- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-268-851/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aiva Survilienė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- K. K., A. L., K. Č.
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. ir nuteistojo A. L. gynėjo advokato Aliaus Galmino (toliau – ir apeliantai) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios paskirtos bausmės pridėta dalis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72³ straipsnio 1-2 dalimis, K. K. turtui taikytas išplėstinis turto konfiskavimas – konfiskuoti 26 050 Eur, kuriuos jis įgijo už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas (turtas, gautas nusikalstamu būdu). Likę pinigai – 495 Eur grąžinti K. K..
A. L. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą, ir A. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2-3 dalimis, iš A. L. konfiskuoti 70 Eur, kuriuos jis gavo už parduotą narkotinę medžiagą, kaip uždraustos veikos rezultatas. Likę pinigai – 54,02 Eur grąžinti A. L..
Šiuo nuosprendžiu K. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. K. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, ir dalį psichotropinės medžiagos pardavė: t. y. jis iki 2023 m. sausio 24 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė labai didelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius – 2764,642 g miltelių, su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 1368,167 g narkotinės medžiagos – kokaino, 4619,939 g miltelių su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 189,376 g psichotropinės medžiagos - amfetamino ir tablečių, kurių bendra masė - 2212,999 g, ir jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 436,127 g psichotropinėmis medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą jas parduoti.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, K. K. 2023 m. sausio 24 d., naudodamasis ir susirašęs internetine programėle „Wickr Me“, susitarė su A. S. šiam parduoti 250 vienetų tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, po 1,5 euro už vienetą. Po to tą pačią dieną apie 17 val. savo gyvenamoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš laikomų tablečių, kurių bendra masė – 2212,999 g su jų sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 436,127 g psichotropinės medžiagos – MDMA, dalį – 250 vienetų tablečių, su jų sudėtyje esančiais 26,149 g psichotropinės medžiagos – MDMA, už 375 eurų sumą pardavė A. S., o likusį labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2023 m. sausio 26 d., iki kol 16 val. 20 min. kratos metu policijos pareigūnai jas visas surado ir paėmė.
2. A. L. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ir kitaip platinti: t. y. jis savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), laikė 97,696 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 0,022 g psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, iki 2023 m. sausio 24 d. 19 val. 35 min., kuomet kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.
3. Be to, A. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šios medžiagos pardavė:?t. y. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), laikė 11,19 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą ją platinti.
Tęsdamas savo vykdomą nusikalstamą veiką, 2023 m. sausio 19 d. apie 17 val. 30 min. dalį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos, tai yra 0,224 g kokaino, prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai už ne mažesnę kaip 70 eurų sumą pardavė K. Č., o likusią dalį – 10,966 g narkotinės medžiagos – kokaino neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, toliau laikė savo gyvenamosios vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. sausio 24 d. 19 val. 35 min., kol kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
4. Be to, A. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti:?t. y. jis 2023 m. sausio 24 d., naudodamasis ir susirašęs internetine programėle „Wickr Me“, susitarė su A. S., jog iš šio įgys 250 vienetų tablečių su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga – MDMA, po 3 eurus už vienetą.
Tuoj po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. L. 2023 m. sausio 24 d. apie 17 val. 30 min. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovinčioje transporto priemonėje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. S. už 750 eurų įgijo 250 vienetų tablečių, su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 26,149 g psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ją prie savęs toliau laikė ir parsigabeno į savo gyvenamąją vietą, butą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini), kur toliau laikė, kol tą pačią dieną plastikinį paketą, kuriame buvo 200 vienetų tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – MDMA, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, pasiėmė ir toliau prie savęs laikė, kuomet apie 18 val. 30 min, gyvenamosios vietos bendro naudojimo laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie rado paminėtas tabletes, o likusias 50 vienetų tablečių, su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga – MDMA, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. sausio 24 d. 19 val. 35 min. kratos metu paminėtas tabletes rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir paskirti jam subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
1.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje atliktu bausmių bendrinimu. Nurodo, kad bausmių subendrinimas yra neteisingas ir pernelyg griežtas, atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes. Taip pat, nuteistojo vertinimu, buvo nepakankamai ištirti ir įvertinti byloje esantys svarbūs faktai, kurie galėjo turėti įtakos pirmos instancijos teismo sprendimui.
1.2. Nurodo, kad 2016 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams. 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su aukščiau paminėta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2022 m. kovo 21 d. jis buvo paleistas į laisvę jam paskyrus intensyvią priežiūrą ir namų areštą. Jis visada registruodavosi probacijos tarnyboje, lankė reikiamus kursus, noriai bendradarbiavo su probacijos tarnybos pareigūnais. 2023 m. sausio 26 d. jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir nuo paminėtos dienos iki dabar yra suimtas. Jis noriai bendradarbiavo su policijos tyrėjais bei pareigūnais, nesislapstė ir nevengė atlikti savo bausmės. Apelianto vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas turėtų iš naujo ištirti visus jo pateiktus argumentus ir sušvelninti subendrintą bausmę.
