- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-05
- Bylos Nr.
- 2-212/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- P. D.
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- A. B., A. J.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės P. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-221-123/2007 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei P. D. , dalyvaujant tretiesiems asmenims A. B. , A. J. dėl avanso ir baudos priteisimo, o taip pat pagal atsakovės P. D. priešieškinį ieškovui A. G. , dalyvaujant trečiajam asmeniui A. J. dėl baudos pagal sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovei P. D. priklausantį žemės sklypą.
Šalies argumentai
Atsakovė P. D. pateikė prašymą, kuriame prašė užtikrinti 100 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Atsakovė nurodo, jog dėl žemės sklypo arešto negali įvykdyti 2006 m. kovo 4 d. Preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2006 m. rugsėjo 1 d. parduoti pirkėjui areštuotą žemės sklypą, o už šio įsipareigojimo nevykdymą sutartyje yra numatyta 100 000 Lt bauda. Kadangi būsimas žemės sklypo pirkėjas pareiškė pretenziją, todėl atsakovė privalo sumokėti preliminaria sutartimi sutartą 100 000 Lt baudą, todėl nuostoliai yra realūs ir ieškovai įpareigotini pateikti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė atsakovės P. D. prašymą užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė galimų nuostolių atsiradimą sieja su 100 000 Lt bauda, kurią atsakovė privalės sumokėti negalėdama vykdyti 2006 m. kovo 4 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Dėl žemės arešto atsakovė negali vykdyti preliminarios sutarties įsipareigojimų, todėl patirs nuostolius. Teismas nurodė, kad atsakovė savo teiginius grindžia 2006 m. kovo 23 d. notaro nutarimu, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą. Tačiau notaro nutarimas priimtas iki Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarties, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo. Teismas nustatė, jog iš bylos Nr. 2-700-524/2006, kuri yra prijungta prie šios bylos matyti, jog 2006 m. kovo 1 d. teismo nutartimi buvo areštuotas atsakovės žemės sklypas. Areštas turto arešto aktų registre buvo įregistruotas 2006 m. kovo 2 d. Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonių taikymo priimama asmeniui nedalyvaujant, nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento (CPK 145 str. 8 d.), todėl P. D. , teismo nutartimi nustatyti apribojimai įsigaliojo nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos, t.y. nuo 2006 m. kovo 2 d. Kadangi Turto arešto aktų registro duomenys vieši, pripažįstama, kad asmeniui, kurio turtas areštuojamas, tampa žinoma apie turto areštą. Todėl, teismo nuomone, atsakovei sudarant 2006 m. kovo 4 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė P. D. buvo saistoma 2006 m. kovo 1 d. nutarties įpareigojimų, tačiau vis tiek susitarė dėl sklypo nuosavybės teisės ateityje perleidimo. Todėl tokiais veiksmais atsakovė prisiėmė preliminarios sutarties įsipareigojimų neįvykdymo riziką. Aplinkybė, jog sklypas areštuotas ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartimi šioje byloje, neturi reikšmės, nes ši nutartis priimta iki 2006 m. liepos 17 d. nutarties (byloje Nr. 2-700-524/2006), kuria žemės sklypo areštas buvo panaikintas, priėmimo. Dėl šių aplinkybių teismas laikė, kad atsakovė prisiėmė sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo riziką, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuostolių ji patirs dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
Šalies argumentai
A. P. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti. Apeliantė nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
teismas nevertino aplinkybės, kad kitoje, teismo minimoje byloje, Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nes ieškovai nesumokėjo trūkstamo žyminio mokesčio. Ieškovai siekė ne apginti savo teises ar interesus, bet nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis siekdami priversti atsakovę tenkinti jų reikalavimus;teismas nepagrįstai remiasi turto areštu kitoje byloje, nes atsakovė protingai įvertinusi riziką buvo įsipareigojusi įvykdyti preliminarioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus iki 2006 m. rugsėjo 1 d. Kitoje, teismo minimoje byloje, nustatyti turto arešto apribojimai buvo panaikinti 2006 m. liepos 17 d. nutartimi, todėl atsakovė būtų galėjusi įvykdyti savo įsipareigojimus, jei ieškovai nebūtų pateikę naujo ieškinio ir teismas nebūtų taikęs laikinųjų apsaugos priemonių šioje, naujoje byloje. Būtent šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės neleido atsakovei įvykdyti savo įsipareigojimų. Pateikti byloje įrodymai patvirtina, jog atsakovės galimi nuostoliai yra realūs, ieškovas neturi pakankamai lėšų sumokėti žyminiam mokesčiui, t.y. neturi pajamų atlyginti atsakovės galimų nuostolių, todėl teismas privalėjo pareikalauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Šios normos paskirtis, plačiąja prasme, yra užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Kartu pažymėtina, jog CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostata įtvirtina teismo teisę, o ne pareigą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, atsižvelgiant į prašymo dėl šių procesinių priemonių taikymo motyvuotumą ir pagrįstumą bei kitas bylos aplinkybes (CPK 185 str.). Taigi ieškovas ar kitas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašęs asmuo, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti atsakovo nuostolių atlyginimą gali būti įpareigojamas tais atvejais, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Atsakovas, reikalaudamas pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turėtų pateikti įrodymus, kad tokie nuostoliai iš tiesų gali atsirasti bei preliminarų tokių nuostolių paskaičiavimą. Tačiau, jei galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimą lėmė paties atsakovo veiksmai ar neveikimas, tokiu atveju ieškovas ar kitas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašęs asmuo, neprivalo užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo.
Atsakovė savo galimų nuostolių atsiradimą kildina iš Preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 3) ir pranešimo (b.l. 5), kurių pagrindu ji teigia privalanti sumokėti netesybas už preliminariosios sutarties įsipareigojimų nevykdymą.
Vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi neįregistravusi sandorio šalis negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Iš bylos matyti, kad atsakovė Preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo įregistravusi registre, todėl atsakovė negali panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis prašydama galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pasirašant Preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės tas pats žemės sklypas buvo areštuotas teismo kitoje byloje ir nebuvo jokių duomenų manyti, kad byla bus išnagrinėta ir laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos iki 2006 m. rugsėjo 1 d., t.y. atsakovė suprato, todėl ir prisiėmė galimų nuostolių riziką. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji įvertino, jog byla gali baigtis per šešis mėnesius, yra tik teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Įvertinant, jog civilinės bylos nagrinėjimas trunka ilgiau nei vienerius metus, atsakovės teiginys, jog ji įvertino, kad bylos nagrinėjimas baigsis per šešis mėnesius, yra nepagrįstas. Taigi, atsakovė prisiėmė preliminarios sutarties nevykdymo riziką, todėl nėra pagrindo reikalauti jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė pareikalauti atsakovės galimų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.