Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. S. ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dalies dėl 177,32 Eur priteisimo. Nurodė, kad atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Teismo posėdžio metu likusius reikalavimus ieškovė palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinio dalies reikalavimo atsisakymas priimtinas, civilinės bylos dalis nutrauktina.

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl 177,32 Eur sumos už išvežtas šildymo sistemos detales. Nurodė, kad palaiko reikalavimą tik dėl avanso priteisimo. Kita šalis tokiems veiksmams neprieštaravo.

Įstatymas suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio reikalavimo ar jo dalies (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimo – 177,32 Eur, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl ieškinio dalies reikalavimo atsisakymas priimtinas ir bylos dalis nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad atsisakius ieškinio reikalavimo dalies ir šią bylos dalį nutraukus, ieškovei vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškinio reikalavimas dėl avanso priteisimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad šalys žodžiu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo atlikti ieškovei (užsakovei) šildymo sistemos pakeitimo darbus. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2018-09-12 buvo tarp jų buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, taigi tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Šalys žodžiu susitarė, jog atsakovas išmontuos seną šildymo sistemą ir sumontuos naują, taip pat pakabins šildymo katilą. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad darbų kaina turėjo būti 3400 Eur, o avanso suma 1000 Eur, kad sutartis nebuvo vykdoma, t. y. sutarti darbai nebuvo atlikti. Byloje kilęs ginčas dėl avanso, t. y. ieškovė nurodė, kad 1000 Eur sumą perdavė grynais atsakovui atvykus, atsakovas šią aplinkybę neigia. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl avanso grąžinimo pagal žodinę santechnikos darbų (šildymo sistemos įrengimo) sutartį.

Pirmiausia, siekiant tinkamai išspręsti ginčą byloje, būtina tinkamai kvalifikuoti šalis siejusius tarpusavio santykius.

Teismas nurodo, kad vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228-1 1 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228-1 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Taip pat Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

Byloje ginčo, kad buvo sudaryta vartojimo ranga nėra. Teismas nurodo, kad ieškovė, fizinis asmuo, savo asmeninių poreikių (gyvenamojo namo) tenkinimui susitarė dėl santechnikos darbų. Šiuo darbus turėjo atlikti atsakovas, kuris užsiima santechnikos darbais apie dvidešimt metų, turi verslo liudijimą. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos žodinę šalių sutartį pripažinti vartojimo sutartimi. Teismas pažymi, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

Nagrinėjamu atveju vieninteliai įrodymai, kuriais šalys reiškia reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus yra šalių paaiškinimai ir garso įrašas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Ieškovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad Senukų prekybos centre nusipirko vandens šildymo katilą ir paprašė prekybos centro darbuotojo rekomenduoti santechnikos meistrą. Prekybos centro darbuotojas nurodė telefono numerį, vardą pavardę. Ieškovė susisiekė su šiuo asmeniu dėl darbų atlikimo. Atsakovas atvyko iš ryto apie 9 val. ir šalys pradėjo tartis dėl darbų atlikimo. Pradžioje ieškovė nurodė, kad reikia pajungti tik įsigytą vandens šildymo katilą. Atsakovas nurodė, kad reikia keisti šildymo sistemą, nes ji sena. Kadangi buvo rugsėjo mėnuo ir artėjo šildymo sezono pradžia, ieškovė sutiko, kad būtų atlikti ne tik vandens šildymo katilo pajungimo, tačiau ir šildymo sistemos keitimo darbai. Tą pačią dieną atsakovas demontavo seną vandens šildytuvą ir vamzdžius ir juos išsivežė. Atsakovas paskambimo po dviejų ar trijų dienų ir nurodė, kad jis atvažiuoja, jam reikės pinigų detalių supirkimui, ant lapelio užrašė darbų kainą (3400 Eur) ir avanso sumą (1000 Eur). Ieškovės suprato, kad už šią sumą atsakovas nupirks dvi talpas, pakeis vamzdžius į plastikinius ir pajungs ieškovės įsigytą vandens šildymo katilą, atsakovas pasakojo ir apie kitus atliktinus darbus, apie kuriuos ieškovė nesuprato. Ieškovės teigimu atsakovas gavęs avanso sumą išvažiavo. Kitą dieną ieškovė paskambino atsakovui ir nurodė, kad nepageidauja talpų, tačiau atsakovas nurodė, kad jas užsakė. Po kelių savaičių paskambimo ir nurodė, kad dar reikės pinigų. Atsakovas antrą kartą atvykęs paprašė papildomai pinigų – 1000 Eur, detalėms. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu neturi, pinigus pasiskolins iš sūnaus, kadangi atsakovas papildomai lėšų negavo, nepradėjo darbų, išvyko ir nurodė, kad nebeatvyks. Ieškovė nurodė, kad panašios patirties dėl darbų, jų priėmimo avanso ir pan. anksčiau neturėjo (2019-06-05 teismo posėdžio garso įrašas 4 min.– 52 min.).