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas Alius Galminas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį A. L. atžvilgiu, t. y. išteisinti A. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir pripažinti A. L. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam baudą, taip pat pripažinti A. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam baudą. Tuo atveju jeigu teismas manys, kad A. L. įvykdė visas inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliantas prašo sušvelninti A. L. paskirtą bausmę.
2.1. Apeliantas nurodo, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog A. L. būtų padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Priimtas nuosprendis jo atžvilgiu yra akivaizdžiai per griežtas. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. nuosprendis iš dalies pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas iš dalies neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir visas bylos aplinkybes vertino tik iš kaltinimo pozicijos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, neišsamiai išnagrinėjo visas šio įvykio aplinkybes.
2.2. Nurodo, kad apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, A. L. nurodė, kad nepardavė narkotinių medžiagų – kokaino K. Č., kadangi šio niekada nėra matęs. Nuteistasis nėra pardavęs narkotinių medžiagų, nes jų platinimu neužsiimdavo. Byloje yra duomenys, t. y. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad K. Č. įsigijo narkotines medžiagas – kokainą iš M. Ž.. Policijos pareigūnai, gavę šią informaciją, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariamajam M. Ž. buvo pareikštas įtarimas dėl narkotinių medžiagų platinimo K. Č.. Aplinkybę, kad narkotines medžiagas įsigijo iš A. L., nurodo tik K. Č., nors prieš tai jis nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš M. Ž.. Byloje nustatyta, kad sulaikymo metu K. Č. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų bei buvo neadekvačios būklės. Kaltinimas yra grindžiamas tik K. Č. atpažinimu, kad A. L. jam pardavė narkotines medžiagas.
2.3. Nurodo, kad A. L. prisipažįsta padaręs kitas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, tačiau nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kadangi jos nepadarė. Taigi, A. L. prisipažįsta padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra numatyta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, tačiau šiuo metu jis yra verčiamas prisipažinti dėl nusikalstamos veikos, kurios jis nepadarė.
2.4. Pažymi, kad kadangi nuteistasis neprisipažino kaltu dėl narkotinių medžiagų pardavimo K. Č., teismas nusprendė, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis A. L. ir jo gynėjas advokatas Alius Galminas su šiuo teismo sprendimu nesutinka. Nuteistasis prisipažino kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų bei nuoširdžiai gailėjosi, padėjo policijos pareigūnams atskleisti šių nusikalstamų veikų aplinkybes. Taigi, šis A. L. nuoširdus prisipažinimas turėtų būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
2.5. Nurodo, kad A. L. turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, kurias nuolat vartodavo. Visas narkotines medžiagas jis įsigydavo tik savo asmeniniams poreikiams, kadangi buvo nuo jų priklausomas. Šiuo metu A. L. pakeitė gyvenimo būdą, atsikratė priklausomybės narkotinėms medžiagoms, jų visiškai nebevartoja.
2.6. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs iš dalies nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį A. L. atžvilgiu, nepagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę 8 metams ir 6 mėnesiams. Teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad A. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokosi, yra puikiai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, draugę, su kuria kartu gyvena. Šiuo metu jam paskirta labai griežta laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, todėl, apelianto vertinimu, yra pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę.
2.7. Pažymi, kad A. L. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį 8 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad įsigijo narkotines medžiagas iš kito kaltinamojo A. S.. Abu nuteistieji dėl šios nusikalstamos veikos įvykdymo kaltę pripažino visiškai, tačiau už tą pačią nusikalstamą veiką abiem kaltinamiesiems skirtos skirtingos bausmės. A. L. nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme, o A. S. už tą pačią nusikalstamą veiką skirta 200 MGL dydžio bauda. Akivaizdu, kad A. L. yra per griežtai ir neadekvačiai nuteistas.
2.8. Be to, nurodo, kad nuteistasis A. L. yra nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apelianto vertinimu, ši bausmė yra per griežta, kadangi A. L. visiškai prisipažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi. Teismas turėjo pripažinti tai A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Už šios nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje yra numatyta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, todėl nesuprantama, kodėl teismas už šios veikos įvykdymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas nuosprendyje nenurodė jokių argumentų, kodėl bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę.
2.9. Taip pat apeliantas nesutinka su nuteistajam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kadangi jis šios nusikalstamos veikos neįvykdė ir narkotinių medžiagų K. Č. nepardavė.
