- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-218-886/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05192-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- M. L.
- Atsakovas
- A. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ir atsakovo A. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei M. L. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl ieškovės kaltės, piniginės kompensacijos priteisimo už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. L. (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2020 m. kovo 20 d. ieškiniu (CBP-6715), patikslintu 2020 m. rugsėjo 9 d. (DOK-104703) ir 2022 m. gegužės 31 d. (DOK-73187) prašė:
1.1 panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2 nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.;
1.3 po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – „A.“, atsakovui – prigimtinę pavardę – „L.“;
1.4 po santuokos nutraukimo nepriteisti materialinio išlaikymo sutuoktiniams vienam iš kito;
1.5 priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad bendras gyvenimas tapo negalimas, neliko tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos, ir šie ryšiai nebegali būti atkurti; nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigos jokių santykių tarp šalių nėra. Šalys faktiškai negyvena nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės, žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas). Santuokos metu ieškovė su atsakovu neįgijo jokių kreditorinių įsipareigojimų, apie atsakovo prisiimtus finansinius įpareigojimus ieškovei nėra žinoma. Iki santuokos sudarymo ieškovė įgijusi asmenin įsipareigojimą kreditorei AB Swedbank, pagal 2018 m. spalio 9 d. sutartį, kurios pagrindu suteiktas 98 400 Eur dydžio kreditas būsto ir žemės sklypui pirkti (86 400 Eur), 12 000 Eur būsto statybos darbų užbaigimui.
Šalies argumentai
3. Atsakovas A. L. 2020 m. rugpjūčio 20 d. priešieškiniu (DOK-96129), patikslintu 2021 m. balandžio 19 d. (DOK-111684) prašė:
3.1 panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šalių santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje, dėl ieškovės kaltės;
3.2 po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę, o atsakovui – L. pavardę;
3.3 pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir šį turtą, nutraukiant santuoką ieškovei ir atsakovui priteisti po ½ dalį;
3.4 2018 m. spalio 9 d. kredito sutarties pagrindu įgytą prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pripažinti solidaria sutuoktinių prievole;
3.5 arba priteisti atsakovui iš ieškovės 34 300 Eur kompensaciją už turto, (duomenys neskelbtini), pagerinimą;
3.6 priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu (DOK-111684) atsisakė priešieškinio alternatyvių reikalavimų nutraukiant santuoką šalims priteisti po ½ dalį žemės sklypo su statiniais, ir pripažinti solidaria prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2018 m. spalio 9 d. kredito sutartį. Atsakovas nurodė, kad reiškia vieną reikalavimą –iš ieškovės priteisti 34 300 Eur kompensaciją už ginčo turto, (duomenys neskelbtini), pagerinimą.
5. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos elgesio, nepagarbos sutuoktiniui. Kadangi santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, todėl nutraukiant santuoką atsakovas prašė palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę, o atsakovui palikti jo prigimtinę pavardę. Žemės sklypas ir gyvenamasis namas įgyti šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Atsakovas į būstą investavo savo asmeninių lėšų, atliko daug pagerinimų savo paties darbu, todėl nesutiko su ieškovės pozicija, jog nėra ginčo dėl šio turto. Gyvenamojo namo remontui ir pagerinimams buvo naudojamos lėšos, kurias šalys gavo kaip vestuvines dovanas – 11 300 Eur; 2500 Eur būsto remontui dovanojo atsakovo teta, atsakovo dėdė padovanojo grindų dangą, pats atsakovas išėjo iš darbo ir atliko remonto darbus name, name remonto darbus atlikinėjo ir atsakovo mama. Todėl atsakovas prašė turtą pripažinti bendra jungtine nuosavybe ir priteisti jam 34 300 Eur kompensaciją dėl turto įsigijimo, turto pagerinimo, remonto darbų atlikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti žemės sklypą su statiniais bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti bei pripažinti solidaria sutuoktinių prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2018 m. spalio 9 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
7.1 panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje sudarytą šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
7.2 po santuokos nutraukimo paliko ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – „A.“, atsakovui – prigimtinę pavardę – „L.“;
7.3 priteisė atsakovui iš ieškovės 8 000 Eur piniginę kompensaciją už turto pagerinimus;
7.4 likusios ieškinio dalies ir priešieškinio netenkino.
7.5 paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė ieškovei iš atsakovo 1 839,14 Eur; priteisė valstybei iš ieškovės 219,35 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo – 315,65 Eur žyminio mokesčio ir 6,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės teismas nenustatė, kuris iš sutuoktinių yra daugiau ar mažiau kaltas dėl santuokos iširimo, nes didesnė vieno sutuoktinio kaltė nepaneigtų kito sutuoktinio kaltės. Ištirtų įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės: dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, nenoro atsisakyti žalingų įpročių, vengimo prisidėti prie materialinio šeimos išlaikymo, o taip pat dėl abipusės šalių pagarbos ir moralinės paramos ir lojalumo stokos. Bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės neištikimybę teismas vertino kaip nedarnios santuokos pasekmę, o ne poelgį, nulėmusį santuokos iširimą.
9. Nuoseklus šalių susirašinėjimas bendro gyvenimo klausimais, tarpusavio santykių aiškinimasis, lūkesčių išsakymas, bendravimas einamaisiais gyvenamojo namo įrengimo klausimais, nors ir buvo periodas, kai šalys gyveno skirtingose gyvenamosiose vietose, paneigia ieškovės argumentus, kad šalių santuoka galutinai iširo 2019 m. rugsėjo 30 d. Pati ieškovė nurodė aplinkybes, kad tik po konsultacijos pas psichologę (2019 m. lapkričio 23 d.) atsakovas pareiškė norą nutraukti santuoką, nors ieškovė tikėjosi kito konsultacijų rezultato. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutrūko ne anksčiau kaip 2020 m. sausio mėnesį, todėl atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.
10. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą teismas nustatė, kad turtas įgytas už bendrą 108 000 Eur kainą, iš jos 21 600 Eur ieškovė sumokėjo grynais pinigais. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis pradiniam įnašui skyrė apie 7 000 Eur savo asmeninių santaupų. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis surado gyvenamąjį namą, kurį ieškovė įsigijo, kad šalys jame gyveno iki santuokos sudarymo ir po to, nepaneigė fakto, kad turtą asmeninės nuosavybės teise įsigijo viena ieškovė.
11. Įvertinus ieškovės paaiškinimus ir pateiktus su vestuvių organizavimu susijusius dokumentus, teismas pripažino labiau tikėtina, kad vestuvių organizavimo išlaidos buvo apmokėtos gautomis piniginėmis lėšomis ir jos nebuvo panaudotos gyvenamojo namo įrengimui, o atsakovo argumentus, kad vestuvių proga gautos piniginės lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo įrengimui, teismas atmetė kaip neįrodytus.
