Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos sodininkų bendrijos „Vilnelė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjos sodininkų bendrijos (toliau - SB) „Vilnelė“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7969-779/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovę SB „Vilnelė“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą 50 m. ilgio ir 0,60 m. skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdį, taip pat šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tris lietaus vandens surinkimo šulinius bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei SB „Vilnelė“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, teismas leido ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

2. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje 2A-327-661/2014 išnagrinėjo atsakovės SB „Vilnelė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7969-779/2013 ir 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu nusprendė 2013 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip: įpareigoti Sodininkų bendriją „Vilnelė“ per 9 mėnesių terminą nuo šios teismo nutarties dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminą, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytus nesudėtingus ginčo statinius, esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą 50 m. ilgio ir 0,60 m. skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdį, taip pat šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tris lietaus vandens surinkimo šulinius bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei SB „Vilnelė“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

3. Teisme gautas pareiškėjos SB „Vilnelė“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7969-779/2013. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, vadovaujasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovei SB „Vilnelė” bylos nagrinėjimo metu, yra UAB „Projektų ekspertizė“ 2016 m. vasario 22 d. surašyta specialisto išvada, kuri gauta ieškovei Inspekcijai UAB „Projektų ekspertizė“ užsakius atlikti savavališkai pastatytų objektų - trijų vandens surinkimo šulinių, 50 m. ilgio ir 0,60 m. skersmens vandens surinkimo vamzdžio, įrengtų SB „Vilnelė”, tyrimą ir atsakyti į užduotus klausimus. Specialisto išvadą 2016 m. kovo 4 d. atsakovei pateikė Inspekcija. Sutinkamai su specialisto išvada atsakovei ir ieškovei nėra įmanoma likviduoti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti savavališkai pastatytų statinių, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - TPSVPĮ) 15 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Nesant galimybės nugriauti savavališkai pastatytų statinių, nėra įmanoma įvykdyti teismo sprendimą. Tik atnaujinus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-7969-779/2013 procesą, atsiras prielaidos teismui išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti aplinkybes, reikšmingas nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, bei priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Kitų teisinių instrumentų, leidžiančių nustatyti, kad atsakovei ir ieškovei yra / nėra objektyvi galimybė įvykdyti teismo sprendimą, nepažeidžiant TPSVPĮ 15 straipsnio 4 dalies reikalavimų, neegzistuoja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-7969-779/2013 atnaujinimo.

13. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos prašymo dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo priėmimo klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) atsisakė minėtą prašymą priimti tuo pagrindu, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidus naikinamąjį terminą nustatytą CPK 368 straipsnio 2 dalyje ir teismui nenustačius, kad nagrinėjamu atveju susiklostė ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, dėl kurios teismas atnaujintų procesą civilinėje byloje.

14. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja SB „Vilnelė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2024 m. sausio 3 d., t. y. po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo praėjus daugiau nei devyneriems metams, taigi praleidusi CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą penkerių metų naikinamąjį terminą. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra susidariusi išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios turėtų būti atnaujintas žymiai praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis terminas – pareiškėjos nurodytos naujai atsiradusios aplinkybės nėra pagrindas sukurti prielaidas užtikrinti civilinių teisių gynybą. Teismas nurodė, kad 2014 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-327-661/2014, gali būti įvykdytas dviem alternatyviais būdais: 1) įteisinant statinius; 2) pašalinant statinius bei pareiškėjai prieš tai atlikus eilę teisinių, procesinių veiksmų, siekiant statybos įteisinimo. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti esant išskirtinei, neįtikėtinai teisinei situacijai dėl ko būtų pagrindas atnaujinti naikinamąjį 5 metų terminą procesui atnaujinti dėl įsiteisėjusio 2014 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo.

15. Byloje nėra ginčo, kad SB „Vilnelė“ žymiai praleido CPK įtvirtintą 5 metų terminą procesui atnaujinti. Apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo dėlto, ar nagrinėjamu atveju susiklostė tokia išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti naikinamąjį 5 metų terminą procesui atnaujinti dėl įsiteisėjusio 2014 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo.

16. Apeliantė SB „Vilnelė“ nesutiko, kad įsiteisėjęs 2014 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-327-661/2014 gali būti įvykdytas dviem alternatyviais būdais: įteisinant statinius arba pašalinant statinius. Pažymėjo, kad teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu įpareigojo SB „Vilnelė“ per 9 mėnesių terminą nuo šios teismo nutarties dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminą – nugriauti pastatytus nesudėtingus ginčo statinius. Pažymėjo, kad statybą leidžiantys dokumentai privalėjo būti gauti iki 2015 m. vasario 28 d. imtinai, per nurodytą terminą statybą leidžiantys dokumentai gauti nebuvo, todėl išliko vienintelis teismo sprendimo įvykdymo būdas – statinių nugriovimas, kuris, apeliantės vertinimu, nėra įmanomas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - TPSVPĮ) 15 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-327-661/2014 išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priėmė 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir jį išdėstė taip: „įpareigoti Sodininkų bendriją „Vilnelė“ per 9 mėnesių terminą nuo šios teismo nutarties dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Statybos įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminą, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytus nesudėtingus ginčo statinius, esančius valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą 50 m. ilgio ir 0,60 m. skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdį, taip pat šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tris lietaus vandens surinkimo šulinius bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei SB „Vilnelė“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiam pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės“.

