- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-2018-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22664-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- M. B. S.
- Kategorijos
- 3.2.4.1Įrodymai ir jų rūšys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. S. ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieško vė M. B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (e. b. l. 13-16), kuriame prašė priteisti iš atsakovo A. Č. 1 117,32 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškovė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsisakė reikalavimo dalies dėl 177,32 Eur priteisimo. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 rugsėjo 12 d. buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, t. y. atsakovas įsipareigojo ieškovei atlikti šildymo sistemos pakeitimo darbus, t. y. katilinės vamzdyno ir įrenginių išardymo, naujos katilinės įrangos, naudojant naujas medžiagas, sumontavimo darbus, adresu: (duomenys neskelbtini), o ieškovė už juos sumokėti. Ieškovė iš anksto sumokėjo atsakovui 1 000 Eur už numatomus atlikti darbus, tačiau atsakovas jokių darbų neatliko, pinigų taip pat negrąžino. Aplinkybę, kad sumokėjo avansą ieškovė įrodinėjo garso įrašu, padarytu ieškovės sūnaus telefoninio pokalbio su atsakovu metu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. Č. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 33-37). Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sutarė dėl šildymo sistemos pakeitimo darbų, kurių vertė 3 400 Eur įskaitant naujos katilinės įrangos įsigijimo kainą, atlikimo. Šalys susitarė, kad visą šią sumą ieškovė sumokės atsakovui atlikus visus darbus ir išrašius pinigų perdavimo-priėmimo kvitą. Iki ieškovės vienašališko žodinės sutarties nutraukimo atsakovas atliko šiuos darbus: parengė šildymo sistemos brėžinius; sudarė reikalingų medžiagų ir įrangos sąrašą, pritaikydamas jų techninius parametrus pagal ieškovės poreikius ir katilinės sąlygas; išmontavo seną, sugadintą katilinės vamzdyną, kombinuotą vandens šildytuvą, išsiplėtimo indą, cirkuliacinį siurblį ir kitą smulkesnę santechninę armatūrą, išnešė ir išvežė kaip atliekas išardytas netinkamas naudoti medžiagas; nupirko naujas medžiagas; parengė nestandartinių akumuliacinių talpų brėžinius (kadangi standartinės netiko dėl per mažo katilinės lubų aukščio), užsakė akumuliacines talpas (2 vnt.) pagal suderintą brėžinį iš UAB „Šiluma ir ko“. Atsakovas už supirktas medžiagas sumokėjo 357,95 Eur, taip pat sumokėjo 200,00 Eur dydžio avansą už užsakytas akumuliacines talpas. Atlikęs aukščiau nurodytus darbus, atsakovas atvyko į objektą ir atsivežė savo lėšomis nupirktas šildymo sistemos montavimo darbams reikalingas medžiagas. Ieškovė pareiškė, kad tokios medžiagos jai netinkamos, tačiau nepaaiškino dėl kokių priežasčių, ir išprašė atsakovą iš savo gyvenamojo namo kiemo. Tokiu būdu atsakovė nutraukė tarp šalių susiklosčiusius sutartinius rangos santykius, nesumokėjusi atsakovui net dalies sutarto atlygio, nors dalį darbų atsakovas jau buvo atlikęs. Be to, atsakovas patyrė nuostolių, nes UAB „Šiluma ir ko“, atšaukus užsakymą, negrąžino sumokėto 200 Eur dydžio avanso ir pasiliko akumuliacines talpas. Taip pat atsakovas patyrė išlaidų transportuodamas nupirktas medžiagas, patyrė dideles laiko sąnaudas išmontuodamas visą senos katilinės įrangą ir išveždamas senas nenaudojamas medžiagas į sąvartyną. Atsakovas jokio avanso iš atsakovės nėra gavęs, o ieškovės pateikiamas garso įrašas nepatvirtina šios aplinkybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu priėmė ieškovės M. B. S. ieškinio dėl 177,32 Eur reikalavimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė, tenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovei M. B. S. iš atsakovo A. Č. 1 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 87-93).
