Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.22.4; 1.2.23.1.2; 1.2.29.1.1.; 2.3.6.4.5.2

2024 m. gegužės 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), teistumas (neteistas): 2022 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams su 1 500 Eur užstatu ir baudžiamoji bylą nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi iš A. V. išieškota konfiskuotino turto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)– vertę atitinkanti pinigų sumą – 4 600 Eur; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. V., neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: nuo 2023 m. sausio mėnesio vidurio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, laikė su savimi nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,090 g., iki 2023 m. kovo 8 d., 08:45 val., kai atliktos jo (A. V.) asmens kratos metu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos.

2. Šiais savo veiksmais A. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat, A. V., buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeidė teisėtai turimų šaunamųjų ginklų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitiems asmenims neteisėtai jais pasinaudoti: pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nuo 2018 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklų saugumo, namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, sekcijoje laikė teisėtai turimus šaunamuosius ginklus: mažos galios revolverį 38 Compact G, Nr. 13374 ir dujinį revolverį 38 Pocket, Nr. 022391, kol 2022 m. lapkričio 15 d., apie 14:30 val. pastebėjo, kad minėto namo kambaryje, sekcijoje nėra jam priklausančių šaunamųjų ginklų.

4. Šiais savo veiksmais A. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalyje.

5. Taip pat, A. V., buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, o būtent: jis, laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. birželio 1 d., aikštelėje už parduotuvės, esančios adresu Deltuvos k., Ukmergės r., tyčia savo ranka surašė automobilio „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne savo, o D. S. vardu, 2021 m. birželio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje eilutėse „(data)“ ir „(laikas)“, įrašė skaitmeninius įrašus „6 02“ ir „19 00“ ir eilutėje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“, įrašė rankraštinį įrašą „defekt MOTOR“, pateikdamas šią sutartį automobilio pirkėjui N. J., t. y. aiškiai suvokdamas suklastojo tikrą dokumentą ir tą tikrą suklastotą dokumentą perdavė N. J..

6. Šiais savo veiksmais A. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

7. Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu dėl BK 300 straipsnio parodė, kad neprisipažįsta. Parodė, kad viskas įvyko 2021 m. kovą. Pažįstamas V. T. paskambino ir pasiūlė pirkti (duomenys neskelbtini), į telefoną atsiuntė nuotraukas. Sutarė susitikti Vilniuje. Jis (kaltinamasis) atvyko apžiūrėti su G. J.. Išlipo V. T. su nepažįstamu vaikinu ir mergina. Kaltinamajam apžiūrėjus automobilį, viskas tiko, nusprendė pirkti. Pirkimo sandorį matė jo (kaltinamojo) draugas G. J.. Jis (kaltinamasis) 3 600 Eur kupiūromis po 100 ir 50 Eur mokėjo. V. atidavė raktelius ir automobilio registracijos liudijimą. Pirkimo – pardavimo sutarties iš karto nepasirašė, nes jis (automobilis) buvo registruotas ne jo (V. T.) vardu, o D. S.. V. sakė, kad vėliau sutvarkys registracijos dokumentus ir jam (kaltinamajam) atsiųs. Sutarė, kad pirkimo pardavimo sutartyje įrašys 3 600 Eur pardavimo sumą. Parodė, kad automobilis nėra registruotas V. vardu, sužinojo atvykęs į degalinę jo apžiūrėti. V. jam (kaltinamajam) pasakė, kad automobilis priklauso jo pažįstamai moteriškei, kurios vyras yra miręs ir yra paveldėjusi jo turtą. Kitą dieną nesulaukęs pirkimo – pardavimo sutarties, pradėjo skambinti ir rašyti V. ir klausti, kada jis atsiųs pasirašytus dokumentus. Tada jis (V. T.) pradėjo kalbėti, kad pirkimo – pardavimo sutartį jis galės atsiųsti pirmadienį. Minėtu laiku nesulaukęs pirkimo – pardavimo sutarties, skambino V. ir klausė, kada jis jam (kaltinamajam) atsiųs, tačiau V. pradėjo vilkinti laiką vis sakydamas, kad moteriškė dėl įvairių priežasčių minėtu laikotarpiu negali deklaruoti pardavimo. Įtarimų, kad V. galėtų sukčiauti, nesukėlė. Praėjus kuriam laikui, tiksliai pasakyti negali, mikroautobusui (duomenys neskelbtini) sugedo variklis. Jis (kaltinamasis) skambino V., pasakė, kad sugedo variklis ir klausė vėl, kada jis (V.) atsiųs pirkimo – pardavimo sutartį, nes jam (kaltinamajam) reikėjo susitvarkyti nupirkto automobilio dokumentus ir toliau remontuotis automobilį, bet taip ir nesulaukė. Po kurio laiko, tvarkydamas automobilį, rado sutartį daiktadėžėje. Paaiškino, kad tada įdėjo automobilį į internetą, o paskambinus užsieniečiui, atvyko ir nupirko jį eksportui. Patikslino, kad sutartis buvo supildyta ir pasirašyta, jis (kaltinamasis) sutarties nepildė. Jam (kaltinamajam) reikėjo įrašyti datą ir motor defect. Toliau sumą jis įrašė pats. Ji jau buvo surašyta. Ant dokumentų buvo D. S. vardas ir pavardė, parašas. Patvirtino, kad parašas tikrai ne jo (kaltinamojo) buvo ir tik motor defect parašė. Parodė, kad užsieniečiui rodė savo pasą arba teises, savo vardą ir pavardę rodė. Paaiškino, kad stovėjo prie parduotuvės, pats N. ant sienos pasirašė. Mašinoje nesirašė, jis (kaltinamasis) ant sienos pridėjęs parašė. Patikslino, kad jo (kaltinamojo) paprašė pasirašyti, nes N. pageidavo ir jo raštas buvo neaiškus. Tuo metu neįrašė kainos, užsienietis pats kainą įsirašė. Neprisimena, kiek sumokėjo, tačiau jam (kaltinamajam) buvo minusas nuo mašinos. Jis (užsienietis) pats įsirašė, o už 6 000 Eur negalėjo parduoti. Negalėjo prisiminti, kiek skelbime buvo nurodyta, kadangi daug mašinų yra turėjęs – ir pats perka, ir parvaro jam (kaltinamajam) mašinas. Dėl BK 255 straipsnio 1 dalies kaltinamasis parodė, kad prieš 6-8 metus, tiksliai nepamena, išsikraustė iš senelio namų. Minėtame name laikė savo legalius šaunamuosius ginklus. Kai išsikraustė, ginklus paliko senelio sekcijoje – bariuke, kuris buvo rakinamas raktu. Paaiškino, kad raktas buvo padėtas toje pačioje sekcijoje ant lentynos. Senelis prieš 4 metus mirė, jo name niekas negyvena. Kai išsikraustė iš senelio namų, netikrino, ar ginklai yra bariuke. Kiek pamena, juos buvo išskaidęs. Parodė, kad 2022 m. lapkričio mėn. licenzijavimo skyrius paprašė pasitikrinti sveikatą ir pateikti pažymą. Kol pateiks pažymą, turėjo grąžinti visus ginklus jiems. Atvykus į namus, 2022 m., atrakino bariuką ir nerado 2 ginklų, tada pranešė policijai. Parodė, kad po kurio laiko, ieškodamas ginklų, vieną rado tarp rūbų padėtą, o trečio ginklo tą dieną nerado, tik po kurio laiko rado ir trečią – užrakintą kitame kambaryje. Paaiškino, kad viską grąžino policijai. Parodė, kad visiems ginklams turėjo leidimus, tik tuo laiku dujiniams ginklams nereikėjo seifo. Užrakinti ginklai buvo. Dėl šio įvykio pripažįsta kaltę. Papildomai parodė, kad namie atskirai buvo šoviniai laikomi, stalčiuje. Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies kaltinamasis parodė, kad pripažįsta kaltę. Parodė, kad per Facebook grupę susirado, iš žmogaus nusipirko Vilniuje, Vokiečių gatvėje. Vieną kartą panaudojo savo asmeniniam gyvenimui. Parodė, kad ten buvo apie 1 gramą. Patikslino, kad tai buvo Emfetaminas, kurį pirko savo reikmėms. Patikino, kad pirmą kartą vartojo. Parodė, kad kai rado, nespėjo pavartoti, ekspertizė parodė gal 0,09. Tyčinę kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo pripažino, o dėl kitų veikų prašė teismo išteisinti. Patikino, kad tikrai nieko nesuklastojo.

9. Laiduotoja, R. V. parodė, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl to ką jis (A. V.) yra padaręs, prašo spręsti teismo. Prašo palikti laidavimą.

