovės pasiūlymą sudaryti tarpininkavimo sutartį.
42. Ieškovės nurodomų aplinkybių, įrodytų šalių susirašinėjimu, atsakovė pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles nenuginčijo.
43. Atsakovė triplike pripažįsta aplinkybę, jog dokas nebuvo pardavinėjamas nuo 2018 metų vasaros, tačiau atsakovė žinojo apie potencialų doko pirkėją. Ši aplinkybė yra paneigta paminėtu šalių susirašinėjimu, įrodančiu, kad 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovė pranešė ieškovui, jog valdyba nusprendė parduoti doką, ir nurodė kreiptis į atsakovės įgaliotą asmenį A. B. (10 dubliko priedas). Šiuo raštu paneigtas atsakovės motyvas, jog ji tiesiogiai bendravo su pirkėju ir neketino pasinaudoti ieškovės, kaip tarpininkės, paslaugomis.
44. Tarpininkas – tai paslaugų teikimo sandoryje dalyvaujantis trečiasis asmuo, veikiantis savo arba atstovaujamo pirkėjo ar pardavėjo vardu ir savo arba atstovaujamo asmens sąskaita. 2018 m. gruodžio 17 d. ieškovo raštas atsakovei įrodo, jog ieškovas sudarė tarpininkavimo sandorį su atsakove kaip doko pardavėja, šiame rašte nurodomas 3–5 procentų dydžio tarpininkavimo mokestis nuo pardavimo kainos atsakovei, kaip doko pardavėjai. Byloje šalių bei doko pirkėjo susirašinėjimu paneigtas atsakovės motyvas, jog atsakovė galėjo suprasti, kad ieškovė atstovauja pirkėjui. Aplinkybė, kad ieškovė buvo doko pirkėjo tarpininkė, paneigia atsakovės tripliko motyvą, jog atsakovė žinojo apie potencialų doko pirkėją ir jau tarėsi dėl doko pardavimo 2018 m. vasarą, t. y. nenurodydama jokio doko tarpininko pirkėjo pusėje.
45. 2019-01-02 raštas įrodo, kad ieškovė buvo atsakovės tarpininkė, nes atsakovė kaip doko pardavėja nurodė, kad nori parduoti doką Nr. 812 už 3 mln. Eur, ir pasiteiravo, ar nors vienas iš potencialių pirkėjų sutinka nusipirkti už tokią kainą, t. y. atsakovės valia buvo nukreipta į pirkėjų paiešką (5.1 ieškinio priedas). Be to, šis raštas paneigia atsakovės nurodomą aplinkybę, kad jos pirkėjas jau buvo surastas 2018 m vasarą. Atsakovės nurodoma vertimo klaida šiame rašte teisiškai nereikšminga šio rašytinio įrodymo turiniui, nes šis raštas yra rašytas atsakovės ir vertintinas kaip kreipimasis į ieškovę su nuoroda dėl partnerių – potencialių pirkėjų paieškos, t. y. suprantama, kad į ieškovės, o ne atsakovės partnerius.
46. 2020 m. gegužės mėn. raštas, pateiktas 11 dubliko priede, įrodo, kad doko Nr. 812 pirkėjo Fiskerstrand atstovas patvirtina, jog apie doko Nr. 812 pardavimą sužinojo iš ieškovės 2018-12-28. Šiam laiškui nuginčyti atsakovė neteikė pakankamų įrodymų. Byloje padaryti išvados, kad atsakovė dėl parduodamo doko jau buvo susitarusi vasarą su pirkėju Fiskerstrand arba kad ieškovė buvo pirkėjo Fiskerstrand tarpininkė, nėra pagrindo, nes ši aplinkybė byloje neįrodyta.
47. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-687/2015; kt.).