Atsiliepimas
12. Atsakovo teiginius, kad jis iki 2020 m. kovo mėnesio dirbo ieškovės gyvenamajame name, paneigė liudytoja apklaustos atsakovo motinos parodymai, kad A. L. galutinai atsikėlė gyventi į jos namus 2020 m. sausio mėn., ir paties atsakovo pozicija, formuluojant klausimus ekspertui ir nurodant, kad gyvenamojo namo pagerinimo darbai vertintini laikotarpiu iki 2020 m. sausio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas kritiškai vertino liudytojų parodymus dėl gyvenamojo namo įrengimo darbų pradžios momento, kad nusipirkus namą įrengimo darbai jame nevyko. Šiuos liudytojų parodymus paneigė ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašai ir pirktų statybinių ir apdailos medžiagų kvitai nedelsiant po turto įgijimo nuosavybės teise ir sudarė pagrindą teismui spręsti, kad pirmieji gyvenamojo namo įrengimo darbai prasidėjo netrukus po jo įsigijimo.
14. Ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakovu (2019-11-19 DOK-137831 priedai) turinys patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad dalį namo vidaus apdailos darbų atliko samdytas privatus asmuo G.. Byloje esantys įrodymai leido teismui pripažinti įrodytais atsakovo teiginius, kad jis taip pat atliko gyvenamojo namo įrengimo darbus, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad iki minėto asmens, vardu G., darbų pradžios name dirbo kiti ieškovės samdyti asmenys. Iš byloje pateiktos 2019 m. vasario 26 d. namų valdos turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KKN-90249 (2 t. 146-199 b. l.), t.y. iki liudytojos U. M. nurodytos datos 2019 m. balandžio mėn., kada pradėjo ieškovės name dirbti meistras G., matyti, kad dalis gyvenamojo namo įrengimo darbų jau buvo atlikta – paruoštos dažymui sienos, lubos, sudėtos plytelės patalpoje 1-9. Labiausiai tikėtina, kad šiuos darbus atliko atsakovas.
15. Teismas atsakovo pajamas vertino kaip nepakankamas vykdyti gyvenamojo namo įrengimo darbus. Teismas nustatė, kad antstolė R. Ž. vykdomojoje byloje vykdė išieškojimą 2018 m. rugpjūčio 20 d. – 2020 m. lapkričio 17 d. laikotarpiu; išieškota 1 778,46 Eur skolos ir 420,92 Eur vykdymo išlaidų, viso 2 199,38 Eur. Atsakovui dirbant ir gaunant pakankamas pajamas, nebūtų buvę kliūčių vykdomąjį dokumentą įvykdyti. Akivaizdu, kad jis buvo įvykdytas tik po to, kai atsakovas pradėjo dirbti ir gauti pajamas. Nustatytos aplinkybės paneigė atsakovo argumentus apie jo finansinį pajėgumą prisidėti prie gyvenamojo namo įrengimui reikalingų apdailos, statybinių medžiagų pirkimo bei apmokėjimo kitiems asmenims už darbą.
16. Pateikti gyvenamojo namo komunalinių paslaugų teikimo mokesčių mokėjimo išrašų duomenys patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad gyvenamojo namo išlaikymo mokesčius mokėjo ieškovė. Ieškovės pateikti banko sąskaitų išrašų duomenys patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad būsto įrengimui ji naudojo savo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kredito lėšas, už pirkinius atsiskaitė iš savo banko sąskaitoje buvusių piniginių lėšų, dalis apdailai reikalingų medžiagų pirkta grynais pinigais. Duomenų apie tai, kad atsakovas patyrė gyvenamojo namo įrengimui kokias nors išlaidas, pateikta nebuvo.
17. Šalių paaiškinimai, susirašinėjimo duomenys, liudytojų U. M., E. A., K. S., L. L., A. J. parodymai leido teismui pripažinti esant labiausiai tikėtina, kad atsakovas ieškovei priklausančiame gyvenamajame name atliko dalį įrengimo darbų: sudėjo grindis (stambias parketlentes) viename kambaryje antrame namo aukšte, galimai klojo smulkias parketlentes dalyje antro aukšto kambarių, klijavo antrame aukšte vieno vonios kambario plyteles (mažesnioji vonios kambario patalpa), atliko apdailos darbus koridoriuje, atliko pirmo aukšto lubų montavimo darbus, špakliavo, dažė ir tinkavo dekoratyviniu tinku dalį sienų pirmame ir antrame namo aukštuose, tvėrė nedidelę dalį tvoros, lygino sklypo dalį po vandens gręžinio įrengimo darbų atlikimo.
18. Įrodymai apie tai, kad atsakovas atliko rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus darbus, kuriais vadovaujantis buvo atlikta ekspertizė ir nustatyta nurodytų darbų rinkos vertė, nebuvo pateikti.
19. Ekspertui atlikus gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų (pagerinimų) rinkos vertinimą ir nustačius jų vertę 40 000 Eur, teismui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad visi eksperto nurodyti ir rinkos verte įvertinti darbai buvo atlikti atsakovo. Ekspertas nurodė, kad atskirų atliktų pagerinimo darbų, kaštų rinkos kainos nenustato ir sąmatų nesudaro, todėl iš esmės į klausimą, kokie ir kokios vertės ginčo turto pagerinimai buvo atlikti ieškovei priklausančioje namų valdoje nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2020 m. sausio 30 d., atsakė ne nurodydamas atliktus darbus ir kaštus tiems darbams atlikti, o nurodydamas turto pagerinimų rinkos vertę. Įvertinus nustatytas aplinkybes, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovą turėjus pajamų ir patyrus išlaidas, perkant statybines, apdailos medžiagas, mokėjus meistrams už atliekamus apdailos darbus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atliktų darbų mastas sudarė mažąją dalį atliktų ir eksperto užfiksuotų darbų, teismas sprendė, kad atsakovas turi teisę į ne didesnę kaip 20 procentų dydžio piniginę kompensaciją už atliktus gyvenamojo namo pagerinimo darbus, skaičiuojant nuo eksperto nustatytos atliktų gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų (pagerinimų) rinkos vertės (40 000 Eur) – 8000 Eur.