Suklastoto ir panaudoto tikro dokumento epizodas (BK 300 straipsnio 1 dalis)

10. Kaltinamasis A. V., 2023 m. sausio 2 d. papildomos apklausos metu parodė, kad prisipažįsta, kad greičiausiai 2021 m. birželio 2 d., aikštelėje už parduotuvės, esančios adresu Deltuvos k., Ukmergės r., automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje savo ranka įrašė transporto pirkimo-pardavimo sutartyje eilutėse „(data)“ ir „(laikas)“ skaičius „6 02“ ir „19 00“, bei įrašą „defekt MOTOR“. Sutartyje kitų įrašų jis nepadarė, nepasirašė sutartyje savo ranka, o defekt MOTOR parašė, nes tikrai buvo variklio defektas ir asmuo, perkantis automobilį matė, kaip jis parašė tai, nes jam, kai jis pirko automobilį, sakė, kad automobilis su variklio defektu. Minėtą automobilį pirko iš V. T.. Ši automobilio pirkimo-pardavimo sutartis jau buvo automobilyje kai nusipirko automobilį. Sutartyje jau kompiuteriu buvo padaryti įrašai, kas juos padarė, jis nežino. Kaip minėjo, savo parduodamas automobilį sutartyje savo ranka įrašė tik skaičius, kuriuos minėjo ir defect MOTOR, kas padarė kitus įrašus ir pasirašė sutartyje prie D. S., jis nežino, tokią automobilio pirkimo-pardavimo sutartį rado automobilyje. Nieko blogo nenorėjo, norėjo parduoti automobilį, kurį pats pirko, sąžiningai nurodė, kad automobilis su variklio defektu (2 t., b. l. 118-119). 2023 m. sausio 5 d. papildomos apklausos metu A. V. parodė, kad kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, jis pardavė (duomenys neskelbtini) už 2 900 Eur, šią sumą savo ranka į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį įrašė asmuo, kuris iš jo pirko automobilį. Nepamena su kokia moterimi nuvyko parduoti minėtą automobilį į aikštelę, prie parduotuvės, kuri yra Deltuvos k., Ukmergės r. Asmeniui, kuris pirko iš jo automobilį, nei savo jokio asmens dokumento nerodė, nei D. S. jokio asmens dokumento jis nerodė, nes jis neturėjo svetimo žmogaus jokio asmens dokumento. Automobilio pirkėjui savo asmens dokumento nerodė, nes jis tiesiog neprašė. Jis tokio asmens kaip D. S. nepažįsta, nėra jo nei karto matęs, niekados neturėjo ir neturi jo jokio asmens dokumento, nežino jo nei asmens kodo, nei kitų jo anketinių duomenų. Šiame įvykyje nukentėjo jis. Minėtą automobilį pirko iš pažįstamo V. T. už 3 600 Eur. Jis jam sakė, kad D. S. yra miręs ir šį automobilį paveldėjo jo draugė, ar tai žmona ir ji per V. parduoda automobilį. Kadangi V. buvo jo pažįstamas, jis juo patikėjo, iš jo nusipirko automobilį ir iš karto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, nes automobilio registracijos liudijime buvo nei V., nei tos moters, kuri neva paveldėjo automobilį vardas, o savininkas buvo D. S.. Sutarė su V., kad jis pirmadienį jam atsiųs sutvarkytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau neatsiuntė. Taip su V. jie ir nepasirašė minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. Po kiek laiko automobilio pirkimo-pardavimo sutartį rado automobilyje „bardačioke“, kuri buvo dalinai supildyta. Kompiuteriu sutartyje buvo įrašyta datos pradžia, D. S. kaip automobilio pardavėjo vardas pavardė, asmens kodas, automobilio markė, valstybinis numeris, rida. Savo ranka, kaip ankščiau minėjo, įrašė datos skaičius, „defekt MOTOR“, kitus įrašus ranka padarė automobilio pirkėjas. Prie įrašo D. S., kuris padarytas kompiuteriu, jis nepasirašė, kai rado sutartį, parašas jau buvo. Kadangi reikėjo parduoti automobilį, o rado automobilio pirkimo-pardavimo sutartį dalinai surašytą, tai tiesiog ją parduodamas automobilį ir pateikė automobilio pirkėjui. Nemanė, kad daro kažką blogo. Asmeniui, kuriam pardavė automobilį, jis iš viso neprisistatė, neparodė jokio dokumento, nesakė jam nei, kad yra A. V., nei kad D. S. (2 t., b. l. 122-123).

11. Liudytojas N. J., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad viską puikiai pamena. Birželio 2 d., 2021 m., nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) už 6 000 Eur. Jis (liudytojas) buvo pas savo draugą R. M.. Pagal skelbimą rado automobilį. Gegužės 30 d. ar birželio 1 kalbėjo su juo. Gali duoti telefono Nr., kuriuo skambino – (duomenys neskelbtini). Šis telefono numeris buvo skelbimo tekste. Birželio 2 d., apie 19 val. vakaro Ukmergės raj., prie Kauno, automobilių aikštelėje prie parduotuvės stovėjo šitas autobusiukas be valstybinių numerių. Jie buvo nuimti. Iš karto sumokėjo 6 000 Eur grynais, nors prašė 6 400 Eur. Skelbime buvo parašyta, kad yra problema su automobilio varikliu. Parodė, kad išsikvietė tralą, kad automobilį į Kauną nugabentų, kur gyvena R. M., į jo sodą. Bandė sutaisyti savo autobusą, bet neišėjo sutvarkyti, todėl kreipėsi į garažą prie Kauno. Kai pakeitė variklį, tada atvažiavo iš Prancūzijos pasiimti savo autobuso. Paaiškino, kad nuvažiavo į Regitrą keisti dokumentus ir sužinojo, kad šitas autobusiukas vogtas ir prasidėjo visa šita procedūra. Tikrino technines savybes šio autobuso, D. S. ten buvo parašyta. Kai tikrino duomenis, sutapo vardas ir pavardė. Pasakė, kad dirba Danijoje. Jam reikia skubiai išvažiuoti į darbą, dėl to šį automobilį parduoda taip pigiai. Tikrino jo kortelę Lietuvos, D. S. buvo. Parodė, kad buvo padirbti dokumentai, kad parduoti automobilį. Jis (kaltinamasis) atnešė tą sutartį ir užpildė pats, o pats (liudytojas) pasirašė. Kai atnešė, jau buvo užpildyta. Dar kainą jis (liudytojas) parašė. Po remonto važiavo į Lietuvą sausio 5-6 d. 2022 m. Parodė, kad savininkas net nustebo, kad automobilis dar Lietuvoje. Galvojo, kad yra Rusijoje ar Ukrainoje. Patikslino, kad vardą, pavardę parašė, gimimo metus, kur gimė, rašė ir asmens kodą. Nepamena, kas įrašė sumą. Birželio 2 d. perdavė pinigus Ukmergės rajone, po sutarties pasirašymo. Norėjo pervaryti į (duomenys neskelbtini), kad būtų mažiau mokėti mokesčių. Paaiškino, kad kai Europoje nusiperki automobilį, tai (duomenys neskelbtini) išskaičiuoja procentus. Jis (liudytojas) dirba (duomenys neskelbtini). Reikia išregistruoti, kad automobilį į (duomenys neskelbtini) nuvežti, tranzitinius numerius išimti. Parodė, kad viduje rado mašinos numerius, buvo tikri numeriai, negalėjo gauti tranzitinių. Patvirtino, kad padavė 6 000 Eur. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta 2 900 Eur. Su draugu buvo, su M.. Pardavėjas atrodė maždaug (duomenys neskelbtini) metų, ūgis (duomenys neskelbtini) cm., normalaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas. Ne tamsus, šatenas. Ne žilas. Yra matęs lietuvišką asmens kortelę. Yra matęs pas draugą R. M. kortelę. Tą pačią dieną tikrino to sukčiaus kortelę, lauke, iš matymo akimis tikrino. Patikslino, kad plastikinė kortelė, fonas buvo baltas ar pilkas, kortelėje parašyta D. S.. R. dalyvavo apžiūrint automobilį. Parodė, kad tyrėja padavė daugiau nei 10 nuotraukų ir klausė, ar galiu tą sukčių atpažinti. Tiksliai negalėjo pasakyti 100 procentų, bet apie 80 procentų nurodė 1 nuotrauką. Parodė, kad pardavėjas pardavimo metu, pirmą kartą buvo vienas, antrą kartą jau su juo buvo mergina. Buvo mergina įprastos išvaizdos, normali.