2.10. Apeliantas skunde cituoja teismų praktiką, susijusią su bausmės paskyrimu, bei nurodo, kad įvertinus bylos aplinkybių visetą, galima daryti išvadą, jog A. L. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų neadekvatus padarytoms nusikalstamoms veikoms, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, netgi aiškiai prieštarautų šiam principui.
3. Teismo posėdyje nuteistasis K. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo K. K. skundas atmetamas, nuteistojo A. L. gynėjo advokato Aliaus Galmino skundas tenkinamas iš dalies.
4. Iš nuteistojo K. K. skundo matyti, kad jis ginčija jam paskirtą bausmę, iš A. L. gynėjo skundo nustatyta, kad jis prašo išteisinti A. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir pripažinti A. L. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taip pat skundžia paskirtą bausmę bei prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.
5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų veikų sudėčių buvimo nuteistųjų veiksmuose pagrįstos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė tinkamas bausmes. Tačiau taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepripažino nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, epizodas), todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Dėl nuteistojo A. L. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinio skundo
Dėl įrodymų vertinimo
6. Apeliantas nurodo, kad teismas, pripažindamas nuteistąjį A. L. kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir visas bylos aplinkybes vertino tik iš kaltinimo pozicijos, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas prielaidomis, abejonėmis, nurodyti motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
8. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės.
9. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formą ir turinį aptartų BPK reikalavimų kontekste, matyti, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų, teisiamajame posėdyje ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos išdėstė nuosprendyje bei jais pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, vertindamas tiek nuteistojo A. L. gynybinę poziciją, tiek byloje surinktus įrodymus, įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė, teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymų visuma. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje
10. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
11. Nagrinėjamu atveju A. L. nuteistas už tai, jog neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį šios medžiagos pardavė.
12. Nuteistojo A. L. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius šią nusikalstamą veiką bei, jo teigimu, šią teismo išvadą dėl A. L. kaltės patvirtina tik kito nuteistojo K. Č. parodymai. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka, teismo vertinimu, nuteistojo A. L. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma.
13. Pirmiausia, bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. L. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kokainą. 2023 m. sausio 24 d. kratos protokole užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. L. policijos pareigūnams parodė narkotinių medžiagų laikymo vietas. Bute, be kita ko, buvo rastas ir paimtas polietileninis maišelis su baltos spalvos biriais milteliais, galimai narkotine medžiaga – kokainu (paketas Nr. 563620). Specialisto išvadoje konstatuota, kad baltos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 10,966 g. Šios aplinkybės neginčija ir nuteistasis A. L. – viso proceso metu jis pripažino, kad laikė šias narkotines medžiagas bei nurodė, kad 2023 m. pradžioje, tikslios datos neatsimena, Mažeikių mieste, Sodų g., jis bendrabučio tipo patalpose iš nepažįstamo asmens įsigijo apie 20 g kokaino. Šie A. L. parodymai pagrindžia ir tai, kad jis suvokė neteisėtai disponuojamos medžiagos draudžiamumą, t. y. aplinkybę, kad laikė neleistinas narkotines medžiagas, disponavimo tokiomis medžiagomis neteisėtumą, taip pat suvokė šių draudžiamų medžiagų kiekį, bei norėjo taip elgtis.
14. Visgi, nuteistasis neigia, kad narkotinę medžiagą – kokainą jis laikė tikslu ją platinti – jo teigimu, narkotines medžiagas laikė savo reikmėms, be to, neigia, jog dalį šios narkotinės medžiagos pardavė K. Č.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos A. L. teiginius taip pat paneigia byloje esantys įrodymai.
15. Nustatyta, kad 2023 m. sausio 19 d. apie 18:45 val. Klaipėdos apskrities VPK patalpose, atliekant K. Č. dalinę apžiūrą, pastarasis išspjovė maišelį su baltos spalvos medžiaga (1 t., b. l. 7). Specialisto išvadoje konstatuota, kad baltos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė - 0,224 g (1 t., b. l. 116-119).
16. Nuteistasis K. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuosekliai (išskyrus 2023 m. sausio 19 d. asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką) teigė, kad narkotines medžiagas, kurias rado ir paėmė policijos pareigūnai, pirko iš A. L. – nurodė, kad jis nuvažiavo pas A. L. į (duomenys neskelbtini), ir iš jo nusipirko kokaino. Po to jį sulaikė pareigūnai ir kratos metu rado kokaino.
