Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Valdimaro Bavėjano, Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. T. (D. T.) ir M. S. (M. S.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta automobilį „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį bei automobilio registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir realizuoti įstatymo nustatyta tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. ir M. S. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad nuo 2016 m. liepos mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, Amsterdamo mieste, Nyderlandų Karalystės teritorijoje, veikdami bendrininkų grupe, paslėpę automobilio „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės registracija), variklio skyriuje po priekiniu dangčiu izoliacine juosta apvyniotame ir folija uždengtame pakete, neteisėtai, neturėdami leidimo laikė 316,653 g rausvos spalvos miltelių bei mėlynos ir rausvos spalvų kvadrato formos tablečių mišinio, kurį sudarė 6,260 g rausvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2,418 g (38,63%) psichotropinės medžiagos MDMA, 281,65 g rausvos spalvos kvadrato formos tablečių, kurių sudėtyje yra 136,047 g (48,30%) psichotropinės medžiagos MDMA, 28,181 g mėlynos spalvos kvadrato formos tablečių, kurių sudėtyje yra 13,649 g (48,43%) psichotropinės medžiagos MDMA, 3 vnt. (0,562 g) rausvos spalvos kvadrato formos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,277 g (49,33%) psichotropinės medžiagos MDMA, t. y. labai didelį kiekį – 152,391 g – psichotropinės medžiagos MDMA, ir 2016 m. liepos 13 d., apie 18 val. 50 min., šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA automobiliu „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdami leidimo gabeno, turėdami tikslą ją nugabenti iš Nyderlandų Karalystės į Estijos Respubliką, per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, valstybės sienos ženklo Nr. 140, Salaperaugio k., Kalvarijos sav. ribose bei toliau Lietuvos Respublikos teritorija keliu Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, kol apie 1 km atstumu nuo valstybės sienos linijos Salaperaugio k., Kalvarijos sav. ribose buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos rinktinės pareigūnų.M. S. nuteistas dar ir už tai, kad nuo 2016 m., tiksliau nenustatyto mėnesio ir dienos, neteisėtai, neturėdamas leidimo be tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė psichotropinę medžiagą – ne mažiau kaip 8,5 vnt. tablečių, kuriose yra 0,017 g gryno klonazepamo, supakuotų į vieną plastiko indelį bei vieną stiklo buteliuką, ir šią psichotropinę medžiagą 2016 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje jam priklausančiu automobiliu „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, vykdamas iš Latvijos Respublikos į Lenkijos Respubliką ir toliau į Nyderlandų Karalystę. Taip pat jis nuo 2016 m. liepos mėnesio, tiksliau nenustatytos dienos, Nyderlandų Karalystėje, Amsterdamo mieste, neteisėtai, neturėdamas leidimo prie savęs ir automobilyje tarp daiktų laikė narkotines ir psichotropines medžiagas – trijose plastiko tūbelėse ir plastikiniame maišelyje 1,1244 g narkotinės medžiagos kanapių, kuriose esančio delta-9-tetrahidrokanabinolio 11,4 koncentracija yra 17,6%, bei dviejuose maišeliuose 0,5156 g psichotropinės medžiagos kvaitulinio šalavijo (Salvia divinorum E. Et J.-M) lapų. Tęsdamas nusikalstamą veiką M. S. 2016 m. liepos 13 d., apie 18.50 val., visas šias narkotines ir psichotropines medžiagas – kanapes, kvaitulinį šalaviją ir klonazepamą, laikydamas prie savęs ir automobilyje tarp daiktų, automobiliu „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo gabeno, turėdamas tikslą jas nugabenti iš Nyderlandų Karalystės į Estijos Respubliką, per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, valstybės sienos ženklo Nr. 140, Salaperaugio k., Kalvarijos sav. ribose bei toliau Lietuvos Respublikos teritorija keliu Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, kol apie 1 km atstumu nuo valstybės sienos linijos Salaperaugio k., Kalvarijos sav. ribose buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnų.Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisinti.Nuteistasis D. T. nurodo, kad skundžiamas nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas, pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neobjektyviai, netinkamai vertino įrodymus, jį nuteisė byloje nesant jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistasis teigia, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Su draugu M. S. važiavo į Vokietiją pirkti automobilio. Nepavykus nusipirkti norimo automobilio, nuvyko į Olandiją praleisti laiko. Ten kartu pirko „žolę“, kurią surūkė. Jokių kitų narkotinių medžiagų nei pats vienas, nei kartu su M. S. nepirko, automobilyje jų neslėpė, taip pat to nepadėjo daryti M. S.. Apie tai, kad M. S. pirko kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, jas paslėpė automobilyje ir gabeno į Estiją, jam nebuvo žinoma. Ikiteisminio tyrimo metu, įkalbėtas M. S. ir norėdamas padėti draugui, jis buvo parodęs, kad kartu su juo per pusę pirko narkotines medžiagas ir jas slėpė, tačiau tai netiesa. Bylą nagrinėjant teisme jis davė teisingus parodymus, kuriuos patvirtino ir M. S., tačiau teismas į juos neatsižvelgė ir jų nevertino. Tuo tarpu jokių kitų jo teisme duotus parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Tyrimo metu nebuvo paimti pirštų atspaudai nuo narkotikų maišelių, neatliktas DNR tyrimas. Būtent šio tyrimo metu gauti duomenys ir būtų patvirtinę jo parodymus, kad jis nusikalstamų veikų padaryme nedalyvavo. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendį jo atžvilgiu pakeisti, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Audi A6 Allroad“ konfiskavimo.Nuteistasis M. S. teigia, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, turi rimtų sveikatos problemų. Byloje esantys Estijos psichiatrijos ligoninės pateikti dokumentai patvirtina, kad jis yra gydytas nuo priklausomybės psichotropiniams vaistams. Gabentos narkotinės medžiagos jį veikia kaip stimuliatorius, jų poveikis atitinka jo vartojamų medikamentų poveikį, kuriuos medikai pradėjo riboti, nes jis tapo nuo jų priklausomas. Tai, kad jis turi priklausomybę, patvirtina ir Lietuvoje atlikta psichiatrijos ekspertizė. Neturėdamas tokių psichinės sveikatos problemų, jis narkotinių medžiagų nebūtų pirkęs ir gabenęs. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis buvo gydytas ir suėmimo vykdymo įstaigose, jam nuolatos skiriami psichiką veikiantys vaistai. Be to, į bylą jis yra pateikęs informaciją apie veikliosios medžiagos MDMA taikymą gydymui JAV. Ši medžiaga ir buvo sukurta gydymui, o ne pramogoms. Apelianto manymu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o jis nėra tiek pavojingas, kad jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, reikėtų skirti tokio dydžio bausmę. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę bausmę.Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pvz., transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas būtų labai apsunkintas. Nagrinėjamu atveju dalis narkotinių medžiagų buvo gabenta prie savęs, dalis daiktuose – krepšyje, automobilio durelėse (net neslepiant), o dalis (20 cm dydžio paketas) – po variklio plastmasine apdaila, kuri nėra nei specialiai įrengta slėptuvė, nei specialiai tam pritaikyta kokia nors speciali priemonė slėpimui. Tokių ertmių automobilyje yra daug ir tai nebuvo koks nors specialus palengvinimas. Įvertinus gabentų narkotikų kiekį ir svorį, akivaizdu, kad tokį kiekį galima pergabenti ne tik automobiliu, bet ir einant pėsčiomis ar važiuojant autobusu, laikant drabužių kišenėje ar vidutinio dydžio rankinėje. Taigi šiuo atveju automobilis nebuvo kažkoks specialus palengvinimas padaryti nusikaltimą, o tik susisiekimo transporto priemonė važiuoti iš Olandijos į namus Estijoje, todėl teismas nepagrįstai jį konfiskavo kaip nusikalstamos veikos priemonę.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis D. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. T. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis M. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų D. T. ir M. S. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo D. T. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalis, kuria D. T. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį subendrinta laisvės atėmimo dešimčiai metų bausme, naikinama teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad D. T. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 punktas). Nuosprendžio dalis, kuria M. S. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, keičiama dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktai).BK 2 straipsnyje nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kiti). D. T. šioje byloje pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Amsterdamo mieste, Nyderlandų Karalystės teritorijoje, veikdamas bendrininku grupe su M. S., iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo labai didelį kiekį – 152,391 g – psichotropinės medžiagos MDMA. Tęsdamas nusikalstamą veiką, šią psichotropinę medžiagą kartu su M. S. paslėpęs automobilio „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje po priekiniu dangčiu izoliacine juosta apvyniotame ir folija uždengtame pakete, neteisėtai laikė ir kartu su M. S. minėtu automobiliu 2016 m. liepos 13 d., apie 18 val. 50 min., neteisėtai gabeno, turint tikslą ją nugabenti iš Nyderlandų Karalystės į Estijos Respubliką, per Lenkijos Respublikos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, valstybės sienos ženklo Nr. 140, Salaperaugio k., Kalvarijos sav. ribose bei toliau Lietuvos Respublikos teritorija keliu Suvalkai – Marijampolė – Kaunas, kol apie 1 km atstumu nuo valstybės sienos linijos Salaperaugio k., Kalvarijos sav. ribose buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės pareigūnų.Bylos duomenimis, nuteistasis D. T. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl šių jam pareikštų kaltinimų neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad 2016 m. liepos 6-7 d. kartu su draugu M. S., pastarojo siūlymu, važiavo į Vokietiją, nes M. S. norėjo pasikeisti turimą automobilį į naujesnį. Vokietijoje nepavykus pasikeisti automobilio, nuvyko į Olandiją praleisti laiką. Olandijoje buvo 2016 m. liepos 9-12 dienomis. Vaikščiojo po Raudonųjų žibintų gatvę, vieną kartą rūkė kanapes ir vartojo kokainą. 2016 m. liepos 12 d. išvyko iš Olandijos, o 2016 m. liepos 13 d. juos pasienyje sustabdė pareigūnai ir, patikrinę automobilį, rado narkotikus. Visos narkotinės medžiagos, kurios buvo rastos automobilyje, priklausė M. S.. Rausvos spalvos miltelių ir tablečių jis nematė ir jų nepirko, pinigų tam pirkti nedavė. Kaip milteliai ir tabletės atsirado M. S. priklausančio automobilio variklio skyriuje, nežino, jis jų ten neslėpė. Kartu su M. S. pirko tik „žolę“ (t. 3, b. l. 110-111). Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklaustas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka D. T. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir taip pat teigė, kad apie M. S. priklausančio automobilio variklio skyriuje rastą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA jis nieko nežinojo, šios psichotropinės medžiagos nepirko, neslėpė ir negabeno, su M. S. dėl to nesitarė. Apeliaciniame skunde D. T. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, įkalbėtas M. S., parodė, jog automobilyje rastą psichotropinę medžiagą per pusę su M. S. pirko ir jis pats, tačiau byloje tokie D. T. parodymai neužfiksuoti. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka D. T. paaiškino, kad tokių parodymų, kaip kad nurodyta apeliaciniame skunde, jis iš tiesų niekuomet nedavė, o minėtą teiginį per klaidą įrašė apeliacinį skundą parengęs gynėjas. D. T. neigiant kaltę dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos MDMA įgijimo, laikymo ir gabenimo, kaltinimas pastarajam pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį buvo grindžiamas kito nuteistojo šioje byloje M. S., liudytojų R. J., N. Č., I. J. parodymais, automobilio „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros, šio automobilio papildomos apžiūros, iš M. S. paimto telefono apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, tarnybiniu pranešimu „Dėl asmens kratos metu surastų tablečių“, specialisto išvadomis.Nuteistasis M. S. 2016 m. liepos 14 d. pirmą kartą apklaustas įtariamuoju parodė, kad maždaug prieš savaitę laiko iki sulaikymo jo draugas D. T. pasakė, kad Berlyno mieste turi draugų, pas kuriuos jis – M. S. – galėtų savo turimą automobilį pasikeisti į naujesnį. Jis su D. T. pasiūlymu sutiko. Pagalvojęs, kad už naujesnį automobilį gali tekti primokėti, tam skyrė 1500 eurų. 2016 m. liepos 6 d. kartu su D. T. išvyko iš Estijos į Vokietiją. Vyko per Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Buvo nuvykę į Berlyną, kokiuose dar miestuose lankėsi, negali pasakyti. Vokietijoje su jokiais asmenimis nebuvo susitikę, jis pats niekam neskambino, tik šeimos nariams į Estiją. D. T. kelis kartus telefonu kontaktavo su jam nežinomais asmenimis, bet jie pakeisti naujesnio automobilio neturėjo, todėl abu