12. Pareiškėjas N. J. 2022 m. sausio 24 d. apklausos metu parodė, kad buvo 2021 m. gegužės mėnesį svečiuose pas draugą R. M., gyvenantį Lietuvos Respublikoje. Ieškojo skelbimo dėl automobilio pirkimo. Rado autoplius.lt skelbimą, kad parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), autobusiukas, už 6 400 Eur, nurodyta defektas variklio, buvo nurodytas pardavėjo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjo adresas nurodyta (duomenys neskelbtini). Automobilio pagaminimo data 2012 m. 11 mėn. Rida 274000 km., variklis 2200 cm3, kuro tipas dyzelis, durų skaičius 4/5, pavarų dėžė automatinė. Iš karto jo draugas R. M. iš savo mobiliojo ryšio telefono galimai Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į nurodytą numerį. Draugas paklausė, kur galima apžiūrėti minėtą automobilį. Sutarė ir nuvyko su R. 2021 m. gegužės 30 d. ar 2021 m. birželio 1 d., gerai neprisimena, į Ukmergės raj., Deltuvos km., už parduotuvės esančią aikštelę. Ten automobilis stovėjo, jis buvo violetinės spalvos, jo abu valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neuždėti, o įdėti į automobilio vidų. Tada jie apžiūrėjo ir išvyko. Pasakė pagalvos, ir iš karto jo nepirko. Asmuo, kuris šį automobilį pardavinėjo, jis buvo smulkaus kūno sudėjimo, jo amžius apie (duomenys neskelbtini) m., trumpai kirptais plaukais, apie (duomenys neskelbtini), jis buvo vienas. Jį galimai atpažintų. 2021 m. birželio 2 d., apie 19:00 val., su R. M. nuvyko į tą pačią vietą, ir susitiko su tuo pačiu pardavėju, kurį apibūdino, su juo buvo dar ir moteris, tačiau jokių išskirtinių moters bruožų neįsidėmėjo, jos atpažinti negalėtų. Automobilio (duomenys neskelbtini) pardavėjas rodė savo asmens tapatybės kortelę, joje buvo nurodyta pavardė ir vardas toks pats kaip ir automobilio registracijos liudijime. Kiek prisimena buvo nurodyta D. S., jis pats žiūrėjo į kortelę ir pirkimo – pardavimo sutartį, bei automobilio registracijos liudijimą. Pardavėjo ir vardas buvo toks pat. Pirkimo – pardavimo sutartį tas pardavėjas turėjo, jis buvo užrašęs kompiuteriu metus, t. y. 2021 m. Pardavėjas buvo nurodytas D. S., nurodytas asmens kodas, taip pat kompiuteriu buvo nurodyta markė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rida, Identifikacijos kodas. Pirkimo pardavimo sutartyje 2021 m. mėnesį 06 ir dieną 02 bei valandą 19:00 matė, kaip įrašė ranka tas automobilio pardavėjas, jis ranka taip pat įrašė dar grafoje - defektas motoro ir matė, kad jis pasirašė grafoje, transporto priemonę pardavė prie pardavėjo, kurio pavardė buvo nurodyta D. S.. Jis pirkimo – pardavimo sutartyje savo ranka įrašė grafoje pirkėjas, savo asmens kodą, t. y. (duomenys neskelbtini), nurodė savo pavardę ir vardą - N. J., įrašė dar savo ranka transporto priemonės kainą – 2 900 Eur, nors automobilį pirko iš jo už 6 000 Eur, ir įrašė savo ranka vardą ir pavardę ir pasirašė, kaip pirkėjas. Sutartyje nurodė mažesnę sumą, nes norėjo išvežti minėtą automobilį į (duomenys neskelbtini), kad reikėtų mažiau mokėti mokesčių. Pardavėjas sakė, kad šis automobilis nevažiuoja dėl variklio gedimo, bandė jį užkurti, bet jis neužsivedė. Jam pardavėjas padavė minėto automobilio registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), automobilio 1-ną raktelį. Kaip minėjo, automobilio valstybiniai numeriai buvo automobilio viduje. Tada pagal skelbimą išsikvietė tralą. Atvažiavo tralas, lyg (duomenys neskelbtini), gerai nežino, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nusipirktą automobilį gabeno uždėtą ant tralo į R. M. sodą, esantį šalia (duomenys neskelbtini). Pardavėjui už automobilį atsiskaitė grynaisiais, jam padavė 2 900 Eur. Minėtas automobilis R. sode stovėjo iki 2022 m. sausio mėnesio 4-5 dienos. Nors ir žadėjo jį vežtis į (duomenys neskelbtini), bet norėjo pirma susiremontuoti variklį ir tada jį išsivežti. Per tą laiką pats R. M. bandė jį du kartus remontuoti, galima sakyti, kad tris kartus, bet jam nepavyko, todėl visą laiką jis stovėjo draugo sode nenaudojamas ir jis jo neregistravo. Jis po automobilio pirkimo 2021 m., birželį išvyko į (duomenys neskelbtini), o automobilį paliko pas jį. Jam R. sakė, kad jis šį automobilį dar buvo nuvaręs į kažkokį servisą, kokį nežino, jis pats tuo metu Lietuvoje nebuvo, ir minėto automobilio nepataisė, nes nepavyko. Jam draugas R. M. sakė, kad mokėjo, kiek gerai nežino, nes jam išvažiuodamas buvo palikęs 150 Eur. Jis asmeniškai sąskaitos faktūros neturi ir jos pateikti negali. 2022 m. sausio 6 dieną R. M. minėtą automobilį nutransportavo į servisą esantį Kauno raj., dėl minėtam automobiliui naujo variklio pakeitimo, jis į Lietuvos Respubliką dar atvykęs nebuvo ir to nematė. Atvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką 2022 m. sausio 20 d. 2022 m. sausio 21 d. nes buvo reikalingas įregistruoti automobilį, jis nuvažiavo su R. į VĮ Regitrą, esančią Jurbarko raj. Norėjo minėtą automobilį užregistruoti, kad jis būtų valdytojas, o savininkas R. M.. Jiems „Regitra“ darbuotojas pasakė, kas jiems pardavė šį automobilį, susiraskit savininką, kad jis patvirtintų, kad šį automobilį tikrai pardavė, tačiau darbuotojas netikrino automobilio sistemose ir ten nenurodė, kad automobilis ieškomas, todėl to dar nežinojo. Minėto automobilio dar neįregistravo iki 2022 m. sausio 21 d., nes jis buvo sugedęs. Tačiau kitą dieną, t. y. 2022 m. sausio 21 d. kartu su R. M., ryte, pagal automobilio registracijos liudijime nurodytą adresą, nuvyko į (duomenys neskelbtini), pas D. S., kuris ir galimai ir buvo jam pardavęs automobilį. Minėtas D. S. pasakė, kad automobilio savininkas yra jis ir nurodė, kad automobilis yra ieškomas. Tada, kai jie nuvyko paklausti apie automobilį, minėtas asmuo paskambino, kiek suprato policijos tyrėjai, kuriai jau buvo pranešęs apie jo automobilio dingimą. Tada ir sužinojo, kad automobilis galimai buvo vogtas ir jis nusipirko policijos ieškomą automobilį. Tačiau nuvykęs pas tikrąjį automobilio savininką, kuris buvo nurodytas registracijos liudijime jis pamatė, kad tai ne tas asmuo, kuris jam pardavė automobilį. Tvirtai teigia, kad pas kurį žmogų buvo, tai yra D. S. ir tas, kuris minėtą automobilį pardavė buvo tvirtai teigia ne tas pats asmuo. D. S. parodė pirkimo – pardavimo sutartį 2021 m. birželio 2 d., jis pasakė, kad ne jo parašas, jis tikrai sutartyje nepasirašė ir automobilio jis pats tikrai nepadavinėjo. Dar pridūrė, kad tai sukčių darbas (1 t., b. l. 48-49).

13. Liudytojas D. S., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, ar kaltinamąjį yra matęs apskritai. Nepažįsta šio žmogaus. Parodė, kad negali nei apytikslės datos pasakyti. Jam (liudytojui) buvo nusavintas mikroautobusas (duomenys neskelbtini). Buvo praradęs viltį jį atgauti. Jo (liudytojo) draugė paskambino jam ir pasakė, kad atvažiavo žmonės, kurie nori, kad jis kreiptųsi į technikinę, kad turėtų savo automobilio registraciją, kad išregistruotų jį. Yra pirkimo pardavimas aktas, jis (liudytojas) tik galėjo nuimti automobilį nuo įskaitos. Parvažiavau namo ir mato tris žmones. Vienas žmogus buvo mongolas, kitas jo (liudytojo) žemietis. Jie 3 sakė, kad nusipirko pas kažkokį žmogų automobilį. Automobilis randasi paieškoje. Jam (liudytojui) jie parodė pirkimo – pardavimo sutartį, kur neva jis buvau pasirašęs. Patvirtino, kad ten buvo ne jo (liudytojo) parašas, nes net nepanašus. Pats tos sutarties nesurašė. Patvirtino, kad neketino automobilio parduoti, ir dabar neketina. Parodė, kad automobilį buvo atidavęs privačiam žmogui remontuoti, patobulinti, galvojo duoną pelnytis iš pervežimų. Tas žmogus nesąžiningas buvo ir teismas pripažino jam (liudytojui) nuostolius. Parodė, kad apie V. T. kalba. Parodė, kad buvo transporto priemonės dokumentai, technikinis pasas. Tuščių, pirkimo pardavimo blankų nebuvo. Parodė, kad tos sutarties, nors ją rodė, neskaitė. Standartinė forma. Daugiau kreipė dėmesį į savo padirbtą parašą.

14. D. S., 2021 m. birželio 4 d. apklausos metu parodė, kad 2020 m. vasario 28 d. nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobiliui reikėjo pavarų dėžę, kreipėsi į šakių mieste esantį servizą (duomenys neskelbtini) ir bendravo su vadovu R. B.. Kadangi jie su pavarų dėže nedirba, jam servise dirbantis darbuotojas, kurio kontaktų nežino, davė jam meistro V. T. kontaktus. Jis su V. susisiekė mobiliuoju telefonu ir susitarė, kad jis sutvarkys jo automobilį. Jis jam surado pavarų dėžę, bet kadangi reikėjo papildomų tvarkymo darbų, jie sutarė, kad jis pristatys automobilį į Kauną ir jis padarys likusius darbus. Pavarų dėžė buvo keista Šakių mieste esančiame servise. 2020 m. rugsėjo 22 d. jis atvyko į Kauną su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su V. susitiko (duomenys neskelbtini). Jis važiavo su savo drauge D. A.. Su minėtu vyriškiu jis yra susitikęs kelis kartus ankščiau, dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkymo. V. T. vidutinio ūgio, vidutinio sudėjimo, juodų trumpai kirptų plaukų, jokių išskirtinių požymių nepastebėjo, bet asmenį atpažinti galėtų. Kiek suprato iš V. T., jis pats automobilio netvarkė, o buvo kaip tarpininkas. 2022 m. vasario 24 d. papildomos apklausos metu D. S. parodė, kad jis davęs parodymus 2021 m. birželio 24 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-2-00278-21, juos tvirtina, jie yra teisingi. Žino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-2-00278-21 buvo paskelbta jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paieška, kurį buvo nuo 2020 m. 09 mėn. patikėjęs V. T., jis jį apgavo ir iššvaistė jam patikėtą turtą, t. y. minėtą automobilį, ir tik 2022 m. vasario 23 d. leista prokurorės automobilį MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), jam grąžinti kaip savininkui. 2022 m. sausio 21 d. pas jį į namus, apie 10 val. atvyko vyras, kuris prisistatė R. M., su kitu vyru. M. jo paklausė, ar gali patvirtinti, kad jis pardavė 2021 m. birželio 21 d. automobilį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jam jie parodė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį 2021 m. birželio 2 d. 19.00 val., kurioje matė, kompiuteriu įrašytas jo vardas, pavardė, rida, vin kodas, suma, kokia dabar neprisimena. Tos sutarties eilutėje - transporto priemonę pardavė yra parašas. Tvirtai teigia, kad tai ne jo parašas, net nepanašus į jo parašą, nes jis tikrai nepardavė tada automobilio (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo nurodyta pirkėjas, jo pavardės neprisimena, ji ne lietuviška. M. jam pasakė, kad šį automobilį nusipirko su juo kartu atvykęs vyras. M. jam pasakė, kad jis bandė remontuoti šio automobilio variklį, nepavykus, automobilį nutransportavo, dėl variklio keitimo ir randasi prie Kauno miesto (duomenys neskelbtini), serviso teritorijoje. Tuomet informavo savo atstovę, t. y. advokatę ir apie tai buvo informuota policija. Tvirtai teigia, kad 2021 m. birželio 2 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis yra suklastota, be jo žinios, joje ne jo parašas (1 t., b. l. 164).

