- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-1517-480/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15565-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dividus“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Dažnis“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.4.10Kiti profesinės civilinės atsakomybės draudimo atvejai
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dividus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2339-812/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dividus“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dažnis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dividus“ 8 984,93 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 404 Eur kompensacines palūkanas ir 211 Eur žyminio mokesčio.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. UAB „Žilinskis ir Co“ sudarė subrangos darbų sutartį su UAB „Dažnis“. Subrangovas UAB „Dažnis“ turėjo suprojektuoti ir įrengti elektros tinklų objektus. Įrengiant elektros tinklus turėjo būti atlikti gręžimo darbai. Kadangi UAB „Dažnis“ gręžimo darbų neatlieka, 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Dažnis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. DI/2019/S-10 su UAB „Dividus“. UAB „Dividus“ turėjo atlikti kryptinio gręžimo darbus. 2019 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) UAB „Dividus“ atlikdama darbus sugadino AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantį dujotiekį. 2019 m. gegužės 30 d. UAB „Dividus“ surašė 2019 m. gegužės 24 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kurį pasirašė tik rangovas UAB „Dividus“. Dėl dujotiekio sugadinimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ patyrė 9 284,93 Eur nuostolį ir dėl šios žalos pateikė pretenziją statybos darbų rangovui UAB „Žilinskis ir Co“, kuris dėl padarytos žalos pateikė pretenziją subrangovui UAB „Dažnis“. UAB „Dažnis“ atlygino žalą UAB „Žilinskis ir Co“, o tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas. UAB „Žilinskas ir ko“ žalą atlygino dujotiekio savininkui AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atlyginusi žalą UAB „Dažnis“ įgijo regreso teisę į žalą padariusį rangovą UAB „Dividus“. UAB „Dažnis“ civilinė atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 113274379). AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama 2019 m. gegužės 24 d. įvykio metu padarytus nuostolius, išmokėjo draudėjui UAB „Dažnis“ 8 984,93 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos suma buvo sumažinta 300 Eur besąlyginės išskaitos suma (9 284,93 – 300 = 8 984,93). Išmokėjusi draudimo išmoką, AB „Lietuvos draudimas“ įgijo teisę išreikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo asmens. Dėl turto sugadinimo padarytą žalą turi atlyginti atsakingas asmuo UAB „Dividus“. AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė pretenziją UAB „Dividus“, bet žala nebuvo atlyginta.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Dividus“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad paslaugų teikimo sutarties pagrindu šalys susitarė, jog vykdomų kryptinio gręžimo darbų vietose visas komunikacijas privalo sužymėti užsakovas, t. y. UAB „Dažnis“. Objekte, kuriame įvyko įvykis, atitinkamos komunikacijos sužymėtos nebuvo – UAB „Dažnis“, teikdama užsakymą dėl darbų aptariamame objekte atlikimo, nepateikė atsakovei jokios informacijos apie darbų atlikimo vietoje esantį dujotiekį bei nepažymėjo jo vietos. Taigi įvykis šiuo atveju buvo sąlygotas ne atsakovės, bet UAB „Dažnis“ sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl už patirtą žalą yra atsakinga ne atsakovė, bet draudėjas, sudaręs su ieškove draudimo sutartį. Būtent tai UAB „Dividus“ nurodė ieškovei ir 2020 m. sausio 15 d. pranešime. Savo sutartinius įsipareigojimus atsakovė atliko tinkamai, perdavė UAB „Dažnis“ jų rezultatą ir įgijo teisę į apmokėjimą už juos. Būtinoji atsakovės civilinės atsakomybės taikymui sąlyga – neteisėti veiksmai – neegzistuoja, t. y. vykdydama paslaugų teikimo sutartį, iš kurios kildinami ieškovės reikalavimai, atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko. Esant tokiai situacijai, kita