Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ „S. B.“ ieškinį atsakovei UAB „M. P. S.“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta Vagonų nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis už užmokestį perduoti atsakovei laikinai valdyti ir naudoti dengtus vagonus, kuriuos galima naudoti/vežti bendro naudojimo keliais bei NVS ir Baltijos šalių geležinkeliais. Vėliau sutarties šalys bendru sutarimu daug kartų tikslino Sutarties sąlygas, sudarydamos net 14 sutarties pakeitimų, kuriais periodiškai buvo keičiama nuomojamų Vagonų nuomos kaina, kiekis (nuo 15 iki 26), buvo tikslinamos kitos sąlygos. Atsakovė pagal Sutarties 6.11 punkto sąlygas Sutarties įvykdymo užtikrinimui, sumokėjo 9 486 Eur užstatą, kuris pagal šį Sutarties punktą šalių susitarimu „įskaitomas į Vagonų nuomą už paskutinį Vagonų nuomos mėnesį pasibaigus Sutarties galiojimui“.

10. Ieškovės skaičiavimu, nutraukus Sutartį, atsakovė jai liko skolinga 26 223,54 Eur sumą, kurią sudaro: 25 873,83 Eur už 7 išsinuomotus vagonus (pagal 2022 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220321 1844,50 Eur, pagal 2022 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220423 3570,00 Eur, pagal 2022 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220526 3689,00 Eur, pagal 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220628 3570,00 Eur, pagal 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220607 (kreditinė už kovo mėn. nuomą) 1844,50 Eur, pagal 2022 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220724 3689,00 Eur, pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220827 6679,98 Eur, pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220929 986,85 Eur) ir 349,71 Eur geležinkelių tarifo mokestį pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220841 bei Sutarties 5.13 ir 7.4 punktų nuostatas. Pažymėjo, kad pati atsakovė savo raštuose niekuomet neneigė aplinkybės, kad ji nemokėjo viso Sutartimi šalių sutarto dydžio nuomos mokesčio, t.y. nemokėjo už 7 vagonų nuomą nuo to momento, kuomet Ukrainos Respublikoje prasidėjo karo veiksmai. Vadovaujantis Sutarties 7.3 punkto nuostata, už atsakovės uždelstą sumokėti mokėtiną nuomos mokestį laikotarpį ieškovė priskaičiavo 7041,69 Eur delspinigių.

11. Sutarties 6.3 punkte numatyta, kad „nuomotojas, už praėjusio mėnesio suteiktas nuomos paslaugas, nuomos mokesčio apskaičiavimo akto pagrindu, nuomininkui išrašo PVM sąskaitą faktūrą kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos. PVM sąskaitos faktūros siunčiamos nuomininkui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), popierinės sąskaitos nebus siunčiamos. Nuomininkas privalo apmokėti PVM sąskaitą faktūrą per 5 kalendorines dienas nuo sąskaitos gavimo dienos elektroniniu paštu. Tikslinant pateiktos PVM sąskaitos faktūros duomenis nuomininkui išrašoma kreditinė PVM sąskaita faktūra.“

12. Sutarties 8.1 punkte šalys sutarė, kad „šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už iš dalies arba visiškai nevykdomus įsipareigojimus pagal šią Sutartį, jei toks nevykdymas buvo nenugalimos jėgos aplinkybių pasekmė. Nenugalimos jėgos aplinkybės suprantamos kaip žemės drebėjimas, potvynis, epidemija, stichinės gamtos jėgos, karas arba karo veiksmai, streikas, valstybinių institucijų aktai arba veiksmai ar kiti Šalių protingai nekontroliuojami įvykiai. Nenugalimos jėgos aplinkybių pradžią ir pabaigą patvirtina PPR (Pramonės ir prekybos rūmų) išduotos pažymos. Nebūtina pateikti tokią pažymą, jeigu nurodytos aplinkybės visiems žinomos.“ Šalis, nebegalinti vykdyti įsipareigojimų pagal šią Sutartį dėl 8.1. punkte nurodytų aplinkybių, privalo per 15 kalendorinių dienų informuoti kitą Šalį apie tokių aplinkybių pradžią ir trukmę (Sutarties 8.2 punktas). Jeigu 8.1 punkte nurodytos aplinkybės tęsiasi daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, bet kuri Šalis gali pasiūlyti kitai Šaliai atitinkamai pakeisti Sutartį arba nutraukti ją. Nutraukus Sutartį, nė viena Šalis neturi teisės reikalauti kitos Šalies atlyginti bet kokius nuostolius (Sutarties 8.3 punktas).

