Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) R. B. patikslintą skundą dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Aleksandras Ščiukinas, išieškotojai UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, K. B., P. G.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Teisingumas gali būti įvykdytas tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas.

Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolės Ramunės Mikliušienės kontoroje buvo pradėtas vykdyti išieškojimas iš skolininkų K. B., R. B. ir P. G. išieškotojo Nordea bank AB (šiuo metu – Luminos Bank AS) naudai (vykdomoji byla Nr. 0064/14/02018). Išieškojimo pagrindas – Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2014 m. spalio 14 d. d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 1-11019, pagal kurį siūloma priverstinai solidariai iš skolininkų išieškoti: 99 172,04 Eur skolą, 228,75 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų, taip pat 16 proc. dydžio metines sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas nuo dalies negrąžintos skolos (kredito) bei nesumokėtų palūkanų sumos nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos. Vykdomasis dokumentas antstolės Ramunės Mikliušienės kontoroje buvo priimtas 2014 m. gruodžio 30 d. patvarkymu ir tą pačią dieną buvo parengtas skolininkams raginimas Nr. S-14840 įvykdyti vykdomąjį dokumentą (v. b. l. 1, 2 ) bei paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Antstolio procesiniai dokumentai 2015 m. sausio 2 d. buvo išsiųsti skolininkei R. B. ir jos sutuoktiniui adresu (duomenys neskelbtini), taip pat adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Nepavykus įteikti laiškų skolininkei ir jos sutuoktiniui asmeniškai, raginimas buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu (v. b. l. 7). Vėliau skolininkui K. B., kuris yra pareiškėjos sutuoktinis, atvykus į antstolės kontorą, raginimas buvo įteiktas jam asmeniškai 2015 m. sausio 22 d.

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkų prievolė bankui buvo užtikrinta hipoteka, antstolė Ramunė Mikliušienė nukreipė išieškojimą į skolininkų turtą. Antstolės 2015 m. vasario 12 d. patvarkymu buvo paskirta skolininkų turto vertinimo ekspertizė. Buvo vykdoma ekspertų atranka, nustatoma parduodamo turto vertė, bendradarbiaujama su kitais antstoliais, prisijungusiais prie išieškojimo, paskelbtos pirmosios varžytinės, kurių pradžia 2017 m. rugpjūčio 9 d. Neįvykus pirmosioms varžytinėms, 2017 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojui paimti neparduotą skolininkų turtą (v. b. l. 91). 2017 m. spalio 11 d. buvo paskelbtos antrosios varžytinės (v. b. l. 104), kuriose 2017 m. lapkričio 10 d. buvo parduotas įkeistas turtas už 6 720 Eur. (v. b. l. 127).

2015 m. gruodžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis išieškotojas (kreditorius) Nordea bank AB savo reikalavimo teises į skolininkus perleido naujam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris 2018 m. birželio 8 d. pateikė antstolei prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Antstolė 2018 m. birželio 14 d. patvarkymu išieškotoją Nordea Bank AB Lietuvos skyrių pakeitė nauju išieškotoju UAB „Būsto paskolų draudimas“ (v. b. l. 142). UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2018 m. birželio 15 d. raštu informavo antstolę, kad skola išieškotojui yra 75 726,86 Eur ir 16 proc. metinių palūkanų, bei 228,75 Eur vykdymo įrašo išlaidų (v. b. l. 141). 2018 m. birželio 14 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido pradiniam išieškotojui Luminor Bank AB bankui (buv. Nordea bank AB) dalį reikalavimo teisių į skolininkus ir toliau išieškojimas buvo vykdomas dviejų išieškotojų naudai: Luminor Bank AS (buv. Nordea bank AB ir Luminor Bank AB) ir UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Gyventojų registro duomenimis buvo nustatyta, jog antstolė Ramunė Mikliušienė mirė 2019 m. sausio 2 d. Antstolės Ramunės Mikliušienės užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/14/02018 buvo perduota antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, kuris šioje byloje pakeitė antstolę Ramunę Mikliušienę, t. y. perėmė mirusios antstolės funkcijas (teises ir pareigas) ir tęsė vykdymo veiksmus toliau vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/04645.