15. Liudytojas R. M., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis (A. V.) prisistatė kaip D. S.. Parodė, kad atvyko tas (duomenys neskelbtini) pilietis į Lietuvą, kad atgal nevažiuotų tuščias su krovinine mašina, pageidavo nupirkti kokį mikroautobusą. Skelbimą rado internete. Lyg ir Širvintose skelbime buvo parašyta. Susiekė su pardavėju telefonu, susitiko prie Regitros Ukmergėje ir aptarė sandorį. Po dienos ar po dviejų jie atvyko su D.. Buvo norvegiški numeriai ant mikroautobuso. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamasis formino pardavimo pirkimo sutartį. Jis (liudytojas) stovėjo už kokių 2 metrų nuo jų. Kaltinamasis turėjo tapatybės kortelę, tai negali pasakyti, ar ji buvo tikra ar padirbta. Kai sudarė pirkimo pardavimo sutartį D. S. vardu. Tvarkė kokį 0,5 metų tą mašiną. Kai nuvažiavo į Jurbarką, reikėjo patvirtinti. Paaiškino, kad buvo adresas tikrojo D. S., jie sužinojo, kad tas autobusas pavogtas yra. Parodė, kad pardavėjas, netikras savininkas, atsivežė tuščią pirkimo pardavimo sutartį. Pardavėjo mašinoje pildė dokumentus. Pardavėjas prisistatė kaip D. S., rodė kažkokį dokumentą, kurį per atstumą jis matė. Patikslino, kad negalėjo matyti per atstumą, ar jis (dokumentas) tikras. Kai nuvažiavo pas tikrą D. S., nuvažiavo ir sužinojo, kad autobusiukas vogtas. Pinigai buvo mokami tam kaltinamajam. Parodė, kad kaltinamasis ne vienas buvo, su moteriške kažkokia. Matė, kai pinigus perdavė – 6 000 Eur. Parodė, kad skirtingos kupiūros buvo – 50 ir 100 Eur. Automobilyje pinigai perduodami buvo, konkrečiai matė, kaip pinigus perdavė. Prieš tai namuose perskaičiavo pinigus. Parodė, kad sutartis buvo kaip būna Regitros pardavimo pirkimo sutartys. Vietoje, ranka pildė, o viršutinė dalis jau buvo užpildyta kompiuteriu.

16. R. M., apklaustas 2022 m. sausio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gegužės mėn. pas jį atvažiavo į svečius (duomenys neskelbtini) pilietis J. N., jis pas jį svečiavosi Kauno rajone. Lietuvoje jis norėjo nusipirkti automobilį, autobusiuką. 2021 m. gegužės 29 d. ar 30 d. rado skelbimą autoplius.lt, kad parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), autobusiukas už 6 400 Eur, buvo nurodyta, kad sugedęs variklis. Jis paskambino nurodytu telefono numeriu, vyras sakė, kad tas automobilis Širvintose. Po to tarėsi su juo telefonu, kad atvažiuos į Širvintas. Jam atrodo, kad sekančią dieną jis iš savo telefono paskambino tam vyriškiui, jis nei savo vardo, nei pavardės nesakė ir pasakė, kad atvažiuotų to automobilio apžiūrėti Ukmergės r., Deltuvos k., jis randasi 5-7 km nuo Ukmergės miesto. Jis kartu su draugu nuvyko nurodytu adresu, ar tai buvo 2021 m. birželio 1 d., ar vėliau, gerai neprisimena, vakare tamsu buvo. Tas automobilis ten jau buvo. Vyras, kuris pardavinėjo minėta automobilį, buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kirptais trumpai plaukais, jį matė du kartus, atpažinti galėtų. Jis buvo atvažiavęs su automobiliu (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, karavanu, numeriai buvo norvegiški. Su juo buvo kažkokia mergina, jos neįsidėmėjo. Apžiūrėjo tą automobilį, jis buvo (duomenys neskelbtini), ant jo valstybinių numerių nebuvo, jie buvo padėti salone, dešinėje pusėje po kilimėliu. Tas pardavėjas sakė, kas sugedo variklis, o jam skubiai reikia grįžti į Daniją, į darbą su šeima. Pasitarę, automobilį nusprendė pirkti. Automobilis buvo violetinės spalvos. Sekančią dieną nuvažiavo kartu su N. į tą pačią vietą, ten jų laukė tas pats vyras, kuris jiems aprodė automobilį. Tas pardavėjas su savimi turėjo pirkimo-pardavimo sutartį, joje pardavėjas kompiuteriu buvo įrašęs pardavėjo vardą ir pavardę, kokią, jis nepastebėjo. Kaip jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, jis nematė. Žino tik iš draugo pasakojimo, kad jis pasirašė kaip pirkėjas, nurodė savo anketinius duomenis, juos įrašydamas savo ranka. Susitarė, kad automobilį parduos už 6 000 Eur, matė, kad draugas atsiskaitė grynais. Vėliau matė, kad sutartyje nurodė sumą, kad jis perka už 2 900 Eur. Nusipirktą automobilį nuvežė pas jį į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), sodų bendriją. 2021 m. vasarą bandė automobilio variklį sutaisyti, tačiau nepavyko. N. jo paprašė, kad automobilį nutraluotų į servizą, dėl variklio pakeitimo. 2022 m. sausio 6 d. nutransportavo automobilį į Kauno r., (duomenys neskelbtini), dėl automobilio variklio pakeitimo. 2022 m. sausio 20 d. atvyko jo draugas, su juo nuvyko į „Regitra“, nes norėjo pastatyti automobilį ant įskaitos. Regitros darbuotojas jiems pasakė, kad reikia susisiekti su automobilio savininku, kad jis patvirtintų, kad šį automobilį tikrai jis pardavė, tad nuvyko pas D. S. į namus ir jis pasakė, kad jis automobilio nepardavė, automobilis paieškomas, nes pavogtas. Tvirtina, kad D. S., pas kurį buvo ir tas, kuris minėtą automobilį pardavė, nebuvo tas pats asmuo (2 t., b. l. 3-4).

17. Liudytojas V. T., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad apie tolimesnį pardavimą nežino. Parodė, kad tas automobilis buvo atvarytas remontui. Kurį laiką nepavyko susisiekti su automobiliu savininku, kad pasiimtų automobilio. Praėjus maždaug 6 mėn. nusprendė jo atsikratyti. Patvirtino, kad turėjo teismo procesą dėl to, buvo nuteistas pagal 183 straipsnio 1 dalį dėl Nissan Juke ir pagal 182 straipsnio 1 dalį dėl Mercedes Benz Sprinter, dėl minėto automobilio. Subendrino bausmes, 1 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė ją atidedant. Parodė, kad remontui atvarė tą automobilį, tai buvo individuali veikla, nuomojosi patalpas. Tuo metu teikė automobilių remonto paslaugas. Parodė, kad iš anksčiau A. pažinojo. Dirbo „(duomenys neskelbtini) “, servisas teikiantis paslaugas, automatinių pavarų dėžių remontu. Dirbo (duomenys neskelbtini). Jis (kaltinamasis) buvo keletą kartų atvažiavęs, apsikeitė kontaktais. Parodė, kad kaip ir supirkdavo automobilius, nenorėdavo remontuotis. Susipažino su A. tokiu būdu. Jis (kaltinamasis) minėjo, kad superka automobilius. Parodė, kad reikėjo spręsti teisėtu būdu. Jis (liudytojas) paskambino A., pasakė, kad yra toks automobilis (duomenys neskelbtini) (turima omenyje (duomenys neskelbtini)). Pirkimo pardavimo sutarties nesudarys. Pasakė kainą, jam (kaltinamajam) kaina tiko. Realiai yra 30 procentų vertės. Susitarė degalinėje susitikti, atvažiavo su bičiuliu. Jam (liudytojui) sumokėjo grynais. Sėdo už jo vairo ir išvažiavo, (duomenys neskelbtini), buvo važiuojantis. Parodė, kad buvo ištraukti video iš Emsi degalinės, yra nufilmuota, kaip pirkėjas atvažiuoja ir išvažiuoja. Parodė, kad nepamena, kam priklausė automobilis, gali būti D. S.. Automobilyje buvo dokumentai, daiktadėžėje – techninės apžiūros lapas ir draudimo lapas. Pardavimo sutarties nebuvo. Negali atsakyti. Patvirtino, kad A. prašė, kad atsiųstų pirkimo pardavimo sutartį. Negalėjo atsiųsti, buvo nusikalstama veika. Patvirtino, kad minėjo, kad čia savininko žmonos. Patvirtino, kad neteisingą informaciją pateikė ir jį (liudytoją) teismas nuteisė. Sumokėjo virš 3 000 Eur, tikslios sumos nepamena. Parodė, kad gal ir buvo kokių defektų. Jis (liudytojas) pardavė visiškai tvarkingą, dėl dėžės buvo atvarytas automobilis, kad suremontuoti esamą dėžę.