būtina civilinės atsakomybės taikymui sąlyga – priežastinis ryšys – šiuo atveju taip pat neegzistuoja, todėl AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu, t. y. žalos atlyginimo išmokėtos draudimo išmokos apimtyje priteisimo, privalo būti atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Ieškovė, kaip UAB „Dažnis“ civilinės atsakomybės draudikas, išmokėjo UAB „Dažnis“ pastarosios nurodytą pinigų sumą (išskaičiavus 300 Eur franšizę pagal draudimo sutartį), nors pagal draudimo sutarties nuostatas neprivalėjo / neturėjo to daryti. Kadangi teisinis pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką aktualioje situacijoje neabejotinai egzistavo, tačiau ieškovė išmoką vis tik išmokėjo, ji neturi teisės reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo / priteisimo iš atsakovės – ieškovė nepasinaudojo savo teise atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nors tam buvo teisinis pagrindas, ko pasekoje laikoma, kad ieškovė patvirtino savo atsakomybę ir prarado teisę šią sumą išreikalauti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 6 738,70 Eur nuostolių atlyginimą, 305,73 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė atsakovei iš ieškovės 394,19 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 9,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas, nustatęs, kad įvykis įvyko galiojant draudimo sutarčiai, draudikas įvykdė pareigą informuoti apie įvykį draudėją, pateikė visus žalos administravimui reikalingus dokumentus, bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė žalos administravimo metu surinktus įrodymus, kuriais rėmėsi pripažindama įvykį draudžiamuoju ir nustatydama mokėtinos draudimo išmokos dydį, konstatavo, jog faktas, kad patirtai žalai pagrįsti, kaip vieną iš įrodymų, trečiasis asmuo pateikė ne rašytinę pretenziją ar ieškinį, kaip tai numatė ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta draudimo sutartis, o 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, pagal kurį UAB „Žilinskis ir Co“ sumažino mokėtiną trečiajam asmeniui UAB „Dažnis“ skolą 11 082,28 Eur suma, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ išrašė minėtai bendrovei PVM sąskaitą faktūrą, o ne pareiškė pretenziją, nepaneigia fakto, kad žala buvo padaryta.
6. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ veikė savo rizika ir pripažino jam pareikštus reikalavimus bei atlygino patirtą žalą UAB „Žilinskis ir Co“, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudimo išmoką trečiajam asmeniui.
7. Teismas konstatavo, kad esant tokio pobūdžio žalos kilimui (pažeidžiant komunikacijų, inžinerinius tinklus) ir specifiniam kilusios žalos dydžio apskaičiavimui, tokios aplinkybės, kaip griežtas pranešimo apie draudžiamąjį termino laikymasis, neturi esminės įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką – žala apskaičiuojama inžinerinių tinklų savininko (valdytojo) laikantis nustatytos tvarkos, patvirtintų metodikų.
8. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų neteisėtus ieškovės ir / ar trečiojo asmens veiksmus žalos administravimo procese, kurie leistų abejoti įvykio pripažinimu draudžiamuoju, padarytos žalos ir draudimo išmokos apskaičiavimo teisingumu.
9. Teismas nurodė, jog atsakovė, nors nesutiko su reikalaujamu žalos atlyginimo dydžiu ir jį kritikavo, tačiau įrodymų, patvirtinančių žalos dydžio apskaičiavimo nepagrįstumą, nepateikė.
10. Iš nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti žalos atlyginimo dydis (8 984,93) Eur yra pagrįstas ir įrodytas.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad leidimą atlikti gręžimo darbus davė ir nurodė gręžinio gylį trečiojo asmens paskirtas atstovas objekte, nes tokias atsakovės atstovų nurodytas aplinkybes trečiasis asmuo neigė, o atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo, bei nurodė, jog atsakovė, būdama rangove šiame sutartiniame santykyje, privalėjo nedelsdama įspėti užsakovę UAB „Dažnis“ ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, nustačiusi, kad yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui <...>, darbo saugumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau to nepadarė.
