- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1733-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08682-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jam priteisti iš atsakovės 660,00 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. birželio 18 d. Panevėžio apygardos teismas baudžiamoje byloje Nr.1-18-334/2018 vienam iš proceso dalyvių (J. G.) skyrė procesinės prievartos priemonę – 8 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL), tai yra 400,00 Eur dydžio baudą už neatvykimą į teismo posėdį. 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo J. G. skundą ir panaikino 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį, kuria netenkintas J. G. skundas dėl jam paskirtos procesinės prievartos priemonės – 8 MGL dydžio baudos panaikinimo. Teisminė gynyba nuo nepagrįstai paskirtos procesinės prievartos priemonės ieškovui kainavo iš viso 660 Eur. Šios išlaidos nėra atlyginamos baudžiamoje byloje, todėl iškilo būtinybė kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo atskiroje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, jog teismas nekonstatavo buvus esminiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pažeidimui, tik nurodė, kad buvo įvykdytas formalus teisingumas. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti buvus neteisėtiems teismo veiksmams, skiriant procesinę prievartos priemonę – 8 MGL baudą. Pažymėjo, kad asmens didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai, todėl reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė ieškovo J. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
5. Ieškovas atsakovės Lietuvos Respublikos atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, prašydamas priteisti jo naudai 660,00 Eur žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, žala atsirado dėl neteisėtų teismo veiksmų taikant ieškovui procesinės prievartos priemonę – 8 MGL (400 Eur) dydžio baudos skyrimą. 2018 m. spalio 10 d. Panevėžio apygardos teismas panaikino 2018 m. birželio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį, kuria paskirta bauda. Ieškovas prašo atlyginti 660,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė apeliacinėje instancijoje už advokato teiktą teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Panevėžio apylinkės teismas laikė, jog J. G. į teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Ieškovas įrodinėjo, jog jis buvo tokios blogos sveikatos būklės, kad negalėjo dalyvauti 2018 m. gegužės 8, 9 ir 11 d. teismo posėdžiuose, tačiau ieškovas buvo informuotas apie tai, kad siekdamas pateisinti nedalyvavimą teismo posėdžiuose dėl ligos jis privalo atvykti į gydymo įstaigą ir gauti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989 numatytos apskaitos formos Nr. 094-1/a pažymą, tačiau į gydymo įstaigą jis neatvyko ir pažymos neatsiėmė. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo didelis neatsargumas ir nerūpestingumas prisidėjo prie jo atsiradusios žalos. Nors Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje buvo nurodyta, jog teismas formaliai vykdė teisingumą, ir panaikino ieškovui paskirtą baudą, ieškovo didelis neatsargumas nulėmė procesinės prievartos priemonės – 8 MGL baudos skyrimą.
7. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi nekonstatavo buvus esminiam BK ar BPK pažeidimui, o nurodė, jog buvo įvykdytas formalus teisingumas. Todėl ieškovas neįrodė buvus neteisėtus teismo veiksmus, skiriant procesinę prievartos priemonę – 8 MGL baudą. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu būtų buvę atlikti neteisėti veiksmai. Ieškovui neįrodžius veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo nagrinėti kitų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
8. Ieškovas J. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, valstybė atlygina nepaisydama pareigūnų kaltės. Todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio.
8.2. 2018-10-10 Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo J. G. skundą baudžiamoje byloje ir jį tenkino visiškai, panaikino 2018-09-13 nutartį, kuria netenkino J. G. skundo dėl jam paskirtos procesinės prievartos priemonės 8 MGL (400 Eur) dydžio baudos panaikinimo. Ar buvo esminis BK ar BPK normų pažeidimas, ar neesminis, šiuo atveju nėra svarbu. Svarbu yra tai, kad normų pažeidimas sudarė pakankamą pagrindą neteisėtos ir nepagrįstos Panevėžio apygardos teismo nutarties panaikinimui ir naujo teismo sprendimo priėmimui.
8.3. Žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys šiuo atveju taip pat egzistuoja, nes jei nebūtų priimtos neteisėtos Panevėžio apygardos teismo nutartys dėl baudos J. G. paskyrimo, tai apeliantas nebūtų patyręs 660 Eur nuostolių, kurių dydis yra įrodytas rašytiniais bylos dokumentais. Todėl šiuo atveju egzistuoja visos trys būtinos sąlygos civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apelianto argumentai, jog Panevėžio apylinkės teismas atliko neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsti, nes Panevėžio apygardos teismas esminių BPK normų pažeidimų nekonstatavo.
9.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir nenustatė civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti ieškovo nurodytą žalą.
9.3. Paties ieškovo didelis neatsargumas lėmė procesinės prievartos priemonės taikymą – 8 MGL dydžio baudos paskyrimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. birželio 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi kaltinamajam J. G. teismas skyrė procesinės prievartos priemonę – 8 MGL (400 Eur) dydžio baudą už neatvykimą į teismo posėdį. Nutartyje nurodoma, jog J. G. nepateikė teismui adresuotos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos, patvirtinančios jo ligą, dėl kurios jis negalėjo dalyvauti 2018 m. gegužės 8, 9, ir 11 d. teismo posėdžiuose, todėl į teismo posėdžius neatvyko be svarbios priežasties. J. G. pateikė skundą dėl paskirtos procesinės prievartos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 10 d. panaikino Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį, kuria paskirta 8 MGL (400 Eur) dydžio bauda, nurodydamas, jog teismas skirdamas procesinę prievartos priemonę – piniginę baudą, vykdė formalų teisingumą.
13. Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ir pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.
14. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali būti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas.
15. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).
16. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010;2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).
17. Spręsdami tokio pobūdžio ieškinius teismai, vadovaudamiesi CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, t. y. atsižvelgdami į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).
18. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
19. Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas teismo neteisėtus veiksmus įrodinėja vien ta aplinkybe, jog Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį. Tačiau tai, jog aukštesnės instancijos teismas panaikino žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, savaime neįrodo teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų. Siekiant konstatuoti teismo (teisėjo) neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad teismas (teisėjas) padarė šiurkščią ir akivaizdžią klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-417-241/2017).
20. Kaip minėta, vien tai, kad teismo priimtas procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, savaime nereiškia, jog teismas priimdamas tokį procesinį sprendimą atliko neteisėtus veiksmus. Aukštesnės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, kuriuo apeliantui buvo paskirta bauda, nenustatė jokių teismo padarytų akivaizdžių, šiurkščių teisės aiškinimo ar taikymo pažeidimų, kurių kvalifikuotas teisėjas negalėtų daryti. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje iš esmės tik nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes vertino formaliai. Panevėžio apygardos teismo nutartis buvo panaikinta dėl skirtingo bylos aplinkybių vertinimo. CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas leidžia teismui laisvai pagal savo vidinį įsitikinimą ir bylos medžiagą vertinti bylos aplinkybes. Jokių kitų argumentų, kodėl Panevėžio apygardos teismas atliko neteisėtus veiksmus, apeliantas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, jog Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-18-491/2018, atliko neteisėtus veiksmus.
21. Nagrinėjamoje byloje nenustačius teismo veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo nagrinėti kitų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų), nes nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų nėra pagrindo jos taikyti.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.