Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Albino Čeplinsko 2008 m. kovo 31 d. nutartimi, kuria Kauno apygardos teismas nusišalino nuo ieškovo R. Ž. pareikšto ieškinio atsakovėms L. Š. ir V. Š. dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimo, ir prašė spręsti klausimą dėl ieškinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. balandžio 3 d. gauta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Albino Čeplinsko 2008 m. kovo 31 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovėms L. Š. ir V. Š. dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Teismas nusišalino nuo ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo, kadangi atsakovė L. Š. Kauno apygardos teisme dirba teisėjo padėjėja, o atsakovė V. Š. – specialiste.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys perduotinas nagrinėti kitam apygardos teismui.

Civilinio proceso kodekso 35 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad jeigu teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba byloje dalyvaujantis asmuo, jo artimieji giminaičiai arba sutuoktinis (sugyventinis), aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas perduoda tokią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Nurodyta norma įtvirtina asmens teisę į tinkamą procesą, o šią teisę įgyvendina aukštesniosios pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, civilinę bylą, kurioje kaip dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, perduodamas nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagal šią normą byla perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui ne tik tuomet, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, bet ir tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjo padėjėjas, o byla teisminga tam teismui, kuriame jis dirba (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis byloje Nr. 2KT-68; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-88). Tuo atveju, kai aukščiau nurodytos aplinkybės yra žinomos teismui ieškinio pateikimo metu, teismas neturėtų spręsti net ieškinio priėmimo klausimo, o perduoti ieškinį kitam teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 2KT-42). Tokiu būdu pašalinamos bet kokios abejonės dėl teismo galimo šališkumo ir sudaromos tinkamos sąlygos asmenims ginti savo pažeistas teises, o teismui realiai vykdyti teisingumą.

Atsakovės, kurioms ieškovas Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį, šiame teisme dirba atitinkamai teisėjo padėjėja bei specialiste. Šios aplinkybės sudaro pagrindą Kauno apygardos teismui nusišalinti nuo ieškinio priėmimo bei jo pagrįstumo klausimų sprendimo. Todėl Kauno apygardos teisme pareikštas ieškinys perduotinas nagrinėti kitam –Vilniaus apygardos teismui (CPK 3 str. 6 d., 35 str. 2 ir 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovėms L. Š. ir V. Š. dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.