12. Teismas nurodė, kad gatvių sankryža yra gyvenamoje miesto teritorijoje, todėl tikėtis, kad miesto teritorijoje nebus išvedžioti elektros, vandentiekio, nuotekų, dujotiekio inžineriniai tinklai (ar dalis iš jų), atsakovė neturėjo pagrindo. Be to, šios aplinkybės (elektros, vandentiekio, nuotekų ir kitų tinklų buvimą rodantys vandentiekio kranas, nuotekų šuliniai, komunikacijų žymėjimo stovai (reperiai)) yra akivaizdžiai matomos ir viešoje paieškoje (pavyzdžiui, Google žemėlapiai), kuria teismas nesirėmė byloje kaip įrodymu, tačiau ši viešai prieinama informacija padėjo teismui įsitikinti trečiojo asmens vadovo A. K. paaiškinimų teisingumu, kad jau kasant prieduobes jo darbuotojas pastebėjo gatvėje dujotiekio šulinėlius ir juos tikrai turėjo matyti ir matė atsakovės darbuotojai, ir nors atsakovė šias aplinkybes posėdžio metu neigė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
13. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, nebuvo rūpestinga ir apdairi, gręžimo darbus pradėjo ne tik neturėdama ir nereikalaudama dokumentų apie atliktinus darbus, inžinerinių tinklų vietas iš trečiojo asmens, tačiau ir nesulaukusi trečiojo asmens atstovo dalyvavimo atliekant darbus, nežinodama ir nesidomėdama ar yra ir jei yra, tai kurioje tiksliai vietoje nutiesti inžineriniai tinklai, taip elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, savo veiksmais sukėlė žalą – pažeidė vidutinio slėgio požeminį dujotiekio vamzdį, esantį (duomenys neskelbtini).
14. Vertindamas, kurios iš šalių veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusia žala, teismas nustatytų bylos aplinkybių ir ištirtų įrodymų kontekste konstatavo, kad žala kilo dėl atsakovės veiksmų ir kaltės, pasireiškusios neatsargumu.
15. Nors trečiasis asmuo taip pat pažeidė sutartyje numatytas pareigas neperduodamas visos projektinės dokumentacijos, reikalingos darbams atlikti ir neužtikrindamas esamų komunikacijų sužymėjimo vietoje, tačiau atsakovei tinkamai vykdžius savo sutartines pareigas, atsisakius atlikti darbus iki užsakovė atliks savo pareigas, įvykis nebūtų kilęs ir nebūtų pažeistas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentai, kad atsakovė sukėlė įvykį vien tik dėl trečiojo asmens vadovo veiksmų, pastarajam neužtikrinus komunikacijų sužymėjimo ir taip atsakovei supratus, jog komunikacijų objekte nėra.
16. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, nes dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, bei netiesioginis priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų ir kilusios žalos, nes byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo neįvykdė sutartimi prisiimtų pareigų atsakovei, ir todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti byloje CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas ir mažinti atsakovės civilinę atsakomybę proporcingai trečiojo asmens kaltei 25 procentais, t. y. iki 6 738,70 Eur.
17. Teismas, vadovaudamasis CK 6.261 straipsniu, bei atsižvelgęs į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisė 305,73 Eur dydžio palūkanas palūkanos nuo priteistos (6 738,70 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dividus“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovė reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Byloje buvo / yra privalu aiškintis, ar draudikui perėjo draudėjo UAB „Dažnis“ teisės į žalos atlyginimą pagal paslaugų teikimo sutartį, t. y. įvertinti paslaugų teikimo sutarties nuostatas ir taikytinų teisės normų bei sutartinio reglamentavimo analizės pasėkoje spręsti, ar UAB „Dividus“ gali būti laikoma atsakinga už įvykio pasėkoje padarytą žalą. Teismas, atlikęs byloje surinktos medžiagos vertinimą, padarė išvadą apie atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų egzistavimą, tuo tarpu atsakovės įsitikinimu toks byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas aktualių teisės normų kontekste yra akivaizdžiai ydingas.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors trečiasis asmuo paruošė darbų frontą – iškasė prieduobes, būtinas šio pobūdžio darbų atlikimui, nors, teikdamas darbų užsakymą, neužsiminė atsakovei apie komunikacijų buvimą darbų atlikimo vietoje, kadangi ir pats apie tai, jo teigimu, nežinojo, nors neužtikrino komunikacijų sužymėjimo darbų atlikimo vietose, ką privalėjo padaryti remiantis sutartiniu reglamentavimu, nors net ir tariamai sužinojęs iš trečiojo asmens darbuotojo, kasusio prieduobes, apie neva pastebėtus dujotiekio tinklus ir tai, kad atsakovė jau atlieka gręžimo darbus, trečiojo asmens vadovas nedelsdamas nesusisiekė su atsakove ir neįspėjo jos dėl komunikacijų, tai sudaro pagrindą mažinti atsakovės civilinę atsakomybę „proporcingai trečiojo asmens kaltei 25 procentais“, bet nesudaro pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu. Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti. Atsakovė pažymėjo, jog trečiasis asmuo buvo atsakingas už sutarties pagrindu atliekamų darbų vykdymo vietose esančių komunikacijų nužymėjimą – dėl to šalys nesiginčijo, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Įvykis šiuo atveju buvo sąlygotas ne atsakovės, bet UAB „Dažnis“ sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, t. y. už įvykio pasėkoje patirtą žalą yra atsakinga ne atsakovė, bet draudėjas, sudaręs su ieškove draudimo sutartį – akivaizdu, jog tuo atveju, jei trečiasis asmuo būtų pateikęs atsakovei informaciją, kurią privalėjo pateikti pagal sutartį, įvykis nebūtų įvykęs.