20. Nustatydamas atsakovo darbo indėlio į ieškovės turto pagerinimą 20 procentų dydį ir atitinkamai 8 000 Eur piniginę kompensaciją, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas atliko eilę skirtingų savo pobūdžiu, sudėtingumu, laiko ir jėgos sąnaudų prasme apdailos darbų namo patalpose, byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų pilnai įrengęs kurias nors konkrečias patalpas, darbai vyko skirtingose patalpose ir gyvenamojo namo kieme, tai truko apie metus laiko. Šalims teikiant priešingus paaiškinimus dėl atliktų darbų masto ir neturint neginčytinų įrodymų jų nurodytoms aplinkybėms dėl kiekvienos gyvenamojo namo patalpos įrengimo, darbų apimties ir kiekvienos šalies indėlio į atliktus darbus pagrįsti, teismas laikė, kad buvo pateikti visi įrodymai, susiję su pareikštu reikalavimu. Nesant neabejotinų ir patikimų įrodymų dėl atsakovo darbu atliktų gyvenamojo namo įrengimo darbų apimties, sprendimą dėl pareikšto reikalavimo teismas priėmė vadovaudamasis tiek visuma byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių bei padarytų tikėtinų išvadų, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
21. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į patenkintų/atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus patirtas. Teismas, vertindamas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir prašymas jas priteisti nepareikštas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
22. Ieškovė 2022 m. spalio 24 d. apeliaciniu skundu (DOK-132489) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 8 000 Eur piniginė kompensacija; pakeisti sprendimą ir papildyti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.; priteisti ieškovei iš atsakovo visas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šalių santuoka nutrūko ne anksčiau kaip 2020 m. sausio mėn. Aplinkybę, kad šalys nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. kartu faktiškai nevedė bendro ūkio, patvirtino nuoseklūs ieškovės paaiškinimai, ieškovės liudytojų parodymai. Aplinkybė, kad šalys po 2019 m. rugsėjo 30 d. bendravo tarpusavyje, nedaro prielaidos, kad jie vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima, nes ir skundžiamame sprendime pripažįstama, kad jau 2019 m. liepos mėn. prasidėjo šalių konfliktai. Tuo atveju, jei sutuoktiniai gyvena kartu, rūpinasi buitimi, būtų nelogiška tarpusavyje bendrauti tik SMS žinutėmis - tai patvirtina faktą, kad šalys jau nevedė bendro ūkio nuo nurodyto laikotarpio. Byloje yra pateikti įrodymai, kad 2019 m. Naujųjų Metų kartu nešventė, jie gyveno atskirai, dar 2019 m. rudenį buvo kreiptasi teisinės pagalbos į advokatą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu.
22.2. Spręsdamas dėl 8 000 Eur piniginės kompensacijos atsakovui priteisimo, teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus. Teismas nepagrįstai atsakovo paaiškinimų nevertino kaip subjektyvių ir neįrodančių, kad bent kokia dalimi atsakovas atliko namo pagerinimo darbus nurodytai sumai. Atsakovas neprisidėjo ir negalėjo prisidėti prie namų ūkio išlaikymo finansiškai, remonto ir įrengimo darbų, nes ilgą laiką niekur nedirbo, neturėjo jokių pajamų, be to, turėjo asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos dengė asmeniškai, jį išlaikė ieškovė.
22.3. Atsakovas prašė skirti ekspertinį tyrimą, siekiant nustatyti, kokios vertės ir masto pagerinimai atlikti gyvenamajame name nuo jo įsigijimo. Atsakovas pateikė teismo eksperto M. K. el. laišką, kuriame nurodytas visiškai kitokio pobūdžio klausimas ekspertizei atlikti „Kokia yra nekilnojamojo turto pagerinimų, atliktų po jo įsigijimo, rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai?“. Teismui pateiktas klausimas ir ekspertui pateiktas klausimas akivaizdžiai skiriasi. Ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui M. K., kuris yra nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas. Atsakovas siekė sužinoti, kokie pagerinimai buvo atlikti, todėl byloje turėjo būti skirta ne nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, o statybos techninė ekspertizė. Byloje atlikta ekspertizė vertintina kritiškai dėl teismo eksperto kvalifikacijos ir kompetencijos ją atliekant.
22.4. Analizuojant ekspertizės aktą, kyla pagrįstų abejonių dėl atliktos ekspertizės ir joje pateiktų paskaičiavimų objektyvumo:
22.4.1. ekspertizei buvo pasitelkta kadastrinių matavimų byla, sudaryta dar iki ieškovei įsigyjant turtą 2018 m. spalio 11 d. Kyla klausimas, kokiu būdu, kokiais metodais remiantis teismo ekspertas nustatė atliktus pagerinimus laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2020 m. sausio 30 d.
Šalies argumentai
22.4.2. nesuprantama, kokiu būdu ekspertas pateikė išvadą, kad 2018 m. spalio 18 d. turto vertė buvo 112 000 Eur, nes ekspertas pripažino, jog neturi galimybės apžiūrėti tiriamojo objekto būklės vertės nustatymo datai (2018 m. spalio 18 d.) ir dėl šios aplinkybės daro prielaidą, kad ekspertizės objekto būklė vertės nustatymo dieną (2018 m. spalio 18 d.) buvo tokia pat, kaip objekto kadastrinių duomenų nustatymo dieną (2005 m. rugsėjo 22 d.). Ekspertas pateikdamas atsakymą rėmėsi 13 metų senumo kadastrinių matavimų byla, todėl daroma pagrįsta prielaida, kad atsakymas į klausimą yra neobjektyvus;
22.4.3. atsakant į klausimą dėl atliktų pagerinimų vertės, ekspertas taip pat remiasi 13 metų senumo kadastrinių matavimų byla, todėl atsakymas į šį klausimą yra neobjektyvus, pripažįstant, kad nėra galimybės įvertinti turto būklės 2018 m. spalio 18 d.;
22.4.4. apskaičiuojant atliktų pagerinimų vertes, išimtinai vadovaujamasi subjektyviais atsakovo paaiškinimais dėl atliktų pagerinimų pobūdžio, apimties, visiškai eliminuojant civilinėje byloje pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, nesivadovaujant objektyviais tyrimais ir metodais. Ekspertizės akte nėra galimybės identifikuoti, kokiu tyrimo metodu vadovaujantis padaryta išvada, kad turto pagerinimų vertė 40 000 Eur. Ginčo namas nėra registruotas registre, nėra įteisintas jo baigtumas, todėl abejotina dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo. Ekspertizė buvo daroma jau praėjus metams po atsakovo išsikraustymo, per tą laiką ieškovė savo lėšomis ir darbu atliko eilę namo pagerinimo darbų, investavo asmenines lėšas.
22.5. Pirmosios instancijos teismo nustatytas piniginės kompensacijos dydis nėra objektyvus. Neargumentuota, kodėl laikoma, jog atsakovas net 20 proc. dalimi prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo atliktais darbais, kai sprendime nustatyta, kad atsakovas neturėjo pajamų prisidėti prie turto pagerinimo, kad atsakovo paaiškinimai prieštaringi, todėl ir remtis išimtinai atsakovo paaiškinimais apie neva atliktus darbus ir jų apimtį nėra jokių objektyvių priežasčių. Ši sprendimo dalis grįsta tik subjektyviais atsakovo paaiškinimais, atsakovo mamos (liudytojos) paaiškinimais, kuri yra suinteresuota civilinės bylos baigtimi. Teismas nepagrįstai ir netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą, nes būtent atsakovas turėjo įrodyti (ir pagrįsti), kokia dalimi prisidėjo prie turto pagerinimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog namo įrengimui ieškovė naudojo jos vardu paimtą (ir vienasmeniškai mokamą) 12 000 Eur paskolą, darbų atlikimui ieškovė samdė kitus darbininkus: G., T. ir kt., jai padėjo artimieji giminaičiai.