13. Taigi, kad karas ar karo veiksmai yra nenugalimos jėgos aplinkybė šalys aiškiai susitarė. Be to, kad tokios aplinkybės yra force majeure ir kaip atleidžiančias nuo sutartinės atsakomybės vienareikšmiškai suprato ne tik atsakovas, kurio atstovas jas teisme įrodinėja, bet ir ieškovas, kuris abiejų šalių atstovų teigimu jau iš karto nuo karo Ukrainoje pradžios, jau sekančią dieną siuntė atsakovui papildomą Sutarties pakeitimą (papildomą susitarimą), kad šio karo nelaikyti force majeure ir kaip atleidžiančią nuo atsakovę nuo pareigos vykdyti Sutarties įsipareigojimus (mokėti nuomą) už išsinuomotus vagonus, esančius/įstrigusius Ukrainoje.

14. Tai, kad atsakovė, kuri daug metų bendradarbiavo su ieškove ir nuomojosi iš jos ne tik ginčo 7 vagonus, bet ir jų daugiau, siekė aptarti tolimesnio bendradarbiavimo galimybes ir teikė 2022 m. rugsėjo 2 d. Taikos sutarties ir papildomo susitarimo Nr. 15 projektus, kuriuose numatė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. aptariamiems 7 vagonams, esantiems Ukrainos teritorijoje, taikoma vagono nuomos kaina parai yra 8,50 Eur be PVM, o nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. šiems vagonams nuomos mokestis neskaičiuojamas, kurių ginčo šalys nei viena nepasirašė, niekaip neįrodo, kad atsakovė skolą už šiuos 7 vagonus pripažino. Be to kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovas šalių derėjimasis dėl taikos sąlygų yra konfidenciali informacija ir tokiais dokumentais negali byloje remtis kaip įrodymais.

15. CK 6.212 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui; nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius (CK 6.212 straipsnio 3 dalis).

16. Force majeure instituto (CK 6.212 straipsnis) nuostatos į CK yra inkorporuotos UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnio pagrindu, todėl jas aiškinant atsižvelgtina ir į UNIDROIT principų formuluotes. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi, nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2006; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015, kt.).

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003, 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012, 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013, kt.; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-403-912/2023, 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-679-553/2023, kt.). Reikia pastebėti, kad karą kaip nenugalimos aplinkybės pavyzdį numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių (toliau Taisyklės) 3.1 punktas, be to ir pačios šalys Sutartyje tokią aplinkybę išskyrė kaip prezumpciją dėl force majeure.

18. Karo Ukrainoje ginčo šalims sudarant Sutartį nebuvo ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, be to dėl susidariusių aplinkybių Sutarties (dalyje dėl 7 vagonų įstrigimo karo veiksmams prasidėjus Ukrainoje ir Rusijai bei Baltarusijai pritaikius atitinkamas sankcijas, kurios liečia ir geležinkelių infrastruktūrą) šalys objektyviai negali vykdyti. Šalis (atsakovė), atsiradus force majeure aplinkybėms dėl to pradėjusi nevykdyti Sutarties dalyje dėl nuomos už 7 vagonus mokėjimo, kurių ji negalėjo naudoti dėl Ukrainoje prasidėjusio karo, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio, be to ji nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Taigi egzistuoja visos force majeure sąlygos. Be to atsakovės atstovo bylos nagrinėjimo metu pateikta 2022 m. vasario 28 d. Ukrainos prekybos ir pramonės rūmų pažyma patvirtina, jog kariniai veiksmai laikomi nenugalimos jėgos aplinkybe, tokios pažymos Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai neišdavė, kadangi ši institucija gali pasisakyti tik dėl Lietuvos teritorijoje įvykusių force majeure aplinkybių. Taigi yra visos sąlygos vadovautis Sutarties 8.1 punktu, be to atsakovė įvykdė ir šios Sutarties 8.2 punktą, - nedelsiant, t.y. per 3 dienas informavo kitą šalį (vagonų nuomotoją), kad nebegali vykdyti įsipareigojimų pagal šią Sutartį (dėl nuomos mokesčio mokėjimo už 7 Ukrainoje esančius vagonus, kurių ji dėl karo negali naudoti) dėl 8.1. punkte nurodytų aplinkybių. Karui užsitęsus ir ieškovei vienašališkai nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutraukus Sutartį dėl visų vagonų nuomos faktiškai dėl nemokėjimo prasidėjus karui tik už 7 vagonus, kurių atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo naudoti, atsakovė, siekdama nenutraukti šalių bendradarbiavimo pasiūlė kitai šaliai atitinkamai pakeisti/atnaujinti Sutartį, tačiau šalims bendro sutarimo pasiekti nepavyko. Nesutiktina su ieškovės atstovo teiginiais, kad atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių kaip karas paveikė jos galimybes vykdyti Sutartį, tame tarpe ir atsiskaityti su nuomotoju. Pirmiausia ji išsinuomotais vagonais negalėjo naudotis pagal paskirtį dėl karo ir taikytų sankcijų, taip pat pats nuomotojas neleido jais naudotis Ukrainoje, tokiu būdu ji prarado tikslą toliau nuomotis iš ieškovės šiuos konkrečius Ukrainoje įstrigusius vagonus, taip pat ir pareigą mokėti už juos.