17. K. Č. nurodė, kad dėl narkotinių medžiagų – kokaino įsigijimo jis A. L. parašė per „Snapchat“ programėlę. 2023 m. sausio 19 d. pareigūnams rašytame prisipažinime jis paaiškino, kad 2023 m. sausio 19 d. 17 val. per programėlę „Snapchat“ jis susitarė iš vieno vaikino įsigyti kokaino. Minėtas vaikinas „Snapchat“ programėlėje yra įvardintas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) Jis paprašė 1 g kokaino, o minėtas vaikinas liepė atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Ten nuvažiavus iš trečiosios laiptinės išėjo vaikinas, kuris pardavė jam gramą kokaino (t. 4, b. l. 72). Analogiškas aplinkybes šis nuteistasis davė ir apklausų metu. Nors nuteistasis A. L. neigė, kad pardavė narkotines medžiagas K. Č., tačiau jis pripažino, jog naudojo programėlę „Snapchat“ (be kita ko, nurodė, kad šią programėlę naudojo ir narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų platinimui – t. y. nurodė, kad naudojant šią programėlę jam rašė pažįstamas ir prašė parduoti tablečių – „ratų“) (t. 5, b. l. 134). Nors 2023 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad K. Č. planšetiniame kompiuteryje „Lenovo Tab 8“ su SIM kortele (kuriuo, bylos duomenimis, K. Č. naudojosi bendraudamas su A. L.) atlikus raktažodžio „(duomenys neskelbtini)“ paiešką nuskaitytuose duomenyse bei vizualiai peržiūrėjus programos „Snapchat“ internetinius susirašinėjimus planšetiniame kompiuteryje, kuriame sufigūruota „Snapchat“ paskyra „ (duomenys neskelbtini)“ nerasta susirašinėjimų su vartotoju, užvardintu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nerasta ir kitų susirašinėjimų sms ar kitokiais būdais, susijusių su narkotinių medžiagų laikymu, įsigijimu, platinimu, laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. sausio 19 d. (t. 3, b. l. 174-176), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis internete viešai skelbiama informacija, šios programėlės išskirtinumas yra tas, kad kitiems asmenims siunčiamos nuotraukos, vaizdo įrašai ir tekstinės žinutės yra matomi tik tam tikrą nustatytą laiką ir, jas peržiūrėjus, išnyksta, todėl aplinkybė, jog šis susirašinėjimas rastas nebuvo, nepaneigia šių K. Č. parodymų.
18. Nuteistojo A. L. gynėjas apeliaciniame skunde, baigiamųjų kalbų metu akcentuoja tai, jog byloje yra duomenys, t. y. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad K. Č. įsigijo narkotines medžiagas – kokainą iš M. Ž.. Teigia, kad policijos pareigūnai, gavę šią informaciją, pradėjo ikiteisminį tyrimą įtariamajam M. Ž. dėl narkotinių medžiagų platinimo K. Č., tačiau jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas. Pažymi, kad A. L. nebuvo sulaikytas policijos pareigūnų, kai neva perdavė narkotines medžiagas K. Č., aplinkybę, kad narkotines medžiagas įsigijo iš A. L., nurodo tik pastarasis, nors prieš tai jis nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš M. Ž.. Teisėjų kolegija sutinka, jog 2023 m. sausio 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas K. Č. nurodžius, kad narkotines medžiagas jis įsigijo iš M. Ž.. Taip pat buvo gauta Kriminalinės policijos žvalgybos informacija, kad M. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), platina narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kokainą (t. 1, b. l. 59). Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus K. Č. parodymus, duotus jį sulaikius, taip pat įvertinus jo prisipažinimą, pateiktą raštu, nustatyta, jog jis asmens, pardavusio jam narkotines medžiagas, neįvardijo. K. Č. nurodė tik tai, jog jis iš anksto susitarė susitikti su šiuo asmeniu adresu (duomenys neskelbtini) (pažymėtina, jog šis adresas sutampa su A. L. gyvenamosios vietos adresu), šis asmuo yra apie 26-28 m. amžiaus, su barzdele, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, dėvėjo tamsios spalvos striukę su gobtuvu, nurodė, kad jį galėtų atpažinti. Tik 2023 m. sausio 19 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. Č. nurodė, kad asmuo, iš kurio jis pirko narkotines medžiagas, yra nuotraukoje Nr. 4 – t. y. M. Ž. (t. 4, b. l. 87-89). Iš 2023 m. sausio 26 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. sausio 24 d. buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kad A. L. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), platina narkotines (psichotropines) medžiagas, taip pat nurodyta, kad 2023 m. sausio 19 d. K. Č. narkotines medžiagas pardavė būtent A. L., o ne M. Ž., nurodyta, jog K. Č. narkotines medžiagas minėtu adresu pirko keletą kartų (t. 4, b. l. 92). Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, teismas įpareigojo prokurorą kreiptis į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, dėl galimybės išslaptinti 2023 m. sausio 24 d. kriminalinės žvalgybos informaciją Nr. 30-8 (DS)-77RN, ši informacija buvo išslaptinta bei pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui (t. 10, b. l. 60-61). Pateiktame pranešime buvo nurodyta analogiška informacija, kurią 2023 m. sausio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. tyrėjas. Gavęs šią kriminalinės žvalgybos informaciją, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. tyrėjas nustatė, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu K. Č. galėjo suklysti atpažindamas asmenį, pardavusį jam narkotines medžiagas, todėl nutarė atlikti asmens parodymo atpažinimą. Iš 2023 m. sausio 26 d. asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad K. Č., gyvai atpažino asmenį, kuris laikė numerį Nr. 2, t. y. A. L., kuris prie (duomenys neskelbtini), jam pardavė narkotines medžiagas (t. 4, b. l. 96-102). Papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu K. Č. paaiškino, kad atliekant asmens, kuris jam pardavė narkotinių medžiagų, atpažinimą pagal nuotrauką, jis nurodė ne tą asmenį, nes jis buvo labai panašių bruožų į tą vaikiną, kurį jis parodė atliekant atpažinimą su gyvais žmonėmis. Jis patvirtino, kad asmuo, kurį jis atpažino 2023 m. sausio 26 d. (t. y. A. L.), yra asmuo, kuris jam pardavė narkotines medžiagas (t. 4, b. l. 104). Apklausiamas Lietuvos apeliaciniame teisme K. Č. taip pat nurodė, kad iš nuotraukos sunku atpažinti žmogų, nes nuotraukos visos panašios, o pamačius asmenį gyvai, kai jį pažįsti, atpažinti lengviau. Jis patvirtino, kad yra įsitikinęs, jog neapsiriko ir tikrai atpažino tą asmenį, iš kurio pirko narkotines medžiagas, t. y. A. L. (t. 10., b. l. 64). Be to, nors A. L. advokatas akcentavo, jog sulaikytas K. Č. aiškiai nurodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš asmens, kuris buvo su barzdele, o A. L. barzdos neturi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš 2023 m. sausio 26 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog apibūdinant asmenį Nr. 2 – t. y. A. L., nurodyta, jog jis, be kita ko, yra su barzdele (t. 4, b. l. 98). Papildomos apklausos metu apklausiamas K. Č. nurodė, jog atpažino A. L., dėl, be kita ko, jo barzdelės (t. 4, b. l. 104). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priežasčių, dėl kurių K. Č. būtų suinteresuotas apkalbėti A. L., nenustatyta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistojo K. Č. nuosekliais bei analogiškais parodymais, jog narkotines medžiagas jis pirko iš A. L., kurį jis atpažino ir asmens parodymo atpažinti metu, o asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu parodydamas į M. Ž. nuotrauką, jis suklydo.
19. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma – t. y. nuoseklūs K. Č. parodymai, jog jis narkotines medžiagas – kokainą pirko iš A. L., aplinkybė, jog K. Č. iš karto po sulaikymo raštu pateiktame prisipažinime, taip pat ir vėliau vykusių apklausų metu (t. y. dar iki vykusio asmens atpažinimo) nurodė adresą, kur įsigijo narkotines medžiagas, kuris sutampa su A. L. gyvenamosios vietos adresu, tai, jog K. Č. atpažino A. L., kaip asmenį, pardavusį jam šias narkotines medžiagas, tai, jog kratos pas A. L. gyvenamojoje vietoje metu buvo, be kita ko, rasta narkotinė medžiaga – kokainas, patvirtina, kad K. Č. narkotines medžiagas – kokainą, pardavė būtent A. L..
20. Kaip minėta, 2023 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad baltos spalvos miltelių, paimtų pas K. Č., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,224 g. Todėl įvertinus tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šias narkotines medžiagas K. Č. pardavė A. L., teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje įrodyta, jog A. L. neteisėtai laikė 11,19 g (10,966 g rastų pas A. L. namuose + 0,224 g rastų pas K. Č.) narkotinės medžiagos – kokaino bei dalį jos – tai yra 0,224 g, neteisėtai pardavė K. Č..
21. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat ir tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo palaikomi ryšiai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-159/2011, Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-162-976/2018, Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022). Tai, jog narkotines medžiagas – kokainą A. L. laikė turėdamas tikslą jas platinti, priešingai nei nurodo apeliantas, patvirtina byloje esantys įrodymai. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi visus anksčiau nurodytus narkotinių medžiagų platinimo tikslo nustatymo kriterijus. Pirmiausia, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nuteistasis pripažino, jog užsiėmė narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu – t. y. nors jis nepripažino, kad kokainą laikė, turėdamas tikslą jį parduoti, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad įsigijo MDMA tabletes, tam, jog galėtų jas platinti (nors vėlesnių apklausų metu šią aplinkybę ėmė neigti). Taip pat ir nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad A. L. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje – t. y. pripažįsta, jog neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, apeliaciniu skundu nuteistojo pripažinimas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nėra skundžiamas. Be to, teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgdamas ir į tai, jog kratos metu A. L. gyvenamojoje vietoje buvo rastos gramams sverti skirtos svarstyklės „Blow“ (Nr. 563618). Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant svarstyklių rasta, be kita ko, ir narkotinių medžiagų – kokaino pėdsakų. Taip pat teismo įsitikinimą patvirtina ir jau anksčiau nustatyta aplinkybė, jog nuteistasis A. L. dalį narkotinės medžiagos – kokaino pardavė K. Č.. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis K. Č. nuosekliai tvirtino, kad A. L. prekiavo narkotine medžiaga – kokainu, kadangi šią narkotinę medžiagą iš A. L. jis jau yra pirkęs ir anksčiau. Galiausiai, teisėjų kolegija tokią išvadą daro įvertinusi surastos narkotinės medžiagos – kokaino, kiekį – t. y. 11,19 g (nors, vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, šis medžiagos kiekis nesiekia didelio kiekio (kuris yra daugiau nei 20 g), tačiau daugiau nei 55 kartus viršija nedidelį kiekį (kuris yra 0,2 g).
22. A. L. bei jo gynėjo nurodomi teiginiai, kad nuteistasis A. L. pats vartodavo narkotines – psichotropines medžiagas, esant pirmiau aptarties duomenims, turi būti vertinama kartu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturėtų būti suabsoliutinamas narkotinių medžiagų vartojimo asmeniniais tikslais kriterijus: vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, Nr. 2K-629/2011, Nr. 2K-141/2012, Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K- 52- 942/2022). Taigi, ši aplinkybė, atsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia A. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą.
23. Apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs kitas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra numatyta griežtesnė laisvės atėmimo bausmė, todėl jeigu jis būtų padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tai kaltę pripažintų, atmestini, nes nuteistojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina anksčiau nurodyti įrodymai.
24. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis A. L. narkotinę medžiagą – 11,9 g kokaino laikė turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti bei dalį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos, tai yra 0,224 g kokaino pardavė K. Č..
Dėl nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
30. A. L. advokatas skunde pažymi, kad A. L. dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo visiškai pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailėjosi, padėjo policijos pareigūnams atskleisti šių nusikalstamų veikų aplinkybes. Tai, advokato vertinimu, turėtų būti vertinama kaip A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
31. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
32. Taigi, šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvių sąlygų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis.
33. Skunde advokatas nurodo, kad egzistuoja dvi šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąlygos – nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K- 106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013). Teismų praktikoje nurodoma, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išsiaiškinti nusikalstamą veiką – konstatuojama, kai kaltininkas savo gera valia padeda išsiaiškinti visas jam žinomas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
34. Vertinant nuteistojo parodymus dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nustatyta, kad nuteistasis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos nuosekliai pripažino – 2023 m. sausio 25 d. apklausos metu nurodė, kad narkotinę medžiagą, kuri buvo rasta jo namuose, jis buvo įsigijęs savo reikmėms. 2023 m. vasario 7 d. apklausos metu jis nurodė analogiškas aplinkybes, taip pat patikslino, kad narkotines medžiagas įsigijo Klaipėdos mieste iš jam nepažįstamų asmenų, kuriuos žino tik iš matymo, už 1 g kanapių jis sumokėjo 10 Eur. Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis taip pat nurodė, kad kanapes pirko asmeniniam vartojimui. Nuteistasis viso proceso metu teigė, kad gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis pripažino kaltę, kadangi jis viso proceso metu nuosekliai pripažino visas esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat jis padėjo išsiaiškinti šią nusikalstamą veiką – nuteistasis nebandė klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, nurodė visas jam žinomas aplinkybes (paminėtina ir tai, kad pareigūnams atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje, nuteistasis pats nurodė narkotinės medžiagos laikymo vietą), be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
35. Vertinant nuteistojo parodymus dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nustatyta, kad nuteistojo parodymai dėl šios nusikalstamos veikos buvo nenuoseklūs. 2023 m. sausio 25 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai – jis nurodė, kad jam per „Snapchat“ programėlę parašė vienas asmuo bei paklausė, ar jis negalėtų jam gauti 200 ar 250 tablečių „ekstazi“. Jis parašė savo pažįstamam ir iš jo įsigijo 250 tablečių. Vėliau jis susitarė jas parduoti asmeniui, kuris jam rašė per „Snapchat“ programėlę, tačiau nešant jam į lauką 200 tablečių jį sulaikė policijos pareigūnai. Taip pat nurodė, kad neneigia, jog likusios 50 tablečių taip pat buvo skirtos pardavimui (t. 5, b. l. 122-123). 2023 m. vasario 7 d. apklausos metu jis nurodė panašias aplinkybes, tačiau priešingai nei ankstesnės apklausos metu, jau teigė, kad 50 tablečių, kurios buvo rastos namuose, jis parduoti neplanavo, jas būtų suvartojęs pats (t. 5, b. l. 134-137). 