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo kaip vartojimo rangos sutarties, tačiau byloje kilo ginčas dėl avanso, t. y. ieškovė nurodė, kad 1 000 Eur sumą perdavė grynais atsakovui atvykus, atsakovas šią aplinkybę neigia. Vieninteliai įrodymai, kuriais šalys reiškia reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus yra šalių paaiškinimai ir garso įrašas.
5. Teismas, įvertinęs šalių duotus paaiškinimus, pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog visas prekes pirko iš savo asmeninių lėšų, užsakė ir sumokėjo avansą už nestandartinio dydžio talpas, tačiau rašytinės sutarties nepasirašė. Teismas atmetė atsakovo paaiškinimus, kad atsakovas galėjo pateikti pasirašyti sutartį ieškovei tik atlikęs skaičiavimus, padaręs brėžinius ir tiksliai apskaičiavęs darbų ir medžiagų kainą, nes šios aplinkybės (skaičiavimų neatlikimas, brėžinio neturėjimas ir pan.) netrukdė atsakovui pirkti ženklią dalį detalių tą pačią dieną, kokia nurodyta jo paties ranka rašytame raštelyje dėl darbų kainos ir avanso sumos. Teismas atkreipė dėmesį, kad prekės buvo pirktos tą pačią dieną kai buvo atlikti senos šildymo sistemos demontavimo darbai. Šios aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, kad prekės buvo perkamos neturint paruošto projekto/brėžinių ir neturint konkrečių skaičiavimų dėl prekių pobūdžio ir kiekio. Be to, byloje duomenų atsakovas apie padarytus brėžinius/projektą, skaičiavimus dėl prekių/detalių nepateikė, nurodė, kad šie duomenys neišliko. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neėmė, neprašė avanso už santechnikos darbus neatitinka apdairaus, rūpestingo, profesionalaus asmens standarto ir įprastinės verslo praktikos rangos teisiniuose santykiuose.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog garso įraše fiksuotas pokalbis buvo su asmeniu, kuris prisistatė ieškovės sūnumi, kad asmuo, kuriam buvo skambinama ir su kuriuo kalbama yra jis, tačiau atsakovas nesutiko su garso įraše fiksuoto pokalbio vertinimu kaip įrodymu, jog buvo sumokėtas 1 000 Eur avansas. Teismas iš byloje pateikto garso įrašo nustatė, kad pokalbio metu atsakovas nurodė, jog „kas man davė pinigus iš to ir paėmiau“ (įrašo 40–45 s.). Atsakovas net keletą kartų nurodo, kad iš skambinančio asmens, t. y. ieškovės sūnaus, pinigų neėmė, tačiau neneigia, kad pinigų neėmė iš ieškovės. Skambinančiam tęsiant pokalbį, vėliau atsakovas nurodo, kad talpos buvo atvežtos, supirktos ir atvežtos visos detalės, išskyrus vamzdžius. Akcentuoja, kad ieškovė jį išvijo. Pokalbio metu nurodo, kad medžiagas pirko iš savų pinigų, nes „tūkstančio eurų neužtenka visoms medžiagoms“ (įrašo 2.30 min.–2.58 min.). Toliau pokalbio metu nurodo, kad talpos (2 po 400 Eur) ir siurbliai kainavo tūkstantį eurų, o dar reikėjo lėšų kitoms medžiagoms. Po to aiškina, kad jis dirbo, turėjo nuostolių ir daugiau neatvyks. Atsakovas nurodė, kad medžiagų ir detalių neatveš, nes turėjo nuostolių. Pokalbio pabaigoje nurodo, kad visada pradžioje mokamas avansas; medžiagos nėra perkamos iš savų (atsakovo) lėšų (įrašo 10.18 min.– 10.50 min.). Teismas, įvertinęs garso įrašo turinį, konstatavo, jog ieškovė perdavė 1 000 Eur sumą, kaip avansą už santechnikos darbus ir medžiagas.