22.6. Sprendžiant klausimą dėl priteistinos kompensacijos dydžio, aktualus faktinis šalių (ne) gyvenimo kartu momentas, nes byloje yra pateikti įrodymai (ir atsakovas pats pripažino paaiškinimų metu), kad 2019 m. Naujųjų Metų kartu nešventė, jie gyveno atskirai, dar 2019 m. rudenį buvo kreiptasi teisinės pagalbos į advokatą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu (pateikti dokumentai teismui-prijungta civilinė byla, 2020 m. sausio 14 d. pareiškime dėl santuokos nutraukimo nurodoma: santuokinio gyvenimo nebegyvename... - dokumentai pasirašyti abiejų šalių), todėl akivaizdu, kad ir terminas, už kurį pirmosios instancijos teismas skaičiavo atliktus darbus, yra visiškai neobjektyvus, nes šalys kartu kaip šeima gyveno ypatingai trumpą laiką.
22.7. Sprendime nurodyti atsakovo atlikti statybos (remonto) darbai yra grįsti tik subjektyviu atsakovo paaiškinimu, nėra tokius duomenis pagrindžiančių įrodymų: kad atsakovas sumontavo dekorą namo pirmame aukšte; atliko dažymo, glaistymo darbus, remontavo lubas pirmame namo aukšte (ekspertizės akte nurodoma, kad lubos nėra įrengtos ir pateiktos fotonuotraukos neįrengtų lubų). Įrengimo darbai buvo atlikti po to, kai atsakovas name nebegyveno. Pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus (vertinant aplinkybę dėl rašytinių įrodymų nebuvimo dėl atsakovo atliktų darbų apimties ir jų vertės), o tai sąlygojo šios nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
22.8. Vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismų praktikoje formuojamomis teisės normų aiškinimo ir taikymo nuostatomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl ši sprendimo dalis naikintina kaip nepagrįsta. Teismas iš esmės netyrė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, todėl bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją išspręsta neteisingai, nes neatskleista bylos esmė.
22.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais grįsta sprendimo dalis dėl kompensacijos, yra neišsamūs, neatsakantys į proceso šalims svarbius klausimus, dėl kokių priežasčių yra priimtas vienoks ar kitos sprendimas šioje dalyje. Pvz., dėl galimybės ginčo nekilnojamąjį turtą padalinti natūra, dėl piniginių lėšų, buvusių sąskaitose, padalijimo ir kt. Dėl šios priežasties kyla pagrįstos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo bylos nagrinėjimo metu bei sprendimo skundžiamoje dalyje pagrįstumo. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio nuostatas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje yra keistinas.
Atsiliepimas
23. Atsakovas 2022 m. lapkričio 17 d. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (DOK-141781) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
23.1. Vadovaujantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismų praktikoje formuojamomis teisės normų aiškinimo ir taikymo nuostatomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl ši sprendimo dalis naikintina kaip nepagrįsta. Teismas iš esmės netyrė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, todėl bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją išspręsta neteisingai, nes neatskleista bylos esmė.
23.2. Apeliacinio skundo motyvai dėl reikalavimo konstatuoti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., atmestini, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais. Ieškovė nenurodė, kada tiksliai, kokiomis aplinkybėmis 2019 m. rugsėjo 30 d. nutrūko šalių santykiai. Nenurodė jokios aiškios, logiškos ir tikslios įvykių chronologijos ir kokiu būdu pasireiškė santykių nutrūkimas būtent 2019 m. rugsėjo 30 d. Pati ieškovė nurodė, kad kreipėsi į psichologą, kartu su atsakovu lankėsi konsultacijose. Jos teiginį, kad šalių santykiai nutrūko 2019 m. rugsėjo 30 d., paneigia susirašinėjimai tarp sutuoktinių įvairiomis programėlėmis. Lingvistiškai vertinant susirašinėjimų turinį, akivaizdu, kad susirašinėjimas vyksta tarp dviejų kartu gyvenančių asmenų apie einamuosius buitinius klausimus.
23.3. Epizodiniai nesutarimai arba trumpalaikiai etapai gyvenimo atskirai nereiškia, kad reikėtų vertinti šeimos santykius kaip nutrūkusius. Reikalinga vertinti ne tik pavienes žinutes išimtas iš konteksto, o visą įrodymų visumą. Nors tarp sutuoktinių būdavo nesutarimų, tačiau reikalinga įvertinti, kada faktiškai sutuoktiniai galutinai nutarė nutraukti santuoką ir nedėti pastangų jos išsaugojimui. Būtent tokį sprendimą šalys priėmė 2021 m. sausio - vasario mėnesiais, o iki to laiko vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, rūpinosi būstu, o ištikus krizėms, ieškodavo būdų susitaikyti ir santuoką išsaugoti.
Šalies argumentai
23.4. Ieškovės ir jos kviestų teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiškinimai vertintini kritiškai, nes jie nenuoseklūs. Santuoka sudaryta 2019 m. birželio 1 d., kuri, ieškovės teigimu, nutrūko tų pačių metų rugsėjo 30 d., taigi 4 mėnesiai yra per trumpas laiko tarpas pabūti bedarbiu, dažnai keičiant darbovietes ir pasikeisti tampant nesaikingai alkoholį vartojančiu despotu. Šie ieškovės teiginiai vertintini kritiškai, kaip jos gynybinė pozicija.
23.5. Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl atsakovui priteistos 8 000 Eur kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimus. Atsakovas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kad atsakovui turi būti priteista kompensacija, tačiau ginčija jos dydį savo apeliaciniu skundu ir prašo priteisti didesnę. Atsakovas su ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
23.6. Nutraukiant santuoką turi būti padalinta sutuoktinių sukurta turto pridėtinė vertė: nesant galimybės padalinti natūra, atsakovui priteistina kompensacija.
23.7. Turto vertinimo ataskaita pagrįsta, atlikta tinkamai, todėl, reikalinga ja vadovautis priimant sprendimą. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės kritika eksperto M. K. atliktai ekspertizei ir ekspertizės aktui. M. K. yra teismo ekspertas, įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašus, atlikta ekspertizė ir pateiktas aktas atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintas turto ir verslo vertinimo metodikas ir kitus norminius teisės aktus.
23.8. Byloje svarbu nustatyti turto pagerinimų masę ir kiek tai sąlygojo turto vertės padidėjimą, o ne pagerinimui panaudotų medžiagų ir darbų vertę, nes esminis elementas yra objekto vertė ir jos pokytis dėl atliktų pagerinimų.