Antstoliui Aleksandrui Ščiukinui išieškotojai pateikė informaciją, kad 2019 m. balandžio 16 d. skolininkų neįvykdyti įsipareigojimai išieškotojui UAB „Būsto paskolų draudimas“ 70 055,32 Eur skola, 16 proc. metinių palūkanų ir 228,75 Eur vykdomojo įrašo išlaidų, iš viso (be palūkanų) – 70 284,07 Eur, o išieškotojui Luminor Bank AS – 6 265,86 Eur. Antstoliui A. Ščiukinui perėmus vykdymo veiksmus minėtoje vykdomojoje byloje, neišieškotos skolos likutis abiejų išieškotojų naudai buvo 76 549,93 Eur.

Antstolis 2019 m. balandžio 17 ir 18 d. priėmė patvarkymus Nr. S-19-110-12898, Nr. S-19-110-12892 ir Nr. S-19-110-13063 (v. b. l. 170, 171, 172), kuriais nukreipė išieškojimą iš skolininko P. G. pinigines lėšas ir skolininkų K. B. ir R. B. darbo užmokestį. Patvarkymuose nurodytas klaidingas išieškojimo mastas – 172 212,48 Eur. Skolininkei R. B. pateikus skundą dėl 2019 m. balandžio 18 d. patvarkymo Nr. S-19-110-13063 (v. b. l. 192), antstolis 2019 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. SK-76 ištaisė klaidą nurodydamas bendrą išieškomą sumą – 79 642,97 Eur, iš jos: 76 549,93 Eur skola su 16 proc. palūkanomis, 3 093,04 Eur vykdymo išlaidų. Tą pačią dieną antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19-110-16207 nurodyta bendra likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma – 3 093,04 Eur, iš jos atlygis antstoliui – 3 062,00 Eur (v. b. l. 193).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2737-1070/2019 buvo patvirtinta UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir R. B. bei A. B. taikos sutartis, kurioje šalys išspręsdamos ginčą civilinėje byloje, susitarė dėl skolos pagal Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2014 m. spalio 14 d. atliktą notaro vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. 1-11019) mokėjimo sąlygų. Išieškotojas Luminor Bank AS informavo antstolį, jog skolininkai savo įsipareigojimus banko atžvilgiu yra įvykdę (v. b. l. 225).

Pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 15 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-110-16207, nes nesutinka su minėtame vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyta 3 062 Eur atlygio antstoliui suma, kuri pareiškėjos nuomone turi būti sumažinta arba iš viso neturi būti mokama. Nesutikimo motyvai: 1) dėl skolininkės aktyvių pastangų atsiskaityti su išieškotojais, buvo sudaryta taikos sutartis bei atsiskaityta su kitu išieškotoju; pareiškėja visuomet veikė aktyviai, bendradarbiavo, siekė ieškoti kompromiso, kuo greičiau atsiskaityti su turimais kreditoriais, dėl ko nebebuvo reikalo daryti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio; 2) antstolio atliktos funkcijos buvo minimalios, be to antstolis jas atliko formaliai pasyviai ir neteisingai; antstolio aplaidus ir formalus įsiskolinimo administravimas lėmė neteisėto ir klaidingo patvarkymo priėmimą; antstolis su pareiškėja niekuomet nekomunikavo ir nebendradarbiavo, jai niekuomet nesiuntė raginimo įvykdyti sprendimą. Kadangi šiuo atveju neegzistavo aplinkybės, kurioms esant raginimas nėra siunčiamas, pareiškėjos nuomone ji neprivalo dengti vykdymo išlaidų, o tarp jų ir antstolio atlyginimo.

Skundas atmestinas.

Pareiškėjos skundo dalykas - antstolio paskaičiuotas antstolio atlygis - 3 062,00 Eur, su kurio dydžiu pareiškėja nesutinka bei apskritai abejoja reikalavimo sumokėti vykdymo išlaidas pagrįstumu.