7. Teismas pažymėjo, kad sudarius rangos sutartį, rangovo atžvilgiu keliama pagrindinė jo pareiga – atlikti pagal užsakovo pateiktą bei šalių suderintą užsakymą tam tikrą darbą bei perduoti darbų rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis). Teismas, remdamasis garso įrašu, atkreipė dėmesį, kad tolimesnio sutarties vykdymo nepageidavo atsakovas, nes siūlomas atvykti ir atlikti darbus atsisakė. Teismo vertinimu, asmuo, kuris yra savo srities specialistas, užsiima veikla net keletą dešimtmečių, turėjo suprasti ir suvokti, kad sutartiniai santykiai, kurių viena šalis vartotojas, gali pasibaigti tik griežtai pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl aplinkybė, kad ieškovei netiko atsakovo atvežtos medžiagos, nesudaro pagrindo atsisakyti tolimesnio sutarties vykdymo. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės pagrindė reikalavimą dėl avansą perdavimo atsakovui (CPK 178 straipsnis), todėl nesant duomenų ir nereiškiant iš atsakovo pusės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, t. y. dėl sumokėjimo už faktiškai atliktus darbus ar pan., atsisakius vykdyti žodinę rangos sutartį, iš atsakovo ieškovei priteisė visą avanso sumą – 1000 Eur.
8. Tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, kad nuo reikalavimo priėmimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 31 d., iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteisimo sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 104-109). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sumokėjo atsakovui 1 000 Eur sumą. Pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vieninteliai byloje esantys įrodymai – šalių paaiškinimai ir telefoninio pokalbio garso įrašas. Taigi, ieškinys buvo patenkintas vos vieno įrodymo pagrindu, kuris neleistinas, o pačios ieškovės paaiškinimai nenuoseklūs.
Šalies argumentai
1.2. Savo ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas į jos namus atvyko 2018 m. rugsėjo 12 d. ir tą pačią dieną šalys žodžiu sudarė vartojimo rangos sutartį, tą pačia diena atsakovas išmontavo seną šildymo sistemos įrangą, gavo 1 000 Eur avansą ir tos pačios dienos vakare su atsakovu susisiekė ieškovės sūnus G. S., kuris pareikalavo grąžinti neva sumokėtą 1 000 Eur avansą. Tuo tarpu 2019 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. iš prekybos centro „Senukai“ įsigijo naują boilerį, maždaug po savaitės laiko atvažiavo atsakovas ir šalys susitarė dėl šildymo sistemos keitimo darbų, atsakovas išardė senas dalis ir jas išsivežė. Po to, anot ieškovės, atsakovas jai paskambino po maždaug 2-3 dienų ir pasakė, kad atvažiuoja ir reikės pinigų, atvažiavęs paėmė 1 000 Eur avansą ir išvažiavo. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė kad atsakovas paskambino po 2 savaičių ir pranešė, kad jam reikės dar pinigų. Tuomet atsakovas atvažiavo dar po 3 dienų, paprašė dar 1 000 Eur, o ieškovei jų nesumokėjus, atsakovas išvažiavo taip ir neatlikęs darbų. Taigi, iš šių ieškovės parodymų matyti, kad viskas vyko maždaug vieno mėnesio bėgyje. Ieškovė teismo posėdžio metu nebuvo nuosekli ir atsakydama į atsakovo atstovo klausimus, nes nurodė, kad atsakovas pas ją pirmą kartą atvyko po 2 savaičių nusipirkus boilerį, kai prieš tai buvo minėjusi, kad po savaitės. Iš atsakovo pateikto byloje esančio čekio matyti, kad atsakovas dalis ieškovės užsakytiems darbams pirko 2018 m. rugsėjo 12 d., o jas grąžino – 2018 m, rugsėjo 19 d. Be to, ir akumuliacinės talpos, už kurias atsakovas sumokėjo avansą bei kuris jam taip ir nebuvo grąžintas, taip pat buvo užsakytos 2018 m. rugsėjo 12 d. Taigi, viskas įvyko per maždaug savaitę laiko ir šios aplinkybės patvirtina ieškovės parodymų nenuoseklumą ir tokie paaiškinimai niekaip nepatvirtina vienintelio byloje esančio įrodymo – telefoninio pokalbio tarp atsakovo ir ieškovės sūnaus G. S..