18.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, neva įvykį vis tik nulėmė atsakovės, o ne trečiojo asmens veiksmai, vertintina kritiškai. Teismas netinkamai įvertino / neįvertino į bylą surinktos medžiagos apie tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties vykdymo praktiką. Išvadą, jog kryptinio gręžimo darbai, kuriuos vykdant įvyko įvykis, buvo užsakyti ir vykdomi remiantis visiškai įprasta tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusia sutarties vykdymo praktika, patvirtina byloje gauti tiek trečiojo asmens atstovo, tiek atsakovės atstovų paaiškinimai – jie patvirtina, jog trečiasis asmuo pateikė, o atsakovė akceptavo darbų užsakymą ir darbus vykdė taip, kaip buvo įprasta.
18.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykis kilo dėl atsakovės kaltės, iš esmės nepatvirtinta byloje esančių įrodymų visumos analize – esant surinktai informacijai / įrodymams, byloje konstatuotina, jog atsakovės kaltės / neteisėtų veiksmų faktas konstatuotas akivaizdžiai nepagrįstai.
18.5. Atsakovės įsitikinimu, esant apeliaciniame skunde aptartai situacijai bei byloje įrodytoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai sprendė mažinti atsakovės atsakomybės už įvykio sąlygotą žalą mastą tik 25 procentais – remiantis skunde paminėtomis materialinės teisės normomis bei tuo, jog trečiasis asmuo aptariamu atveju nevykdė savo sutartinių prievolių, kas ir nulėmė žalos atsiradimą, atsakovė privalėjo būti pilna apimtimi atleista nuo civilinės atsakomybės net ir konstatavus tam tikrų jos sutartinių prievolių nevykdymo faktą. Atsakovė taip pat pabrėžė, jog procentinė pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės atsakomybės mažinimo išraiška absoliučiai nemotyvuota, nepagrįsta bei akivaizdžiai per maža įvertinus tai, kiek įvykį sąlygojo trečiojo asmens veiksmai – būtent jie, atsakovės įsitikinimu, buvo įvykį nulėmusiu veiksniu, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu neturėjo būti taikoma net ir tuo atveju, jei kokių nors sutartinių prievolių būtų nevykdžiusi ir ji.
18.6. Vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas privalėjo analizuoti ir tam tikras UAB „Dažnis“ bei ieškovės sudarytos draudimo sutarties nuostatas ir nustatyti, ar ieškovė išties privalėjo išmokėti UAB „Dažnis“ draudimo išmoką, kurios ieškiniu reikalaujama iš atsakovės. Teismui nustačius, kad draudikas išmokėjo draudimo išmoką esant situacijai, kai buvo teisinis pagrindas jos nemokėti, draudiko subrogacinis reikalavimas turėjo būti netenkinamas.