Susipažinus su vykdomojoje byloje esančiais ir šioje byloje proceso dalyvių pateiktais dokumentais, nustatyta, kad antstolio 2020 m. gegužės 15 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-19-110-16207 nurodyta antstolio atlygio suma 3 062,00 Eur buvo paskaičiuota remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 50 punkto 1 lentelės nuostatomis, kad kai išieškoma suma viršija 29 000 Eur, antstolio atlygis - 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 Eur. Šiuo atveju, atsižvelgiant į antstolio nurodytą patikslintą bendrą išieškomą sumą (76 549,93 Eur) antstolio atlygis (3 062 Eur) remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, paskaičiuotas teisingai (76 549,93 Eur x 4 proc. = 3 062 Eur).

Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vykdomojoje byloje jai nebuvo išsiųstas raginimas, ji neturi pareigos iš viso dengti vykdymo išlaidų. Šis pareiškėjos argumentas yra atmestinas, nes aukščiau nurodytos aplinkybės ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkams raginimai vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo siunčiami visais žinomais skolininkų gyvenamosios vietos adresais 2015 m. sausio mėn. Pareiškėjai raginimas yra įteiktas per jos šeimos narį sutuoktinį K. B. 2015 m. sausio 22 d., ir toks procesinio dokumento įteikimas, remiantis CPK 123 straipsnio nuostatomis, yra laikomas tinkamu įteikimu. Šiuo atveju antstolis Aleksandras Ščiukinas, perėmęs vykdymo veiksmus iš antstolės Ramunės Mikliušienės neturėjo pareigos pakartotinai siųsti skolininkams raginimus, todėl remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktu, jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą (šuo atveju terminas pasibaigė 2014 m. vasario 22 d.; v. b. l. 2), taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas nustato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, taip at ir atlygis antstoliui. Todėl šiuo atveju, nepriklausomai nuo to, kad skolininkai visiškai įvykdė prievolę vieno iš išieškotojų atžvilgiu, o su kitu išieškotoju sudarė taikos sutartį, jie turi pareigą sumokėti visas antstolio paskaičiuotas vykdymo išlaidas, nes prievolė įvykdyta ir taikos sutartis sudaryta pasibaigus raginime nustatytam terminui (terminas pasibaigė 2014 m. vasario 22 d.).

Kasacinis teismas, aiškindamas dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, taip pat yra nurodęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų netinkamą vykdymą nustatyti minėtame Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).

Pareiškėja, remdamasi kasacinės instancijos teismo formuojama praktika, nurodo, kad antstolio atlygis konkrečiu atveju turi būti mažinamas atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, t. y. vykdymo proceso dalyvių elgesį.