Tuo tarpu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė kiek kitokias faktinio pobūdžio aplinkybes.

Atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad iš ieškovės jokių lėšų nėra gavęs. Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį jam paskambimo ieškovė ir paprašė atlikti santechnikos darbus. Nuvykus ieškovė nurodė, kad nusipirko naują vandens šildymo katilą, kurį reikia sumontuoti vietoj senojo. Apžiūrint šildymo sistemą paaiškėjo, kad ji nesandari, laša vanduo, todėl buvo pasiūlyta atlikti naujos šildymo sistemos montavimo darbus. ieškovė sutiko su atsakovo pasiūlymais, paprašė informuoti, kiek tokie darbai kainuos. Atsakovas daugmaž paskaičiavimo, kiek tokie darbai turėtų kainuoti. Ieškovė paprašė parašyti darbų kainą ant popieriaus, atsakovas parašė 3400 Eur, tikslią kainą nurodys vėliau, tame lapelyje nurodė, kad jis pageidaus 1000 Eur avanso. Šalys susitarė, kad kitą kartą atvykus atsakovui su naujomis detalėmis būtinomis darbų atlikimui, avanso suma bus sumokėta. Atsakovas kitą kartą atvykęs turėjo suskaičiuoti tikslią darbų ir medžiagų kainą ir pasirašyti sutartį. Atsakovas dėjo pastangas kuo greičiau atlikti darbus, nes artėjo šildymo sezonas. Jis nedelsiant pradėjo atlikinėti darbus: išmontavo seną katilinės įrangą, užsakė nestandartines akumuliacines talpas iš IĮ „Šiluma ir KO“. Kadangi buvo užsakytos nestandartinės akumuliacinės talpos, turėjo būti sumokamas avansas, kurį atsakovas sumokėjo (200 Eur.) iš savų lėšų. Šios talpos turėjo būti pagamintos per 2–3 sav., t. y. būtų spėjąs atlikti darbus iki sezono šildymo sezono pradžios. Nesant šių talpų, atsakovas negalėjo atlikinėti darbų, todėl informavo ieškovę, kad darbus pradės maždaug po savaitės. Atsakovas po savaitės atvyko su nupirktomis detalėmis. Ieškovė nurodė, kad šios detalės jai netinka, nes jos plastikinės ir liepė išvažiuoti. Atsakovo teigimu maždaug po dienos, skambimo ieškovės sūnus telefonu, buvo pokalbis, vėliau atėjo dokumentai iš teismo. Patvirtino, kad pateiktame garso įraše pokalbis vyko su juo (2019-08-06 teismo posėdžio garso įrašas 32 min.). Atsakovas nurodė, kad avanso iš ieškovės negavo. Su ieškove iš anksčiau pažįstamas nebuvo. Atsakovas santechnikos darbais užsiima apie dvidešimt metų, dirba pagal verslo liudijimą. Atsakovas paaiškino, kad esant smulkiems užsakymams, pvz. iki šimto eurų, paprastai rašytinės sutartys nesudaromos; esant didesnėms sumoms sudaromos rašytinės sutartys. Pagal šalių sutartus atlikti darbus, atsakovo nuomone, yra didelis užsakymas, nes darbo daug ir medžiagos daug kainuoja. Atsakovas paaiškino, kad kiekviena sutartis ruošiama individualiai, t. y. ranka rašo. Avanso nepaėmė, nes ieškovė nurodė, kad avansą sumokės vėliau, kai bus medžiagos. Sutarties iš karto negalėjo sudaryti, nes buvo sudėtingas darbas, kuriam reikėjo daug įvairių detalių, reikėjo viską suskaičiuoti. Sudarius sutartį ir nurodžius sumą, vėliau jos negalėtų keisti, turėtų dirbti už sutartyje nurodytą kainą. Atsakovas nurodė, kad pagal šalių susitarimą, jis atliko skaičiavimus, pasidarė brėžinius, viską susirašė, galutinės sumos nepamena, bet ji neviršijo 3400 Eur sumos. Rašytinę sutartį buvo pasiruošęs, tačiau jos nepasirašė, nes santykiai nutrūko, kai ieškovė liepė atsakovui išvykti. Šis sutarties projektas nėra išlikęs, taip nėra išlikę brėžiniai ar skaičiavimai. Telefoninio pokalbio metu jam buvo siūloma atvykti ir atlikti darbus, tačiau atsakovas nebenorėjo, nes jis buvo išvytas ieškovės. Atsakovas patyrė nuostolių, tačiau jų iš ieškovės nereikalavo, nes buvo užsiėmęs (2019-08-06 teismo posėdžio garso įrašas 4 min.– 1 val. 5 min.).

