Kauno apylinkės teismo sprendimas

3. 2019-05-24 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliko gręžimo darbus ir sugadino (duomenys neskelbtini) (toliau ir (duomenys neskelbtini)) priklausantį dujotiekį. 2019-05-30 (duomenys neskelbtini) surašė 2019-05-24 atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kurį pasirašė tik rangovė (duomenys neskelbtini). Dėl dujotiekio sugadinimo (duomenys neskelbtini) patyrė 9284,93 Eur nuostolį ir dėl šios žalos pateikė pretenziją statybos darbų rangovei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dėl padarytos žalos pateikė pretenziją subrangovei (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atlygino žalą (duomenys neskelbtini). Žalos atlyginimą patvirtina 2019-09-30 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas. (duomenys neskelbtini) žalą atlygino dujotiekio savininkei (duomenys neskelbtini). Atlyginusi žalą (duomenys neskelbtini) įgijo regreso teisę į žalą padariusią rangovę (duomenys neskelbtini).

4. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė įvykio metu buvo apdrausta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kompensuodama 2019-05-24 įvykio metu padarytus nuostolius, išmokėjo draudėjai (duomenys neskelbtini) 8984,93 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos suma buvo sumažinta 300 Eur besąlyginės išskaitos suma (9284,93 – 300 = 8984,93). Išmokėjusi draudimo išmoką (duomenys neskelbtini) įgijo teisę reikalauti kompensuoti išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos kilimą asmens - (duomenys neskelbtini). Ieškovė tikrino žalos dydį ir pagrįstumą ir nustatė, kad žalos dydis yra pagrįstas, todėl buvo priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką.

5. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi verslininkams yra taikoma griežta atsakomybė, t. y. jie atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Skolininkas yra verslininkas, kurio atlikti neteisėti veiksmai jam yra profesinė veikla. Dėl to neteisėtų veiksmų atlikimo faktas savaime suponuoja jo kaltę. Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovė laikytina kalta iki bus įrodyta priešingai. Neteisėti veiksmai ir kaltė yra siejami su bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis).

6. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, nebuvo rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, gręžimo darbus pradėjo nesulaukusi dokumentų ir nesuderinusi darbų su (duomenys neskelbtini), nežinodama ir neįsitikinusi kur yra nutiestos komunikacijos, taip elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, savo veiksmais sukėlė žalą, todėl laikytina kalta dėl netinkamu prievolių vykdymu padarytos žalos. (duomenys neskelbtini) 2019-12-09 pateikė pretenziją (duomenys neskelbtini), bet žala nebuvo atlyginta.

7. Skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamas palūkanas, kurios gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Ieškovė apskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 404 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019-12-30 iki 2020-09-30.

8. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad ieškovė reiškia subrogacinį reikalavimą. CK 6.1015 straipsnyje, reglamentuojančiame draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacijos teise pasinaudojęs draudikas, pakeitęs draudėją sutartyje, tampa iki draudžiamoji įvykio jo nesaisčiusios sutarties šalimi ir, kaip įtvirtinta CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje, jam perėjusią reikalavimo teisę įgyvendina laikydamasis taisyklių, kurios nustatė draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