19. Ieškovė niekaip adekvačiai nereaguodama į atsakovės prašymus taikyti Sutarties 8.1 punkto aplinkybes ir neskaičiuoti nuomos mokesčio už 7 Ukrainoje įstrigusius vagonus, pati dėl karo negalėdama užtikrinti, kad nuomininkei būtų sudarytos galimybės naudotis šiais vagonais, t.y. gauti atitinkamus suderinimus ir leidimus, be to pati 2022 m. kovo 22 d. raštu uždraudusi nuomininkui naudoti šiuos vagonus Ukrainos teritorijoje (kad šie nebūtų sugadinti, prarasti ar konfiskuoti), elgėsi nesąžiningai. Ieškovė, šiuo raštu siūlydama atidėti mokėjimą už šių vagonų nuomą 30 d., sumažinti nuomos mokestį už juos mėnesiui, neskaičiuoti netesybų, nereikalaudama grąžinti šių vagonų, negalėdama užtikrinti, kad atsakovė faktiškai galės užsitęsus karui naudotis ginčo vagonus, už kuriuos toliau skaičiuojama nuoma, neketindama artimiausiu metu nutraukti/pakeisti Sutarties dalies dėl 7 ginčo vagonų, nenurodžiusi į kokią geležinkelio stotį ir kokiu būdu jie turi būti perduoti, taip pat pati nesilaikė Sutarties prisiimtų įsipareigojimų. Tai, kad po Sutarties nutraukimo praėjus beveik 2 metams nuo karo Ukrainoje pradžios atsakovė galimai pasitelkdama kitus vagonų nuomotojus šiuo metu kaip savo interneto svetainėje nurodo galimai „veža krovinius į visas NVS šalis, iš Kazachstano į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją ar Pabaltijo šalis, taip pat iš Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos į Lietuvą“ nerodo, kad tokią galimybę ji turėjo su ieškovės išnuomotais 7 ginčo vagonais iki Sutarties nutraukimo, taip pat po Sutarties nutraukimo iki faktiškai vagonus nuomotojas susigrąžino. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas nedetalizavo nei vagonų susigrąžinimo datų nei aplinkybių, nepateikė teismui vagonų priėmimo-perdavimo aktų, tačiau dėl to atsakovei kažkokių papildomų pretenzijų nereiškia. Taip pat reikia pažymėti, kad ieškovės atstovo pacituoti straipsniai apie tai, kad po karo Ukrainoje pradžios vėl toliau vis sparčiau vežami/gabenami kroviniai iš Ukrainos alternatyviais keliais (per Lenkiją, per Klaipėdos uostą ir pan.), nerodo, kad atsakovė 2022 m. tokias galimybes (atlikti alternatyvius pervežimus) turėjo su 7 Ukrainoje įstrigusiais vagonais.

21. Nuomos sutarties sąlygas sulygto dydžio piniginio užstato sumokėjimo paskirtis – užtikrinti būsimų ieškovės įsipareigojimų įvykdymą. CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Teismo nuomone nėra paskutinių trijų sąlygų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė delspinigius paskaičiavo, išsiuntė atsakovei (nėra pateikta duomenų apie faktinį išsiuntimą) ir kreipėsi į teismą dėl skolos už 7 vagonų nuomą ir delspinigių priteisimo faktiškai vienu metu (2023 m. kovo 31 d. pažyma apie priskaičiuotus delspinigius, 2023 m. balandžio 3 d. ieškovės sudaryta atstovavimo teisme sutartis, 2023 m. balandžio 5 d. pranešimas apie vienašališką prievolių įskaitymą, 2023 m. balandžio 14 d. teismui pateiktas ieškinys). Taigi iš esmės įskaitymas padarytas esant ginčijamai teisme prievolei, kuris dar ir dėl šių priežasčių yra neteisėtas. Esant nenuginčytai Sutarčiai, tame tarpe ir Sutarties nuostatai dėl užstato panaudojimo, toks įskaitymas atsakovei netgi galėjo būti siurprizinis.