2023 m. birželio 30 d. apklausos metu nuteistasis vėl nurodė kitas aplinkybes – jis nepripažino, jog tabletes įsigijo tolimesniam platinimui, nurodė, kad anksčiau apklausų metu buvo pasimetęs ir sakė netiesą, paaiškino, kad tabletes susitarė įsigyti bendrai su A. S., nes jie abu vartojo psichotropines medžiagas. Jie susitarė „susimesti“ bei psichotropines medžiagas įsigyti per pusę, abu turėjo sumokėti po 180 Eur. A. S. jam perdavė tabletes ir jis (A. L.) namie jas padalino į dvi dalis bei planavo pasilikti sau daugiau – 200 tablečių, o A. S. duoti 50. Nešant A. S. 50 tablečių, jį sulaikė policijos pareigūnai (t. 5, b. l. 157-158). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. L. nurodė, kad pripažįsta, jog įsigijo tabletes, tačiau visas tabletes – t. y. 250 vnt. pirko savo vartojimui. Tabletes pirko iš A. S., bet tablečių buvo per daug, todėl 50 norėjo grąžinti. Tik pateiktame apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodė, kad nuteistasis A. L. prisipažįsta padaręs, be kita ko, nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Taigi, matyti, jog nuteistojo parodymai dėl esminių aplinkybių – dėl to, kokiu tikslu jis įsigijo pschitropines medžiagas bei dėl to, ar dalį šių psichotropinių medžiagų, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis nešė parduoti, buvo nenuoseklūs, nuteistasis, keisdamas savo parodymus, siekė sušvelninti savo atsakomybę, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių nuteistojo parodymų nėra pagrindo vertinti kaip prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdaus gailėjimosi, taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad A. L. padėjo išsiaiškinti šią nusikalstamą veiką. Todėl pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, nenustatydamas A. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Dėl bausmės
36. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas ginčija nuteistajam paskirtą bausmę, advokato vertinimu, teismas turėjo nuteistajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti baudą, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti baudą arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nurodė, kad nesutinka ir su bausme, paskirta už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
37. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
38. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).
39. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu padarius vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje.
40. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam A. L. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, vieną priskiriamą prie nesunkių ir dvi priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas įvertino tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas kartą teistu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, įvertino tai, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies.
41. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas už BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam paskyrė vienintelę sankcijose numatytą, o BK 259 straipsnio 1 dalies atveju – griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei parinko bausmės dydžius, artimus minimaliam – už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. y. vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi – tai minimali terminuota laisvės atėmimo bausmė), už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų), už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 8 metų laisvės atėmimo bausmę (už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų).
42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Keisti skundžiamu nuosprendžiu A. L. paskirtų bausmių dydžio ir švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo.
43. Kaip minėta prieš tai, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino A. L. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Kaip tinkamai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. L. anksčiau jau taikyta baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytos (t. y. BK 259 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamos veikos padarymą. Nors A. L. yra laikomas neteistu, nes jo anksčiau padaryta nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, tačiau svarbu įvertinti tai, jog už šios nusikalstamos veikos padarymą A. L. buvo paskirta švelnesnė bausmės rūšis – bauda ir tai, jog nuteistasis vėl atliko net tris sunkesnes nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai leidžia daryti išvada, jog ši bausmės rūšis – t. y. bauda, nėra pakankama, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Teismo vertinimu, šiuo atveju už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis - minimalus, yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, todėl jos švelninti nėra pagrindo.
44. Be to, nėra pagrindo švelninti bausmių, paskirtų už BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus nusikaltimus, iš kurių viena, kaip minėta, yra minimali, o kita - artima minimaliai.
45. A. L. gynėjo nurodytos aplinkybės, jog jo ginamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokosi, yra puikiai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, draugę, yra svarbios, tačiau nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtų bausmių.
46. A. L. gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba švelnesnę laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017). Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kai bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017). Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Teismo vertinimu, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnes bausmes nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nuteistajam paskyrus jo gynėjo nurodomą švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę – t. y. baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant vienintelę sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Skirtos bausmės yra teisingos ir nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, bausmės švelninimui nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydžius, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
47. Be to, nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad tiek kaltinamasis A. L., tiek kaltinamasis A. S. dėl šios nusikalstamos veikos įvykdymo kaltę prisipažino visiškai, tačiau už tą pačią nusikalstamą veiką abiem kaltinamiesiems skirtos skirtingos bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2021). Vien tai, jog kitam nuteistajam buvo paskirta švelnesnė bausmė – bauda, nesudaro pagrindo išvadai, jog ir nuteistajam A. L. turėjo būti paskirta ši bausmės rūšis. Aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas bausmę A. L. ir A. S., skiriasi. Nustatyta, jog A. S. nuteistas dėl vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu, nuteistasis anksčiau nebuvo teistas. A. L. nuteistas dėl dviejų sunkių nusikaltimų ir vieno nesunkaus nusikaltimo, padarymo, kaip minėta, nuteistojo parodymai dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo nenuoseklūs, nuteistasis, keisdamas savo parodymus, siekė sušvelninti savo atsakomybę, be to, kaip jau minėta anksčiau, nors A. L. yra laikomas neteistu, tačiau jis anksčiau buvo pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei po to nuteistasis vėl atliko net tris sunkesnes nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis advokato argumentas neturi įtakos sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės.
48. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam A. L. paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Bausmės subendrintos teisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl pagrindo keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra.
Dėl nuteistojo K. K. apeliacinio skundo
49. Nuteistasis K. K. nesutinka su jam paskirta bausme bei prašo bausmę sušvelninti.
50. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu padarius vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
51. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam K. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį labai sunkų nusikaltimą, jog jis nusikalto būdamas teistu, esant neišnykusiems teistumams ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, įvertino nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sankcijoje numatytos bausmės griežtumą. Be to, teismas įvertino nuteistojo asmenybę – kad K. K. yra jauno amžiaus, visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, prisipažino, jog visi kratos metu jo namuose rasti pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam paskyrė sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei parinko minimalų bausmės dydį – t. y. laisvės atėmimą 10 metų.
52. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis K. K. yra teistas anksčiau, yra susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis – t. y. 2015 m. vasario 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 2016 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 2018 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), nuteistasis vėl nusikalto bei padarė nusikalstamą veiką, kuri taip pat susijusi su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja (kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą).
53. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog į nuteistojo bei jo gynėjos baigiamųjų kalbų metu akcentuojamas aplinkybes – t. y. jog K. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, pripažino, kad pas jį rasti pinigai yra gauti iš nusikalstamų veikų, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė bei jas įvertinęs nusprendė K. K. skirti minimalų sankcijoje numatytą bausmės dydį, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtos bausmės.
54. Be to, nors nuteistasis skunde akcentuoja, jog jam atlikus dalį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, buvo taikomas lygtinis paleidimas bei jis visada registravosi probacijos tarnyboje, lankė reikiamus kursus, noriai bendradarbiavo su probacijos tarnybos pareigūnais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą labai sunkų nusikaltimą. Taigi, nuteistojo elgesys lygtinio paleidimo metu nesudaro pagrindo švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, priešingai, nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad K. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti.
55. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, dar labiau švelninti K. K. paskirtą ir taip minimalią sankcijoje numatytą bausmę, nėra pagrindo, į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytą nusikaltimą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.
56. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrino K. K. paskirtą bausmę su bausme, paskirta ankstesniu nuosprendžiu – t. y. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (10 metų laisvės atėmimo) pridėjo dalį (t. y. 6 mėnesius) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (kuri, vadovaujantis ĮKNR išrašu, yra 1 metai 21 diena) ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams.
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis ir jo gynėja prašė skirti nuteistajam subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę, be to, nuteistojo gynėja baigiamųjų kalbų metu akcentavo pasekmes, kurios kyla asmenims, kuriems paskirta griežtesnė, nei 10 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju nuteistajam K. K. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė, kaip minėta, sąlygų skirti nuteistajam švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę, nenustatyta bei atsižvelgiant į tai, skirti nuteistajam galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo, kadangi tokiu atveju bausmės turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu, o tokia galimybė BK 64 straipsnyje, kuris reglamentuoja bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, nėra numatyta. Taip pat teisėjų kolegija, atsakydama į advokatės argumentus, pažymi, jog tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes, yra tiesioginis K. K. neteisėto elgesio, padarius labai sunkų nusikaltimą, rezultatas.
58. Taigi, K. K. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstami veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Be to, paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme teisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo teiginiu, kad bausmių subendrinimas yra neteisingas ar pernelyg griežtas, taigi pagrindo keisti nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. 2024 m. birželio 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 21 d. pažyma Nr. APD-2024-06750 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 175 Eur už K. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.
60. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).
61. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartimi nuteistajam K. K. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja.
62. K. K. gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė prašymą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas nuteistojo iniciatyva, jo apeliacinis skundas atmestas. Tačiau teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia ir į tai, jog gynėja nuteistajam buvo paskirta nepriklausomai nuo jo valios, nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, be to, atsižvelgia ir į nuteistojo turtinę padėtį – bylos duomenimis, nuteistasis K. K. nedirba. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, pripažinti jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš nuteistojo K. K. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.