- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-427-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00290-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.3.2.3Santuokos negaliojimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja kolegija Laima Gerasičkinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. K. 637,16 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 metų spalio mėnesį ieškovas paskolino atsakovui viso grynais 5000 Lt, kur iš šios sumos ieškovas nusiėmė 1000 Lt iš (duomenys neskelbtini) bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), o likusius 4000 Lt iš (duomenys neskelbtini) banko skyriaus, taip pat, buvusio (duomenys neskelbtini). Kad atsakovas šiuos pinigus gavo, patvirtina garso/vaizdo įrašas, padarytas 2016-04-04 pačio ieškovo mobiliu telefonu, kur atsakovas neneigia, jog 5000 Lt sumą gavo iš ieškovo ir patvirtina, jog dalį jau grąžino ir toliau žada grąžinti likusią sumą. 2010 metais ieškovas per du kartus po 100 Lt dar paskolino atsakovui grynais 200 Lt. Atsakovas dalį skolos ieškovui yra grąžinęs, t. y. kai 2010-2011 metais ieškovas gulėjo ligoninėje ir jam buvo reikalingi pinigai gydymui, todėl šiuo pagrindu atsakovas dalimis grąžino 3000 Lt. Ieškinio parengimo dienai atsakovo skola ieškovui viso sudarė 637,16 Eur (2 200 Lt).
2. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame teismo internetiniame puslapyje, atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo S. K. ieškovui V. K. 637,16 Eur skolos, 5 % metinių procesinių palūkanų už priteistą 637,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-01-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 433,96 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas S. K. 2009 metais spalio mėnesį grynais pasiskolino iš ieškovo V. K. 5 000,00 Lt (1 448,10 Eur) bei 2010 metais dar 200,00 Lt (57,92 Eur) grynais, iš viso 5 200,00 Lt (1 506,02 Eur). Ieškovas patvirtino, kad atsakovas dalimis yra grąžinęs dalį paskolos, t. y. 3 000,00 Lt. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje ieškovo pateiktas 2016-04-04 padarytas pokalbio su atsakovu garso ir vaizdo įrašas. Iš įrašo turtinio nustatyta, kad atsakovas pripažįsta skolą atsakovui ir pasižadėjo ją grąžinti dalimis(akivaizdžiai atsakovas kalba, kad gražins skolą, bet nenurodo jokių terminų), tačiau iki šiol negrąžino. Teismo vertinimu, byloje pateiktas garso ir vaizdo įrašas yra tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje. Pokalbio metu nėra aptariamos privataus asmenų gyvenimo aplinkybės, o tik sprendžiamas atsakovo įsiskolinimo ieškovui grąžinimo klausimas. Be to, atsakovui apie jo atžvilgiu ieškovo pradėtą bylą buvo pranešta tinkamai, jis atsiliepimo neteikė ir ieškovo nurodytų faktinių bylos aplinkybių neginčija. Duomenų, kad atsakovas paskolą pilnai grąžino, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Nurodytų aplinkybių kontekste teismas sprendė, jog atsakovas savo prievolės ieškovui tinkamai neįvykdė, todėl ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad apie teismo procesą nieko nežinojo, pranešimų bei teismo šaukimų negavo, nedalyvaudamas teismo posėdyje negalėjo pasisakyti dėl ginčo esmės. Taip pat nurodo, jog teismas, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių dėl susidariusio įsiskolinimo, dėl ko, priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, jog telefono skambutis neįrodo prašomos priteisti sumos pagrįstumo. Apeliantas taip pat nesutinka su priteista žyminio mokesčio suma.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo siųsti gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais, tačiau grįžo neįteikti. Atsakovui vengiant priimti siunčiamus dokumentus, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti ir apie teismo posėdį paskelbta viešai. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo kreiptasi į antstolį dėl procesinių dokumentų įteikimo, tačiau su atsakovu dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo laiko ir vietos susitarti nepavyko. Taigi kaip matyti, buvo dėtos visos pastangos, jog teismo procesiniai dokumentai būtų tinkamai atsakovui įteikti, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas sąmoningai vengė priimti teismo procesinius dokumentus iki teismo galutinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Toks atsakovo elgesys vertintinas kritiškai ir kaip piktnaudžiaujantis savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas taip pat nurodo, kad byloje pateiktas garso ir vaizdo įrašas įrodo, jog atsakovas pripažįsta skolą ieškovui ir pasižada grąžinti ją dalimis, todėl šį įrodymą dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip tinkamą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo tinkamo informavimo apie procesą bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sampratą, ir įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo.
9. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, jog teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu tiek darbovietės adresu, tačiau dokumentai grąžinti neįteikti, ieškovo nurodytas aplinkybes apie vengimą priimti teismo šaukimus byloje, darytina išvada, jog atsakovui neatvykus į teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą procesinius dokumentus įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu tenkino pagrįstai. Apeliacinės instancijos vertinimu, aplinkybės, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos bei nebuvo galimybės paskirti kuratorių (ieškovas neprašė skirti kuratoriaus), egzistavo. Apelianto nedalyvavimas paskelbiant teismo sprendimą nedaro sprendimo neteisėtu; minėta aplinkybė neužkirto atsakovui galimybės pasinaudoti procesine teise pateikti apeliacinį skundą. Pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas, įteikdamas procesinius dokumentus bei teismo šaukimą, nepažeidė proceso teisės normų, darytina išvada, kad šiais apelianto argumentais naikinti ginčijamo teismo sprendimo nėra pagrindo.
10. Ieškovo teigimu, ieškovas atsakovui paskolino 5200 Lt, tačiau ieškovui buvo grąžinta tik dalis paskolintų pinigų – 3000 Lt, todėl ieškovas reikalauja priteisti likusią paskolos sumą, kurią sudaro 2200 Lt (637,16 Eur). Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius dėl 2200 Lt (637,16 Eur) paskolos buvo padarytos netinkamai įvertinus bylos įrodymų visumą, kadangi telefono skambutis neįrodo prašomos priteisti sumos pagrįstumo. Šioje byloje tokius atsakovo apeliacinio skundo argumentus teismas pripažįsta pagrįstais.
11. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.
12. CK 6.871 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2015-01-01, t. y. galiojusi ieškovo paskolos suteikimo atsakovei, metu) nustatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Kadangi ieškovas teigia, jog paskolino atsakovui 5200 Lt, tai ši sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (su tam tikromis išimtimis neleidžiamas rėmimasis liudytojų parodymais) (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma).
13. Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika).
14. Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, t. y. šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis).
15. Šioje byloje nustatyta, kad rašytinės formos paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. sutartis c.b. 3K-3-377/2009).
17. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė jokių paskolos sutarties reikalavimus atitinkančių įrodymų. Pažymėtina, jog garso ir vaizdo įrašas nepagrindžia paskolos egzistavimo fakto, taip pat neįrodo, kad šie pinigai buvo suteikti kaip paskola. Nepaisant to, kad atsakovas pripažįsta esant (buvus) susiklosčius paskolos teisinius santykius, iš byloje esančių duomenų, nėra galimybės nustatyti grąžintinos pinigų sumos, t. y. nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti pinigų suma, kada sumokėta, ir kas konkrečiai atitinkamu metu mokėjo. Taigi, byloje nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą. Byloje pateiktas garso ir vaizdo įrašas nėra pakankamas įrodymas šioms aplinkybėms pagrįsti. Ieškovas nepateikė jokių kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) egzistavimo nepatvirtina ir jokie kiti įrodymai, pvz. šiam faktui patvirtinti ieškovas nekvietė liudytojų, nepateikė susirašinėjimo laiškų, žinučių apie suteiktą paskolą su atsakovu. Dėl to nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas ir išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė pinigų perdavimo atsakovui.
18. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šiuo atveju ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kad šalys buvo susitarę dėl pinigų grąžinimo. Be to, įvertinus visą ginčo pinigų grąžinimo kontekstą, kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo įrodinėjamų faktų egzistavimo. Teismas pripažįsta, jog ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka, kad susiformuotų teismo įsitikinimas ieškovo įrodinėjamų faktų buvimu, t. y. kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis. Tuo labiau konstatuoti faktą apie prievolės netinkamą vykdymą. Byloje nesant kitų duomenų (išskyrus garso ir vaizdo įrašą), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas neįrodytas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, netinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, todėl bylą iš esmės išsprendė neteisingai ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
19. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškinys atmetamas, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnis) išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 79, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. K. 15 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.