Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. B. ir ieškovo Sodininkų bendrijos „Vilnelė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Vilnelė“ ieškinį atsakovei S. B. dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, pripažinimo, tretieji asmenys G. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Trečiasis asmuo G. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė iš esmės nesvarstė nuotekų problemos sprendimo. Ieškovė daug metų siekė ne realiai išspręsti fizinę nuotekų pašalinimo problemą, bet palikti ją neišspręstą, bandant įteisinant savavališkus statinius, kuriais tik surenkamos nuotekos, bet tinkamai nepašalinamos.Ieškovės advokato atsakovei pateiktas pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo nėra ieškovės nuotekų šalinimo klausimo sprendimas. Jis nepriimtinas.Atsakovė ir trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose pateikė pastabas dėl statybos projekto.Teismas negalėjo pripažinti teisę atlikti statybos darbus pagal ieškinyje nurodomą O. V. statybos projektą, kadangi jame nėra išspręstas sodų teritorijoje surenkamų nuotekų, išleidžiamų į atsakovės žemės sklypą, pašalinimo klausimas.Teismas neprivalėjo vadovautis UAB „Projektų ekspertizė“ išvadomis. UAB „Projektų ekspertizė“ dokumentas ydingas, niekinis (net niekingas), teismas turėjo pripažinti jį nesant įrodinėjimo priemone.Ieškovės cituojamos bylos dėl sodininkų bendrijos narių interesų derinimo ir nagrinėjamos bylos dalykai ir aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl nurodoma praktika netaikytina.17 sodininkų bendrijos narių prašymas neturi reikšmės, kadangi juo apeliantė įrodinėja aplinkybę dėl viešojo intereso, kurią teismas konstatavo ir kurios apeliantė neginčija. Teismas teisingai nurodė, kad 605,00 Eur suma nepriskirtina prie išlaidų, susidariusių šioje byloje, nes minėtomis išvadomis buvo remiamasi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-25517-592/15. Ieškovė apeliaciniu skundu reikalauja pakeisti teismo sprendimą „pripažįstant ieškovei <...> teisę atlikti <...> statybos darbus <...> bei gauti statybą leidžiantį dokumentą“, tuo tarpu ieškinyje ieškovė neprašė teisės „gauti statybą leidžiantį dokumentą“ pripažinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Ieškovė pateikė naujus įrodymus – 2017-03-22 sodininkų bendrijos ,,Vilnelė“ narių prašymo, siūlymas atsakovei sudaryti taikos sutarti kopijas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nauji įrodymai gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl šiuos naujus įrodymus priima.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7969-779/2013, nusprendė įpareigoti atsakovę sodininkų bendriją „Vilnelė“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtą 50 m ilgio ir 0,60 m skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdį, taip pat šalia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius 3 lietaus vandens surinkimo šulinius bei sutvarkyti statybvietę. Taip pat nusprendė, kad bendrijai neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bendrijos apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. 2A-327-661/2014), 2014-05-29 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip – įpareigojo atsakovę bendriją per 9 mėnesių terminą, nuo teismo nutarties dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminą – savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatytus nesudėtingus ginčo statinius bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovei pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs sodininkų bendrijos „Vilnelė“ prašymą atidėti 2013-09-23 sprendimo vykdymą, 2015-11-03 nutartimi bendrijos pareiškimą atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bendrijos atskirąjį skundą, jį patenkino ir apylinkės teismo 2015-11-03 nutartį panaikino. Apygardos teismas 2016-04-22 nutartimi atidėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimo vykdymą 6 mėnesiams (civilinė byla Nr. 2S-37-661/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4827-155/2013, nusprendė įpareigoti sodų bendriją „Vilnelė“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti 8.30 m. ilgio, 1.70 m. (nuo žemesnio žemės paviršiaus) ir 0.3 m. (nuo aukštesnio žemės paviršiaus) aukščio bei 0.3 m. pločio atraminę sienutę, esančią bendrijoje, (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė, kad atsakovei bendrijai neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius savo lėšomis. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bendrijos apeliacinį skundą (civilinė byla Nr. 2A-1284-661/2014) 2014-06-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-21 sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip – įpareigojo atsakovę bendriją per 9 mėnesių terminą nuo teismo nutarties dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įstatyme nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminą, savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Nustatė, kad bendrijai neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bendrijos prašymą atidėti 2013-11-21 ir 2013-09-23 sprendimų vykdymą 2015-12-14 nutartimi pareiškimo dalį dėl vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-7969-779/2013 paliko nenagrinėtą, o pareiškėjo bendrijos pareiškimo dalį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-4827-155/2013 atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bendrijos atskirąjį skundą, 2016-04-22 nutartimi skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2S-694-262/2016). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-08 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2577-592/201, patenkino antstolio I. G. prašymą ir leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti 30 m ilgio, 1.70 m (nuo žemesnio žemės paviršiaus) ir 0.3 m (nuo aukštesnio žemės paviršiaus) aukščio bei 0.3 m pločio atraminę sienutę, 50 m ilgio ir 0,60 m skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdį bei 3 lietaus vandens surinkimo šulinius. Vilniaus apygardos teismas 2016-04-28 nutartimi apylinkės teismo 2015-10-08 nutartį paliko nepakeistą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-40068-808/2016, patvirtino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir sodininkų bendrijos „Vilnelė“ 2016-09-02 taikos sutartį. Pagal taikos sutarties sąlygas inspekcija atsisakė reikalavimo vykdyti 2014-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1284-661/2014, kuria bendrija buvo įpareigota per 9 mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus. Taip pat buvo nustatyta, kad neįvykdžius šio reikalavimo per nurodytą terminą, bendrija savo lėšomis turi likviduoti savavališkos statybos padarinius. Pagal taikos sutartį bendrija įsipareigojo apmokėti išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išlaidas už UAB „Projektų ekspertizės“ suteiktas ekspertizės paslaugas, taip pat – vykdomojoje byloje susidariusias išlaidas. Sprendžiant teismo sprendimo nevykdymo pasekmių klausimą civilinėje byloje Nr. 2-2577-592/2015 buvo pateiktos UAB „Projektų ekspertizė“ 2016-02-23 išvados. Išvadų I dalyje nurodyta, kad dėl ginčo atraminės sienutės nugriovimo (duomenys neskelbtini) eksploatacija, funkcionavimas bus neįmanomas, tuo tarpu kiti (duomenys neskelbtini) sankasos tvirtinimo būdai atkartotų esamos sienutės funkciją ir ekonomiškai būdų nepagrįsti, o dalinis sienutės griovimas tik pablogintų esamos sienutės funkcines savybes. Išvadų II dalyje nurodyta, kad 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir 50 m ilgio ir 0,60 m skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdžio išardymas sukels pavojų (duomenys neskelbtini) konstrukcijai ir turės įtakos (duomenys neskelbtini) esminiams statinio reikalavimams, nuo vandens poveikio bus ardomi sankasų šlaitai ir laikui bėgant bus pilnai suardyti. Į klausimą nurodyti galimus sprendimus, kaip išvengti techninės būklės ir esamų sąlygų pablogėjimo specialistai nurodė, kad lietaus surinkimo vamzdžio ir šulinių nugriovimas pablogintų gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esamas sąlygas, nes lietaus vanduo tekės į šiuos sklypus ir ypatingai nukentėtų sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai ar naudotojai, nes jų sklypuose gali susidaryti iki 1 m gylio uždari baseinai. Todėl specialistai rekomenduoja negriauti lietaus surinkimo šulinių ir vamzdžio (civilinė byla Nr. 2-2577-592/2015).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti teisę ieškovei atlikti lietaus nuotekų tinklų statybos darbus pagal O. V. parengtą lietaus nuotekų tinklų tarp (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienutės (duomenys neskelbtini) statybos projektą Nr. OV2015/5, nesant atsakovės sutikimo. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais sutinka bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB „Projektų ekspertizė“ 2016-02-23 išvadas dėl 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šioje byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, kas reiškia, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė savo teiginius dėl nurodytų statinių įteisinimo būtinybės didele dalimi grindė UAB „Projektų ekspertizė“ 2016-02-23 išvadomis, o atsakovė savo poziciją grindė rašytiniais ir vaizdiniais įrodymais, paaiškinimais. Šiame kontekste paminėtina, jog specialisto išvada negali būti vertinama kaip eksperto išvada ir gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 212 straipsnio prasme. Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo, laikydamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, įvertinti UAB „Projektų ekspertizė“ 2016-02-23 išvadas dėl 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio kaip rašytinį įrodymą kitų į bylą pateiktų įrodymų bei paaiškinimų kontekste. Pažymėtina, jog kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2017-04-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).Minėta, kad UAB „Projektų ekspertizė“ 2016-02-23 specialisto išvadoje nustatyta, jog 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir 50 m ilgio ir 0,60 m skersmens lietaus vandens surinkimo vamzdžio išardymas sukels pavojų (duomenys neskelbtini) konstrukcijai ir turės įtakos (duomenys neskelbtini) esminiams statinio reikalavimams, nuo vandens poveikio bus ardomi sankasų šlaitai ir laikui bėgant bus pilnai suardyti; lietaus surinkimo vamzdžio ir šulinių nugriovimas pablogintų gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), esamas sąlygas, nes lietaus vanduo tekės į šiuos sklypus ir ypatingai nukentėtų sklypų (duomenys neskelbtini) savininkai ar naudotojai, nes jų sklypuose gali susidaryti iki 1 m gylio uždari baseinai, todėl rekomenduojama lietaus surinkimo šulinių ir vamzdžio negriauti. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors nagrinėjamoje specialisto išvadoje konstatuota, kad visų be išimties ginčo statinių nugriovimas darys žalą tiek atitinkamiems bendrojo naudojimo objektams, tiek nurodytiems bendrijos narių sklypams, pirmosios instancijos teismas specialisto išvada grindė savo procesinį sprendimą išimtinai dalyje dėl atraminės sienutės, tuo tarpu likusioje dalyje šią išvadą ignoravo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, suponuotų kitokį ginčo situacijos vertinimą. Pažymėtina, jog nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neprašė teismo skirti ekspertizę byloje, nepateikė jokių specialistų išvadų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų UAB „Projektų ekspertizė“ 2016-02-23 specialisto išvadas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo remtis specialisto išvada ir dalyje dėl 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio. Taip pat pastebėtina, jog minėtas (nors ir nepagrįstas) šio rašytinio įrodymo sudėtinių dalių vertinimo netolygumas skundžiamame procesiniame sprendime nėra tinkamai ir/ar pakankamai atskleistas bei motyvuotas, nepaisant to, kad teismas tokią pareigą turėjo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio įteisinimas yra susijęs su visos bendrijos narių interesais, t. y. šie statiniai yra skirti tenkinti viešąjį interesą, tačiau dėl atsakovės interesų ir viešojo intereso pusiausvyros sprendė neteisingai ir nepagrįstai. Sutiktina su ieškove, jog turi būti atsižvelgta į kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nurodytos ir šios bylų ratio decidendi nesutampa, tai neužkerta kelio vadovautis minėtoje kasacinio teismo nutartyje išdėstytomis bendrosiomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Kasacinis teismas išaiškino, jog sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Nurodyti principai, viena vertus, reiškia, kad sprendimai turi kiek įmanoma labiau atitikti visų bendrijos narių interesus, kita vertus, nepasiekus bendro sutarimo, individualūs atskirų narių interesai gali būti tam tikru mastu ribojami. Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Bylos duomenys patvirtina, jog dėl ginčo statinių atsakovei priklausančiam sklypui daroma tam tikra žala, tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina ir tai, jog 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio nugriovimas padarytų didelę žalą tiek bendrijos bendrojo naudojimo objektams, tiek ne vienam bendrijos nariui priklausančiam žemės sklypui. Pasvėrus atsakovės ir bendrąjį bendrijos narių interesą, konstatuotina, jog atmetus ieškinį nagrinėjamoje dalyje, būtų padaryta didesnė žala nei yra daroma atsakovės žemės sklypui dabar. Teisėjų kolegija pažymi, jog pripažinus teisę atlikti 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio statybos darbus be atsakovės sutikimo, būtų ne tik išvengta minėtos didesnės žalos atsiradimo, bet taip pat būtų sukurtas ir teisinis bei faktinis stabilumas, kuris taptų pagrindu tolesnių sprendimų dėl lietaus nuotekų tinklų vystymo priėmimui – esami tinklai bendrijos narių sutarimu galėtų būti tobulinami, siekiant išvengti žalos atsakovės žemės sklypui, o atsakovė galėtų reikalauti atlyginti jai padarytą žalą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti teisę ieškovei atlikti lietaus nuotekų tinklų statybos darbus pagal O. V. parengtą lietaus nuotekų tinklų tarp (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. OV2015/5, nesant atsakovės sutikimoTeisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo pripažinti bylinėjimosi išlaidomis 605,00 Eur už UAB „Projektų ekspertizės“ pateiktas 2016-02-23 specialisto išvadas. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-40068-808/2016, patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir sodininkų bendrijos „Vilnelė“ 2016-09-02 taikos sutartimi ieškovė įsipareigojo apmokėti išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išlaidas už UAB „Projektų ekspertizės“ suteiktas ekspertizės paslaugas, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas šioje dalyje pagrįstas ir teisingas.