- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1133-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02105-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2234-722/2020, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja skolininkė R. B. antstoliui A. Š. pateiktame patikslintame skunde prašė panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 15 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-110-16207 vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645 (b.l. 1-4).
2. Nurodė, kad nebuvo įvertintos skolininkės aktyvios pastangos atsiskaityti su išieškotojais, kurių dėka buvo sudaryta taikos sutartis bei atsiskaityta su kitu išieškotoju. Pareiškėja visuomet veikė aktyviai, bendradarbiavo, siekė ieškoti kompromiso, kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Antstolio atliktos funkcijos buvo minimalios, antstolis jas atliko formaliai pasyviai ir netgi neteisingai. Vykdomojoje byloje antstolio atliktų veiksmų negalima vertinti kaip didelės apimties ar reikalaujančių didelių antstolio darbo sąnaudų, kadangi antstolio funkcijos apsiribojo dviejų patvarkymų (vieno neteisingo, antro – pirmąjį koreguojančio) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo surašymu. Antstolio aplaidus ir formalus įsiskolinimo administravimas lėmė neteisėto ir klaidingo patvarkymo priėmimą. Be to, antstolis pareiškėjai nesiuntė raginimo įvykdyti sprendimą, todėl pareiškėja neprivalo mokėti vykdymo išlaidų, o tarp jų ir antstolio atlyginimo.
3. Antstolis A. Š. 2019 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. S-19-110-42919 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0110/19/04645 persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 5-6).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) R. B. patikslinto skundo dėl antstolio A. Š. veiksmų netenkino (b.l. 39-44).
5. Teismas nurodė, kad antstolio 2020 m. gegužės 15 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19-110-16207 nurodyta antstolio atlygio suma 3 062,00 Eur buvo paskaičiuota remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 50 punkto 1 lentelės nuostatomis, kad kai išieškoma suma viršija 29 000 Eur, antstolio atlygis – 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 Eur. Šiuo atveju, atsižvelgiant į antstolio nurodytą patikslintą bendrą išieškomą sumą (76 549,93 Eur) antstolio atlygis (3 062 Eur), remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, paskaičiuotas teisingai (76 549,93 Eur x 4 proc. = 3 062 Eur).
6. Pareiškėjos argumentas, kad ji neprivalo dengti vykdymo išlaidų, kadangi vykdomojoje byloje jai nebuvo išsiųstas raginimas, yra atmestinas, nes vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkams raginimai vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo siunčiami visais žinomais skolininkų gyvenamosios vietos adresais 2015 m. sausio mėn. Pareiškėjai raginimas yra įteiktas per jos šeimos narį – sutuoktinį K. B. 2015 m. sausio 22 d. Toks procesinio dokumento įteikimas, remiantis CPK 123 straipsnio nuostatomis, yra laikomas tinkamu įteikimu. Šiuo atveju antstolis A. Š., perėmęs vykdymo veiksmus iš antstolės R. M., neturėjo pareigos pakartotinai siųsti skolininkams raginimus, todėl remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktu, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą (šuo atveju terminas pasibaigė 2014 m. vasario 22 d.), taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Nepriklausomai nuo to, kad skolininkai visiškai įvykdė prievolę vieno iš išieškotojų atžvilgiu, o su kitu išieškotoju sudarė taikos sutartį, jie turi pareigą sumokėti visas antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas, nes prievolė įvykdyta ir taikos sutartis sudaryta pasibaigus raginime nustatytam terminui (terminas pasibaigė 2014 m. vasario 22 d.).
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punktą antstoliui apskaičiuotinas 3 062 Eur atlyginimas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios skolininkės elgesį, nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Išieškojimo procesas buvo pradėtas 2015 m. vasario mėn. (pasibaigus raginime nustatytam terminui), t. y. prieš penkerius metus, ir vykdomojoje byloje iki 2019 m. nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos aktyvias pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjos bendradarbiavimą su išieškojimą vykdžiusia antstole R. M., taip pat nėra. Pareiškėja nurodė, kad jos aktyvių pastangų dėka buvo sudaryta taikos sutartis su išieškotoju UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-2737-1070/2019 esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, nes šioje byloje ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo pareiškusi ieškinį atsakovams R. B. ir A. B., kuriuo ginčijo 2015 m. kovo 9 d. dovanojimo sandorį, sudarytą tarp R. B. ir A. B., dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinys buvo grindžiamas atsakovės R. B. nesąžiningumu, kuris pasireiškė tuo, kad perleisdama dovanojimo sandoriu butą sūnui, ji sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį ir prisidėjo prie savo nemokumo. Šios aplinkybės kelia abejones pareiškėjos nurodytų aplinkybių egzistavimu, kad būtent dėl jos aktyvių pastangų, siekiant atsiskaityti su išieškotojais, buvo sutaryta taikos sutartis su vienu iš išieškotojų. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai prasidėjo tik antstoliui priėmus patvarkymus nukreipti išieškojimą į jos darbo užmokestį, todėl konstatuoti, jog nebebuvo reikalo daryti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio, nes pareiškėja (skolininkė) buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir pan., nėra pagrindo.
8. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad antstolio A. Š. atliktos funkcijos buvo nedidelės apimties, be to, 2019 m. balandžio 17 ir 18 d. priimti patvarkymai Nr. S-19-110-12898, Nr. S-19-110-12892 ir Nr. S-19-110-13063, kuriais jis nukreipė išieškojimą iš skolininkų pinigines lėšas ir darbo užmokestį, buvo su klaidomis (neteisingai paskaičiuota išieškotina suma). Tačiau atsižvelgus į vykdomosios bylos specifiką, į tai, kad antstolis šioje vykdomojoje byloje perėmė kitos antstolės funkcijas ir joje tęsė toliau vykdymo veiksmus, todėl sprendžiant dėl antstolio atlygio dydžio pagrįstumo reikia vertinti ne tik antstolio A. Š. veiksmus, bet ir buvusios antstolės R. M. atliktus vykdymo veiksmus. Nustatyta, kad antstolė, pradėjusi išieškojimą, organizavo parduodamo turto vertinimą, dvi turto pardavimo varžytynes, taip pat atliko kitus būtinus vykdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad antstolių atlikti veiksmai šioje vykdomojoje byloje buvo minimalūs. Aplinkybė, kad antstolis suklydo, nustatydamas išieškotiną sumą, neturi esminės reikšmės, sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti atlygį antstoliui, nes ši klaida buvo ištaisyta ir nesukėlė ženklių neigiamų pasekmių proceso dalyviams. Be to, antstolis savo atlygį paskaičiavo, atsižvelgdamas tik į 76 549,93 Eur išieškotiną sumą, nepaskaičiavęs vykdomajame dokumente numatytų 16 proc. metinių palūkanų, nes jeigu teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskaičiuotos ir šios procesinės palūkanos, išieškotina suma, kurios pagrindu skaičiuojamas atlygis antstoliui, būtų ženkliai didesnė, atitinkamai būtų didesnis ir atlygis antstoliui. Įvertinus vykdymo proceso eigos byloje nustatytas aplinkybes, skolininkės (pareiškėjos) elgesį viso vykdymo proceso metu, antstolių funkcijų tęstinumą, skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, nėra pagrindo sumažinti antstolio paskaičiuotą atlygį.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėja skolininkė R. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti iš antstolio A. Š. pareiškėjos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 49-57). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai, kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai, pamatiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei skolininko ir antstolio teisių ir interesų pusiausvyrai. Teismas nepagrįstai antstoliui A. Š. pripažino teisę į atlyginimą už kitos antstolės, iš kurios jis perėmė vykdomąją bylą, atliktus veiksmus. Tokia teismo išvada prieštarauja protingumo ir teisingumo principui. Vykdomąją bylą perėmęs naujas antstolis neįgyja teisės į atlygį už veiksmus, kuriuos atliko vykdomojoje byloje ankstesnis antstolis. Teismas privalėjo vertinti konkrečius antstolio A. Š. atliktus veiksmus vykdomojoje byloje, ir vertinti nustatyto atlyginimo proporcingumą konkrečiai jo atliktoms funkcijoms ir pasiektam rezultatui. Teismas privalėjo objektyviai įvertinti, ar tris tūkstančius viršijantis antstolio atlyginimas už per tris mėnesius vykdomojoje byloje atliktas minimalias funkcijas, iš kurių pusė buvo paties antstolio klaidų taisymas, atitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
9.2. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo mažinti vykdymo išlaidų dydį. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad antstolis A. Š. turi teisę į atlyginimą už antstolės R. M. atliktas funkcijas vykdomojoje byloje, laikytina, kad 3 062 Eur antstolio atlygis neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Antstolis A. Š. vykdomąją bylą Nr. 0110/19/04645 iš mirusios antstolės R. M. perėmė tik 2019 m. vasario 8 d., o ginčijamu 2019 m. gegužės 15 d. Vykdymo išlaidu apskaičiavimu Nr. S-19-110-16207 sau nusistatė 3 062 Eur atlygį. Per trijų mėnesių vykdomosios bylos tvarkymo laikotarpį antstolio atliktos funkcijos buvo tik minimalios, nereikalaujančios itin didelio antstolio darbo sąnaudų. Teismas neįvertino, kad patvarkyme antstolis klaidingai nurodė ne tik išieškojimo, bet ir vykdymo išlaidų dydį – 6871,44 Eur, vietoje vėliau pataisytų 3 092,04 Eur, iš kurių atlygis antstoliui siekė 6 844,44 Eur. Antstolis priėmė koreguojantį 2019 m. gegužės 15 d. patvarkymą Nr. S-19-110-16320 dėl įsiskolinimo dydžio tik po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą ir tik po to, kai teismo nutartimi buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės ir sustabdytas vykdymo procesas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos aktyvias pastangas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2019 m. Tai, kad tuometinis kreditorius UAB „Būsto draudimas“ su kita draudimo bendrove kelis metus bylinėjosi teismuose, nereiškia pareiškėjos pasyvumo vykdymo procese ir kad antstolis teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo savo atlygį vykdymo byloje. Teismas neįvertino, kad būtent dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtintų taikos sutarties sąlygų civilinėje byloje Nr. e2-2737-1070/2019 buvo apmokėtas įsiskolinimas UAB „Būsto paskolų draudimas. Pareiškėjos aktyvūs veiksmai ir pastangos, dėl kurių buvo sudaryta taikos sutartis ir įvykdytas tiek įsiskolinimas UAB „Būsto paskolų draudimas“, tiek padengtas įsiskolinimas kitam išieškotojui – Luminor Bank AS, byloje buvo įrodyti. Atsižvelgus, kad pareiškėjos pastangos buvo esminė aplinkybė dėl operatyvaus įsiskolinimo kreditoriams padengimo bei tokių aktyvių, kryptingų veiksmų rezultate neliko būtinumo antstoliui daryti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio, šios aplinkybės sudarė pagrindą teismui sumažinti antstolio apskaičiuotą 3 092 Eur atlygį. Teismas neįvertino, kad atlyginimas antstoliui turėjo būti sumažintas atsižvelgus, kad dalį vykdomojo dokumento įvykdė pati skolininkė, todėl antstolis neturėjo pagrindo reikalauti atlyginimo už viso vykdomojo dokumento įvykdymą.
9.3. Teismas nevertino aplinkybių, jog šiuo atveju neegzistavo aplinkybės, kurioms esant raginimas nėra siunčiamas, tačiau antstolis raginimo pareiškėjai nėra siuntęs, todėl ji apskritai neprivalo mokėti vykdymo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
11. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, susijusių su vykdymo išlaidų paskaičiavimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje darė išvadą, kad nėra pagrindo sumažinti antstolio paskaičiuotą atlygį. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo išsiųstas raginimas, todėl ji neturi pareigos mokėti vykdymų išlaidų, arba antstolio atlygis, atsižvelgus į šios bylos aplinkybes, turėjo būti sumažintas.
13. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų (CPK 655 str. 1 d.). Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas paprastai siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą (CPK 656 str. 5 p., Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p., 41 p.).
14. Iš vykdomosios bylos Nr. 0110/19/04645 medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2014 m. spalio 14 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 1-11019, pagal kurį siūloma priverstinai solidariai iš skolininkų išieškoti 99 172,04 Eur skolą, 228,75 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidas, 16 proc. dydžio metines sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo dalies negrąžintos skolos (kredito) bei nesumokėtų palūkanų sumos nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos pagrindu antstolės R. M. kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0064/14/02018) buvo pradėtas vykdyti išieškojimas iš skolininkų K. B., R. B. ir P. G. išieškotojo Nordea bank AB (šiuo metu – Luminos Bank AS) naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti antstolės 2014 m. gruodžio 30 d. patvarkymu, tą pačią dieną buvo parengtas raginimas Nr. S-14840 įvykdyti sprendimą bei paskaičiuotos vykdymo išlaidos (vykdomosios b.l. 1-3).
15. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė R. M. skolininkams raginimus vykdyti vykdomąjį dokumentą 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. sausio mėn. siuntė visais žinomais skolininkų gyvenamosios vietos adresais, o dokumentų įteikti nepavykus raginimas 2015 m. sausio 9 d. buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 660 str.) (vykdomosios b. l. 4, 6-7). Be to, nustatyta, kad raginimas pareiškėjai 2015 m. sausio 22 d. yra įteiktas ir kitu įstatymo numatytu būdu – per jos sutuoktinį K. B. (CPK 123 str.) (vykdomosios b.l. 2). Pažymėtina, kad antstolis A. Š., perėmęs vykdymo veiksmus iš antstolės R. M., neturėjo pareigos pakartotinai siųsti raginimus skolininkams (CPK 655 str. 3 d.), todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad antstolis nėra siuntęs pareiškėjai raginimo, ir ji neprivalo mokėti vykdymo išlaidas, tame tarpe ir atlygį antstoliui, vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645.