Atsiliepimas
23.9. Atsakovo argumentai dėl pagerinimo darbų apimties nurodomi jo apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
24. Atsakovas 2022 m. spalio 28 d. apeliaciniu skundu (DOK-134491) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalis ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje sudarytą šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; priteisti atsakovui iš ieškovės 34 400 Eur kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Nepagrįstas ir neteisingas teismo teiginys, kad ieškovės neištikimybė buvo nedarnios santuokos pasekmė, o ne santuokos iširimą nulėmęs poelgis. Santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės kaltės. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas ieškovės automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje gyvena T. Ž., su kuriuo ieškovė buvo neištikima atsakovui. Teismas vertino, kad nėra galimybės nustatyti vaizdo įrašo padarymo laiko, tačiau jame aiškiai matyti žaliuojantys medžių lapai, nelogiška būtų vaizdo įrašą daryti šiltuoju metų sezonu jau po 2020 m. sausio, kada sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu. Ieškovė, faktiškai nutrūkus jos ir sutuoktinio santykiams, apsigyveno su T. Ž. būste, (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad vaizdo įrašas darytas šiltuoju metų sezonu dar šalims gyvenant kartu ir santuokoje. Tai yra neabejotinas ir neginčytinas ieškovės neištikimybės įrodymas.
24.2. (duomenys neskelbtini) ieškovei ir T. Ž. gimęs sūnus (šias aplinkybes patvirtina Kauno apylinkės teismo išnagrinėta byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tėvystės nuginčijimo) neginčijamai patvirtina teiginius dėl ieškovės neištikimybės ir jos užsimezgusių santykių su T. Ž., ieškovei dar esant santuokoje ir gyvenant su atsakovu.
24.3. Ieškovės teiginiai apie atsakovo alkoholio vartojimą nepagrįsti ir neįrodyti leistinomis CPK priemonėmis ir vertinami kaip jos gynybinė pozicija, siekis paneigti atsakovo reikalavimus ir teiginius, kad santuoka nutrūko būtent dėl ieškovės kaltės. Atsakovas neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kodėl ieškovė planavo sukurti šeimą ir ateitį su žmogumi, kuris, jos teigimu, neturėjo darbo, turėjo skolų ir problemų dėl alkoholio vartojimo. Iš pateiktų susirašinėjimų turinio nėra galimybės daryti išvados, kad šalys būtų pykęsi dėl atsakovo tariamo nesaikingo alkoholio vartojimo. Teiginiai, kad atsakovas išvažiuodavo automobiliu ir vartodavo alkoholį, nepagrįsti įrodymais. Atsakovas nėra baustas administracine tvarka nei už vairavimą esant neblaiviam, nei už alkoholio vartojimą viešoje vietoje ar pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam, viešosios tvarkos trikdymą ar kitus pažeidimus. Šio pobūdžio baustumai yra itin susiję su asmenų nesaikingu alkoholio vartojimu, tai dažnai yra šios priklausomybės viena pasekmių ir išdava. Be to, tam tikru laikotarpiu atsakovas dirbo ir pavėžėju, t.y. išimtinai su automobilio vairavimu susijęs funkcijų atlikimas.
24.4. Šalys daugiau laiko praleido draugaudami, vesdami bendrą ūkį iki santuokos sudarymo, nei gyvendami santuokoje. Iš visų ieškovės veiksmų, lėmusių santuokos sudarymą, galima daryti išvadą, kad jos sprendimas nebuvo spontaniškas, bet gerai apgalvotas ir sąmoningas, o tariama atsakovo yda šiam sprendimui priimti įtakos neturėjo. Atsakovas, vertindamas situaciją, santykių atšalimą sieja išimtinai su ieškovės neištikimybe: būtent tuomet, kai ieškovę pradėjo sieti artimi santykiai su T. Ž., ji tapo ypatingai sudėtingo būdo, uždara, pikta, nuolat žemino atsakovą ir nuolat jam priekaištaudavo.
24.5. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnį, 3.127 straipsnį, netinkamai vertino įrodymus, taip pat ir teismo eksperto M. K. ekspertizės aktą, tai nulėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą ir per mažos kompensacijos priteisimą atsakovui.
24.6. Teismo ekspertas vadovavosi gyvenamojo namo ir sklypo kadastrinės bylos duomenimis, turto pirkimo - pardavimo sutartimi, turto vertinimu, atliktu prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kuris yra teikiamas kredito davėjui, bei atsakovo pateiktu atliktų darbų sąrašu ir atsakė į pateiktus klausimus. Ekspertas nurodė, kad gyvenamojo namo valdos, kurią sudaro žemės sklypas ir gyvenamasis namas, rinkos vertė nustatymo dieną, 2018 m. spalio 18 d., buvo 112 000 Eur, o nurodyto turto rinkos vertė 2020 m. sausio 30 d. buvo 167 000 Eur; gyvenamojo namo valdos (žemės sklypas ir gyvenamasis namas) turto pagerinimų, atliktų nuo įsigijimo iki 2020 m. sausio 30 d., rinkos vertė yra 40 000 Eur, t.y. rinkos vertės pokytis dėl atliktų pagerinimų sudaro 22,5 %.
24.7. Atlikta ekspertizė yra pagrįsta, aiški, atlikta, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga ir su ja koreliuoja, todėl nėra pagrindo abejoti ekspertizės pagrįstumu. Žemės sklypo ir namo, kaina pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 108 000 Eur, ekspertas nurodė, kad nekilnojamojo turto vertė pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 112 000 Eur, t.y nurodytos vertės koreliuoja tarpusavyje, todėl nėra pagrindo teiginiui, kad eksperto nurodyta turto vertė įsigijimo metu būtų neteisinga. Ieškovė patvirtino, kad 2018 m. spalio 11 d. namų valdos pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyti duomenys yra teisingi, t.y. taip pat ir kaina (112 000 Eur), ir namo baigtumo procentas (71%).
24.8. Ieškovė viso proceso metu buvo informuojama apie procesinius veiksmus, ji dalyvavo eksperto apžiūros metu, turėjo visas galimybes ir užduoti klausimus, ir nurodyti atliktus darbus, šalims kartu nebegyvenant. Todėl nėra pagrindo abejoti eksperto išvada dėl nekilnojamojo turto vertės. Ieškovės teiginiai, kad ji viena už viską mokėjo, dirbo, pirko, yra prieštaraujantys elementariai gyvenimiškai logikai, deklaratyvūs ir vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti pareigos.
24.9. Teismo išvada dėl pagerinimo darbų ir kompensacijos už juos priteisimo prieštarauja CK 3.88 straipsnyje įtvirtintai bendro sutuoktinių turto prezumpcijai, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybinės sutarties, tai reiškia, kad visas santuokoje įgytas turtas, taip pat ir pajamos, iš kurių buvo atliekamas gyvenamojo namo remontas, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, lygiai taip pat ir santuokoje sukurtas nekilnojamojo turto vertės padidėjimas, kuris sudaro 55 000 Eur, pagal turto vertintojo išvadą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką turi būti dalijamas per pusę (CK 3.127 straipsnis). Šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, o iki santuokos sudarymo ir vedant bendrą ūkį įgytam turtui, atliktiems pagerinimams ir sukurtiems kitiems objektams, pagerinimams, taikomos jungtinės veiklos santykius reglamentuojančios civilinio kodekso normos.