10. Ieškovės ir atsakovės sudarytos Paslaugų teikimo sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad rangovė ((duomenys neskelbtini)) įsipareigojo savo pajėgumais ir naudodama savo medžiagas ar užsakovės ((duomenys neskelbtini)) pateiktomis medžiagomis atlikti kryptinio gręžimo darbus pagal Priede Nr. 1 pateiktus įkainius, o užsakovė įsipareigojo darbus priimti ir atsiskaityti už juos. Paslaugų teikimo sutarties Priede Nr. 1.1 nurodyta, jog visais atvejais užsakovė ((duomenys neskelbtini)) įsipareigojo užtikrinti esamų komunikacijų sužymėjimą darbų atlikimo vietose. Tokiu būdu šalys susitarė dėl to, kad sutarties pagrindu vykdomų kryptinio gręžimo darbų vietose visas komunikacijas privalo sužymėti užsakovė, t.y. (duomenys neskelbtini). Tačiau objekte, kuriame įvyko įvykis, atitinkamos komunikacijos sužymėtos nebuvo – (duomenys neskelbtini), teikdama užsakymą dėl darbų aptariamame objekte atlikimo, nepateikė atsakovei jokios informacijos apie darbų atlikimo vietoje esantį dujotiekį bei nepažymėjo jo vietos, neperdavė projektinės dokumentacijos. Įvykis kilo ne dėl atsakovės, bet dėl (duomenys neskelbtini) sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl už įvykio kilimą ir pasekmes atsakinga (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovė galėjo atlikti darbus be dokumentų, tokiu atveju laikoma, kad bus atliekami paprasti – tiesaus gręžimo darbai žemėje, kurioje nėra komunikacijų. Gavus užsakymą, atsakovei pateikiamas adresas, koordinatės, darbų vietoje jau būna pažymėtos dažais, kuoliukais komunikacijų vietos, o užsakovo darbuotojai objekte turi projektinę dokumentaciją. Šiuo atveju atsakovei atliekant darbus, objekte nebuvo ženklų, kad gręžimo vietoje gali būti nutiestos komunikacijos. Objekte dirbo du atsakovės darbuotojai specialistai. Atsakovė neigia, kad jos darbuotojai pastebėjo darbų atlikimo vietoje dujų šulinėlį ar kitus dujotiekio buvimo požymius, neigia, kad jos vadovams, darbuotojams buvo prieš įvykį skambinta ir pranešta, kad reikia stabdyti darbus dėl aptiktų komunikacijų. Taip pat neigia, kad turi ieškiklį, kuris padeda rasti vamzdynus po žeme. Atsakovės turimas ieškiklis yra pritaikytas dirbančiai įrangai sekti ir kitų komunikacijų neieško. Tokiu atveju, tik matydami projektą, atsakovės darbuotojai būtų turėję galimybę įspėti užsakovą apie komunikacijas. Pastebėjusi kokius nors informuojančius ženklus, kad darbų atlikimo vietoje gali būti nutiestos komunikacijos, atsakovė informuoja užsakovą. Bet kokiu atveju prieš darbų atlikimą yra išsiaiškinamos aplinkybės apie tai ar vietoje nėra komunikacijų. Šiuo atveju pagal užsakymo metu suteiktą informaciją nebuvo poreikio aiškintis dėl komunikacijų buvimo, trečiojo asmens vadovas sakė, kad objekte komunikacijų nėra. Po įvykio trečiojo asmens atstovas teigė, kad pamiršo pasakyti apie komunikacijas.

12. Gręžimo gylį dažniausiai nurodo užsakovas, be to, gylis būna nurodytas projekte. Atsakovė teigia, kad objekte buvo trečiojo asmens įgaliotas asmuo, kuris davė leidimą atlikti darbus objekte ir nurodė, kokiu gyliu gręžti gręžinį. Kokiu gyliu buvo atliekamas gręžimas, kurio metu kilo įvykis, negalėjo pasakyti ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

13. Būtina (duomenys neskelbtini) ieškinio tenkinimo prielaida yra atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų įrodymas. Neteisėtais veiksmais šiuo atveju laikytinas Paslaugų sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Paslaugų teikimo sutartį netinkamai vykdė ne atsakovė, o (duomenys neskelbtini), kuriai ieškovė išmokėjo draudimo išmoką – privalėjusi pažymėti komunikacijas Paslaugų sutarties pagrindu vykdomų darbų vietose, to nepadarė. Atsakovė įsipareigojimus pagal Sutartį atliko tinkamai, atliko kryptinio gręžimo darbus, perdavė (duomenys neskelbtini) jų rezultatą ir įgijo teisę į apmokėjimą už juos. Atlikusi darbus, atsakovė parengė 2019-05-30 Darbų priėmimo-perdavimo aktą, išrašė 2019-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) neįvykdžius prievolės sumokėti už atliktus darbus, skola buvo priteista 2020-06-15 Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

14. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl neegzistuoja būtina civilinės atsakomybės taikymui sąlyga. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