18.7. Ieškinio reikalavimo sumos pagrįstumas byloje taip pat nebuvo įrodytas, kas vėlgi liudija apie būtinybę naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje. Kritiškai vertintinas teismo sprendimo motyvas, neva atsakovė, „nors nesutiko su reikalaujamu žalos atlyginimo dydžiu ir jį kritikavo, tačiau įrodymų, patvirtinančių žalos dydžio apskaičiavimo nepagrįstumą“, nepateikė. Atsakovė pabrėžia, jog byloje kilus ginčui dėl ieškovės skaičiavimų pagrįstumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatomis, pastaroji savo reikalavimo dydį privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (įrodyti papildomų sąnaudų, patirtų dėl atsakovės kaltų veiksmų, dydį ir pagrįstumą). Kadangi šioje civilinėje byloje tai nebuvo daroma, ieškinys aptariamoje dalyje privalėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
19. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
19.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisės normų ir kasacinio teismo suformuotos praktikos nepažeidė. Atsakovei nepalankus įrodymų vertinimas nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje ieškovė visomis įrodinėjimo priemonėmis grindė ieškinyje nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimus – buvo teikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys žalos atsiradimą ir jos mastą, priežastis. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas juos analizavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
19.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, t. y. kad savo turiniu tai yra rangos, o ne paslaugų teikimo sutartis (CK 6.644 straipsnis). Sprendime pagrįstai akcentuojama, kad atsakovė, būdama rangove šiame sutartiniame santykyje, privalėjo nedelsdama įspėti užsakovę UAB „Dažnis“ ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, nustačiusi, kad yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui <...>, darbo saugumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau to nepadarė. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantės dėstoma pozicija dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo yra tik gynybinė pozicija, kadangi atsakovė neįrodė, kad ji, prieš atlikdama kryptinio gręžimo darbus, ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad šie darbai būtų atlikti saugiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės UAB „Dividus“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) civilinės atsakomybės, o taip pat dėl byloje esančių įrodymų vertinimo.
23. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ (toliau – trečiasis asmuo arba draudėjas) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. vasario 26 d. buvo apdraudęs savo bendrąją profesinę civilinę atsakomybę 10 000 Eur sumai AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė arba draudikas) (Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas LD Nr.113274379). Apdrausdamas profesinę veiklą draudikas ir draudėjas papildomai susitarė, kad draudžiamasis įvykis yra elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo veiksmų (veikimo ar neveikimo) atlikimą ir reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl šioje dalyje nurodytos draudėjo vykdomos elektros įrenginių įrengimo veiklos pateikimas, atitinkantis nurodytas sąlygas (2 punktas). 2019 m. vasario 1 d. trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ ir UAB „Žilinskis ir Co“ sudarė subrangos sutartį Nr. 05-RE0495, iš kurios sąlygų nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB ESO) ir UAB „Žilinskis ir Co“ yra sudariusios rangos sutartis dėl tipinių elektros tinklų objektų projektavimo paslaugų ir įrengimo darbų ir avarinių tinklo remonto bei techninės apžiūros darbų Vilniaus I regione atlikimo, kurių vykdymui UAB „Žilinskis ir Co“ pasitelkė subrangovę UAB „Dažnis“, su kuria susitarė dėl elektros tinklo projektavimo, įrengimo planinių ir avarinių darbų atlikimo. Įrengiant elektros tinklus turėjo būti atlikti gręžimo darbai. Kadangi UAB „Dažnis“ gręžimo darbų neatlieka, 2019 m. balandžio 30 d. trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. D/2019/S-10 (toliau – Sutartis) su atsakove UAB „Dividus“, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo pajėgumais ir naudodamasis savo medžiagomis ar užsakovo pateiktomis medžiagomis atlikti kryptinio gręžimo darbus pagal sutarties priede Nr. 1.1 pateiktus įkainius (Sutarties 1.1 punktas). 2019 m. gegužės 24 d. UAB „Dividus“, vykdydama požeminius darbus, pažeidė vidutinio slėgio požeminį dujotiekio vamzdį, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl dujotiekio sugadinimo AB ESO patyrė 9 284,93 Eur nuostolį. UAB „Dažnis“ atlygino žalą UAB „Žilinskis ir Co“, o ši – dujotiekio savininkei AB ESO. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama 2019 m. gegužės 24 d. įvykio metu padarytus nuostolius, išmokėjo draudėjui UAB „Dažnis“ 8 984,93 Eur (9 284,93 Eur – 300 Eur besąlyginė išskaita = 8 984,93 Eur) draudimo išmoką. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų neteisėtus ieškovės ir / ar trečiojo asmens veiksmus žalos administravimo procese, kurie leistų abejoti įvykio pripažinimu draudžiamuoju, padarytos žalos ir draudimo išmokos apskaičiavimo teisingumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė neturi teisės reikšti subrogacinį reikalavimą žalą sukėlusiam asmeniui. Taikant subrogaciją, ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
24. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad yra ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB „Dividus“ ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės.