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl atraminės sienutės įteisinimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovės argumentais nesutinka bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas dėl atraminės sienutės įsiteisinimo sprendė pagrįstai, nes jos išardymas padarytų žalą bendrijos bendrojo naudojimo objektams ir šiuo, kaip ir aukščiau nagrinėtu atveju, prioritetinis yra viešojo intereso tenkinimas. Žvelgiant iš šios perspektyvos, teisėjų kolegija plačiau atraminės sienutės įsiteisinimo klausimu, nepasisako, nes nėra pagrindo kartoti relevantiškus motyvus, pateiktus šioje nutartyje, nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą.Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog, kaip teisingai nurodo trečiasis asmuo G. B., atraminė sienutė nėra atskiras statinys, ji – to paties nuotekų šalinimo tinklo elementas, tarnaujantis nuotekų tinklui, atitinkamai – O. V. parengtas projektas yra vientisas dokumentas, kurio objektu yra minėti tinklai. Dėl to nėra galimas pripažinimas teisės atlikti statybos darbus dėl atskirų šio tinklo dalių (tik dėl atraminės sienutės ar tik dėl 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio) pagal tam tikras O. V. parengto lietaus nuotekų tinklų tarp (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projekto Nr. OV2015/5 dalis, nesant atsakovės sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip ir dėl 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio, taip ir dėl atraminės sienutės pirmosios instancijos teismas 2016-02-23 UAB „Projektų ekspertizė“ specialisto išvadomis remtis turėjo ir nagrinėjamu atveju darė tai pagrįstai. Nors atsakovė pateikia ne vieną argumentą dėl minėtų išvadų ydingumo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindu vertinti šias išvadas taip, kaip pageidauja atsakovė. Tuo tarpu dėl Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir bendrijos 2016-09-02 taikos sutarties pažymėtina, jog, vėl gi, pirmosios instancijos teismas taikos sutartį vertino tinkamai – kaip papildomą argumentą, pagrindžiantį atraminės sienutės įteisinimo būtinybę. Ši sutartis, kaip teisingai nurodo atsakovė, nereiškia, kad ginčo statiniai yra teisėti, tačiau ji reiškia, kad išardžius ginčo statinius būtų padaryta didelė žala.Taip pat sutiktina su trečiojo asmens G. B. argumentu, jog ieškovė nereikalavo teismo pripažinti teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, šis klausimas teisme nagrinėtas nebuvo. Ieškiniu ieškovė prašė pripažinti teisę atlikti statybos darbus pagal O. V. parengtą lietaus nuotekų tinklų tarp (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienutės (duomenys neskelbtini) statybos projektą Nr. OV2015/5, nesant atsakovės sutikimo, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl atraminės sienutės įteisinimo turi būti atitinkamai patikslintas.Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovės – atmesti ir skundžiamą sprendimą dalyje dėl 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės bei šioje dalyje ieškinį tenkinti, o dalyje dėl atraminės sienutės – patikslinti pagal ieškinio reikalavimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovės naudai, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės prašymą dėl šių išlaidų priteisimo tenkinant pilna apimtimi, o trečiojo asmens G. B. – atmetant. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš esmės visiškai, turėtų būti tenkintas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, trečiojo asmens G. B. – atmetamas. Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis CPK 1.5 straipsnio 3 dalimi bei 93 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas nukrypti nuo nurodyto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į atsakovės tinkamą procesinį elgesį bei susidariusią situaciją byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, priteisiamos nėra. Nors ieškinys buvo tenkintas ir atsakovė, žvelgiant formaliai, bylą pralaimėjo, atsakovė pagrįstai gynė savo teises, o ginčo procesinę baigtį nulėmė viešojo intereso prioritetas atsakovės interesų atžvilgiu – t. y. buvo nuspręsta, jog atsakovei daroma žala yra mažesnis blogis nei galima žala bendrijos bendrojo naudojimo objektams ir ne vieno bendrijos nario žemės sklypams. Priešingas procesinis sprendimas nagrinėjamu klausimu prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovės sodininkų bendrijos „Vilnelė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovės S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimą dalyje dėl 3 lietaus vandens surinkimo šulinių ir lietaus vandens surinkimo vamzdžio ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje ieškinį tenkinti, sprendimą dalyje dėl atraminės sienutės – patikslinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei sodininkų bendrijai „Vilnelė“, į. k. 191501367, teisę atlikti statybos darbus pagal O. V. parengtą lietaus nuotekų tinklų tarp (duomenys neskelbtini), bei atraminės sienutės (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. OV2015/5, nesant gretimo sodo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo“.