Atsiliepimas
24.10. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad atsakovas nereiškė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareikštas priešieškinyje, atsiliepimuose į ieškovės patikslintus ieškinius, bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti byloje. Bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, paskirstant šalims atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą ir ekspertizės atlikimą.
25. Ieškovė 2022 m. lapkričio 21 d. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (DOK-143031) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, panaikinant Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl atsakovui iš ieškovės priteistos 8 000 Eur kompensacijos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą būtent dėl ieškovės kaltės. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais.
25.2. Teismas pagrįstai nesirėmė byloje pateiktais vaizdo įrašais, kaip ieškovės neištikimybės įrodymais (2021-12-01 DOK-153645 priedai). Iš įrašų nėra galimybės nustatyti jų atlikimo laiko. Liudytojas A. J. parodė, kad su atsakovu vyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., kur matė prie namo stovintį ieškovės automobilį, kada tai buvo, neprisiminė, bet atsakovas su sutuoktine jau negyveno. Ieškovė teigia, kad su kitu vyru susipažino kaip su meistru 2020 m. vasario mėn., o pradėjo bendrauti artimai tik po to, kai galutinai iširo šalių santuoka, gegužės mėnesį pradėjo lauktis kūdikio. Iš įrašo duomenų matyti, kad įrašas darytas šiltu metų laiku, o ne vėlų rudenį, žiemą, kada šalių santykiai žymiai pablogėjo ir šalys kalbėjo apie skyrybas.
25.3. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad netrukus po santuokos sudarymo išryškėjo sutuoktinių charakterių skirtumai, nesutarimai bendro gyvenimo klausimais. Ieškovė buvo labiau iniciatyvi, rūpinosi šeimos finansine padėtimi, neturėjo žalingų įpročių, todėl nepasitikėjo atsakovu ir stengėsi jį kontroliuoti, prašė keistis, atsakovas tam priešinosi. Abu sutuoktiniai nedėjo pastangų prisitaikyti, gerbti vienas kito pomėgius, būti lojaliems vienas kitam, taip nutolo vienas nuo kito, pradėjo reikšti nepasitenkinimą vienas kitu, prasidėjo atviri konfliktai. Šalių bandymai taikytis 2019 m. pabaigoje ir 2020 m. pradžioje nedavė jokio rezultato. Atsakovas deklaravo, kad šeima jam yra didelė vertybė, tačiau neturėjo jokios motyvacijos keisti savo elgesį šeimoje, atsisakyti žalingo įpročio vartoti alkoholį, ignoravo ieškovės pastangas padėti jam. Atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtina ne tik fotonuotraukos (kur atsakovas guli šuns guolyje) ir video, bet ir jų susirašinėjimas, fotonuotraukos dėl atsakovo padarytų sužalojimų ieškovei rankų srityje.
25.4. Nepagrįsti atsakovo argumentai ir jo skundo reikalavimai dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atliko rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus darbus, kuriais vadovaujantis atlikta ekspertizė ir nustatyta nurodytų darbų rinkos vertė. Ieškovė kategoriškai nesutinka mokėti atsakovui prašomos priteisti kompensacijos. Atsakovas nemokėjo pradinio įnašo būstui įsigyti. Iš mokėtinos kompensacijos būtina atimti ir laiptų įsirengimo kaštus (įsirengė ieškovė), RC įrengimo kaštus (ieškovė pateikė įrengimą pagrindžiančius įrodymus). Be to, į atsakovo prašomą priteisti kompensaciją įskaičiuotas turto vertės padidėjimas, susijęs su rinkos ekonomikos pokyčiais (per pastaruosius kelis metus nekilnojamojo turto rinkos kainos ženkliai išaugo), buvo atlikti ieškovės asmeniškai sklypo tvarkymo darbai. Per trumpą santuokos laikotarpį fiziškai nėra ir negali būti objektyvių galimybių atlikti namo įrengimo už tokius atsakovo nurodomus kaštus. Net teoriškai sprendžiant dėl atsakovo reikalavimų pagrįstumo, turi būti vertinami atsakovo realiai įrodyti atlikti darbai ir kaštai.
25.5. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 34 300 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutinka, nes gyvenamąjį namą ir žemės sklypą nupirko savo asmeninėmis ir kreditorės AB „Swedbank“ skolintomis lėšomis, viena mokėjo kredito įmokas ir būsto išlaikymo mokesčius, gyvenamojo namo įrengimo darbus atliko iš banko šiam tikslui suteiktų kredito lėšų, savo darbu ir pasitelkdama brolio bei samdomų meistrų darbą.
25.6. Nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo argumentus apie jo finansinį pajėgumą prisidėti prie gyvenamojo namo įrengimui reikalingų apdailos, statybinių medžiagų pirkimo bei apmokėjimo kitiems asmenims už darbą. Atsakovo pajamos vertintinos kaip nepakankamos vykdyti gyvenamojo namo įrengimo darbus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kokias pajams gavo iš pavėžėjimo veiklos. Atsakovas teigė, dirbęs nelegaliai statybose, įrenginėjęs pažįstamiems asmenims butą ir gavęs pakankamas pajamas, tačiau nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių atsakovui dirbti legaliai ir apskaityti gaunamas pajamas. Antstolė J. Ž. iš atsakovo vykdė išieškojimą nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d., išieškota 1 778,46 Eur skolos ir 420,92 Eur vykdymo išlaidų, viso 2 199,38 Eur. Jei atsakovas būtų dirbęs ir gavęs pakankamas pajamas, nebūtų buvę kliūčių įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Akivaizdu, kad jis įvykdytas tik po to, kai atsakovas pradėjo dirbti ir gauti pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
25.7. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad įrodymai apie tai, kad atsakovas atliko rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus darbus, kuriais vadovaujantis buvo atlikta ekspertizė ir nustatyta nurodytų darbų rinkos vertė, nebuvo pateikti.
25.8. Argumentai dėl turto pagerinimo apimties, atsakovo reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nurodyti ieškovės apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas santuokos apskaitos akto įrašas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui iš ieškovės priteista 8 000 Eur piniginė kompensacija už ieškovės turto pagerinimą, atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų
28. Ieškovė prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įrašą apie (duomenys neskelbtini) Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas panaikino santuokos apskaitos akto įrašą dėl abiejų šalių kaltės.
30. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija šią sprendimo dalį ir teigia, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės kaltės. Jo teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo pateiktą vaizdo įrašą, kuriame dar šalims būnant santuokoje užfiksuotas ieškovės automobilis, stovintis gatvėje, kurioje gyvena T. Ž., su kuriuo ieškovė buvo neištikima ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Ieškovės teiginiai apie atsakovo alkoholio vartojimą yra nepagrįsti ir neįrodyti, jais ieškovė siekia paneigti atsakovo poziciją dėl santuokos nutrūkimo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas šalių santykių atšalimą sieja išimtinai su ieškovės neištikimybe.