22. Byloje šalys be to kėlė ginčą dėl Sutarties 6.8 punkto aiškinimo, t.y. ar atsakovė, neatsiskaitydama už 7 ginčo vagonų nuomą be force majeure aplinkybių dar galėjo pasiremti ir Sutarties nuostata, pagal kurią „nuomininkui nekyla prievolė mokėti nuomos mokestį pagal šią Sutartį, taip pat toks mokestis nėra ir nebus skaičiuojamas tuo atveju, jei nuomininkas negali naudotis Vagonais pagal šioje Sutartyje nustatytą paskirtį, išskyrus atvejus, jei tokios aplinkybės kyla dėl nuomininko kaltės“. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad 7 iš ieškovės nuomotais vagonais, dėl prasidėjusio karo Ukrainoje užstrigusiais šioje valstybėje, atsakovė negalėjo naudotis pagal paskirtį dėl jos kaltės. Priešingai ginčas buvo dėl force majeure aplinkybių taikymo.

23. Ieškovės atstovas nurodo, kad minėtas Sutarties 6.8 punktas aptaria situaciją, kuri kartais susiklostydavo vagonų nuomos atveju – kai dėl neišvengiamo planinio ar kapitalinio Vagonų remonto atsakovė negali naudotis vagonais, t. y. kol vagonai siunčiami į remonto dirbtuves (depą) ar kol bus remontuojami, ir jeigu nuomininkas negalės naudotais išsinuomotais vagonais. Teigia, kad šiuo Sutarties punktu negalima remtis aiškinant kitus nemokėjimo atvejus, kaip kad atsakovo atsiliepime „ištraukta iš konteksto“, o Sutarties 6.8 punktas, aptariantis nuomos nemokėjimo atvejus, taikomas tik tuomet, kai vagonai yra remontuojami ar yra siunčiami remontui. Ieškovės atstovo teigimu tokį aiškinimą pagrindžia ir kiti Sutarties punktai, kuriuose yra detalizuojama, kaip apskaičiuojamas laikas, kuomet vagonai stovi remonto dirbtuvėse (6.9 p.), bei vagonų remonto atveju jų kelionės į remonto dirbtuves, o po to – atgal, laikas (6.10 p.). Pažymi, kad Sutartis ieškovės buvo nutraukta vadovaujantis 7.4 punktu, kadangi nuomininkas uždelsė mokėti nuomos mokestį, todėl atsakovės argumentas, kad šiuo atveju turi būti taikoma Sutarties 8.3 punkto nuostata, yra nepagrįstas.

25. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013). Sutartis paprastai aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-378/2019). Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-269/2011, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018, kt.).