18. Teismo vertinimu, nors minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje SB „Vilnelė“ buvo nustatytas terminas (iki 2015 m. vasario 28 d.) įvykdyti sprendimą, pašalinant savavališkos statybos padarinius, parengiant projektinę dokumentaciją bei gaunant statybą leidžiančius dokumentus, kitaip tariant – įteisinant statinius, tačiau tai nereiškia, kad suėjus šiam sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytam terminui ir SB „Vilnelė“ neatlikus šių veiksmų, apeliantė toliau nebegali sprendimo įvykdyti šiuo būdu ir lieka vienintelis sprendimo įvykdymo būdas – nugriauti statinius. Tokius apeliantės skundo argumentus paneigia ir pačios apeliantės veiksmai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau - LITEKO) duomenų nustatyta, kad pati SB „Vilnelė“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir jai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-37-661/2016 buvo suteiktas papildomas 6 mėnesių terminas teismo sprendimui įvykdyti. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė SB „Vilnelė“, gavusi 2016 m. kovo mėnesį (kaip pati nurodo) specialisto išvadą, atliko daugybę veiksmų, siekdama įteisinti savavališką statybą, ką pati nurodo ir atsiliepime į pareiškimą dėl baudos skyrimo civilinėje byloje Nr. e2VP-1007-819/2023 (DOK – 132364). Taigi, šie apeliantės skundo argumentai atmestini ir nesudaro pagrindo laikyti, kad 2014 m. gegužės 29 d. sprendimas negali būti įvykdomas dviem būdais, t. y. įteisinant statinius, o šio reikalavimo neįvykdžius – juos nugriauti.

19. Tai, kad įsiteisėjęs 2014 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-327-661/2014 gali būti įvykdytas dviem alternatyviais būdais, konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-935-1187/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo SB „Vilnelė“ dėl teismo sprendimo nevykdymo. Teismas nurodyta nutartimi nesutiko su apeliantės (SB „Vilnelė“) argumentais, kad ji negali įteisinti statybos dėl ne nuo jos priklausančių veiksnių. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jo vertinimu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-317-560/2018 rezoliucinė dalis buvo suformuluota pagal pačios SB „Vilnelė“ reikalavimą ir ši nutartis neapribojo jos teisės parengti naują projektą, nesinaudojant O. V. parengtu techniniu projektu, tokiu būdu nepažeidžiant autorių teisių, ir kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo bei vėliau inicijuoti naują civilinę bylą, tuo atveju, jeigu reikėtų atlikti statybos darbus be S. B. sutikimo. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad SB „Vilnelė“ būtų ėmusis veiksmų, siekiant išspręsti susidariusią situaciją. Teismas nurodė, kad apeliantė 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą galėjo įvykdyti dviem alternatyviais būdais: 1) įteisinant statinius; 2) pašalinant statinius. Taigi, tuo atveju, jeigu apeliantė negalėjo įteisinti Statinių, nepriklausomai nuo negalėjimo įteisinti Statinių veiksnių, t. y. nepriklausomai ar dėl savo, ar dėl kitų asmenų veiksmų, ji privalėjo juos nugriauti. Pažymėjo, kad apeliantė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7969-779/2013, pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-327-661/2014, neįvykdo sąmoningai ir šiuo atveju neegzistuoja aplinkybės, dėl kurių apeliantė negalėtų vykdyti teismo įpareigojimo ar aplinkybės, kad apeliantė negalėtų jo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių.

20. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nurodytą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant išskirtinei, neįtikėtinai teisinei situacijai dėl ko būtų pagrindas atnaujinti naikinamąjį 5 metų terminą procesui atnaujinti dėl įsiteisėjusio 2014 m. gegužės 29 d. teismo sprendimo įpareigojančio įteisinti statinius arba juos pašalinti. Esant dviem sprendimo įvykdymo alternatyvoms bei pačios pareiškėjos galimam pasyvumui, praėjus daugiau nei 5 metams nuo įsiteisėjusio sprendimo priėmimo, sutiktina, jog naikinamojo termino atnaujinimas pažeistų teisinio apibrėžtumo, stabilumo, res judicata principus.

21. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo klausimais. Laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.