16. Be to, apeliantė nesutikdama su antstolio paskaičiuotu atlygio antstoliui dydžiu, teigė, kad teismas privalėjo šių vykdymo išlaidų dydį sumažinti.
17. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti (CPK 609 str. 1 d. 1 p.); vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje (CPK 609 str. 1 d. 2 p.); atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 str. 1 d. 3 p.). Pagal CPK 609 straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktu, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. <...> siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. <...> prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti; kai skolininkas aktyviai rūpinosi teismo sprendimo įvykdymu, sumokėjo raginime nurodytas sumas ir negalėjo teismo sprendimo įvykdyti dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms (kai negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti, taip pat užkirsti kelio šių aplinkybių ir pasekmių atsiradimui), galima mažinti antstolio atlyginimą, tačiau ne vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007, 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Tokių aplinkybių, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje nenustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0110/19/04645 medžiaga, iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl vykdymo išlaidų dydžio nepagrįstumo.
19. Nagrinėjamu atveju, mirus išieškojimą vykdžiusiai antstolei R. M., vykdomoji byla Nr. 0064/14/02018 buvo perduota antstoliui A. Š., kuris tęsė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645. Antstoliui A. Š. 2019 m. vasario 8 d. perėmus vykdymo veiksmus minėtoje vykdomojoje byloje, išieškotojų pateiktais duomenimis neišieškotos skolos likutis abiejų išieškotojų naudai buvo 76 549,93 Eur.
20. Pažymėtina, kad skunde akcentuojami išieškotos sumos dydis ir antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra tik vieni iš kriterijų, reikšmingų atlygio antstoliui dydžio nustatymui, tačiau ne vieninteliai ir negalintys būti suabsoliutinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
21. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007, 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus, jis įgijo teisę į visų vykdymo išlaidų atlyginimą. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu, po vykdymo veiksmų pradėjimo, jau nėra svarbus skolininko atsiskaitymo su kreditoriumi momentas, nes skolininkas vis tiek privalo apmokėti ir vykdymo išlaidas.
22. Byloje nustatyta, kad skolininkai visiškai įvykdė prievolę vieno iš išieškotojų – Luminor Bank AS atžvilgiu (vykdomosios bylos b. l. 225), o su kitu išieškotoju – UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė taikos sutartį (CPK 179 str.). Konkrečių duomenų apie pareiškėjos veiksmus, siekiant atsiskaityti su išieškotojais, nėra pateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, kiek aktyvi buvo pareiškėja, tačiau, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog visiško pareiškėjos neveikimo iki priverstinio vykdymo veiksmų negalima konstatuoti. Pareiškėja turi pareigą sumokėti visas antstolio vykdymo išlaidas, nes prievolė įvykdyta ir taikos sutartis sudaryta pasibaigus raginime nustatytam terminui. Faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
23. Kaip jau minėta, vykdymo išlaidas sudaro būtinosios vykdymo išlaidos, vykdymo išlaidos susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu ir atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.
24. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į antstolio nurodytą patikslintą bendrą išieškomą sumą – 76 549,93 Eur antstolio atlygis – 3 062 Eur, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės nuostatomis, paskaičiuotas teisingai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą procentinės išraiškos atlygio antstoliui dydį, nes didžiają dalį priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0064/14/02018 atliko antstolė R. M..
25. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolės R. M. 2015 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-1193 išieškotojui atidėtas papildomų vykdymo išlaidų apmokėjimas iki vykdomosios bylos užbaigimo (vykdomosios bylos b.l. 23). Antstolė R. M. nukreipė išieškojimą į skolininkų turtą, jos 2015 m. vasario 12 d. patvarkymu buvo paskirta skolininkų turto vertinimo ekspertizė (vykdomosios bylos b.l 26), vykdoma ekspertų atranka, nustatoma parduodamo turto vertė, bendradarbiaujama su kitais antstoliais, prisijungusiais prie išieškojimo, paskelbtos pirmosios varžytynės, kurių pradžia 2017 m. rugpjūčio 9 d. Antstolė R. M. 2017 m. rugpjūčio 9 d. taip pat priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkams priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų (vykdomosios bylos b.l. 80). Neįvykus pirmosioms varžytynėms, 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojui paimti neparduotą skolininkų turtą (vykdomosios bylos b.l. 91), o 2017 m. spalio 11 d. buvo paskelbtos antrosios varžytynės (vykdomosios bylos b.l. 104), kuriose 2017 m. lapkričio 10 d. buvo parduotas įkeistas turtas už 6 720 Eur (vykdomosios bylos b.l. 127). Antstolės 2017 m. gruodžio 4 d. lėšų paskirstymo patvarkyme nurodyta, kad išieškotos vykdymo išlaidos – 399,97 Eur (vykdomosios bylos b.l 129).