26. Pagal pirmąją Sutarties 6.8 punkto dalį „laikas, kai Vagonai jų planinio depinio arba kapitalinio remonto metu buvo vagonų depe, ir laikas, kai Vagonai iš depinio arba kapitalinio remonto vyko į pakrovimo arba iškrovimo stotį, nėra įtraukiamas į Vagonų nuomos laikotarpį, ir už jį Nuomininkui mokėti nereikia.“ Antroji šio punkto dalis teismo jau prieš tai pacituota (sprendimo 22 punktas). Sutarties 6.9 – 6.10 punktuose taip pat kalbama apie vagonų remontą (jo laiką). Norint tinkamai aiškinti Sutartį reikia aiškinti jos nuostatas sistemiškai, atsižvelgiant ir į kitas Sutarties tinkamam aiškinimui reikšmingas jos nuostatas. Šiuo atveju teismo vertinimu reikia atsižvelgti ne tik į susitarimus dėl remonto tvarkos, laiko ir pan., bet ir į Sutartyje nustatytas nuomotojo ir nuomininko pareigas, kurių nevykdymas galėtų įtakoti nuomininko negalėjimą naudotis Vagonais pagal šioje Sutartyje nustatytą paskirtį. Tokias nuomotojo pareigas, įtvirtintas Sutarties 4.1, 4.10 ir 4.11 punktuose, kurių nuomotojas negalėjo vykdyti dėl force majeure, teismas jau prieš tai aptarė. Reikia paminėti Sutarties 5.2 ir 5.3 punktuose įtvirtintas nuomininko pareigas: „nuomininkas privalo naudoti Vagonus tik pagal tiesioginę paskirtį pagal šios Sutarties 1.1. punktą (vežti vienetinius taroje įpakuotus krovinius, kuriems reikia apsaugos nuo atmosferos kritulių, ir kuriuos galima naudoti/vežti bendro naudojimo keliais bei NVS ir Baltijos šalių geležinkeliais) ir laikyti naudojamus Vagonus techniškai tvarkingus; nuomininkui draudžiama permontuoti Vagonus, žymėti naudojamus Vagonus trafaretais, jei tai raštu iš anksto nesuderinta su nuomotoju.“ Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šias ar kitas nuomininkui nustatytas pareigas pažeidė. Taigi sistemiškai aiškinant visas Sutarties nuostatas, teismo vertinimu Sutarties 6.8 punktą reiktų aiškinti taip kaip nurodo atsakovės atstovas, t.y. kad šis punktas nėra siejamas vien tik su vagonų remonto atvejais, bet kad šio punkto antra dalis yra skirta kitiems atvejams, kai išsinuomotų vagonų skolininkas negali naudotis pagal paskirtį ir dėl to nuomininkui nekyla prievolė mokėti nuomos mokestį pagal šią Sutartį, taip pat toks mokestis nėra ir neturėjo šiuo atveju būti skaičiuojamas. Be to teismo šiuo sprendimu jau konstatuota, kad nuomininkas neprivalo mokėti nuomos ir kad už nemokėjimą negali būti skaičiuojamos netesybos (už 7 Ukrainoje įstrigusius vagonus), kurių nuomininkas prasidėjus karui Ukrainoje negalėjo naudoti pagal šioje Sutartyje nustatytą paskirtį, kuris tęsėsi Sutarties galiojimo laikotarpiu ir visuotinai žinoma nėra pasibaigęs iki šiol. Taigi visą nurodytą įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti skolą už 7 Ukrainoje Sutarties galiojimo metu prasidėjus karui įstrigusius vagonus pagal 2022 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220321 1844,50 Eur, pagal 2022 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220423 3570,00 Eur, pagal 2022 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220526 3689,00 Eur, pagal 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220628 3570,00 Eur, pagal 2022 m. birželio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220607 (kreditinė už kovo mėn. nuomą) 1844,50 Eur, pagal 2022 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220724 3689,00 Eur, pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220827 6679,98 Eur, pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220929 986,85 Eur). Taip pat ieškovė nepagrįstai reikalauja 349,71 Eur geležinkelių tarifo mokesčio pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SBN20220841, kuris neaišku nei kada nei pagal kokius dokumentus nei už kokius konkrečiai vagonus ir kokiu laikotarpiu paskaičiuotas (CPK 178 straipsnis), be to nuomotojui negrąžinus atsakovei šios sumokėto užstato, o nuomininkei jo nereikalaujant, ši suma turėtų būti užskaityta kaip likusios nuomos ir susijusių mokesčių padengimas po Sutarties nutraukimo iki faktinio vagonų grąžinimo, panaudojant užstatą kaip šalys sutarė pagal Sutartį. Kad ieškovės pateiktos sąskaitos ir reikalavimai būtų pakartotiniai (dubliuotųsi), kaip kad teigia atsakovės atstovas, teismas susipažinęs su sąskaitomis nenustatė, nes kaip jau prieš tai minėta šalys Sutartyje buvo numačiusios galimybę tikslinant pateiktos PVM sąskaitos faktūros duomenis, nuomininkui išrašyti kreditinę PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 6.3 punktas).

27. Visą nurodytą įvertinęs teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės ieškinį.

28. Atmetus pagrindinį reikalavimą (dėl skolos), atmestini ir išvestiniai reikalavimai, tame tarpe prašymas dėl procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo.

29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Ieškovės ieškinį atmetus, jos sumokėtas žyminis mokestis lieka valstybei.

31. Ieškovės ieškinį atmetus, iš ieškovės ieškovei priteistina 5000 Eur jos patirtų atstovavimo išlaidų, kurios detalizuotos ir kurios įvertinus bylos sudėtingumą, advokato ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės UAB „S. B.“ priteisti atsakovei UAB „M. P. S.“ 5000 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.