Įvertinus duotus paaiškinimus akivaizdu, kad nesutariama dėl 1000 Eur avanso perdavimo atsakovui. Avansas pinigų suma, perduodama iki darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo (iki darbų atlikimo). Įprastai ši pinigų suma skiriama medžiagų įsigijimui ir pan. pobūdžio prekėms. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad visas prekes pirko iš savo asmeninių lėšų, užsakinėjo ir sumokėjo avansą už nestandartinio dydžio talpas (kurių atsisakius avansas negrąžinamas). Iš esmės atsakovas nurodė, kad rašytinės sutarties nepasirašė, nes turėjo atlikti skaičiavimus, pasidaryti brėžinius ir tiksliai suskaičiuoti, kiek kainuos darbai ir prekės, tačiau šios aplinkybės (skaičiavimų neatlikimas, brėžinio neturėjimas ir pan.) netrukdė atsakovui pirkti ženklią dalį detalių tą pačią dieną, kokia nurodyta jo paties ranka rašytame raštelyje dėl darbų kainos ir avanso sumos. Pastebėtina, kad prekės buvo pirktos po vidurdienio, pagal šalių paaiškinimus atlikus demontavimo darbus. Šios aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad prekės buvo perkamos neturint paruošto projekto/brėžinių ir neturint konkrečių skaičiavimų dėl prekių pobūdžio ir kiekio. Be to, byloje duomenų atsakovas apie padarytus brėžinius/projektą, skaičiavimus dėl prekių/detalių nepateikė, nurodė, kad šie duomenys neišliko praėjus tiek laiko. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neėmė, neprašė avanso už santechnikos darbus neatitinka apdairaus, rūpestingo, profesionalaus asmens standarto ir įprastinės verslo praktikos rangos teisiniuose santykiuose.

Taip pat reikšminga aplinkybe, įrodinėjant perduoto avanso faktą, yra ieškovės pateiktas garso įrašas. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad garso įraše fiksuotas pokalbis buvo su asmeniu, kuris prisistatė ieškovės sūnumi, kad asmuo, kuriam buvo skambinama ir su kuriuo kalbama yra jis. Atsakovas nesutinka su garso įraše fiksuoto pokalbio vertinimu. Atsakovas nurodė, kad šiame pokalbyje, jis nepripažino, kad pinigus gavo, pokalbis buvo provokuojantis ir pan., tačiau iš viso pokalbio turinio, pripažintina buvus kitokią situaciją.