nusprendė grįžti į Estiją. Dar būdami Berlyne jie važinėjo po miestą, buvo klube, kartu su D. T. rūkė kanapes, kurias jis – M. S. – per du kartus buvo įsigijęs iš nepažįstamų gatvės prekeivių Berlyne ir kurių pusę pareigūnai rado automobilyje. Be to, Berlyne jis pirko kanapių arbatos, 1 g SALVIA žolelių, dvi suktines kanapių tūbelėse. Visas šias medžiagas jis laikė savo automobilyje ir atsigabeno į Lietuvą. Daugiau Vokietijoje, Lenkijoje jokių vaistų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nepirko, bet dar iš Estijos į automobilį buvo pasiėmęs įvairių vaistų nuo nemigos. Pakeliui iš Vokietijos į Lietuvą su niekuo susitikę nebuvo. Kaip mašinos variklio skyriuje po kapotu atsidūrė paketas su ekstazio tabletėmis, negali paaiškinti, nieko apie jas nežino. Ar jas ten padėjo D. T., nežino, to nematė. Tačiau žino, kad D. T. yra teistas ir atliko bausmę už narkotikus Estijoje. Ar D. T. norėjo jam nežinant panaudoti jo automobilį atsigabenti tas tabletes iš Vokietijos į Estiją, nežino (t. 2, b. l. 45-47). Kitos apklausos, vykusios 2016 m. rugpjūčio 2 d., metu M. S. savo parodymus, susijusius su jam priklausančio automobilio variklio skyriuje rastu labai dideliu kiekiu psichotropines medžiagos MDMA, pakeitė ir parodė, kad nuvykus į Vokietiją bei ten nepavykus susisiekti su asmeniu, galinčiu pakeisti automobilį į naujesnį, D. T. pasiūlė jam nuvykti į Olandiją, Amsterdamo miestą įsigyti narkotikų, t. y. ekstazio. Sakė, kad jie nupirks apie 1400-1500 tablečių. Iš jam – M. S. – priklausančio telefono D. T. žinutėmis susirašinėjo su psichotropinių medžiagų pardavėju. Nuvykus į Amsterdamą, D. T. iš jo telefono paskambino draugui, kuris davė narkotikų pardavėjo numerį. Tuomet jis pats parašė žinutę anglų kalba ir pardavėjai (tai buvo trys vyriškiai) atvyko į susitikimą. Atvykus pardavėjams, D. T. liepė jam išlipti iš automobilio, o pats liko automobilyje ir ten įsigijo narkotikus. Jis su D. T. bendrai įsigijo 1400-1500 ekstazio tablečių, už jas sumokėjo bendrais pinigais iš viso 1700 eurų. Jis pats už tabletes davė 1200 eurų, o D. T. – dar 500 eurų. Įsigytas tabletes jis ir D. T. norėjo parsivežti į Estiją. Ten jas būtų pasidalinę per pusę. Savo dalies narkotikų jis nebūtų pardavinėjęs, jas būtų suvartojęs pats. Ką su įsigytomis ekstazio tabletėmis būtų daręs D. T., nežino. 3 ekstazio tabletes, kurios buvo rastos jo asmens kratos metu patalpinant į areštinę, jam davė D. T., kad jas išbandytų. Jis to padaryti nespėjo, buvo rūkęs kanapių, todėl tablečių nevartojo. Jų įsigytos tabletės buvo sudėtos į skaidrios permatomos spalvos plastikinį paketą, kuris buvo įdėtas į plastikinį pirkinių krepšelį. Šį paketą D. T. liepė jam apvynioti juodos spalvos izoliacine juostą, ką jis ir padarė. Tada D. T. paketą paslėpė automobilio variklio skyriuje po dangčiu ir uždengė jį folija. Paaiškino, kad paketą reikia izoliuoti, nes tabletės nuo variklio skleidžiamo karščio gali pradėti tirpti. Taip pat M. S. nurodė, jog yra įsitikinęs, kad D. T. jį apgavo, nes iš pat pradžių jam siūlė važiuoti į Vokietiją pakeisti automobilio, liepė pasiimti pinigų, nuvykus pasakė, kad savaitgalis ir negali surasti automobilio pardavėjo, bet staiga sugalvojo vykti į Olandiją pirkti „extazy“ tablečių. Mano, kad D. T. jau Estijoje buvo sugalvojęs vykti ne į Vokietiją pakeisti automobilio, jo planas buvo nuvykti į Olandiją, Amsterdamą ir ten įsigyti ekstazio tablečių, tačiau jam apie tai pasakė tik būnant Vokietijoje. Pareigūnams aptikus automobilyje šias tabletes, jis pamelavo, kad nežino, kieno jos, nes bijojo pakliūti į kalėjimą. Jo draugas D. T. sakė jam prisiimti kaltę dėl ekstazio tablečių, nes jis nėra teistas, todėl jam būtų skiriama mažesnė bausmė, o D. T. yra teistas už disponavimą narkotikais, todėl jam bus paskirta didesnė bausmė. Bet jis vienas prisiimti kaltės nenorėjo, nes ekstazio tabletės priklauso jam ir D. T. (t. 2, b. l. 50-52). 