25. Apeliantė teigia, kad jos civilinės atsakomybės taikymui būtinosios sąlygos neegzistuoja, nes ji tinkamai vykdė Sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.
26. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).
27. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 34 punktas).
29. Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju ją privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip neteisėtus atsakovės veiksmus nurodo, kad atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir gręžimo darbus pradėjo neturėdama jokios projektinės dokumentacijos pagal žodinę trečiojo asmens konsultaciją. Apeliantės įsitikinimu, įvykis buvo sąlygotas ne atsakovės, bet trečiojo asmens UAB „Dažnis“ sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, nes jeigu trečiasis asmuo būtų pateikęs informaciją, kurią privalėjo pateikti pagal Sutartį, įvykis nebūtų įvykęs.
31. Jau minėta (nutarties 23 pastraipa), 2019 m. balandžio 30 d. trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ su atsakove UAB „Dividus“ sudarė Sutartį. Nors šalių sudaryta Sutartis įvardinta kaip paslaugų, tačiau vien sutarties pavadinimo pagrindu negalima spręsti apie tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, ir, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, sutartis savo turiniu yra rangos, o ne paslaugų teikimo sutartis. Atribojant atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo rangos, esminis atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių bruožas yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties tikslas – gauti tam tikrą konkretų darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, jog šalys sudarė rangos sutartį, nes sutarė, jog bus atlikti kryptinio gręžimo darbai elektros tinklų įrengimui, taigi sukurtas tam tikras materialus rezultatas.
32. Sutarties 1.1 punktu rangovas (t. y. UAB „Dividus“) įsipareigojo atlikti kryptinio gręžimo darbus, o užsakovas (t. y. UAB „Dažnis“) įsipareigojo juos priimti ir už juos sumokėti. Šia Sutartimi užsakovas įsipareigojo gauti leidimus, reikalingus užsakytiems darbams vykdyti (Sutarties 4.1.1 punktas), perduoti rangovui visą projektinę dokumentaciją, reikalingą darbams atlikti (Sutarties 4.1.2), paruošti ir perduoti darbų frontą, kad rangovas galėtų nekliudomai pradėti darbus (Sutarties 4.1.3 punktas). Rangovas įsipareigojo darbus atlikti kokybiškai, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių normų ir taisyklių (Sutarties 4.2.2 punktas), atsakyti už saugų šioje Sutartyje numatytų darbų organizavimą bei vykdymą ir užtikrinti savo darbuotojų, esančių darbų zonoje, apsaugą (Sutarties 6.6 punktas). Pagal Sutarties 3.1 punktą, rangovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šis terminas gali būti nukeliamas, jei užsakovas laiku neparengia darbų fronto ar nevykdo kitų savo pareigų pagal šią Sutartį, taip pat padidėja atliekamų darbų apimtis (Sutarties 3.1 punktas).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi ir CK 6.692 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. CK 6.569 straipsnio 1 dalis numato aplinkybes, apie kurias rangovas privalo įspėti užsakovą, ir kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Kaip apgrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2016 m. gruodžio 2 d. Nr. DL-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ V skyriaus „Žemės darbai“ nuostatose taip pat yra numatyta eilė pareigų tiek statinio statybos vadovui, tiek rangovui, kurių jie privalo laikytis. Minėto akto 31 punktas numato, kad kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta. Jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (topografinėje geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai <...>, darbai laikinai sustabdomi. Rangovas <...> išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. O minėto akto 43 punktas numato, kad už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių <...> sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas <...> teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ neperdavė atsakovei UAB „Dividus“ projektinės dokumentacijos, reikalingos darbams atlikti, konsultacijas dėl darbų atlikimo suteikė telefonu, paruošė darbų frontą – iškasė prieduobes, būtinas šio pobūdžio darbų atlikimui, tačiau neužtikrino komunikacijų sužymėjimo darbų atlikimo vietose, sužinojusi iš darbuotojo, kasusio prieduobes, apie pastebėtus dujotiekio tinklus ir tai, kad atsakovė jau atlieka gręžimo darbus, nedelsdama nesusisiekė su atsakove ir neįspėjo jos dėl komunikacijų, kad atsakovė imtųsi priemonių ir darbus nedelsiant sustabdytų iki bus nustatyta tiksli minėtų inžinerinių tinklų buvimo vieta, galimai skubėjo į objektą, tačiau nespėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė gręžimo darbus pradėjo neturėdama jokios projektinės dokumentacijos, nesant sužymėtoms komunikacijoms, jokiomis kitomis jai prieinamomis priemonėmis neįsitikinusi, kad jokių komunikacijų objekte nėra, pagal telefonu suteiktą konsultaciją ir nesulaukusi trečiojo asmens atstovo darbų vykdymo vietoje.
