Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-03-29 · Civilinė byla Nr. 2-176/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-29
Bylos Nr.
2-176/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
Pareiškėjas
J. B.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-176/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 106.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį ir ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-331-370/2007 pagal pareiškėjo J. B. ieškinį Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinę žemę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją išduoti pareiškėjui nustatytos formos dokumentą apie realiai 1992 m. pastatytas požemines inžinerines šilumos tinklų komunikacijas pagal 1991 m. sausio 29 d. išduotas technines sąlygas K-91-2 adrese (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės įregistravimo VĮ Registrų centre;

2) įpareigoti VĮ Registrų centras įregistruoti pareiškėjui J. B. 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų komunikacijų nuosavybę pagal 1991 m. sausio 29 d. išduotas technines sąlygas K-91-2 adresu (duomenys neskelbtini) nuo kameros 4P-12 iki (duomenys neskelbtini) trasos pabaigos pagal įgyjamąją senatį;

3) įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pareiškėjui J. B. ilgalaikiai išnuomoti 1210 m (2) valstybinę žemę dėl 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų nuosavybės tinkamos priežiūros ir eksploatacijos adrese nuo (duomenys neskelbtini) vamzdyno kameros 4P-12 einančių 110 metrų iki (duomenys neskelbtini).

Specialioji teisėjų kolegija 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjo J. B. skundas dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pareiškėjui J. B. ilgalaikiai išnuomoti 1210 m (2) valstybinę žemę dėl 1992 m. pastatytų požeminių inžinierinių šilumos tinklų nuosavybės tinkamos priežiūros ir eksploatacijos adrese nuo (duomenys neskelbtini) vamzdyno kameros 4P-12 einančių 110 metrų iki (duomenys neskelbtini) teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti jo priėmimo klausimą, bylos dalį dėl kitų pareiškėjo J. B. skundo reikalavimų grąžino Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. ieškinį Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinę žemę perdavė nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjui J. B. nustatė terminą iki 2007 m. sausio 22 d. pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte ir 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. B. ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad 2007 m. sausio 22 d. buvo gautas pareiškėjo procesinis dokumentas – prašymas neatitinka minėtų procesinės teisės normų reikalavimų, todėl pripažintina, kad pareiškėjas tinkamai nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (CPK 115 str. 2 d.). Taip pat teismas pažymėjo, kad iš pateikto prašymo turinio matyti, jog pareiškėjo keliami reikalavimai nėra teismingi Klaipėdos apygardos teismui, nes pareiškėjas ir nenurodė, kas jam ginčija nuosavybės teisę. Kaip matyti iš jo 2007 m. sausio 22 d. paaiškinimo ir ankstesnių procesinių dokumentų, ginčas kyla dėl sukurtos nuosavybės tinkamo įteisinimo ir įregistravimo administracine tvarka bei valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo (ikisutartinis ginčas), todėl jau ir ankstesnių šioje civilinėje byloje teismų procesinių sprendimų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo ieškinys pagal formaliai pareiškėjo nurodytą ieškinio sumą neteismingas apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), o teismingas apylinkės teismui. Pareiškėjas nurodytos ieškinio kainos nesusiejo su atsakovams keliamais teisiniais materialiniais reikalavimais, nes iš tikrųjų nėra turtinio ginčo dėl nuosavybės teisės pripažinimo, o keliamas klausimas dėl pakankamumo duomenų, sudarančių pagrindą įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjui įregistruoti nuosavybės teisę į pareiškėjo nurodytus daiktus ir išspręsti klausimą dėl žemės sklypo nuomos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. B. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad vykdydamas teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, pareiškėjas sukonkretino savo prašymą ir nurodė, jog pirmasis reikalavimas dėl požeminių komunikacijų nuosavybės įteisinimo, adresu Šilutės pl. 103 yra teismingas apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, nes minėto turto vertė yra 112 544 Lt. Kitas ieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos sudarymo taip pat teismingas apygardos teismui. Kadangi du ieškinio reikalavimai yra teismingi apygardos teismui, kartu turėtų būti nagrinėjamas ir trečiasis ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti VĮ Registrų centras įregistruoti pareiškėjo J. B. nuosavybę teisę į turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Pagal CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). CPK 135 straipsnio antroji dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas proceso normų taikymą, 1999 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999, nurodė, kad ,,bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali kreitis teisinės pagalbos advokato ar kito asmens”.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi J. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad pareiškėjas neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 8 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus. Nei iš pareiškėjo teismui pateikto ieškinio, nei vėliau jo patikslinimo nėra aišku, dėl ko jis yra pareikštas: ar dėl požeminių inžinierinių šilumos tinklų, adresu nuo (duomenys neskelbtini) vamzdyno kameros 4P-12 einančių 110 metrų iki (duomenys neskelbtini), nuosavybės pripažinimo bei kas pareiškėjui ginčija nuosavybės teisę, ar tik dėl administracinių organų atsisakymo registruoti šiuos statinius ieškovo vardu. Tam, kad būtų galimas teisminis nagrinėjimas, kiekvienas ieškinyje reiškiamas reikalavimas turi būti suformuluotas tiksliai ir nekelti abejonių dėl šio reikalavimo turinio. Nesant tiksliai suformuluotiems ieškinio reikalavimams bei aplinkybėms negalima nustatyti, kurios grandies bendrosios kompetencijos teismas, t. y. apylinkės ar apygardos, turi nagrinėti pareiškėjo pateiktą ieškinį kaip pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2006 m. liepos 26 d. sprendimu suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui J. B. byloje dėl įpareigojimo išduoti dokumentus nuosavybės įregistravimui bei sudaryti žemės nuomos sutartį (b. l. 51). Taigi pareiškėjas, pasinaudodamas jam suteikta teisine pagalba, turėjo galimybę paruoši ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir pateikti jį teismui. Tik tiksliai suformulavus reikalavimus, galima nustatyti, ar ginčas yra turtinis, todėl apelianto argumentas, jog jo pareikštas ieškinys viršija 100 000 Lt, nėra pagrįstas.

Remdamasi nurodytais argumentais ir aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu pareiškėjui nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas pagrįstai ieškininį laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasDanutė Milašienė