1.3. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis ieškovės pateiktu garso įrašu, kaip avanso sumokėjimo įrodymu, kadangi pokalbis telefonu vyko ne tarp ieškovės ir atsakovo, o galimai tarp ieškovės sūnaus G. S. ir atsakovo, nes niekur taip ir nebuvo patvirtinta, kad su atsakovu iš tiesų kalbėjo ieškovės sūnus G. S., nes pokalbio metu jis savo pavardės neatskleidžia. Teismo posėdžio metu ieškovė taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl ne ji pati skambino atsakovui, o jos tariamas sūnus. Ieškovė neprašė sūnaus G. S. apklausti teismo posėdyje liudytoju, nors teismas netgi siūlė ieškovei tai padaryti, tačiau tokį prašymą teikti buvo atsisakyta. Be to, ieškovė taip ir nepateikė duomenų, kada buvo darytas garso įrašas – teismo posėdžio metu teigė, kad jos sūnus atsakovui skambino po antrojo vizito, vykusio 2018 m. spalio mėnesį, tačiau ieškinyje nurodė, kad sūnus atsakovui jau neva skambino 2018 m. rugsėjo 12 d.
1.4. Taigi, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų perdavusi 1 000 Eur avansą atsakovui. Ieškovė pateikė informacinio pobūdžio lapelį, kuriame nebuvo nei atsakovo parašo, nei žodžių, kad pinigus jis gavo, o tik nurodytos sumos, kurių prašys iš ieškovės. Nors ieškovė nurodė, kad pinigų perdavimą matė jos sutuoktinis, tačiau nei jo, nei sūnaus G. S. nekvietė liudyti, nors teismas aiškiai klausė ieškovės ir jos atstovo, ar toks prašymas bus teikiamas. Be to, atsakovas vykdo individualią veiklą, kurios pagrindu ir teikia panašaus pobūdžio paslaugas. Jeigu atsakovas būtų priėmęs tariamą 1 000 Eur pinigų sumą, jis būtų privalėjęs išrašyti sąskaitą arba pinigų perdavimo – priėmimo kvitą ieškovei. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama analogiška civilinė byla (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-427-431/2018), kurioje ieškovas skolą siekė prisiteisti savo reikalavimą grįsdamas vieninteliu įrodymu – šalių pokalbio garso įrašu. Šioje civilinėje byloje priimtame sprendime teismas konstatavo, kad byloje pateiktas garso ir vaizdo įrašas nėra pakankamas įrodymas paskolos sutarties sudarymui pagrįsti, nes teismui nepateikti jokie kiti įrodymai, pvz. šiam faktui patvirtinti ieškovas nekvietė liudytojų, nepateikė susirašinėjimo laiškų, žinučių apie suteiktą paskolą su atsakovu.
1.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl šio įrodymo leistinumo. Tariamas ieškovės sūnus apie tai, kad jų pokalbis yra įrašinėjamas atsakovą informavo tik pačioje pokalbio pabaigoje prieš baigiant pokalbį. Be to, ieškovės sūnus nuolatos uždavinėjo provokuojančius klausimus, į klausimus įterpdamas teiginius, ir neįspėjęs apie tai, kad pokalbis įrašomas, elgėsi nekorektiškai. Atsakovo garso įraše pateikiami atsakymai į provokuojančius klausimus nei patvirtina, nei paneigia ieškovės įrodinėjamų aplinkybių. Nei vienoje pokalbio vietoje atsakovas nepatvirtino, kad pinigus gavo ar paėmė iš ieškovės, o tik šneka apibendrintai, nei paneigdamas šio fakto, nei jį patvirtindamas, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos teiginius vertino kaip įrodančius faktą, jog atsakovas gavo iš ieškovės 1 000 Eur avansą. Panašioje byloje vertinant panašaus turinio pokalbį Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad klausimas, kuriame suformuluotas teiginys – klausimas kartu su atsakovui naudingu atsakymu, ieškovės neinformavus apie pokalbio įrašymą, yra nekorektiškas ieškovės atžvilgiu ir toks telefoninio pokalbio garso įrašas negali būti leistina įrodinėjimo priemonė (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1068-357/2017).