15. Atsakovė teigia, kad ieškovė neturi teisės reikšti subrogacinį reikalavimą, nes neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmoką, kurios atlyginimo reikalauja iš atsakovės. (duomenys neskelbtini) žala atsirado 2019-05-24. Iš 2019-11-28 (duomenys neskelbtini) pranešimo bei Sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo turinio matyti, jog (duomenys neskelbtini) pranešimas apie įvykį buvo pateiktas ieškovei 2019-10-21, kai gauta užsakovo (duomenys neskelbtini) pretenzija dėl elektros įrenginių įrengimo darbų vykdymo metu pažeisto dujotiekio. (duomenys neskelbtini) prašymas dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo pateiktas ieškovei 2019-11-26. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) neva patyrė žalą, kurią prašė atlyginti draudiko, sudarytas rugsėjo 2019-09-30. Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktas liudija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) aptariamą žalą atlygino (duomenys neskelbtini) nekvestionuodamas nei savo atsakomybės, nei žalos padarymo masto. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytoje Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatyta, jog draudimo sutarčiai taikomos (duomenys neskelbtini) Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 059 (2015-12-15 redakcija, galiojanti nuo 2016-01-04; toliau – Draudimo taisyklės).

16. Draudimo sutarties 2 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatą turinčio asmens civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo veiksmų (veikimo ar neveikimo) atlikimą ir reikalavimo atlyginti žalą draudėjui arba draudikui už užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl šioje dalyje nurodytos draudėjo vykdomos elektros įrenginių įrengimo veiklos pateikimas, atitinkantis šias sąlygas: reikalavimas pateiktas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys; Draudimo sutarties 10 punkte nustatyta, kad draudėjas be draudiko raštiško sutikimo negali atlyginti ar pripažinti pareikštų reikalavimų; Draudimo taisyklių 2.6.7 punkte nustatyta, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo: a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį; b) apie draudžiamąjį įvykį, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autoįvykį – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.); c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudžiamąjį įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio įvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus; d) pateikti draudikui visus su įvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus; e) padėti draudikui įgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenį; Draudimo taisyklių 7.12 punkte įtvirtintos nuostatos, numatančios draudimo išmokos mažinimo sąlygas - draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama: jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nurodyto reikalavimo; jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės; jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos pareigos; jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7.c punkte nurodytos pareigos, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką; jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą; kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais; pagal Draudimo taisyklių 10.1 punktą bet koks pranešimas, kurį viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu; Draudimo taisyklių II dalies 10.3-10.4 punktuose nustatyta, kad atlyginamos pagrįstos ir būtinos išlaidos, patirtos dėl to, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas ėmėsi jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti; atlyginamos pagrįstos ir iš anksto su draudiku raštu suderintos draudėjo išlaidos, patirtos reguliuojant (tiriant) įvykį.

17. Sisteminė aukščiau nurodytų Draudimo taisyklių bei Draudimo sutarties analizė suponuoja išvadą, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) išmokėjo (duomenys neskelbtini) draudimo išmoką, nors: (duomenys neskelbtini) pretenzija nebuvo pateikta ieškovei ar (duomenys neskelbtini) kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys; (duomenys neskelbtini) be ieškovės raštiško sutikimo atlygino (duomenys neskelbtini) nuostolius (kas draudžiama pagal Draudimo sutarties 10 punktą), nekvestionuodama mokėtinos sumos dydžio ir nekeldama jokių klausimų dėl galimo civilinės atsakomybės už įvykį nebuvimo; (duomenys neskelbtini) pranešė apie įvykį ieškovei tik po to, kai dvišaliu susitarimu atlygino (duomenys neskelbtini) pastarosios nurodyto dydžio nuostolius, tokiu būdu užkirto ieškovei kelią dalyvauti žalos atlyginimo/sureguliavimo procese ir pažeidė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą pareigą - (duomenys neskelbtini) nei apie įvykį, nei apie 2019-09-30 Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo akto sudarymą neinformavo draudiko per nustatytą terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė išmokėjo (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą, nors pagal Draudimo sutarties nuostatas neprivalėjo/ neturėjo to daryti, todėl neturi teisės reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo/ priteisimo iš atsakovės.

18. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) su ieškiniu sutinka. Trečiojo asmens vadovas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja ne pirmi metai. Trečiasis asmuo turėjo atlikti avarinius kabelio remonto darbus, reikėjo atlikti naujo kabelio pratiesimą po žeme, tam reikėjo atlikti gręžimo darbus. (duomenys neskelbtini) gręžimo darbų neatlieka, todėl dėl gręžimo darbų atlikimo susitarė su (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens vadovas A. K. buvo šio objekto atestuotas statybos darbų vadovas, prieš darbų atlikimą buvo atvykęs į vietą, ją apžiūrėjo, davė nurodymus savo darbuotojams paruošti darbo vietą (duomenys neskelbtini) - iškasti prieduobes ir išvyko į kitą objektą, kuriame taip pat vyko gręžimo darbai. (duomenys neskelbtini) darbuotojai atvyko į vietą, atliko vieną gręžimą, tuometinis darbų vykdytojas informavo prieduobes kasusį trečiojo asmens darbuotoją traktoristą, kad šone yra dujotiekis, nes pastebėjo dujų užsukimo šulinėlį, be to, šią informaciją galėto sužinoti iš vietos schemos, kurią turėjo trečiojo asmens darbuotojas, vykdydamas objekte užduotį. Dujotiekio trasa pažymėta vietoje kuoliukais ar kitais ženklais nebuvo, galimai jie buvo pasimetę, nes darbų atlikimas objekte užtruko. Minėtas trečiojo asmens darbuotojas susisiekė su trečiojo asmens vadovu A. K.. Trečiojo asmens vadovas pasakė, kad reikia palaukti jo atvažiuojant, nes būtina nustatyti dujotiekio gylį. Tokiu būdu bendravimas su atsakove vyko netiesiogiai. Tai, kad gręžimo vietoje buvo rastas dujotiekis, buvo staigmena, dujotiekis buvo pažymėtas objekte, tačiau kiek kitoje vietoje, 1 m atstumu nuo faktinės vietos, jo vieta buvo pažymėta po pėsčiųjų taku, kurio ardyti nebuvo galima ir gręžimo darbai turėjo praeiti 2-3 metrus nuo dujotiekio vamzdžio. Be atestuoto darbų vadovo – trečiojo asmens vadovo A. K., esant inžineriniams tinklams, tokių darbų atlikti negalima. Šiuo atveju reikėjo išsikviesti (duomenys neskelbtini) atstovą, kad tiksliai nužymėtų inžinerinio tinklo (dujotiekio) buvimo vietą, tikslius gylius ir sutikrintų dokumentus. (duomenys neskelbtini) įrangą perkėlė į kitą vietą ir, nesulaukusi trečiojo asmens vadovo ir visų dokumentų, atliko kitą gręžimą, kliudė vidutinio slėgio dujotiekio vamzdį, sukėlė įvykį ir iš jo pasišalino. Susisiekti su (duomenys neskelbtini) atstovu dėl darbų sustabdymo A. K. nespėjo. Po 15-30 min., trečiojo asmens vadovui vykstant į objektą, jam paskambino atsakovės tuometinis darbų vadovas ir pranešė apie įvykį. Kokius darbus turi atlikti (duomenys neskelbtini), raštu nesusitarė, informaciją perdavė atsakovei žodžiu - atsakovė turėjo atlikti kryptinio gręžimo darbus sankryžoje po keliu. Trečiasis asmuo turėjo projektinę dokumentaciją. Atsakovė žinojo, kad turi atlikti pragręžimo darbus nuo iškastų prieduobių, tačiau iki darbų atlikimo pradžios neturėjo informacijos apie pragręžimo gylį ir toje vietoje buvusias nutiestas komunikacijas, nes trečiojo asmens vadovas nespėjo sužiūrėti ir perduoti šios informacijos. Todėl atsakovė neturėjo teisės atlikti darbų be trečiojo asmens vadovo leidimo.

19. Gręžimo gylį nurodo užsakovas ir gylis būna nurodytas projekte. Trečiojo asmens vadovas neigia atsakovės teiginius, kad objekte buvo trečiojo asmens įgaliotas asmuo, kuris davė leidimą atlikti darbus ir nurodė gręžimo gylį, nes jis iš objekto buvo išvažiavęs ir objekte liko dirbti tik traktoristas, kuris neturi tam reikalingos kvalifikacijos, jokių nurodymų nedavė ir duoti negalėjo. Visi susikirtimai su komunikacijomis nustatyti projektiniuose dokumentuose, darbai jų vietose reglamentuoti Statybos techniniuose reglamentuose, todėl pagal juos parenkamas gręžimo gylis. Šiuo atveju gręžimo gylio atsakovė pati pasirinkti neturėjo teisės, tokį nurodymą gali duoti tik statybos objekto vadovas – šiuo atveju trečiojo asmens vadovas. Trečiojo asmens vadovas visada dalyvauja atliekant gręžimo darbus, duoda nurodymus kokiu gyliu atlikti gręžimo darbus. Šiuo atveju atsakovės darbuotojai atliko darbus nesulaukę trečiojo asmens atstovo ir neturėdami visos informacijos, būtinos darbų atlikimui.