18 V. T., apklaustas 2021 m. lapkričio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis jau buvo sutaręs su A., jo pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kad jis A. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parduos. 2021 m. ankstyvą pavasarį, mėnesio neatsimena, buvo vakaras, apie 20 ar 21 val., A. pasakė apie tą automobilį, kad jis ne jo, nesudarys jokios pirkimo-pardavimo sutarties, jis sutiko iš jo pirkti automobilį. Jis paėmęs minėtą automobilį iš (duomenys neskelbtini), juo atvažiavo iki Vilniuje, netoli degalinės Emsi, esančios Ukmergės g. 437. A. buvo jau atvykęs su automobiliu (duomenys neskelbtini). Tada jis A. be jokių pirkimo-pardavimo sutarčių perdavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo raktelį ir registracijos liudijimą. A. vietoje jam sumokėjo grynais 3 500 Eur ir paprašė, kad automobilio nebebūtų, nes neturėjo pasirašė jokių dokumentų dėl pardavimo (2 t., b. l. 21-24). Papildomų 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. vasario 25 d. apklausų metu V. T. parodė, kad tai jis iššvaistė jam patikėtą turtą, tai yra automobilį, žinojo, kad automobilis priklauso D. S.. Minėtą automobilį pardavė A.. Po automobilio pardavimo A. prašė, kad jis atsiųstų pirkimo-pardavimo sutartį, jam žadėjo, bet žinojo, kad jos jam nesiųs, nenorėjo klastoti dokumentų. Žinojo, kad tas automobilis priklauso D. S.. A. melavo, nors žinojo, kad to automobilio savininkas yra gyvas, o ne miręs (2 t., b. l. 25-30).

19. Liudytojas G. J., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 4 d., vakare, buvo jau tamsu, jis su A. V. atvyko į Baltik Petrolium degalinę, esančią magistralėje A-2, prieš įvažiuojant į Vilnių, apžiūrėti automobilio, kurį apžiūrėjus tada A. nusipirko. Tai yra, automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių neprisimena. Minėtą automobilį A. V. pirko už 3 600 Eur, matė, kaip jis grynaisiais sumokėjo V., kuris minėtą automobilį pardavė. Kada A. pasakė, kad pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį, tai V. pasakė, kad vėliau jis A. paduos automobilio raktelius, registracijos liudijimą, draudimą, techninės apžiūros taloną. Pirkimo-pardavimo sutarties jie nepasirašė, nes kaip suprato, tas automobilis buvo kito vyro vardu, anketinių duomenų neatsimena. Jie su A. sutikrino to automobilio kėbulo numerį ir valstybinį numerį, viskas atitiko. Girdėjo, kad V. pasakė, kad jis atsiųs ryt ar poryt dokumentus, nes A. sakė be pirkimo-pardavimo sutarties automobilio nepirks. V. pasakė, kad problemų nėra, atsiųs, viskas bus gerai. V. kažką pradėjo pasakoti, kad to automobilio savininkas yra miręs, tvarkys dokumentus su jo žmona. To V. jis neįsidėmėjo, buvo tamsu, jo neatpažintų (2 t., b. l. 177-178).

20. Iš į bylą pateikto Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad Įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Matoma tamsios spalvos tvora ir elektriniai vartai. Atsidarius elektriniams vartams matoma automobilių stovėjimo aikštelė ir pastatas su dviem pakeliamais vartais. Automobilių stovėjimo aikštelėje stovi lengvųjų transporto priemonių ir keletas mikroautobusų. Pasukus į kairę, šalia pastato matoma stovinti transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė be valstybinių numerių, violetinės spalvos. Automobilis užrakintas, langai nepraverti. Atrakinus automobilį ir atidarius kapotą matosi ant metalinės juostelės užrašytas transporto priemonės VIN numeris (duomenys neskelbtini). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) violetinės spalvos, langai nepraverti. Atrakinus automobilį ir atidarius kapotą matomas ant metalinės juostelės užrašytas transporto priemonės VIN numeris: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį iš visų pusių ant vairuotojo pusės, t. y. ant kairės pusės priekinės arkos matosi įdubimas-pažeista arka. Atidarius vairuotojo pusės dureles matoma priekinė panelė. Jokių defektų priekinėje transporto priemonės pusėje nepastebėta. Spidometras buvo apšviestas, kuris rodė automobilio kilometražą - 274590 km. Įlipus į automobilį, gale matėsi 7 įmontuotos keleivių sėdynės. Viena sėdynė kairėje pusėje, kitos šešios sėdimos vietos padarytos dešinėje pusėje. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo be valstybinių numerių (1 t., b. l. 38-47).

21. Pareiškėjas N. J. iš jam pateiktų 6 vaikinų nuotrauką atpažinto A. V. kaip labai labai panašų į asmenį, kuris jam pardavė automobilį (1 t., b. l. 73-75).

22. Į bylą pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. 11-973(22) nustatyta, kad nustatyti, ar 2021 m. birželio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, D. S. vardu pasirašė A. V., ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (1 t., b. l. 124-125).

23. Į bylą pateiktoje Specialisto išvadoje Nr.11-2335(22) nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, eilutėse „(data)“ ir „(laikas)“, skaitmeninius įrašus „6 02“ ir „19 00“ parašė A. V., 2021 m. birželio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, eilutėje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“ rankraštinį įrašą „defekt MOTOR“ parašė A. V. (1 t., b. l. 149-150).

24. Į bylą pateiktame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. sausio 10 d. paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojui D. S., pastarasis paaiškino, kad niekados nėra pametęs, ar kaip kitaip praradęs, kam nors davęs savo asmens tapatybės kortelę, ar pasą. Taip pat D. S. paaiškino, kad jis nėra surašęs automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, kur kompiuteriu būtų įrašęs savo vardą ir pavardę, iš viso jokios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties jis nėra surašęs (1 t., b. l. 173).

Teisėtai turimų šaunamųjų ginklų laikymo taisyklių pažeidimo epizodas (BK 255 straipsnio 1 dalis)

25. A. V., 2023 m. sausio 5 d. apklausos metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl ginklų vagystės parodė, kad galimai 2012-2013 metais jis nupirko 3 dujinius ginklus parduotuvėje, po ko įvedė įstatymą, kad reikia registruoti visus dujinius ginklus. 2014 m. jis nuvyko į policiją ir susitvarkė visus dokumentus, gavo neterminuotą leidimą laikyti, nešioti ginklus ir ginklų pažymėjimus. Savo ginklus jis laikė pas senelį namuose, (duomenys neskelbtini). Minėtame name jis gyveno iki 2018 metų. Ginklai buvo padėti kambaryje, sekcijos bariuke, jis buvo rakinamas, raktas nuo jo buvo padėtas toje pačioje sekcijoje ant lentynos, nematomoje vietoje. Kur padėtas raktas nuo bariuko, žinojo jo tėvas ir senelis. 2018 m. kai išsikraustė iš senelio namo, paėmė su savimi vieną dujinį ginklą, o du liko bariuke, senelio namuose, tada juos ir matė paskutinį kartą. Senelio namas yra labai didelis, yra ūkinių pastatų, name jis gyveno vienas. Nuo namo raktus turėjo jis, senelis ir jo tėvas, daugiau niekas neturėjo. Galimai prieš du metus mirė jo senelis ir namas stovėjo tuščias, niekas jame negyveno. Kartais jis, arba jo tėvas atvykdavo pažiūrėti ar viskas gerai, tačiau ar yra ginklai, jis nežiūrėjo. Leidimas ir visų ginklų pažymėjimai buvo likę taip pat senelio namuose bariuke, prie ginklų. Ginklai nebuvo supakuoti, gulėjo ant lentynos ir tiek. Galimai 2022 m. lapkričio mėn. jis gavo iš policijos įpareigojimą praeiti medicininį patikrinimą ir turėjo pateikti pažymą, kad gali ir toliau laikyti ginklus, tačiau kol negavo pažymos, jis policijai turėjo pateikti visus 3 ginklus. Vieną, kuris buvo pas jį, jis grąžino iš karto, o dėl kitų dviejų jis nuvyko pas senelį į namą, paėmė iš paslėptos vietos raktą nuo bariuko, atrakino, tačiau ginklų bariuke nebuvo. Į namą taip pat niekas įsibrovęs nebuvo, kadangi visi daiktai buvo savo vietose, durų spynos nepažeistos. Apie tai, kad nerado dviejų ginklų, pranešė policijai ir parašė pareiškimą dėl jų dingimo. Jis mano, kad ginklų niekas pavogti negalėjo, jo senelis kažkur kitur padėjo ir niekam apie tai nepasakė. Ginklų pažymėjimai nebuvo paimti, buvo bariuke. Po to kai parašė dėl ginklų dingimo į policiją, jis vis tiek ieškojo senelio namuose dingusių ginklų ir galimai po dviejų savaičių, toje pačioje sekcijoje kur buvo ginklai, spintos lentynoje, tarp senelio rūbų rado vieną ginklą, apie tai iš karto pranešė policijai ir rastą ginklą atidavė. Mano kada nors ras ir 3-ią ginklą, nes pavogti jo niekas negalėjo. Kaip minėjo, senelio namas yra didelis, šalia jo yra pastatų, jis dar ne viską apžiūrėjo. Jei ras 3-ią ginklą, būtinai praneš (1 t., b. l. 73-78). Papildomos 2023 m. sausio 5 d. apklausos metu parodė, kad su jam pateiktu įtarimu jis pilnai susipažino, jo esmė jam suprantama, savo kaltę pilnai pripažįsta ir nori patvirtinti savo parodymus, kuriuos davė liudytojo apklausos metu, byloje dėl jo dingusiu ginklų. Prieš 4 metus, galimai 2018 m., tiksliai laiko jis pasakyti negali, jis išsikraustė iš senelio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtame name jis laikė savo legalius šaunamuosius ginklus. Kai išsikraustė, jam inkriminuojamus ginklus paliko senelio namuose, sekcijoje, bariuke, kuris rakinamas raktu. Raktas buvo padėtas toje pačioje sekcijos, ant lentynos. Senelis prieš 2,5 metų mirė, jo name niekas negyvena, tik kartais jis, arba jo tėvas nuvažiuoja apžiūrėti teritoriją. Kai išsikraustė iš senelio namo, nuo to laiko netikrino ar yra jo ginklai bariuke, ar jų nėra. 2022 m. lapkričio mėn. licencijavimo skyrius paprašė jo pateikti pažymą apie sveikatą, o kol jos nepateikė, paprašė pateikti jiems jo legaliai laikomus ginklus. 2022 m. lapkričio 15 d., apie 14:30 val. jis nuvyko į senelio namą, esantį (duomenys neskelbtini), atrakino tvarkingai namą, užėjo, atrakino su raktu bariuką, tačiau jame nerado savo dviejų ginklų, kurie įrašyti įtarime, apie tai pranešė policijos pareigūnams. Jo ginklų niekas paimti negalėjo, jo senelis kur nors perslėpė. Po to, kai policijai pranešė apie ginklų dingimą, praėjo kažkiek laiko, jis vieną ginklą minėtoje sekcijoje, tarp senelio rūbų rado, jį pateikė policijai. Ieškojo ir antro ginklo, tačiau kol kas nerado Dėl to, kad nerūpestingai elgėsi su ginklais, labai gailisi (1 t., b. l. 89-92).