Pagal kasacinio teismo praktiką yra galimi atlyginimo antstoliui mažinimo atvejai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: atlyginimo antstoliui suma negali būti skaičiuojama kaip atlyginimas už konkrečiai atliktą darbą, įvertinus darbo sąnaudas, sugaištą laiką, kitus konkrečius vykdymo veiksmus, nes antstolio atlyginimo dydis procentine išraiška pagal išieškotiną iš skolininko sumą reglamentuotas teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio atlikti vykdymo veiksmai gali būti pagrindas spręsti dėl jo atlyginimo mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 16 punktą antstoliui apskaičiuotinas 3 062 Eur atlyginimas. Pareiškėja nurodo, kad yra pagrindas mažinti šį atlygio dydį, nes dėl pareiškėjos (skolininkės) aktyvių pastangų atsiskaityti su išieškotojais, buvo sudaryta taikos sutartis bei atsiskaityta su kitu išieškotoju; pareiškėja visuomet veikė aktyviai, bendradarbiavo, siekė ieškoti kompromiso, kuo greičiau atsiskaityti su turimais kreditoriais, dėl ko nebebuvo reikalo daryti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, charakterizuojančios skolininkės elgesį, nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad vykdymo ir išieškojimo procesas buvo pradėtas 2015 m. vasario mėn. (pasibaigus raginime nustatytam terminui), t. y. prieš penkerius metus, ir vykdomojoje byloje iki 2019 m. nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos aktyvias pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjos bendradarbiavimą su išieškojimą vykdžiusia antstole Ramune Mikliušiene, taip pat nėra. Pareiškėja nurodo, kad jos aktyvių pastangų dėka buvo sudaryta taikos sutartis su išieškotoju UAB „Būsto paskolų draudimas“, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-2737-1070/2019 esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, nes šioje byloje ieškovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo pareiškusi ieškinį atsakovams R. B. ir A. B., kuriuo ginčijo 2015 m. kovo 9 d. dovanojimo sandorį, sudarytą tarp R. B. ir A. B., dėl pareiškėjos buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinys buvo grindžiamas atsakovės R. B. nesąžiningumu, kuris pasireiškė tuo, kad perleisdama dovanojimo sandoriu butą sūnui, ji sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį ir prisidėjo prie savo nemokumo. Šios aplinkybės kelia abejones pareiškėjos nurodytų aplinkybių egzistavimu, kad būtent dėl jos aktyvių pastangų siekiant atsiskaityti su išieškotojais, buvo sutaryta taikos sutartis su vienu iš išieškotojų. Be to pažymėtina, kad pareiškėjos aktyvūs veiksmai prasidėjo tik antstoliui priėmus patvarkymus nukreipti išieškojimą į jos darbo užmokestį, todėl konstatuoti, jog nebebuvo reikalo daryti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio nes pareiškėja (skolininkė) buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir pan., nėra jokio pagrindo.

Teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad antstolio Aleksandro Ščiukino atliktos funkcijos buvo nedidelės apimties, be to 2019 m. balandžio 17 ir 18 d. priimti patvarkymai Nr. S-19-110-12898, Nr. S-19-110-12892 ir Nr. S-19-110-13063 (v. b. l. 170, 171, 172), kuriais jis nukreipė išieškojimą iš skolininkų pinigines lėšas ir darbo užmokestį, buvo su klaidomis (neteisingai paskaičiuota išieškotina suma). Tačiau atsižvelgiant į vykdomosios bylos specifiką, į tai, kad antstolis šioje vykdomojoje byloje perėmė kitos antstolės funkcijas ir joje tęsė toliau vykdymo veiksmus, darytina išvada, kad sprendžiant dėl antstolio atlygio dydžio pagrįstumo reikia vertinti ne tik antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmus, bet ir buvusios antstolės Ramunės Mikliušienės atliktus vykdymo veiksmus konkrečioje byloje. Šiuo atveju nustatyta, kad antstolė, pradėjusi išieškojimą, organizavo parduodamo turto vertinimą, organizavo dvi turto pardavimo varžytines, taip pat atliko kitus būtinus vykdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad antstolių atlikti veiksmai šioje vykdomojoje byloje buvo minimalūs. Ta aplinkybė, kad antstolis suklydo, nustatydamas išieškotiną sumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant ar yra pagrindas mažinti atlygį antstoliui, nes ši klaida buvo ištaisyta ir nesukėlė ženklių neigiamų pasekmių proceso dalyviams. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis savo atlygį paskaičiavo atsižvelgdamas tik į 76 549,93 Eur išieškotiną sumą, nepaskaičiavęs vykdomajame dokumente numatytų 16 proc. metinių palūkanų, nes jeigu teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskaičiuotos ir šios procesinės palūkanos, išieškotina suma, kurios pagrindu skaičiuojamas atlygis antstoliui, būtų ženkliai didesnė, atitinkamai būtų didesnis ir atlygis antstoliui.

Teismas, įvertinęs vykdymo proceso eigos byloje nustatytas aplinkybes, skolininkės (pareiškėjos) elgesį viso vykdymo proceso metu, antstolių funkcijų tęstinumą, skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo sumažinti antstolio paskaičiuoto atlygio, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 335 ir 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos (skolininkės) R. B. patikslintą skundą dėl antstolio Aleksandro Ščiukino veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0110/19/04645 grąžinti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.