20. Trečiojo asmens vadovas taip pat paaiškino, kad gavus užsakymą, jei užsakymas paprastas - nėra šalia komunikacijų, jis darbus suderindavo su atsakove telefonu ir nurodydavo adresą kur reikia atlikti gręžimo darbus. Atsakovės darbuotojai moka atlikti gręžimo darbus, todėl būdavo, kad patys nusprendžia darbų neatlikti jeigu pamato, kad nesužymėtos komunikacijos. Be to, atsakovė turi ieškiklį, kurį naudoja vietoje ir kuris padeda nustatyti požeminių komunikacijų buvimo vietą ir gylį. Šiuo atveju darbus reikėjo atlikti kelių sankryžoje. Be to, atlikę pirmojo gręžimo darbus gatvėje, atsakovės darbuotojai pastebėjo dujotiekio komunikacijas, nes toje vietoje buvo dujų užsukimo šulinėlis, todėl turėjo atitinkamai elgtis.

21. Įvykus įvykiui, trečiojo asmens vadovas iškvietė (duomenys neskelbtini) atstovus, padėjo likviduoti avarijos padarinius. (duomenys neskelbtini) turi savo įkainius žalai apskaičiuoti ir ją skaičiuoja tik pagal juos. Pirminė apskaičiuota žala buvo žymiai didesnė ir siekė 13000-14000 Eur, vėliau ji buvo du ar tris kartus perskaičiuota ir sumažinta, nes nustatyta, kad buvo atjungta per daug vartotojų. (duomenys neskelbtini) sumokėjo žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini) ir pareiškė pretenzijas trečiajam asmeniui. Kadangi abi bendrovės turėjo neįvykdytų tarpusavio priešpriešinių įsipareigojimų, žalos atlyginimas buvo padengtas tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo būdu. Gavęs žalos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę - savo draudiką, pas kurį apdraudė tik savo civilinę atsakomybę.

26. Atsakovė teigia, kad ieškovė neturi teisės reikšti subrogacinį reikalavimą, nes neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmoką, kurios atlyginimo reikalauja iš atsakovės. Ieškovė su atsakovės argumentais nesutinka, nurodo, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju pagrįstai, visi dokumentai, reikalingi žalos reguliavimo procedūrai atlikti, buvo pateikti.

28. Iš trečiojo asmens susirašinėjimo su ieškove duomenų, paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pranešė (duomenys neskelbtini) apie įvykį 2019-10-21, įvykis buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini) ir pradėta žalos administravimo byla, rinkti papildomi dokumentai, paaiškinimai. Prašymas atlyginti (duomenys neskelbtini) padarytą žalą 9284,93 Eur pateiktas ieškovei 2019-11-26.

