Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-07-10 · Byla Nr. 2KT-44/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-10
Bylos Nr.
2KT-44/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytas Milius
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
G. D., I. L., E. T., E. L.
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-44/2008Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. liepos 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su l.e. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės prašymu dėl ieškovo J. B. ieškinio atsakovams G. D., I. L., E. T., E. L. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Žemaitijos visuomenės parlamentas, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. liepos 2 d. gautas l.e. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės prašymas dėl ieškovo J. B. ieškinio atsakovams G G. D., I. L., E. T., E. L. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Žemaitijos visuomenės parlamentas, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. J. B. ieškinyje prašo solidariai iš atsakovų priteisti 500 000 Lt žalos, atsiradusios dėl atsakovų, kurie yra teisėjai ir prokurorai, priimtų neteisėtų bei nepagrįstų procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje Nr. 34-1-00547/07, atlyginimo. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės vyriausieji prokurorai suklastojo baudžiamosios bylos medžiagą ir nepagrįstai nutraukė šią bylą, kurią teisėja išnagrinėjo, nesant byloje įrodymų. Be to, baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja suklastojo protokolą, tyčia sužlugdė ieškovo asmeninę ir politinę reputaciją. Pažymi, kad nepasitiki Klaipėdos regione dirbančiais teisėjais, kadangi jie nevertina įrodymų byloje, penkerius metus priima ieškovui nepalankius procesinius sprendimus. Už neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus atskiriems Klaipėdos regione dirbantiems teisėjams prašo iškelti baudžiamąsias bylas.

Atsisakytina perduoti ieškinį nagrinėti kitam apygardos teismui.

Šalies argumentai

Ieškovas pareiškė nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams ir prašo perduoti šiame teisme pareikštą ieškinį nagrinėti kitam teismui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi teisę spręsti ne tik bylos, bet ir ieškinio perdavimo iš teismo, kuriam jis paduotas, kitam teismui, klausimą, todėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas turi teisinį pagrindą nagrinėti šį ieškovo pareiškimą (CPK 35 str. 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-42/2007, 2008 m. balandžio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-25/2008).

Ieškinys gali būti perduotas iš teismo, kuriame jis turi būti paduotas, kitam teismui tik tuomet, kai egzistuoja bent viena CPK 35 straipsnyje numatyta aplinkybė (išimtiniais atvejais, kai kitame teisme ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau, taip pat, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovo pareiškimas dėl galimo visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumo motyvuojamas tuo, kad šio teismo teisėjai, taip pat kiti šioje apygardoje dirbantys teisėjai kelerius metus priima ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, tyčia žlugdo ieškovo asmeninę ir politinę reputaciją.

Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Abejonės dėl teisėjo nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne dalyvaujančių byloje asmenų spėjimais ar samprotavimais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teismo) nušalinimo ir perdavus ieškinį (bylą) nagrinėti kitam teisėjui (teismui), būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks ieškinyje pareikštų reikalavimų (bylos) nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais. Vis dėlto įstatyme numatytais išimtiniais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.).

J. B. pareiškime dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nepateikė jokių įrodymais pagrįstų abejonių dėl šio teismo teisėjų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, nagrinėjant pateiktą ieškinį. Faktas, kad šio teismo teisėjai per kelerius ieškovo bylinėjimosi teisme metus priėmė daugelį jam nepalankių procesinių sprendimų nėra ir negali būti pagrindas atsisakyti teismui spręsti pareikšto ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimus. Civilinio proceso įstatymas nustato teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo tvarką, o ieškovui nepalankių sprendimų (nutarčių) priėmimas savaime nereiškia, kad teismas neįvykdė jam prisikirtos teisingumo funkcijos konkrečioje byloje. Jeigu ieškovo netenkina apygardos teismo procesiniai sprendimai, jis juos gali skųsti apeliacine ir kasacine tvarka aukštesnių pakopų teismams (CPK III dalis). Tačiau tai jokiu būdu negali sudaryti pagrindą pažeisti proceso įstatymo normas ir nesant teisinio pagrindo perduoti ieškinį ar civilinę bylą nagrinėti kitam teismui.

Pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazėje esančios informacijos matyti, kad ieškovas inicijavo keliasdešimt tarpusavyje susijusių civilinių bylų iškėlimą Klaipėdos apygardos teisme. Šis teismas priėmė ne vieną procesinį sprendimą, kuriame konstatavo, jog ieškovas reiškia tapačius reikalavimus, kuriuos grindžia tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas ne kartą patvirtino tokias apygardos teismo išvadas (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-172/2004, 2007 m. vasario 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-212/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-176/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-238/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-422/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-453/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-606/2007, 2008 m. kovo 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-161/2008, 2008 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-468/2008). Šiose bei kitose ieškovo iniciatyva iškeltose civilinėse bylose J. B. ne kartą reiškė nušalinimus bylą nagrinėjantiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, skundė jų veiksmus teismų administracinės veiklos kontrolės tvarka, tačiau šie nušalinimo pareiškimai bei skundai atmesti kaip nepagrįsti (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-KT-10/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. gruodžio 19 d., 2007 m. sausio 9 d., 2007 m. vasario 28 d., 2007 m. spalio 16 d., 2008 m. liepos 8 d. atsakymai į ieškovo skundus).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas reiškia teismams ne tik tapačius reikalavimus, pareiškimus dėl teismų nušalinimo, nepagrįstai kaltina teisėjus ir prokurorus nusikalstamų veikų padarymu, bet ir naudoja kitas neteisėto poveikio teismams priemones. Reguliarūs ieškovo vizitai pas teismų bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkus prieš pat teismo posėdžius dėl bylų, kuriose ieškovas yra kaip dalyvaujantis byloje asmuo, vertintini kaip netiesioginis ieškovo spaudimas bylą nagrinėjančiam teismui.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas netinkamai naudojasi teise į teisminę gynybą, sistemingai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, diskredituoja teisminę valdžią ir atskirus jos atstovus. Ieškovui ir toliau teikiant teismams panašaus turinio procesinius prašymus, pareiškimus, teismai taikys jam įstatyme numatytas procesines sankcijas (CPK 95 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-404/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-406/2007) ir priims atskirąsias nutaris tam, kad prokurorai įvertintų ieškovo veiksmų teisėtumą (CPK 299, 300 str., BK 236 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

Ieškovo J. B. nušalinimo pareiškimą Klaipėdos apygardos teismo teisėjams ir prašymą ieškovo J. B. ieškinį atsakovams G. D., I. L., E. T., E. L. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Žemaitijos visuomenės parlamentas, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.

Teismo pirmininkas Vytas Milius