26. Liudytojas A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žinojo, kad sūnus (A. V.) laiko ginklus pas jo (liudytojo) tėvą. Žinojo, kad ten yra tie ginklai. Daugiau nei vieną turėjo, kiek tiksliai jų turėjo, nežino. Kažkur namuose pas jo (liudytojo) tėvą laikė. Nelabai domėjosi, tik žinojo, kad tie ginklai yra, bet kur laikė, nepasakys. Iš jo (kaltinamojo) kalbos sužinojo, kad jis neranda ginklų. Galimai jo (liudytojo) tėtis tuos ginklus rado. Niekas tame name pastoviai negyvena, bet jie lankydavosi ten. Parodė, kad A. turi raktus, jis (liudytojas) gali lankytis, brolis. Kokiomis aplinkybėmis atsirado, negali pasakyti. Parodė, kad per naujus metus nešaudė su ginklais. Parodė abejojantis, kad kas iš svetimų galėjo ateiti. Tėvukas (liudytojo tėvas) ir dimensiją turėjo, gal kur ir nukišo, gal atsiras. Parodė, kad iš pradžių sakė, kad neranda, po to ėjo kalba lyg ir surado.

27. Liudytojas A. V., 2023 m. sausio 5 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad jis žinojo, kad jo sūnus A. V. turėjo 3 legaliai laikomus dujinius ginklus, jų pavadinimų nežino. Jo sūnus apie 10 metų gyveno jo tėvo A. V. name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir minėtame name laike savo ginklus. Kada tiksliai sūnus gavo leidimą laikyti ginklus, jis nepamena, tačiau tada, kai buvo išleistas išstatymas, kad dujiniams ginklams reikalingas leidimas. Pamena, kad sūnus tvarkėsi dokumentus. Sūnus savo ginklus laikė jo tėvo name, jis matė kur, svetainės kambaryje, esančioje sekcijos bariuke. Bariukas buvo rakinamas, raktas buvo padėtas ant lentynos virš bariuko, akivaizdžiai jo nesimatė. Jis sūnaus ginklais nesinaudojo. Minėtus ginklus jis matė labai seniai, kada tiksliai, pasakyti negali, galimai prieš 6 metus. Sūnus galimai prieš 4 metus išsikraustė iš senelio namo, kiek žino, ginklus sūnus paliko senelio namuose, su savimi neėmė, nes ginklai buvo seni, jais niekas nesinaudojo. Tėvas prieš 2 metus mirė ir jo name niekas negyveno. Namas didelis, daug ūkinių pastatų, jis kartais atvažiuodavo pažiūrėti ar viskas gerai. Jo tėvas buvo ligotas, mirė (duomenys neskelbtini) metų, turėjo problemų su atmintimi. Tėvo namą paveldėjo jis, tai raktai nuo namo buvo tik pas jį, galimai ir sūnus turėjo, daugiau niekas neturėjo. 2022 m. gruodžio mėn. jam sūnus pasakė, kad iš senelio namo dingo jo du ginklai, kokie būtent jis nežino, buvo atvykusi policija. Jis smulkmenų nežino, kodėl jis ieškojo savo ginklų, kodėl buvo atvykusi policija. Jis tik apžiūrėjo namą ir jokių įsilaužymo pėdsakų neaptiko. Jo tėvas pats galėjo kur nors padėti sūnaus ginklus, nes išnešti iš namo tikrai niekas negalėjo. Po kažkiek laiko sūnus jam pasakė, kad rado tėvo name vieną ginklą, kažkur užkištą, tačiau kur tiksliai, jis nežino. Kur buvo sūnaus trečias ginklas, kuris nebuvo pavogtas, jis nežino. Rastą ginklą sūnus atidavė policijai. Jis jam pasakė, kad ieškotų nerasto ginklo tėvo namuose ir teritorijoje aplink, nes tikrai pavogti niekas negalėjo. Jei sūnus rado vieną, mano ras ir antrą ginklą. Kiek žino, leidimai ginklams buvo padėti kartu su ginklais, taip jam minėjo sūnus. Mano iki įstatymo priėmimo reikėjo minėtus ginklus supjaustyti, sunaikinti, kad dabar būtų mažiau problemų. Tikrai netiki, kad tai yra vagystė, jis neranda tėvo santaupų, mano ateityje atsiras minėtas ginklas ir santaupos (1 t., b. l. 67-72).

28. Į bylą pateiktas2023 m. sausio 11 d. priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio nutarimas, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-47032-22 (dėl šaunamųjų ginklų vagystės) atskirti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01426-23, A. V. atžvilgiu pagal BK 255 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-15).

29. Į bylą pateiktame 2022 m. gruodžio 15 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. V. policijos pareigūnams pranešė, kad 2022 m. lapkričio 15 d., apie 14:30 val. jis atvyko į jo tėvui priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), norėdamas pasiimti ten laikytus jam priklausančius mažos galios revolverį „ME 38 Compact G“ Nr. 013374 ir dujinį revolverį „ME 38 Pocket“ Nr. 022391. Ginklus jis buvo palikęs kai gyveno šiame name maždaug prieš dešimt metų, kai įsigijo leidimus nešiotis ir laikyti šiuos revolverius. Jie buvo sudėti kambaryje esančios sekcijos bare. Kartu su revolveriais gulėjo ir ginklų pažymėjimai. Revolverius jis ketino pristatyti į Vilniaus VPK licencijavimo skyrių, kadangi turėjo praeiti medicininę apžiūrą dėl sveikatos būklės. Prieš maždaug keturis metus jis išvyko gyventi (duomenys neskelbtini), ir tada paskutinį kartą matė minėtus revolverius. Šiame name dar gyveno jo senelis A. V., kuris prieš du metus numirė. Nuo to laiko namas negyvenamas tik retkarčiais apžiūrėti namo ir aplinkos atvažiuodavo jis ir jo tėvas A. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nuo namo raktus turėjo jis ir jo tėvas. Dar raktus nuo namo galėjo turėti tėvo brolis V. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kuris irgi dažnai atvažiuodavo. Vietą, kur sudėti ginklai, dar žinojo jo tėvas ir senelis. Jis visiškai buvo pamiršęs šiuos revolverius, kol licencijavimo skyriaus pareigūnai nepareikalavo juos pateikti. Minėtų revolverių jis kartu su tėvu A. V. name visur išieškojo, tačiau niekur nerado. Kad būtų į namą įsilaužta, jis nepastebėjo. Jis mano, kad ginklus galėjo kažkur perdėti senelis A., kuris numirė prieš du metus. Ar jam padaryta turtinė žala, jis dabar pasakyti negali, patikslins vėliau tyrimo eigoje (1 t., b. l. 18-25).

30. Į bylą pateiktame 2022 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Įvykio vieta yra dviejų aukštų namas, esantis (duomenys neskelbtini). Į namą patenka užlipus laiptais pro dvivėres medines duris. Šalia matosi mediniai vartai vedantys į po namu esantį garažą. Pro duris patenka į namo laiptinę, kur pakilę laiptais pro įstiklintas duris, patenka į namo koridorių. Koridoriaus dešinėje pro medines duris patenka į kambarį, kuris tvarkingas, prie sienos stovi žurnalinis stalelis, prie sienos stovi kampinė sofa ir foteliai. Kambario dešinėje pusėje prie sienos stovi juodos spalvos sekcija, kurios viduryje stovi televizorius, virš jo kabo paveikslas. Sekcijos dešinėje pusėje yra „barą“ kuris atsirakina įkištu raktu. Atidarius minėtą barą viduje yra segtuvas su dokumentais, sulankstyti drabužiai ir kt. smulkius daiktus. Apžiūrėjus namo langus, duris pažeidimų nenustatyta. Namo viduje ir išorėje vaizdo kamerų nėra. Daugiau jokių pėdsakų bei daiktų turinčių reikšmės tyrimui nerasta (1 t., b. l. 33-42).