26. Tuo tarpu, 2020 m. kovo 3 d. antstolis A. Š. į bylą pateikė 2020 m. kovo 2 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-110-16207 detalizaciją, kurioje nurodyti vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645 laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. antstolio atlikti veiksmai bei nurodytas antstolio atlygis – 3 062 Eur (76 549,93 x 4 proc.) (b.l. 23).
27. Kaip matyti iš bylos duomenų antstolis A. Š., perėmęs iš antstolės R. M. vykdomąją bylą, priėmė penkis patvarkymus: 2019 m. balandžio 17 ir 18 d. priėmė patvarkymus Nr. S-19-110-12898, Nr. S-19-110-12892 ir Nr. S-19-110-13063 (vykdomosios b.l. 170-172), kuriais nukreipė išieškojimą į skolininko P. G. pinigines lėšas ir skolininkų K. B. ir R. B. darbo užmokestį, o 2019 m. gegužės 15 d. patvarkymais Nr. SK-76 ir Nr. SK-77 ištaisė aukščiau minėtuose patvarkymuose padarytą klaidą, nurodydamas bendrą išieškomą sumą – 79 642,97 Eur, iš jos: 76 549,93 Eur skola su 16 proc. palūkanomis, 3 093,04 Eur vykdymo išlaidų (vykdomosios b.l. 194-196). Be to, antstolis 2019 m. gegužės 15 d. paskaičiavo vykdymo išlaidas Nr. S-19-110-16207, kur nurodyta, kad nurodyta bendra likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma – 3 093,04 Eur, iš jos atlygis antstoliui – 3 062 Eur (vykdomosios b.l. 193).
28. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis neatliko nei vieno veiksmo, kuris būtų paspartinęs pareiškėjos atsiskaitymą su kreditoriumi, todėl nėra pagrindo nepagrįstai suabsoliutinti antstolio lūkesčius dėl atlyginimo gavimo. Kai kuriuos vykdymo veiksmus antstolis galbūt atliko skubotai ir neteisėtai, todėl buvo priverstas taisyti savo paties padarytas klaidas. Be to, šios bylos kontekste abejotina, kad teisės aktai neturėtų būti aiškinami kaip suteikiantys antstoliui pagrindą tikėtis gauti visą Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą atlyginimą už vykdymo procesą, kurio eigai jis neturėjo įtakos.
29. Nustatant 3 062 Eur antstoliui mokėtiną atlyginimą, nurodyta, kad jis paskaičiuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nustatyta tokio dydžio atlyginimo suma, pažeidžia teisingo apmokėjimo už darbą principą.
30. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai verti viso pagal Sprendimų vykdymo instrukciją paskaičiuoto atlygio, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentu, jog antstolio vykdomosiose bylose atliktų veiksmų negalima vertinti kaip didelės apimties ir reikalaujančius itin didelių antstolio darbo sąnaudų, dalis antstolio veiksmų buvo atliekami taisant jo paties padarytas klaidas. Ir nors atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, tačiau antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017). Atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, į tai, kad antstolis iš esmės buvo tik pasyvus išieškojimo proceso dalyvis, į Sprendimų vykdymo instrukcijos 115 punkto nuostatą, kad prie išieškojimo prisijungusiems antstoliams tenka 25 procentai atlygio, apskaičiuoto proporcingai šių antstolių vykdomose vykdomosiose bylose išieškotojams tenkančioms sumoms (pagal analogiją CK 1.8. str.), nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjos ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą labiau atitiktų antstoliui mokėtino atlyginimo sumažinimas, todėl antstoliui mokėtinas atlyginimas už vykdomųjų dokumentų įvykdymą mažintinas iki 765,50 Eur (3 062 x 25 proc.). Tuo pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjos R. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolio A. Š. 2019 m. gegužės 15 d. patvarkymo dėl Vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-110-16207 vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645 dalį, pagal kurią iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi būti išieškotas 3 062 Eur atlygis antstoliui, nustatant, kad atlygis antstoliui yra 765,50 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai 50 ct).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.