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir bylos duomenys neduoda pagrindo pripažinti, jog Sutartį netinkamai vykdė tik trečiasis asmuo UAB „Dažnis“. Byloje nustatyta, kad sutartines prievoles netinkamai vykdė abi šios sutarties šalys. Todėl atsižvelgdama į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, Sutarties nuostatas, įvertinusi tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens UAB „Dažnis“ elgesį, jų įtaką nuostolių atsiradimui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ir trečiasis asmuo taip pat pažeidė Sutartyje numatytas pareigas, neperduodamas visos projektinės dokumentacijos, reikalingos darbams atlikti, ir neužtikrindamas esamų komunikacijų sužymėjimo vietoje, tačiau atsakovei tinkamai vykdžius savo sutartines pareigas, atsisakius atlikti darbus iki užsakovė atliks savo pareigas, įvykis nebūtų kilęs ir nebūtų pažeistas tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Tokioje situacijoje reikalauti iš trečiojo asmens UAB „Dažnis“, jog jis būtų apdairesnis ir rūpestingesnis nei kita pati pareigos nevykdanti Sutarties šalis – atsakovė, neatitiktų nutarties 36 pastraipoje aptarto reglamentavimo, Sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų balanso, pamatinių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodytu priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėto veikimo ir ieškovės nurodyto turto sugadinimo, nepažeidė įrodymų pakankamumo taisykles. Ne mažiau svarbu paminėti, jog tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; kt.).
36. Žala, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, atmeta apeliantės argumentus dėl, jos vertinimu, šiuo atveju neteisingai nustatyto žalos dydžio. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje žalos dydis dėl vidutinio slėgio dujotiekio vamzdžio pažeidimo apskaičiuotas inžinerinio tinklo savininko (valdytojo) AB ESO, vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (TAR, 2014 m. spalio 15 d. Nr. 14190), AB ESO priimtais norminiais aktais. Apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, galinčių paneigti ieškovės pateiktoje 2019 m. rugsėjo 6 d. AB ESO parengtoje nuostolių apskaičiavimo pažymoje pateikiamų duomenų pagrindimą.
37. Apibendrindama tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turėjo įrodyti ieškovė ir kurios yra būtinos atsakovės civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai).
38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė mažinti atsakovės atsakomybės už įvykio sąlygotą žalą mąstą tik 25 procentais. Atsakovė mano, kad ji pilna apimti privalėjo būti atleista nuo civilinės atsakomybės net ir konstatavus tam tikrų jos sutartinių prievolių nevykdymo faktą.
39. Apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pavyzdžiui, CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais. Vadovaujantis CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Kreditoriaus kaltė nėra preziumuojama, todėl ją privalo įrodyti žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Teisėjų kolegija, be jau 38 pastraipoje išdėstytų argumentų, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir bylos duomenys neduoda pagrindo pripažinti, jog trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ savo elgesiu, t. y. nepateikęs projektinės dokumentacijos, kurią privalėjo pateikti pagal Sutartį, neužtikrinęs komunikacijų sužymėjimo darbų atlikimo vietose o tik iškasęs prieduobes, būtinas šio pobūdžio darbų atlikimui, o ne taip, kaip numatyta Sutartyje, davė pagrindo atsakovei suprasti, kad atsakovė turi atlikti tiesaus gręžimo darbus žemėje, kurioje nėra komunikacijų, ir dėl žalos atsiradimo yra tik trečiojo asmens UAB „Dažnis“ kaltė.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
41. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, šalių teiktais paaiškinimais, įrodymais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
46. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.