31. Į bylą pateiktame 2023 m. sausio 11 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad policijos informacinėje sistemoje Informacinių technologijų bei ūkinių paslaugų pagalbos savitarnos svetainėje buvo užsakyti 2022 m. gruodžio 15 d. nuo 16:45 val. iki 17:20 val. vaizdo įrašai iš B0F1EC60F648, B0F1EC5FC60E policijos „Body“ kamerų, pagal užklausos Nr. UZK-978109 (užsakytas vaizdo įrašų laikas nuo 16:45 val. iki 17:20 val.). Vaizdo įrašai įrašyti į DVD laikmeną ir apžiūrimi naudojant tarnybinį kompiuterį „Komparsa“. Paleidus DVD laikmeną su „VLC media player programa“ matoma aplankalą su užrašu „12-15 nuo 16 45 iki 17 20“ su keturiais vaizdo įrašais ir viena „Screenshot (13)“ nuotrauka (PNG failu). Minėti vaizdo įrašai yra spalvoti ir nespalvoti, su garsu, mp4 video formato, data ir laikas apatiniame kairiajame ekrano kampe. Atidarius aplanką pavadinimu „12-15 nuo 16 45 iki 17 20“ matosi 4 vaizdo įrašai. Programa „VLC media player“ paleidžiamas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1215_164841_007“ (vaizdo įrašo pradžia 2022-12-15 16:48:45, pabaiga 2022-12-01 14:59:59, vaizdo įrašo trukmė 00:05:00). Vaizdo įrašo laike 16:49:00 matosi, kad žiemos metas (daug sniego), policijos pareigūnus pasitinka vyras, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip A. V.. Šalia matosi stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), universalas, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kieme daug sniego, sniegas prie namo pravalytas). A. V. pasakoja policijos pareigūnams apie 3 ginklų saugojimo, ginklų leidimų ir jų praradimo bei laikymo aplinkybes. Matosi netoli jų stovi vyras, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip A. V. (laikas nuo laiko valo sniegą), kuris taip pat dalyvauja pokalbyje (1 t., b. l. 45-52).

32. Į bylą įteiktame 2022 m. gruodžio 29 d. savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. V. pateikė policijos pareigūnams šaunamąjį ginklą - mažos galios revolverį „ME 38 Compact G.380 ME GUM“, Nr. 013374 bei ginklo pažymėjimą išduotą A. V. vardu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 53-55).

33. Į bylą pateiktame 2023 m. sausio 3 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas savanoriškai pateiktas A. V. šaunamasis ginklas - revolveris „ME 38 Compact G.380 ME GUM“, Nr. 013374, pilkos spalvos su juodos spalvos rankena, revolverio būgnas be šovinių ir ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Vilniaus aps. VPK 2014-04-04 (1 t., b. l. 56-61).

Neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti epizodas (BK 259 straipsnio 2 dalis)

34. A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su įtarimu susipažino, supranta, prisipažįsta visiškai, įtariamojo teisės jam išaiškintos, advokatas šios apklausos metu jam nereikalingas. Šiandien, t. y. 2023 m. kovo 8 d. ryte, pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, atliko jo asmens kratą ir jo vyriškoje rankinėje, kurią turėjo su savimi, rado vieną permatomą polietileninį maišelį su balta biria medžiaga, tai yra amfetaminas, jo gal yra 1 gramas, jį jis pirko iš nepažįstamo asmens Vilniuje, gal prieš pusantro mėnesio, lyg sausio viduryje, tiksliau nepamena. Tą žmogų, kurio duomenų nežino, buvo radęs internete, „Facebook“, grupėje „412“. Iš jo yra tik kelis kartus pirkęs po 1 g. amfetamino, mokėjo po 10 Eur. Jam tas asmuo parašydavo, kad bus kurioje nors viešoje Vilniaus vietoje, kad bus su kepure, jis prieidavo, paduodavo 10 Eur, o jis jam - maišelį su amfetaminu. Paskutinį kartą susitiko Vilniuje, centre, tiksliau nepamena, lyg Vokiečių g. To asmens veido neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų, o jo minėta „Facebook“ grupė išsitrynusi, jos nebėra. Taip pat šiandien jo namuose (duomenys neskelbtini), bei jo tėvo namuose (duomenys neskelbtini), ir žmonos sklype su garažu (duomenys neskelbtini), buvo atliekamos kratos. Jis buvo supažindintas su teismo nutartimis, iš jų suprato, kad policijos pareigūnai kratas daro su tikslu rasti nelegalius šaunamuosius ginklus, tačiau tokių daiktų nerado. Jis yra turėjęs tris legalius dujinius revolverius ME-38 Compact. Tačiau Vilniaus policijos licencijavimo skyrius laikinai iš jo buvo paėmęs tuos ginklus, tai galėjo būti 2022 m. gruodžio viduryje, nes reikėjo jam pasitikrinti sveikatą (buvo gavęs raštą, kad reikia pasitikrinti psichinę sveikatą). Paėmė visus tris revolverius. Jų susigrąžinti nenori, parašė maždaug prieš savaitę prašymą portale e-policija.lt, kad juos policija sunaikintų. 2023 m. birželio 15 d. A. V., papildomai apklaustas nurodė, kad su įtarimu susipažino, supranta, prisipažįsta visiškai. Parodymus yra davęs anksčiau, papildymų neturi (2 t., b. l. 86-88).

35. Į bylą pateikta 2023 m. kovo 22 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-808302-23, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2023 m. kovo 8 d. rasto A. V. asmens kratos metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,090 g. Ant žalios spalvos plastikinio vamzdelio su užrašu „GeloRevoice“ ir baltos spalvos plastikinio vamzdelio, 2023 m. kovo 8 d. rastų A. V. asmens kratos metu, vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai (2 t., b. l. 64-70).

36. Kaltinamasis A. V., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino tik dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos veikos padarymo. A. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 255 straipsnio 1 dalyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

37. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies

38. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. V., nuo 2023 m. sausio mėnesio vidurio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, laikė su savimi nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurio masė yra 0,090 g., iki 2023 m. kovo 8 d., 08:45 val., kai atliktos jo (A. V.) asmens kratos metu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 255 straipsnio 1 dalies

39. A. V. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu laikotarpiu nuo 2018 metų tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2022 m. lapkričio 15 d. Nurodytu laikotarpiu, t. y. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, galiojo BK 255 straipsnio 1 dalies tokia redakcija: „tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti“. Šiuo metu (bylos nagrinėjimo) galioja BK 255 straipsnio 1 dalies tokia redakcija: „tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba dėl to šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu BK 255 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta tokia sankcija: bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, o bylos nagrinėjimo metu sankcija numato - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Kadangi palyginus su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia straipsnio redakcija, šiuo metu (bylos nagrinėjimo metu) galiojanti BK 255 straipsnio 1 dalies redakcija numato alternatyvią švelnesnę bausmę – viešuosius darbus, šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija švelnina kaltinamojo padėtį. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Esant tokioms aplinkybėms A. V. galimai padarytai nusikalstamai veikai taikoma BK 255 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.

40. BK 255 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyta materialioji sudėtis. Asmuo, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn turi pažeisti teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisykles ir dėl to a) kitas asmuo neteisėtai jais pasinaudojo arba b) šaunamasis ginklas, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos buvo prarastos.

41. Nagrinėjamu atveju A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nuo 2018 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai – neužtikrindamas ginklų saugumo, namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, sekcijoje laikė teisėtai turimus šaunamuosius ginklus: mažos galios revolverį 38 Compact G, Nr. 13374 ir dujinį revolverį 38 Pocket, Nr. 022391, kol 2022 m. lapkričio 15 d., apie 14:30 val. pastebėjo, kad minėto namo kambaryje, sekcijoje nėra jam priklausančių šaunamųjų ginklų.

42. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 „Dėl Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai) 35.2 punkte nustatyta, kad C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad jis kaltinime nurodytus ginklus saugojo sekcijos bare, rakinamame raktu, o raktas buvo saugomas toje pačioje sekcijoje ant lentynos. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. kaltinamasis ginklų nerado. Šie faktai patvirtina, kad ginklai buvo saugomi nesilaikant Reikalavimų, nes kaltinamasis pats nežinojo kur yra ginklai. Vėliau, kaltinamasis ginklus rado ir pristatė policijai (2023 m. gegužės 17 d. Sprendimas Nr. 10-IL-11636, baudž. b. 1-28-1104/2024 4 t., l. 19-21). Tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad kas nors būtų neteisėtai pasinaudojęs nurodytais ginklais arba, kad minėti ginklai būtų prarasti, todėl A. V. padarytoje veikoje nėra BK 255 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) nurodytos nusikalstamos veikos sudėties visų būtinų požymių. Esant tokioms aplinkybėms, A. V. išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 255 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje

43. A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. birželio 1 d., aikštelėje už parduotuvės, esančios adresu Deltuvos k., Ukmergės r., tyčia savo ranka surašė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ne savo, o D. S. vardu, 2021 m. birželio 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje eilutėse „(data)“ ir „(laikas)“, įrašė skaitmeninius įrašus „6 02“ ir „19 00“ ir eilutėje „Informacija apie įvykius ir trūkumus“, įrašė rankraštinį įrašą „defekt MOTOR“, pateikdamas šią sutartį automobilio pirkėjui N. J., t. y. aiškiai suvokdamas suklastojo tikrą dokumentą ir tą tikrą suklastotą dokumentą perdavė N. J..

44. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

45. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis suprato, kad, neturėdamas įgaliojimų veikti D. S. vardu, įrašo duomenis į ne savo vardu sudarytą sutartį ir norėjo taip veikti. Iš kitos pusės, kaltinamasis į sutartį įrašė tikrovę atitinkančius duomenis – variklio defektą, taip pat įrašė datą ir laiką. Svarbu pažymėti, kad A. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojas N. J. taip pat parodė, kad pirkimas-pardavimas vyko 2021 m. birželio 2 d. Taigi įrašyta data taip pat atitinka tikrovę. Atsižvelgiant į tai, patikslinama kaltinime nurodyta data iš 2021 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. birželio 1 d. į konkrečią 2021 m. birželio 2 d.

46. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai disponavimas dokumentu, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikros veikos, susijusios su dokumento suklastojimu ir tokio dokumento panaudojimu, užtraukia ne baudžiamąją, bet administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 55-58 straipsniai, 75 straipsnio 3 ir 4 dalys, 100 straipsnis, 148 straipsnio 1 dalis, 158 straipsnis, 187 straipsnio 2, 4 dalys, 193 straipsnis, 221 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis ir kt.).

47 Vertinant teismų praktikoje BK 300 straipsnyje nurodytų veikų pavojingumą yra pažymėta, kad nusikalstama veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą. Straipsnyje uždraustos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas

48. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kaltinamasis A. V. į sutarties blanką, kuris buvo iš dalies užpildytas ir pasirašytas, įrašė tikrovę atitinkančius duomenis – variklio defektą ir datą bei laiką. Pats savaime, be kitos A. V. galimai padarytos pavojingos veikos, šių tikrovę atitinkančių duomenų įrašymas neigiamų pasekmių neturėjo.

49. Iš byloje esančių įrodymų (kaltinamojo parodymų, liudytojų parodymų) buvo nustatyta, kad A. V., nusipirkęs automobilį (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip ir negavo rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, negalėjo automobilio išregistruoti iš transporto priemonių registro. Tada kaltinamasis sugalvojo įdėti skelbimą ir parduoti automobilį. Automobilio pirkėjui N. J., A. V. galimai prisistatė ne savo, o D. S. vardu, pirkėjui pateikė iš dalies užpildytą D. S., kaip pardavėjo vardu, surašytą pirkimo-pardavimo sutartį, į sutartį įrašęs šio nuosprendžio 48 punkte nurodytus duomenis, ir taip, gavęs pinigus, perleido automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), N. J.. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė A. V., jis norėjo automobilį parduoti, t. y. norėjo gauti turtinės naudos, nors neturėdamas rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią įsigijo minėtą automobilį, suprato, kad negali laisvai disponuoti automobiliu, negali jo išregistruoti, įregistruoti savo vardu. Kaltinamasis, radęs automobilyje iš dalies užpildyta D. S. vardu pirkimo-pardavimo sutartį, nutarė parduoti automobilį ne savo, o D. S. vardu ir taip perleido minėtą automobilį. Šiame nuosprendžio punkte aprašyta A. V. galimai padaryta veika perleidžiant automobilį N. J. turi BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių. Būtent šiame nuosprendžio punkte A. V. atlikti veiksmai turėjo reikšmės ir galimai yra priežastiniame ryšyje perleidžiant automobilį N. J.. Kartu pažymėtina, kad datos ir variklio defekto įrašymas lemiamos įtakos automobilio perleidimui N. J. neturėjo.

50. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 49 punkte išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 257 straipsnio 1 dalimi, teismas praneša prokurorui apie tai, kad galimai buvo padaryta BK 182 straipsnyje nuodyta nusikalstama veika.

51. Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.). Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-219-303/2021).

52. Kaip jau buvo minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. V. atlikti veiksmai – į ne savo vardu surašytos pirkimo-pardavimo sutarties tikrovę atitinkančių duomenų įrašymas, neturint įgaliojimų D. S. vardu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ir nors esminės teisinės reikšmės (reikšmės kitų asmenų teisėms ir pareigoms) ši veika neturėjo, tačiau būtų netikslinga pripažinti, kad jokios įtakos neturėjo. Visgi ši A. V. veika prisidėjo prie pirkėjo įsitikinimo, kad jis bendrauja ir sutartį sudaro su sutartyje nurodytu asmeniu – D. S.. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. kad kaltinamojo veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir, nors ir nedidelę ir ne lemiamą įtaką automobilio perleidimui, bet visgi turėjo (įtaką), teismas daro išvadą, kad tikslingą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

Dėl bausmės skyrimo už veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje

53. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, aprašytą šio nuosprendžio 1 punkte, ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

54. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalsta veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą. Teismas įvertina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamojo A. V. veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia (kaltinamasis suvokė, kad perka narkotines medžiagas, teismo posėdžio metu patvirtino, kad norėjo nusipirkti narkotinių medžiagų, tuo tikslu vyko į Vilnių, iš anksto susitaręs su narkotinių medžiagų pardavėju).

55. Kaltinamasis A. V. Lietuvos Respublikoje neteistas (2022 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) (2 t., b. l. 136-148), baustas administracine tvarka 5 kartus per 5 metų laikotarpį, paskutinį kartą 2022 m. kovo 17 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 149-152), paskirtos baudos sumokėtos. Byloje yra duomenys apie priklausomybės ligų gydymą (4 t., b. l. 33). Kaltinamasis nedirba (2 t., b. l. 155). Atsižvelgiant į tai, taip pat į šio nuosprendžio 40-41 punktuose nurodytus motyvus, kaltinamajam A. V., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje įvykdymą, skirtina bauda, parenkant jos dydį šiek tiek didesnį už minimumą – 18 MGL (900 Eur).

Dėl laidavimo (ne)panaikinimo

56. BK 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

57. A. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022 m. kovo 27 d., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laidavimo terminą nustačius 1 metų ir 6 mėnesių. Laidavimo terminas pagal minėtą nuosprendį baigiasi 2023 m. rugsėjo 27 d.

58. Šiuo nuosprendžiu pripažinta, kad A. V. nuo 2023 m. sausio mėnesio vidurio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, laikė su savimi nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,090 g., iki 2023 m. kovo 8 d., 08:45 val., kai atliktos jo (A. V.) asmens kratos metu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, t. y. A. V. laidavimo laikotarpiu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą, nurodytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

59. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. V. buvo atleistas pagal laidavimą už nusikalstamą veiką, nesusijusią su narkotinių medžiagų laikymu, administracine tvarka nė karto nebuvo baustas nuo 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio ir laidavimo įsiteisėjimo momento, taip pat į tai, kad per laidavimo laikotarpį A. V. padarė tik vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė, sprendžia, kad netikslinga A. V. naikinti laidavimo.

60. Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. kovo 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausios tyrėjos J. B. nutarimu įtariamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. b. 1-972-1203/2023, 2 t., b. l. 89-92), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

61. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutė, kurioje mažos galios revolveris „ME 38 Compact – G“ Nr. 013374, perduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16. (2023 m. sausio 10 d. KVITAS B serija Nr. OVS005866) (b. b. 1-443-1104/2023, 1 t., l. 64), ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių (b. b. 1-443-1104/2023, 1 t., l. 65), bei 10 vnt. guminių rutuliukų – sviedinių, 5 vnt. šovinių „380 MeGum“, užtaisytus guminėmis kulkomis, 16 vnt. revolverinių, imitacinių (garsinių) šovinių, priduotų laikinam saugojimui į Policijos departamento prie VRM turto valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių (2023 m. birželio 21 d. Kvitas B Nr. GN-00000000763, PADIS kodas – 00000007588) (b. b. 1-972-1203/2023, 1 t., b. l. 116-118), grąžintini teisėtam savininkui A. V., jam įsigijus leidimą turėti atitinkamos kategorijos ginklą.

62. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame likę objektai ir objektų pakuotė (žalios spalvos plastikinis vamzdelis su užrašu „GeloRevoice“, baltos spalvos plastikinis vamzdelis - be narkotinių ar psichotropinių medžiagų), atiduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Perdavimo ir priėmimo Aktas 2023 m. birželio 21 d. Nr. PD-00000003363) (b. b. 1-972-1203/2023, 2 t., b. l. 71-72) bei likę baltos spalvos milteliai (0,703 g) - amfetaminas - supakuoti į plastikinį uždaromą maišelį - priedas prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-808302-23, atiduoti saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą Vilniuje, Liepyno g. 7 (b. b. 1-972-1203/2023, 2 t., b. l. 67-70), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

63. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 3 vokai su CD diskais, esantys baudžiamosios bylos (Nr. 1-28-1104/2024) 4 tome, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolikos) MGL (900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda (18 MGL) turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000;Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtyje nurodyti šio nuosprendžio datą ir bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutę, kurioje mažos galios revolveris „ME 38 Compact – G“ Nr. 013374, perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyrių, esantį Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16. (2023 m. sausio 10 d. KVITAS B serija Nr. OVS005866), bei ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių, bei 10 vnt. guminių rutuliukų – sviedinių, 5 vnt. šovinių „380 MeGum“, užtaisytus guminėmis kulkomis, 16 vnt. revolverinių, imitacinių (garsinių) šovinių, priduotų laikinam saugojimui į Policijos departamento prie VRM turto valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. V., jam įsigijus leidimą nešioti atitinkamos kategorijos šaunamąjį ginklą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame likę objektai ir objektų pakuotė (žalios spalvos plastikinis vamzdelis su užrašu „GeloRevoice“, baltos spalvos plastikinis vamzdelis - be narkotinių ar psichotropinių medžiagų), atiduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Perdavimo ir priėmimo Aktas 2023 m. birželio 21 d. Nr. PD-00000003363) bei likę baltos spalvos milteliai (0,703 g) - amfetaminas - supakuoti į plastikinį uždaromą maišelį - priedas prie specialisto išvados Nr. IBPS-V-808302-23, atiduoti saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą Vilniuje, Liepyno g. 7, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 3 vokus su CD diskais, esančius baudžiamosios bylos (Nr. 1-28-1104/2024) 4 tome, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.