Iš byloje pateikto garso įrašo, t. y. telefono pokalbio nustatyta, kad atsakovas, kuris pripažino, patvirtino, kad fiksuotas pokalbis vyko su juo. Pokalbio metu atsakovas nurodė, kad „kas man davė pinigus iš to ir paėmiau“ (įrašo 40–45 s.). Atsakovas net keletą kartų nurodo, kad iš skambinančio asmens, t. y. ieškovės sūnaus, pinigų neėmė, tačiau neneigia, kad pinigų neėmė iš ieškovės. Skambinančiam tęsiant pokalbį, vėliau atsakovas nurodo, kad talpos buvo atvežtos, supirktos ir atvežtos visos detalės, išskyrus vamzdžius. Akcentuoja, kad ieškovė jį išvijo. Pokalbio metu nurodo, kad medžiagas pirko iš savų pinigų, nes „tūkstančio eurų neužtenka visoms medžiagoms“ (įrašo 2.30 min.–2.58 min.). Toliau pokalbio metu nurodo, kad talpos (2 po 400 Eur) ir siurbliai kainavo tūkstantį eurų, o dar reikėjo lėšų kitoms medžiagoms. Po to aiškina, kad jis dirbo, turėjo nuostolių ir daugiau neatvyks. Atsakovas nurodė, kad medžiagų ir detalių neatveš, nes turėjo nuostolių. Pokalbio pabaigoje nurodo, kad visada pradžioje mokamas avansas; medžiagos nėra perkamos iš savų (atsakovo) lėšų (įrašo 10.18 min.– 10.50 min.).

Darytina išvada, kad atsakovas, kitaip vertina šį garso įrašą, pateikia savo nuomonę dėl jo turinio, tačiau duotini paaiškinimai ir garso įrašas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė perdavė 1000 Eur sumą, kaip avansą už santechnikos darbus ir medžiagas.

Pažymėtina, kad tarp nagrinėjamo ginčo šalių (Vartotojo ir Rangovo) susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams pagal dvišales rangos sutartis, jų šalims yra keliami reikalavimai laikytis, be kita ko, esminių prievolių vykdymo principų, vienas iš kurių yra reikalavimas jas vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutartinių įsipareigojimų privalomumą taip pat numato principas pacta sunt servanda, be kita ko, reiškiantis, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarius rangos sutartį, rangovo atžvilgiu keliama pagrindinė jo pareiga – atlikti pagal užsakovo pateiktą bei šalių suderintą užsakymą tam tikrą darbą bei perduoti darbų rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.672 straipsnio 1 dalis).

Nutraukti, atsisakyti sutarties galima tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažino, kad ieškovei netiko atsakovo nupirktos detalės, todėl ieškovė išprašė (pagal atsakovą išvarė) iš kiemo. Teismas nurodo, kad nors šalis siejo žodinė sutartis, tačiau dėl tokios savo formos ji netampa mažareikšme, ar mažiau privaloma šalims. Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6. 644 straipsnis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas. Pastebėtina, kad po šalių incidento kieme, iš garso įrašo – telefoninio pokalbio, nustatyta, kad tolimesnio sutarties vykdymo nepageidavo atsakovas, siūlomas atvykti ir atlikti darbus atsisakė. Teismo vertinimu, asmuo, kuris yra savo srities specialistas, užsiima veikla net keletą dešimtmečių, turėjo suprasti ir suvokti, kad sutartiniai santykiai, kurių viena šalis vartotojas, gali pasibaigti tik griežtai pagal teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu aplinkybė, kad ieškovei netiko atsakovo atvežtos medžiagos (buvo plastikinės, o ieškovės nuomone geresnės yra metalinės), nesudaro pagrindo atsisakyti tolimesnio sutarties vykdymo, t. y. tokia pozicija užfiksuota pokalbio metu. Sutarties privalomumo principas ir sutartinių santykių tęstinumas, įpareigoja šalis elgtis sąžiningai ir dalykiškai spręsti sutarties vykdymo keblumus. Kadangi byloje nėra reiškiama reikalavimų dėl prievolės įvykdymo natūra, šalims nepageidaujant tęsti sutartinių santykių, spręstinos teisinės pasekmės nutraukus/atsisakius sutarties vykdymo.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės pagrindė reikalavimą dėl avansą perdavimo atsakovui (CPK 178 straipsnis), nesant duomenų ir nereiškiant iš atsakovo pusės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, dėl sumokėjimo už faktiškai atliktus darbus ar pan., atsisakius vykdyti žodinę rangos sutartį, iš atsakovo ieškovei priteistina visa avanso suma – 1000 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovui perduoti gautas lėšas pagal sutartį, iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos.

Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl avanso priteisimo tenkintinas, todėl nuo reikalavimo priėmimo teisme dienos – 2018-12-31, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteisimo sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl paduodant ieškinį ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atmetus ieškinį 23 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 3,61 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškinio reikalavimo dėl 177,32 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei M. B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur sumą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2018-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), valstybei 23 Eur žyminio mokesčio ir 3,61 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.