48. Šiuo atveju byloje pateiktas šalių susirašinėjimas bei atsakovės doko pirkėjo Fiskerstrand raštas, pateiktas 11 dubliko priede, įrodo, kad ieškovė atliko tarpininko veiksmus atsakovei parduodant doką. Atsakovės paminėti raštai dėl doko identifikacinių duomenų perdavimo, įgalioto asmens nurodymo, 3 000 000 Eur parduodamo doko kainos nustatymo, pranešimas ieškovei apie priimtą sprendimą parduoti doką yra susiję su ieškovės įrodinėjama paslaugų teikimo sutartimi – tarpininkauti parduodant atsakovės doką. Šioje byloje ieškovė įrodė šalių veiksmus, nukreiptus į tarpininkavimo teisinius santykius parduodant atsakovės doką tiek iki įrodinėjamos sutarties sudarymo, tiek po to, t. y. pagal CK 6.193 str. įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
49. 2018-12-29 pirkėjo Fiskerstrand raštas paneigia atsakovės poziciją, jog atsakovė ir pirkėjas buvo susitarę dėl doko pirkimo iki ieškovės tarpininkavimo, nes šiuo raštu doko pirkėjas atsakė ieškovei, kad yra suinteresuotas nusipirkti atsakovės doką Nr. 812, ir paprašė ieškovės atsiųsti daugiau informacijos (4 ieškinio priedas). Iš šio rašto darytina išvada, jog jis tokios informacijos tiesiogiai iš atsakovės neturėjo.
50. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovės dokas buvo parduotas pirkėjui Fiskerstrand.
51. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
52. Remiantis paminėtais bylos įrodymais darytina išvada, kad atsakovė priėmė ieškovės pasiūlymą tarpininkauti, perdavė parduodamo objekto identifikavimo duomenis, nurodė kainą, ieškovė atliko teisiškai reikšmingus veiksmus atsakovei – rado pirkėją už atsakovės nurodytą kainą, atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateiktu susirašinėjimu tarp jos ir pirkėjo nenuginčijo ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo.
53. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
54. Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-421/2016 43 punktas; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 13 punktas; 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-684/2016 24 punktas).
55. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje įrodė, kad šalys buvo sudariusios žodinę tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį dėl atsakovės doko pardavimo, ši sutartis buvo įvykdyta – turtas parduotas ieškovės surastam pirkėjui, todėl atsakovė privalo atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
56. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
57. Įvertinus bylos įrodymus ir šalių pozicijas byloje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė tarpininkavimo veiksmų atsakovei neatliko. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
58. Atsakovė teigia, jog tarp šalių nebuvo jokių sutartinių santykių, o jeigu ir buvo, tai šalys nesudarė susitarimo dėl ieškovės įrodinėjamo 5 procentų dydžio tarpininkavimo mokesčio, todėl darytina išvada, kad byloje esminis ginčas vyksta dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio.
Dėl tarpininkavimo mokesčio dydžio
59. CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Pagal šio straipsnio 3 dalį, suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka; jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos; šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį.
60. Konstatavus, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kuri yra atlygintinė, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas. Ieškovė byloje nurodė, kad šalys sutarė mokėti paslaugų teikėjai 5 procentų nuo turto pardavimo kainos dydžio atlyginimą. Bylos duomenys dėl šio dydžio paslaugų teikimo tarpininkavimo mokesčio, pateikti su dubliku, atsakovės yra nenuginčyti ir ieškovės nurodomas 5 procentų dydžio tarpininkavimo mokestis laikytinas įrodytu byloje, nes buvo šalių nustatytas pagal šios nutarties 51 p. išdėstytas sutarčių aiškinimo taisykles.
61. 2019-01-10 atsakovės raštas ieškovei įrodo, kad atsakovė 5 proc. komisinį mokestį atsisakė mokėti, siūlo jį sumažinti iki 2, 2,2 arba 2,5 proc. proporcijos, priklausomai nuo pardavimo kainos (5.1 ieškinio priedas).
62. Todėl šioje byloje pagal šalių teikiamą susirašinėjimą svarbu nustatyti, kokio dydžio tarpininkavimo mokestis buvo išviešintas atsakovei ieškovės pasiūlymo pateikimo ir jo priėmimo metu.
63. 2018-12-17 ieškovė kreipėsi į atsakovės atsakingą asmenį dėl doko Nr. 812 pardavimo su konkrečiu pasiūlymu suteikti tarpininkavimo paslaugas, prašė atsiųsti informaciją apie doką, prašė informuoti apie sutikimą ir nurodė, kad sėkmingo pardavimo atveju bus mokamas 3–5 proc. komisinis atlyginimas.
64. Byloje esantis šalių susirašinėjimas įrodo, jog 2019-01-02 atsakovė padėkojo ieškovei už teikiamas paslaugas ir nurodė, kad nori parduoti doką Nr. 812 už 3 000 000 Eur, pasiteiravo, ar nors vienas iš potencialių pirkėjų sutinka pirkti už tokią kainą (5.1 ieškinio priedas). Šis laiškas įrodo atsakovės akceptą dėl ieškovės teikiamų tarpininkavimo paslaugų ieškovės nurodytomis sąlygomis dėl tarpininkavimo mokesčio (CK 6.173 str. 1 d.).