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažįstamas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
32. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, į kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinant visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Siekiant nustatyti, dėl kurio sutuoktinio ar abiejų kaltės iširo santuoka, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad dėl santuokos iširimo akivaizdžiai yra kalta tik ieškovė. Atsakovo minimi vaizdo įrašai (2021-12-01 Nr. DOK-153645 priedai), kuriuose tik užfiksuotas stovintis automobilis gatvėje, kurioje gyvena asmuo, su kuriuo atsakovas sieja ieškovės neištikimybės faktą, nėra pakankamas įrodymas tokiai aplinkybei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė byloje atsakovo pateiktais įrašais kaip ieškovės neištikimybės įrodymais. Aplinkybė, kad ieškovė su kitu vyru (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus, taip pat nepatvirtina ieškovės neištikimybės fakto, nes įvertinus vaiko gimimo datą, ieškovė sūnaus pradėjo lauktis šalims jau faktiškai kartu nebegyvenant. Atsakovas nepateikė kitokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti ieškovės kaltę (neištikimybės faktą) dėl santuokos iširimo.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismui nustačius, kad atsakovo pateikti vaizdo įrašai (kuriame užfiksuotas ieškovės automobilis) nėra pakankami įrodymai konstatuoti ieškovės neištikimybės faktą sutuoktinių bendro gyvenimo metu (iki 2020 m. sausio), nėra pagrindo vėlesnių ieškovės santykių su kitu vyru vertinti kaip jos neištikimybę atsakovui, nes sutuoktiniai po 2020 m. sausio kartu nebegyveno. Apibendrinamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto, ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ne kuris nors vienas, o abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliems, pasitikėti vienas kitu. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.
Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.
35. Ieškovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka nutrūko ne anksčiau, kaip 2020 m. sausio mėnesį, todėl atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. rugsėjo 30 d.
37. Ieškovė apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka nutrūko ne anksčiau, kaip 2020 m. sausio mėnesį. Ieškovės teigimu ir jos, ir liudytojų parodymai patvirtino aplinkybę, kad šalys nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. nevedė bendro ūkio. Šalių tarpusavio bendravimas po 2019 m. rugsėjo 30 d., nedaro prielaidos, kad jie vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Skundžiamame sprendime pripažįstama, kad jau 2019 m. liepos mėn. prasidėjo šalių konfliktai. Jei sutuoktiniai gyventų kartu ir rūpintųsi buitimi, būtų nelogiška tarpusavyje bendrauti tik SMS žinutėmis. Tai patvirtina faktą, kad šalys jau nevedė bendro ūkio nuo nurodyto laikotarpio. Byloje pateikti įrodymai, kad 2019 m. Naujųjų Metų kartu nešventė, jie gyveno atskirai, dar 2019 m. rudenį kreipėsi į advokatą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu.
38. Civilinio kodekso 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalies taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
39. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio.
40. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi būsto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką ir į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktas).
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nuoseklus šalių susirašinėjimas bendro gyvenimo klausimais, tarpusavio santykių aiškinimasis, lūkesčių išsakymas, bendravimas einamaisiais gyvenamojo namo įrengimo klausimais, paneigia ieškovės argumentus, kad šalių santuoka galutinai iširo 2019 m. rugsėjo 30 d. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė nurodė aplinkybes, kad tik po konsultacijos pas psichologę (2019 m. lapkričio 23 d.) atsakovas pareiškė apie norą nutraukti santuoką, nors ieškovė tikėjosi kito konsultacijų rezultato. Iš liudytojos L. L. parodymų nustatyta, kad sūnus A. L. jos namuose su visais savo daiktais apsigyveno 2020 m. sausio mėnesį. Kaip matyti, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina galutinį šalių santuokos nutrūkimą ne anksčiau kaip 2020 m. sausio mėnesį.
Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą
42. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu (DOK-111684) atsisakė priešieškinio alternatyvių reikalavimų nutraukiant santuoką šalims priteisti po ½ dalį sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir pripažinti solidaria prievolę, įgytą pagal 2018 m. spalio 9 d. kredito sutartį kreditorei AB „Swedbank“. Atsakovas nurodė, kad reiškia vieną reikalavimą –iš ieškovės priteisti 34 300 Eur kompensaciją už turto, (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutiko.
43. Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 8 000 Eur piniginę kompensaciją.
44. Byloje nustatyta ir ginčo nėra dėl aplinkybių, kad ieškovė pagal 2018 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį už bendrą 108 000 Eur kainą įsigijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas).
45. Iš 2018 m. spalio 9 d. ieškovės ir AB „Swedbank“ kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovei suteiktas 89 400 Eur kreditas, iš šios sumos 86 400 Eur – būstui ir žemės sklypui pirkti, 12 000 Eur – būsto statybos darbų užbaigimui. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).
46. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo darbu ir lėšomis atliktų gyvenamojo namo įrengimo darbų.
47. Byloje 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui M. K.. Ekspertui pavesta atsakyti į šiuos klausimus:1) kokia ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo jo įsigijimo metu 2018 m. spalio 18 d.? 2) Kokie ir kokios vertės šio turto pagerinimai atlikti nuo jo įsigijimo 2018 m. spalio 18 d. iki 2020 m. sausio 30 d.? 3) Kokia šio turto vertė buvo 2020 m. sausio 30 d., ir kiek procentine išraiška turto vertė pakito dėl atliktų pagerinimų ir remonto darbų gyvenamojo namo viduje ir žemės sklype?
48. 2021 m. balandžio 7 d. pateiktas gyvenamojo namo valdos (duomenys neskelbtini) rinkos vertės ekspertizės aktas Nr.RE21-007 (DOK-44332). Nustatydamas turto rinkos kainą ekspertas pažymėjo, kad neturi galimybės apžiūrėti tiriamo objekto būklės vertės nustatymo datai 2018 m. spalio 18 d., todėl padarė prielaidą, kad ekspertizės objekto būklė vertės nustatymo datai (2018 m. spalio 18 d.) buvo tokia pati kaip ir nekilnojamojo turto objekto kadastrinių duomenų nustatymo dieną 2005 m. rugsėjo 22 d. Atlikęs vertinimą ekspertas nustatė, kad vertinamo turto lyginamuoju metodu nustatyta nekilnojamojo turto vertė 2018 m. spalio 18 d. buvo 112 000 Eur. Vertinamo turto rinkos vertę 2020 m. sausio 30 d. datai ekspertas nustatė 167 000 Eur. Taip pat ekspertas nustatė, kad rinkos vertės santykinis (procentinis) pokytis dėl atliktų pagerinimų bei remonto darbų gyvenamajame name ir žemės sklype 2020 m. sausio 30 d. buvo 22,5 proc., todėl apskaičiuota atliktų pagerinimų laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2020 m. sausio 30 d. rinkos vertė 2020 m. sausio 30 d. buvo 40 000 Eur.