2016 m. rugsėjo 14 d. apklausos metu M. S. nurodė, kad praėjusios apklausos metu davė teisingus parodymus, jam priklauso tik pusė gabentos psichotropinės medžiagos MDMA, kita pusė priklauso kartu su juo vykusiam D. T.. Papildomai parodė, kad jis jau aštuonerius metus serga depresija, ne kartą buvo gydomas ligoninėje, taip pat ambulatoriškai. MDMA tabletes jis įsigijo savo reikmėms, jas būtų naudojęs kaip antidepresantus, nes anksčiau yra jas vartojęs ir jos jam padėjo. Šios tabletės veikia taip pat, kaip ir jam skiriami vaistai, palengvina bendravimą su žmonėmis, suteikia energijos. Kelionės į Amsterdamą metu D. T. sumokėjo iš savo pinigų už kurą, maistą, o jis – už cigaretes ir kanapes. Į vieną pusę D. T. išleido apie 350 eurų ir dar turėjo užtikrinti grįžimą, taigi, susidaro apie 700 eurų, išleistų D. T.. Todėl už ekstazio tabletes, nors jas pirko per pusę, jis – M. S. sumokėjo daugiau, t. y. 1200 eurų, o D. T. – 500 eurų. (t. 2, b. l. 61-62). Teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu M. S. parodymus dėl jam priklausančio automobilio variklio skyriuje rasto labai didelio kiekio psichotropines medžiagos MDMA įgijimo, laikymo ir gabenimo vėl pakeitė. Jis parodė, kad vykti į Amsterdamą iš Vokietijos, kur nepavyko pasikeisti automobilio, nes buvo savaitgalis, pasiūlė jis – M. S.. Ten kartu su D. T. rūkė žolę, lankėsi Raudonųjų žibintų gatvėje. Vienu metu jis su D. T. pasimetė ir pastarąjį rado tik ryte Amsterdamo miesto kavinėje. D. T. buvo visą naktį nemiegojęs ir jie nuvyko į viešbutį. Jis D. T. paliko viešbutyje miegoti, o pats grįžo į miestą. Jam būnant mieste, vienas žmogus priėjęs jo paklausė, gal jis ko nors norėtų. Kadangi neturėjo su savimi medikamentų, pamanė, kad gali nusipirkti ekstazio tablečių, nuo kurių anksčiau buvo priklausomas. Tas žmogus nurodė jam narkotines medžiagas parduodančio žmogaus telefono numerį, kuriuo jis išsiuntė SMS žinutę, nuėjo į susitikimą ir už 1700 eurų, kurie buvo skirti automobilio pirkimui, nusipirko 1500 vnt. ekstazio tablečių. Šias tabletes jis apvyniojo plastikine juostele, taip pat folija, kad nepatektų karštis, ir padėjo po automobilio variklio dangčiu. Po to grįžo į viešbutį, kur miegojo D. T., ir jie kartu išvyko į Estiją. Visos automobilyje aptiktos tabletės, kaip ir kitos automobilyje rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, priklausė jam vienam. Tabletes pirko, nes 2010 m. mirus tėčiui jis susirgo depresija. Liga pasireiškė liūdesiu, energijos nebuvimu, panikos simptomais. Psichiatras jam skyrė vaistus, kurie padėjo sugrįžti į gyvenimą, tačiau vėliau liepė jam nutraukti medikamentus, todėl nebeturėjo recepto įsigyti vartotiems vaistams. Ekstazio tabletės veikia labai panašiai, kaip jam skirti medikamentai. Anksčiau jis buvo priklausomas nuo raminamųjų ir psichotropinės medžiagos MDMA, šią medžiagą ir įsigijo. Ji buvo skirta asmeninėms reikmėms, platinti neplanavo. Ikiteisminio tyrimo metu melagingai nurodė, kad jam priklausė tik pusė automobilyje rastos psichotropinės medžiagos. Buvo įsitikinęs, kad padalinus rastą kiekį dviem asmenims, jam bus paskirta švelnesnė bausmė, taip patarė pirmasis jo gynėjas. Dabar sako tiesą, nes nenori, kad nekaltas žmogus būtų įkaltintas (t. 3, b. l. 30-33). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas M. S. taip pat parodė, kad jo automobilyje pareigūnų aptiktą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA įgijo, laikė ir gabeno jis vienas, tai buvo jo sumanymas. Su D. T. dėl to nesitarė, pastarasis apie gabenamą psichotropinę medžiagą nieko nežinojo. Pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo sukrėstas ir pabijojo nurodyti, kad buvo nuvykę į Olandiją. Ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. rugpjūčio 2 dieną apklausos metu duotų parodymų netvirtina. D. T. vykti į Amsterdamą įsigyti ekstazio tablečių jam nesiūlė. Parodymus keitė, nes jam paskirtas valstybinis gynėjas patarė sakyti, kad tabletės buvo skirtos jiems abiems per pusę, tada bus galima tikėtis mažesnės bausmės, be to, jis norėjo kuo labiau atsiriboti nuo įsigytų tablečių, todėl davė melagingus parodymus. Jis apkalbėjo draugą, nes manė, kad galima tikėtis mažesnės bausmės, jeigu tablečių kiekis bus mažesnis. Liudytoju apklaustas VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis R. J. parodė, kad 2016 m. liepos 13 d. 18.50 val. sustabdė automobilį Audi, kuriuo vyko D. T. ir M. S.. Apžiūrint automobilį keleivio pusės durelėse buvo aptikti keli paketėliai su augalinės kilmės medžiaga. Paklausus, kas šiuose paketėliuose, automobilio keleivis M. S. paaiškino, kad tai „žolė“, ji priklauso jam ir skirta asmeniniam vartojimui. Vėliau buvo atlikta detali automobilio apžiūra, kurioje R. J. nedalyvavo (t. 3, b. l. 67). Liudytojas, VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos vado pavaduotojas, I. J. parodė, kad sulaikyto automobilio detalaus patikrinimo metu pakėlus automobilio gaubtą buvo