30. (duomenys neskelbtini) 2019-09-06 komisijos nutarimu pagal pirminį gamtinių dujų sistemos avarijos, sutrikimo ar kito įvykio (gedimo) tyrimo aktą Nr. 45595 buvo nuspręsta, kad vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių (TAR, 2014-10-15 Nr. 14190) 138.8 p., atlikus išlaidų už dujas ir jų transportavimą skaičiavimą, nustatytas į atmosferą išleistų dujų kiekis – 2372 kub.m bei už jį mokėtina suma 726,12 Eur be PVM, pažeidimo šalinimo išlaidos sudaro 10 356,16 Eur su PVM, viso mokėtina suma – 11 082,28 Eur. Išleistų dujų kiekio nustatymą patvirtina (duomenys neskelbtini) 2019-08-23 Nutekėjusių iš avarijos metu pažeisto dujotiekio dujų kiekio skaičiuotės duomenys, neplanuotų dujų skirstymo nutraukimų registro duomenys. Iš 2019-09-06 (duomenys neskelbtini) nuostolių apskaičiavimo pažymos duomenų nustatyta, kad 10 356,16 Eur dujotiekio pažeidimo šalinimo išlaidas sudaro pažeidimus šalinusių darbuotojų darbo užmokestis, gamtinių dujų laikino tiekimo atjungimo išlaidos, dujų tiekimo pakartotinio pajungimo į pastatų dujų sistemas išlaidos, medžiagos bei transporto išlaidos. Dėl minėtų avarijos padarinių šalinimo išlaidų (duomenys neskelbtini) 2019-09-09 išrašė išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. L-2016-1194 (duomenys neskelbtini). Gavusi išankstinio mokėjimo sąskaitą, (duomenys neskelbtini) 2019-09-30 pateikė trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 11 082,28 Eur sumai ir tą pačią dieną (2019-09-30) pasirašė su (duomenys neskelbtini) Tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktą, pagal kurį sumažino mokėtiną (duomenys neskelbtini) skolą 11 082,28 Eur suma. (duomenys neskelbtini) 11 082,28 Eur žalos atlyginimą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2019-10-11. Atlikusi žalos administravimą, ieškovė nustatė, kad įvykis yra draudžiamasis, nuostolio suma – 9284,93 Eur be PVM, atėmus 300 Eur besąlyginę išskaitą, (duomenys neskelbtini) nutarta išmokėti 8984,93 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoka trečiajam asmeniui išmokėta 2019-11-29. Atsakovė, nors nesutiko su reikalaujamu žalos atlyginimo dydžiu ir jį kritikavo, tačiau įrodymų, patvirtinančių žalos dydžio apskaičiavimo nepagrįstumą, nepateikė. Be to, trečiojo asmens vadovas A. K. paaiškino teismo posėdžio metu, kad atvykęs į įvykio vietą iškvietė (duomenys neskelbtini) atstovus, padėjo šalinti avarijos padarinius, dalyvavo (duomenys neskelbtini) nustatant ir apskaičiuojant padarytos žalos dydį, kuris buvo sumažintas. Nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti žalos atlyginimo dydis 8984,93 Eur yra pagrįstas ir įrodytas.

31. LR aplinkos ministro įsakymu 2016-12-02 Nr. DL-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ V skyriuje „Žemės darbai“ numatyta eilė pareigų tiek statinio statybos vadovui, tiek rangovui, kurių jie privalo laikytis. Be kita ko, minėto akto 31 punktas numato, kad kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta. Jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (topografinėje geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai <...>, darbai laikinai sustabdomi. Rangovas <...> išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. O minėto akto 43 punktas numato, kad už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių <...> sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas <...> teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip.

32. CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinio ryšio sampratą, numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio išskiriamos dvi priežastinio ryšio rūšys – tiesioginis priežastinis ryšys, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis priežastinis ryšys, kuomet dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų nebuvo tiesiogiai padaryta žalos, tačiau buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys nustatomas, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau jie prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Pagal CK 6.248 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (1 dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (2 dalis). Jei dėl žalos kilimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (4 dalis). Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 4 dalimi verslininkams yra taikoma griežta atsakomybė, t. y. jie atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

35. Vertinant atsakovės (duomenys neskelbtini) veiksmus nustatyta, kad atsakovė 2019-04-30 Paslaugų teikimo sutartimi Nr. DI/2019/S-10 įsipareigojusi darbus atlikti kokybiškai, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių normų ir taisyklių (Sutarties 4.2.2. punktas), atsakyti už saugų sutartyje numatytų darbų organizavimą bei vykdymą ir užtikrinti savo darbuotojų, esančių darbų zonoje, apsaugą (Sutarties 6.6 punktas), gręžimo darbus pradėjo pagal žodinę trečiojo asmens konsultaciją, nesulaukusi trečiojo asmens vadovo dalyvavimo darbų atlikimo metu, neturėdama jokios projektinės dokumentacijos, nesant sužymėtoms komunikacijoms, jokiomis kitomis jai prieinamomis priemonėmis neįsitikinusi, kad jokių komunikacijų objekte tikrai nėra. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad leidimą atlikti gręžimo darbus davė ir nurodė gręžinio gylį trečiojo asmens paskirtas atstovas objekte, nes tokias atsakovės atstovų nurodytas aplinkybes trečiasis asmuo neigė, o atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo. Sutartis savo turiniu yra rangos, o ne paslaugų teikimo sutartis (CK 6.644 straipsnis), nes susitarta dėl darbų atlikimo savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir šio darbo rezultato perdavimo užsakovui (trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) o užsakovui (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) įsipareigojus atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Todėl atsakovė, būdama rangove šiame sutartiniame santykyje, privalėjo nedelsdama įspėti užsakovę (duomenys neskelbtini) ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, nustačiusi, kad yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui <...>, darbo saugumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau to nepadarė.