49. Abi šalys apeliaciniais skundais ginčija sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 8 000 Eur kompensacija už gyvenamojo namo pagerinimo darbus. Abu teigia, kad teismas, priteisdamas kompensaciją, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus.
50. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
51. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai buvo ar jų nebuvo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I., kt. v. UAB „Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; kt.).
52. Ieškovė nesutinka su byloje atlikta ekspertize dėl teismo eksperto kvalifikacijos ir kompetencijos, kelia abejones dėl ekspertizės objektyvumo ir pateiktų paskaičiavimų objektyvumo. Atsakovas nurodo priešingai: ekspertizė yra pagrįsta, aiški, atlikta, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga ir su ja koreliuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės keliamos abejonės dėl atliktos ekspertizės objektyvumo ir eksperto kvalifikacijos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl kompensacijos dydžio. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas vertino byloje esančių įrodymų visetą, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad ekspertui atlikus gyvenamojo namo vidaus apdailos darbų (pagerinimų) rinkos vertinimą ir nustačius jų vertę 40 000 Eur, nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad visi eksperto nurodyti ir rinkos verte įvertinti darbai buvo atlikti atsakovo.
53. Ieškovė teigia, kad skundžiamu sprendimu nustatytas piniginės kompensacijos dydis nėra objektyvus; neargumentuota išvada, jog atsakovas net 20 proc. dalimi prisidėjo prie gyvenamojo namo pagerinimo atliktais darbais; ši sprendimo dalis pagrįsta tik subjektyviais atsakovo paaiškinimais, bylos baigtimi suinteresuotos atsakovo mamos (liudytojos) paaiškinimais; teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė namo įrengimui naudojo vienasmeniškai paimtą ir mokamą 12 000 Eur kreditą, darbų atlikimui samdė kitus darbininkus, jai padėjo artimieji giminaičiai.
54. Atsakovas, nesutikdamas su priteistu kompensacijos dydžiu, teigia, kad teismo išvada dėl pagerinimo darbų ir kompensacijos už juos priteisimo prieštarauja CK 3.88 straipsnyje įtvirtintai bendro sutuoktinių turto prezumpcijai, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybinės sutarties, todėl visas santuokoje įgytas turtas ir pajamos, iš kurių buvo atliekamas namo remontas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, lygiai taip pat ir santuokoje sukurtas nekilnojamojo turto vertės padidėjimas, kuris sudaro 55 000 Eur pagal turto vertintojo išvadą, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką turi būti dalijamas pusiau (CK 3.127 straipsnio), nes nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, o turtui, įgytam iki santuokos sudarymo ir vedant bendrą ūkį, atliktiems pagerinimams bei sukurtiems kitiems objektams, pagerinimams, taikomos jungtinės veiklos santykius reglamentuojančios civilinio kodekso normos.
55. Teisėjų kolegija su apeliantų nurodytais apeliacinių skundų argumentais neturi pagrindo sutikti, nes jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.
56. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Taigi įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas.
57. Atsakovas reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 34 300 Eur kompensaciją už ginčo turto pagerinimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas neneigė, kad neprisidėjo prie ieškovės būsto paskolos įmokų mokėjimo; duomenų apie tai, kad atsakovas patyrė gyvenamojo namo įrengimui kokias nors išlaidas, pateikta nebuvo. Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis).
58. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad nustatydamas atsakovo darbo indėlio į ieškovės turto pagerinimą 20 procentų dydį ir atitinkamai 8 000 Eur piniginę kompensaciją, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas gyvenamojo namo patalpose atliko eilę apdailos darbų, skirtingų savo pobūdžiu, sudėtingumu, laiko ir jėgos sąnaudų prasme. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų visiškai įrengęs kurias nors konkrečias patalpas, darbai vyko skirtingose patalpose gyvenamojo namo patalpose ir kieme, tai truko apie metus laiko. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo darbo indėlio į ieškovės turto pagerinimą, išsamiai įvertino ir pasisakė dėl šalių pateiktų susirašinėjimų, foto nuotraukų, teiktų paaiškinimų teismo posėdžio metu.
59. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigė nustatytos aplinkybės, kad atsakovas savo darbu iš dalies prisidėjo prie būsto pagerinimo, o atsakovo apeliacinio skundo teiginiai neįrodo, kad jis prisidėjo didesne dalimi, nei buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantų argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė vienam ir kitam apeliantui nepalankius motyvus ar kad priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą ir dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
61. Atsakovo teigimu, nepagrįstas yra teismo vertinimas, kad atsakovas nereiškė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šį prašymą atsakovas reiškė priešieškinyje, atsiliepimuose į ieškovės patikslintus ieškinius, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, paskirstant atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą ir ekspertizės atlikimą.
62. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. L. sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi. Atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsisakė turtinio pobūdžio reikalavimo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti, tačiau palaikė 34 000 Eur vertės turtinio pobūdžio reikalavimą, kuris apmokėtinas 735 Eur žyminiu mokesčiu. Atsakovo patirtos ekspertizės atlikimo išlaidos sudaro 1 600 Eur (3 t. 97 b. l., 4 t. 56 b. l.). Teismas taip pat nustatė, kad atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir prašymas jas priteisti nepareikštas.
63. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovo atstovė advokatė A. D. 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą (DOK-22820) priimti įrodymus dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 200 Eur žyminio mokesčio (DOK-96913), 1 600 Eur už ekspertizės atlikimą (DOK-144171, DOK-38082); 1 360 Eur už teisines paslaugas (DOK-22820). Nustatytos aplinkybės aptvirtina, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikęs prašymą priteisti 1 360 Eur atstovavimo išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad tokio prašymo ir jį pagrindžiančių įrodymų nepateikta.
64. Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinis buvo tenkinamas iš dalies (41 proc.), atitinkamai atsakovui iš ieškovės yra pagrindas priteisti 557,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.
65. Atlikus abiem ginčo šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 281,54 Eur (2 577,14–738–557,60=1 281,54) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinama.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
67. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinių skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas reglamentuojančias šeimos teisinius santykius, todėl apeliacinių skundų motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
68. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Juo vadovaujantis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
69. Abiejų šalių apeliaciniai skundai dėl materialinių reikalavimų atmesti visa apimtimi. Atsakovo reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme patenkintas, tačiau tai procesinio pobūdžio prašymas ir nevertinamas kaip materialinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Netenkinus šalių apeliacinių skundų, už jų pateikimą ir parengimą šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
70. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 484 Eur, šioms išlaidoms pagrįsti pateikta 2022 m. lapkričio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2022 m. lapkričio 26 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą (DOK-143031 priedai).
71. Atsakovas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 440 Eur, šioms išlaidoms pagrįsti pateikta 2022 m. lapkričio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2022 m. gruodžio 14 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą (DOK-4338 priedai).
72. Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 44 Eur (484–440=44).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 281,54 Eur (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.