1.6. Nesuprantami teismo argumentai, jog atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neėmė, neprašė avanso už santechnikos darbus neatitinka apdairaus, rūpestingo, profesionalaus asmens standarto ir įprastinės verslo praktikos rangos teisiniuose santykiuose. Šis teismo teiginys visiškai nesusijęs su pačiu pinigų perdavimo faktu. Pirmosios instancijos teismas itin daug dėmesio skyrė tarp šalių susiklosčiusiems santykiams ir tam faktui, kad ieškovė, kaip vartotoja, buvo silpnesnė sutarties šalis, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tik tai, ar ieškovė perdavė 1 000 Eur avansą atsakovui, t. y. susitelkti tik ties pinigų perdavimo fakto vertinimu esamų įrodymų kontekste, o šios aplinkybės ieškovė neįrodė. Taigi, yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. B. S. prašo jį atmesti (e. b. l. 125). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors šalis siejo žodinė sutartis, tačiau dėl tokios savo formos ji netampa mažareikšme, ar mažiau privaloma šalims. CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6. 644 straipsnis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas. Kadangi byloje nėra reiškiama reikalavimų dėl prievolės įvykdymo natūra, šalims nepageidaujant tęsti sutartinių santykių, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl teisinių pasekmių atsakovui atsisakius sutarties vykdymo. Nesant duomenų ir nereiškiant iš atsakovo pusės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo dėl sumokėjimo už faktiškai atliktus darbus ar pan., atsisakius vykdyti žodinę rangos sutartį, iš atsakovo ieškovei teisingai priteista visa avanso suma – 1 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Pagrindinis atsakovo įgalioto atstovo apeliacinio skundo argumentas yra dėl civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo vertinant garso įrašą kaip leistiną įrodinėjimo priemonę šioje byloje faktinėms aplinkybėms nustatyti.
13. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl garso įrašo kaip leistinos įrodinėjimo priemonės yra išaiškinęs, kad apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl garso įrašo kaip įrodinėjimo priemonės leistinumo taip pat atsižvelgiama į garso įrašo darymo tikslą ir jei garso įrašas daromas siekiant apginti teisėtus interesus, bet ne surinkti konkrečius asmens duomenis, jis pripažįstamas leistina įrodinėjimo priemone, net ir neturint asmens sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, visų pirma įvertina, ar garso įrašas buvo padarytas nepažeidžiant atsakovo teisės į privatų gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad garso įrašas padarytas tarp atsakovo kaip verslą vykdančio asmens, t.y. teikiančio viešas santechnikos darbų paslaugas, ir atsakovui pašalinio asmens. Taigi, pokalbis vyko atsakovui vykdant savo profesinę veiklą, t. y. pats atsakovas pasirinko vykdyti profesinę veiklą, kurioje neišvengiamas viešas bendravimas su jam pašaliniais asmenimis. Atsakovas teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad su ieškovės sūnumi bendravo būdamas viešoje vietoje – lauke, bet ne privačioje erdvėje (2019 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 8 min 9 s. – 1 val. 8 min. 28 s.). Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas, bendraudamas telefonu su jam pašaliniu asmeniu, kai pokalbio turinį sudaro su jo profesine veikla susijusios aplinkybės, neturėjo pagrindo tikėtis, kad tai bus privatus pokalbis, kurio duomenų, kaip apimančių teisę į asmens privatų gyvenimą, negalima atskleisti.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors su atsakovu bendravo ne žodinės rangos sutarties šalis, t. y. ieškovė, bet kitas asmuo, tačiau būtent ieškovė byloje pateikė garso įrašą ir išklausius garso įrašo turinį akivaizdu, kad asmeniui, kalbančiam su atsakovu buvo žinomos žodinės sutarties sudarymo aplinkybės, kurias galėjo atskleisti tik ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad su atsakovu bendravo būtent ieškovės sūnus jos pavedimu ir sutikimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad atsakovas neatsisakė bendrauti su ieškovės sūnumi, pokalbis truko 11 minučių, kurio metu jis nurodė savo poziciją dėl tolimesnio tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos žodinės rangos sutarties vykdymo galimybių. Pokalbiu metu atsakovas nurodė, kad daugiau pas ieškovę neatvyks, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas ieškovę nebuvo nuvykęs tęsti sutartų atlikti šildymo sistemos keitimo darbų. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas pokalbio metu suprato, dėl kokių darbų ir kokių aplinkybių su juo buvo bendraujama.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog telefoninio pokalbio metu buvo provokuojamas patvirtinti avanso gavimo aplinkybę, yra nepagrįstas ir neatitinka įrašyto pokalbio turinio. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs garso įrašo turinį, konstatuoja, kad atsakovui buvo skambinta siekiant išsiaiškinti, ar jis atvyks užbaigti pradėtus darbus, nes yra gavęs avansą, nupirkęs detales, o pokalbio metu paaiškėjus, kad atsakovas neketina pabaigti darbų, buvo siekiama išsiaiškinti, ar atsakovas grąžins ieškovei už avansą įsigytas santechnikos prekes ir nurodoma jas atvežti, nes atsakovui sumokėta 1 000 Eur. Pokalbio metu atsakovas atsisakė tokio sutarties pabaigos būdo dėl to, kad jis turėjo išlaidų santechnikos prekėms daugiau nei jam sumokėtas avansas, atliko senos sistemos išmontavimo darbus, bet ne dėl to, kad su juo bendrauja sutarties nesudaręs asmuo, ar dėl to, kad pinigai apskritai nebuvo sumokėti. Ta aplinkybė, kad su atsakovu kalbėjęs ieškovės sūnus išreiškė nepasitenkinimą atsakovo nurodomais įsigytų santechnikos prekių įkainiais, nurodant, kad jie neatitinka realių rinkos kainų ir yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo teigti, kad su atsakovu buvo bendraujama nekorektiškai ar jam grasinama. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovės pateiktas garso įrašas būtų neautentiškas ar suklastotas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme taip pat neįrodinėjo ir atsakovas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje pateiktu garso įrašu ir jis yra šioje byloje leistina įrodinėjimo priemonė, nes garso įrašas gautas nepažeidžiant atsakovo teisės į privatų gyvenimą, nedarant atsakovui neleistino spaudimo, o garso įraše užfiksuotos tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos žodinės vartojimo rangos sutarties vykdymo aplinkybės.
18. Nustačius, kad garso įrašas šioje byloje yra leistina įrodinėjimo priemonė, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės nurodomų aplinkybių nenuoseklumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus (2019 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 4 min 36 s. – 51 min. 20 s.), pažymi, kad ieškovė nuosekliai ir detaliai pasisakė dėl ieškinyje nurodytų pagrindinių įvykių eigos teismo posėdžio metu, t.y., kad 2018 m. rugsėjo mėnesį ieškovei įsigijus naują vandens šildytuvą buvo išmontuota sena šildymo sistema ir atsakovui sumokėtas 1 000 Eur avansas atsakovui reikiamoms santechnikos prekėms įsigyti, tačiau po dviejų – trijų savaičių atvykus atsakovui darbai nebuvo pradėti, nes atsakovas reikalavo papildomai sumokėti 1 000 Eur ir atsakovas išvyko, o tą pačią dieną vakare jam paskambino ieškovės sūnus. Vien ta aplinkybė, kad ieškinyje nurodoma, jog ieškovės sūnus skambino tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 12 d., kai buvo nupirktas vandens šildytuvas, teismo posėdžio metu ieškovei teikiant nuoseklius paaiškinimus dėl žodinės rangos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis jos teikiamais paaiškinimais. Juo labiau, kad atsakovas neginčijo pačios žodinės vartojimo rangos sutarties sudarymo su ieškove ir jos nutraukimo fakto ir ieškovės teismo posėdyje nurodomų aplinkybių, kiek kartų buvo nuvykęs pas ieškovę, bei kaip ir kada įvyko pokalbis su ieškovės sūnumi.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo standartas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Atsižvelgdamas į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažinus garso įrašą leistina įrodinėjimo priemone ir įvertinus ieškovės bei atsakovo byloje teiktus paaiškinimus, šioje byloje esanti įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog ieškovė sumokėjo atsakovui 1 000 Eur avansą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog tarp šalių sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis buvo nutraukta ir ieškovei įrodžius 1 000 Eur avanso perdavimo faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalavimu taikytina vienašalė restitucija ir priteisė atsakovui sumokėtą 1 000 Eur avansą (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo, sprendžia, jog atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka patirta 3,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 3,46 Eur (tris eurus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.