65. Paminėtas raštas įrodo, jog ieškovei atsakovė perdavė užsakymą tarpininkauti parduodant jos doką už 3000 000 mln. Eur kainą. Paminėtais bylos įrodymais įrodyta, kad šį užsakymą ieškovė priėmė ir įvykdė.
66. Byloje įrodyta, kad tiek prieš šį užsakymą, tiek jo vykdymo metu ieškovė nurodė savo paslaugų kainą, t. y. 5 procentų dydžio tarpininkavimo mokestį.
67. 2019-01-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad Fiskerstrand patvirtino, jog yra suinteresuotas nusipirkti doką Nr. 812 už atsakovės nurodytą kainą. Ieškovė atsakovei nurodė, kad už tarpininkavimo paslaugas atsakovė turės sumokėti ieškovei anksčiau nurodytą komisinį mokestį nuo pardavimo kainos ir ji atsiųs tarpininkavimo sutartį pasirašyti (6 ieškinio priedas).
68. Byloje ieškovės 2018-12-21 laišku atsakovei įrodyta, kad ieškovė informavo atsakovę, kad jai mokamas tarpininkavimo mokestis – 5 proc. nuo atsakovei priimtinos sandorio vertės (3 ieškinio priedas).
69. Byloje įrodyta 2018-12-29 raštu, kad ieškovė jau po to, kai atsakovė žinojo apie ieškovės paslaugų kainą – 5 proc. nuo atsakovei priimtinos sandorio vertės, informavo atsakovę, kad atsirado kitas pirkėjas (Fiskerstrand) ir jis prašo pateikti daugiau informacijos: kokia pardavimo kaina, doko specifikacijos ir nuotraukų (5.1 priedas).
70. 2019-01-04 ieškovė nusiuntė atsakovei tarpininkavimo sutarties formą ir prašė ją pasirašyti (5.1 ieškinio priedas). Tarpininkavimo sutarties projekte buvo nurodyta, kad, atsakovei pardavus turtą ieškovės surastam pirkėjui Fiskertstrand, ji turės sumokėti ieškovei 5 proc. komisinį mokestį nuo pardavimo kainos.
71. Byloje šalių susirašinėjimu nustatyta, kad ieškovė keletą kartų siuntė tarpininkavimo sutarties projektą atsakovei pasirašyti, tačiau atsakovė jo nepasirašė.
72. 2019-02-11 atsakovė parašė ieškovei, kad siūlo kompromisą dėl komisinio mokesčio: (i) jeigu dokas bus parduotas už 3,5–3,4 mln. Eur, tai jie siūlo 4 proc. komisinį mokestį; (ii) jeigu dokas bus parduotas už 3,4–3,2 mln. Eur, tai jie siūlo 3,5 proc. Komisinį mokestį (5.3 ieškinio priedas).
73. Tačiau byloje įrodyta, kad atsakovė 2019-01-02 buvo nurodžiusi ieškovei, kad doką parduoda už 3 mln. Eur (5.1 ieškinio priedas), ieškovė surado pirkėją, kuris pirks už šią sumą, t. y. nurodė iki atsakovės 2019-02-11 rašte nurodomo kainos pakėlimo ir kitokio nei ieškovės nurodomo komisinio mokesčio skaičiavimo. Šis atsakovės raštas nelaikytinas užsakymu ieškovei, nes byloje įrodyta, kad ieškovė atsakovės užsakymą įvykdė pagal 2019-01-02 rašte nurodytą pardavimo kainą.
74. Byloje įrodyta, kad 2019-01-03 ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad Fiskerstrand patvirtino, jog yra suinteresuotas nusipirkti doką Nr. 812 už atsakovės nurodytą kainą, t. y. įvykdė atsakovės užsakymą (6 ieškinio priedas), todėl byloje nėra pagrindo atmesti ieškinį dėl 5 procentų dydžio tarpininkavimo mokesčio, skaičiuojamo nuo atsakovės nurodytos ieškovei 3 mln. Eur doko pardavimo kainos. Iš atsakovės ieškovei priteistina 150 000 Eur komisinio mokesčio.
75. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė atsisakė vykdyti sutartį su ieškove pagal CK 6.228 str. reikalavimus ar yra iškėlusi ginčą dėl jos sąlygų pakeitimo, todėl atmesti šios ieškinio dalies nėra teisinio pagrindo.
Dėl palūkanų priteisimo
76. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu.
77. Ieškovė prašo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., kas sudaro 5 321,70 Eur, nes 2019 m. liepos 25 d. pateikė atsakovei reikalavimą įvykdyti piniginę prievolę.
78. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
79. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Dėl paminėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir iš atsakovės ieškovei priteistina 5 321,70 Eur palūkanų.
80. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įvirtinta nuostata, pagal kurią skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis pirmiau nurodytoms CK nuostatomis ir priteisus ieškovei iš atsakovės tam tikras sumas, atsakovė privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio – 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir ieškovei priteistina iš atsakovės 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
81. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu priteisti palūkanas, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 9 d.). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, o pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2001; kt.). Analogiškomis nuostatomis reikėtų vadovautis taikant ieškinio senatį mokėjimo (pelno) ir kompensuojamosioms palūkanoms. Reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).
82. Šioje byloje nustačius, kad ieškovė pareikalavo įvykdyti prievolę 2019 m. liepos 25 d., nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė praleido 5 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų pareikšti.
Dėl šalių ginčo nagrinėjimo Stokholmo teisme
83. Nepagrįstai atsakovė nurodo, kad Švedijos teismas jau yra išnagrinėjęs ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties pagrindo ir ieškinį atmetė dėl to, kad tarp šalių nebuvo pasirašytos rašytinės sutarties. Švedijos Stokholmo apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. protokole 7 puslapyje nurodė, kad AB,,Vakarų laivų gamykla“ išvyko į kitą valstybę narę ir bendrovė priešieškiniu apskundė apylinkės teismo jurisdikciją, apylinkės teismas negali nagrinėti bylos (2020-05-15 pateiktas Stokholmo teismo protokolų vertimas). Šis protokolo puslapis laikytinas galutiniu sprendimu, o ne 4 protokolo lapas. Taigi buvo pripažinta, kad ieškinys nėra teismingas Švedijos teismams, kadangi šalys nėra sudarę susitarimo dėl teismingumo, kaip to reikalauja Reglamento Nr. 1215/2012 25 str. a-c d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
84. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
85. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte yra nustatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).
86. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 2140 Eur žyminį mokestį valstybei paduodama ieškinį, 625,56 Eur sumokėjo už dokumentų vertimus, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės.
87. Be to, ieškovė nurodo, jog už advokato pagalbą prašo priteisti 12 286, 98 Eur bylinėjimosi išlaidų, nors 2020 m. rugsėjo 25 d. pateiktame prašyme nurodo, jog pagal paminėtas Rekomendacijas jos išlaidos advokato pagalbai yra 17 814,90 Eur, tačiau tokia pozicija yra neparemta paminėtų rekomendacijų 8.2 p. ir 8.3 p. Ieškovė byloje patyrė išlaidas advokato pagalbai už ieškinio, dubliko bei 2020 m. rugsėjo 25 d. prašymo surašymą ir dėl advokato dalyvavimo teismo posėdyje, kurio trukmė buvo 5val. 30 min., todėl už ieškinio surašymą pagal paminėtų rekomendacijų 8.2 p. ieškovė galėjo patirti 3 452,50 Eur išlaidų; už dubliko surašymą – 2071,50; už pareiškimo surašymą – 552,40, o už dalyvavimą teismo posėdyje – 138,10 Eur, be to, advokatas nurodo, jog patyrė 422,48 Eur išlaidų, turėtų Registrų centre renkant informaciją apie juridinius asmenis, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės, t. y. 6636,98 Eur. Ieškovė nepagrįstai nurodo didesnes išlaidas, skaičiuodama, kiek valandų sugaišo ruošdama ieškinį ir dubliką. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad advokatas konsultavo ieškovę, tačiau nenurodo tikslaus konsultacijų valandų skaičiaus, iš atsakovės ieškovei priteistina 7000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti. Priteisti iš akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“, juridinio asmens kodas 140345884, 150 000 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 5 321,70 Eur palūkanų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 155 321,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bendrovei Quintus Shipping Limited, juridinio asmens kodas 02128397, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš akcinės bendrovės „Vakarų laivų gamykla“ 9765,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, bendrovei Quintus Shipping Limited.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.