pastebėta folija, o joje buvo rastas 20-25 cm ilgio paketas, apvyniotas juoda lipnia juosta. Nuvyniojus šią lipnią juostą, pamatė prekybinį maišelį, kurio viduje buvo rožinės spalvos tabletės su vienoje pusėje įspaustais 6 taškiukais, todėl įtarė, kad tai ekstazis. Kiek jam žinoma, automobilio keleivis (M. S.) pripažino, kad automobilyje aptikta augalinės kilmės medžiaga yra jo ir skirta asmeniniam vartojimui, o apie psichotropinę medžiagą sulaikytieji nieko neaiškino (t. 3, b. l. 68). Liudytoju apklaustas Alytaus apskrities VPK Lazdijų raj. Policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Areštinės vyriausiasis postinis N. Č. parodė, kad 2016 m. liepos 13 d. atliekant į areštinę pristatyto Estijos Respublikos piliečio M. S. apžiūrą ir kratą, šiam asmeniui priklausančiame krepšyje tarp asmeninių daiktų ir kitų tablečių buvo aptiktos trys tabletės, kurios sukėlė įtarimų, nes buvo supakuotos į cigarečių pakelio polietileną uždegintu galu, jose buvo įspausti taškučiai. M. S. paaiškino, kad tai yra tokie patys, kaip ir visi kiti pas jį buvę vaistai (t. 3, b. l. 68-69). 2016 m. liepos 13 d. automobilio „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos Karalystės registracija), apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint šį automobilį, be kita ko, po automobilio variklio dangčiu tarp variklio skyriaus ir salono esančioje dalyje nuėmus plastikinę apdailą buvo aptiktas ir paimtas folija uždengtas į juodos spalvos lipnią juostą suvyniotas paketas. Nuvyniojus nuo paketo lipnią juostą, aptiktas margas plastikinis maišelis, į kurį įdėtas skaidrus plastikinis paketas, kurio viršutinė dalis yra praplėšta. Paketo viduje matomos smulkios rausvos ir pilkos spalvos galimai psichotropinės medžiagos ekstazio tabletės, kuriose įspausta po šešis taškus. Pasvėrus skaidrų plastmasinį paketą nustatyta, kad svoris yra 0,337 kg (t. 1, b. l. 12-15, 16-31). 2016 m. liepos 20 d. automobilio „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), papildomos apžiūros protokole užfiksuota, kad papildomai apžiūrėjus šį automobilį, be kita ko, ant grindų, prie priekinės keleivio pusės sėdynės buvo rastas ritinėlis su juodos spalvos izoliacine juosta (t. 1, b. l. 71-74, 75-76). Iš 2016 m. rugsėjo 8 d. mobiliojo ryšio telefono „iPhone 6s“, kuris asmens kratos metu buvo paimtas iš M. S., apžiūros protokolo bei 2016-08-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1552(16) matyti, kad minėtame telefone ir joje buvusioje SIM kortelėje buvo aptiktas žemėlapis, kuriame žymekliu pažymėtos išsaugotos vietos, kuriose telefonu naudojęsis asmuo filmavo ir fotografavo, t. y. keliolika vietų, esančių Nyderlandų Karalystėje, Amsterdamo mieste – 2016-07-09 14.56 val. IJdoornlaan gatvėje, 2016-07-08 20.04 val. Damrak gatvėje, 2016-07-10 15.53 val. Weesperstraat gatvėje (t. 1, b. l. 77-86, 167-168). 2016 m. liepos 14 d. Alytaus apskrities VPK Lazdijų raj. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus areštinės vyresniojo specialisto D. V. tarnybiniame pranešime bei 2016 m. liepos 13 d. į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokole užfiksuota, kad 2016-07-13 23.41 val. atliekant į areštinę pristatyto sulaikyto Estijos Respublikos piliečio M. S. asmens kratą, pastarojo krepšyje tarp daiktų buvo surastos trys rožinės spalvos keturkampio formos tabletės, kurių paviršiuje įspausti šeši taškai (t. 1, b. l. 89-91). Iš 2016-08-05 Kriminalistinių tyrimų centro Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvados Nr. 140-(3508)-IS1-4234 matyti, kad rausvos spalvos miltelių iš rausvos spalvos miltelių, mėlynos ir rausvos spalvų kvadrato formos tablečių mišinio, rasto M. S. priklausančio automobilio variklio skyriuje, masė yra 6,260 g, jų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios masė yra 2,418 g (38,63 %); rausvos spalvos kvadrato formos tablečių iš rausvos spalvos miltelių, mėlynos ir rausvos spalvų kvadrato formos tablečių mišinio bendroji masė yra 281,65 g, jų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendroji masė yra 136,047 g (48,30%), mėlynos spalvos kvadrato formos tablečių iš rausvos spalvos miltelių, mėlynos ir rausvos spalvų kvadrato formos tablečių mišinio bendroji masė yra 28,181 g, jų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendroji masė yra 13,649 g (48,43%); 3 vienetų rausvos spalvos kvadrato formos tablečių, rastų M. S. asmens kratos metu, bendroji masė yra 0,562 g, jų sudėtyje yra psichotropinės medžiagos MDMA, kurios bendroji masė yra 0,277 g (49,33%). Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, MDMA yra psichotropinė medžiaga (t. 1, b. l. 147-149). 2016-08-22 specialisto išvada Nr. 11-1615(16) nustatyta, kad septyni juodos spalvos izoliacinės juostos gabalai, kuriais buvo apvyniotas M. S. priklausančio automobilio variklio skyriuje rastas paketas su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA, sudarė vieną visumą su minėtame automobilyje rastu juodos spalvos izoliacinės juostos ritinėliu (t. 2, b. l. 4-8). Apygardos teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad D. T., kaip ir M. S., pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį pareikštas kaltinimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA ir šios psichotropinės medžiagos kontrabandos pasitvirtino iš dalies, t. y. byloje, išskyrus pačių kaltinamųjų pateiktas skirtingas versijas, nebuvo gauta jokių duomenų apie labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos MDMA įgijimo aplinkybes, ši alternatyvi veika – psichotropinių medžiagų įgijimas – pagal bylos duomenis nenustatyta, tačiau byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys patvirtina, kad D. T. kartu su M. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė bei gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad D. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, vertina kaip nepatikimus, nes juos paneigia M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis konkrečiai ir detaliai nurodė, kokius veiksmus atliko D. T. bendrininkaudamas su juo, ir kuriais teismas tiki bei vertina kaip atitinkančius faktines bylos aplinkybes. M. S. parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismas įvertino kaip šio kaltinamojo siekį klaidinti teismą, palengvinti kito kaltinamojo D. T. atsakomybę prieš įstatymą bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes jie iš esmės prieštarauja M. S. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Priežasčių ar motyvų, dėl kurių M. S. galėtų apkalbėti ar kitaip pakenkti D. T., teismas nenustatė, jų nenurodė ir abu kaltinamieji. Teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog D. T. ir M. S. žinojo, kad jų atliekami veiksmai – psichotropinių medžiagų laikymas, jų slėpimas automobilio variklio skyriuje, taip pat gabenimas yra nukreiptas į bendrą tikslą pervežti šias draudžiamas medžiagas iš Nyderlandų Karalystės į Estijos Respubliką. Objektyvių duomenų, kurie leistų įtarti, kad bent vienam iš bendrininkų nebuvo žinoma apie tai, kad daroma nusikalstama veika, byloje nėra. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad D. T. ir M. S. psichotropines medžiagas slėpė automobilio variklio skyriuje jas suvyniodami į izoliacinę medžiagą, už jas sumokėjo didelę pinigu sumą – 1500 Eur, t. y. suprato, kad disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, ką patvirtino ir M. S., suvokė šių medžiagų kiekį bei suprato savo daromą pavojingą įstatymuose uždraustą nusikalstamą veiką. Taigi, nors apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. T. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, iš pirmiau aptartų skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, kad teismo išvadas dėl D. T. kaltės neteisėtai laikius ir gabenus labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA iš esmės lėmė M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2016 m. rugpjūčio 2 d. bei rugsėjo 14 d. vykusių apklausų metu, kurie, kaip jau minėta, nebuvo nuoseklūs ir kuriuos šis nuteistasis paneigė bylą nagrinėjant teisme, nurodydamas, kad apkalbėjo draugą, siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Vadovaujantis teismų praktika, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253-2013, 2K-79-489/2017 ir kt.). Tokie parodymai gali būti nurodomi ir analizuojami bei vertinami apkaltinamajame nuosprendyje, tačiau jais nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, o įrodymų visumos pakanka padaryti išvadai apie nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2009, 2K–113/2011, 2K–9/2013). 2K-26-696/2016). Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kokius veiksmus atliko D. T. bendrininkaudamas su juo, atitinka faktines bylos aplinkybes, tačiau kokios tos aplinkybės nekonkretizavo. Tuo tarpu kaip matyti iš baudžiamosios bylos, visi kiti byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame teismo nuosprendyje bei pirmiau šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptarti įrodymai leidžia neginčijamai konstatuoti tik tai, kad D. T. kartu su M. S. 2016 m. liepos 8-10 dienomis lankėsi Nyderlandų Karalystėje, Amsterdamo mieste ir kad automobilyje „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pastarieji nuvyko į minėtą miestą bei vyko iš jo atgal į Estiją per Lietuvos Respubliką, buvo neteisėtai laikomas ir gabenamas M. S. ir D. T. inkriminuotas rausvos spalvos miltelių bei mėlynos ir rausvos spalvų kvadrato formos tablečių mišinys, kurio sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos MDMA. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad automobilis priklausė nuteistajam M. S., kuris, be kita ko, yra priklausomas nuo psichotropinės medžiagos MDMA, šios psichotropinės medžiagos (rausvos spalvos kvadrato formos tablečių pavidalu) buvo rasta ir M. S. krepšyje tarp jo asmeninių daiktų, o ir paketas su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA buvo gabenamas ne atvirai, automobilio salone, kur jį galėtų pastebėti visi šiuo automobiliu vykstantys asmenys, bet paslėptas variklio skyriuje po dangčiu. Identifikuoti ant folijos, kuria buvo uždengtas paketas su psichotropine medžiaga, bei izoliacinės juostos, kuria buvo apvyniotas minėtas paketas, aptiktų rankų pėdsakų, taip pat biologinių pėdsakų, aptiktų ant maišelio ir paketo, kuriuose buvo supakuota psichotropinė medžiaga, nepavyko (t. 1, b. l. 136-137, 144-145). Jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų M. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie D. T. bendrininkavimą su juo neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA ir gabenant šią medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, byloje taip pat nėra. Ankstesnis D. T. teistumas už disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų negali būti vertinamas kaip D. T. kaltę padarius šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtinantis įrodymas.Bylos duomenimis, nuteistųjų M. S. ir D. T. parodymai apie jų vykimą į Vokietiją tikslu pakeisti M. S. turimą automobilį į naujesnį buvo prieštaringi. M. S. teigė, kad pasikeisti automobilį į naujesnį jam pasiūlė D. T., kuris turėjo Vokietijoje pažįstamų, galinčių tai padaryti, o to padaryti nepavyko, nes asmuo, į kurį jie kreipėsi, naujesnio automobilio tuo metu neturėjo. Vėliau M. S. nurodė, kad automobilio nepasikeitė, nes buvo savaitgalis ir Vokietijoje niekas nedirbo. D. T. teigė, kad vykti į Vokietiją buvo M. S. iniciatyva, pakeisti automobilį į naujesnį, primokant atitinkamą pinigų sumą, turėjo ne jo, bet M. S. pažįstamas. Automobilio nepavyko pakeisti, nes pastarasis paprašė per didelės pinigų sumos. Aptarti prieštaravimai kelia abejonių, ar nuteistųjų M. S. ir D. T. nurodytas tikslas vykti į Vokietiją pakeisti M. S. priklausantį automobilį į naujesnį atitinka tikrovę. Kita vertus, ši aplinkybė, kaip ir nuteistojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui apie D. T. dalyvavimą inkriminuotų nusikaltimų padaryme, kuriuos jis paneigė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose, gali būti vertinami tik kaip prielaidos, kad tikslą Nyderlandų Karalystėje, Amsterdamo mieste įsigyti ir parsigabenti į Estiją labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA galėjo turėti ir jį iš dalies realizuoti ne tik M. S., bet ir D. T.. Tačiau, kaip jau minėta, prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Šiuo atveju neabejotinų įrodymų, kad D. T., veikdamas bendrininkų grupe su M. S., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos MDMA ir šią medžiaga neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, byloje nėra. Todėl D. T. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Išteisinus D. T. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, padarymo, naikinama nuosprendžio dalis, kuria iš D. T. solidariai su M. S. priteista 13,14 Eur proceso išlaidų valstybei, šią sumą priteisiant tik iš M. S.. Taip pat, iš dalies tenkinant nuteistojo M. S. apeliacinį skundą, šiam nuteistajam iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį šalinama aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. T..Kaip matyti iš nuteistojo M. S. apeliacinio skundo turinio, pastarasis neginčija apygardos teismo nustatytų byloje nagrinėjamų įvykių faktinių aplinkybių bei jo veiksmų teisinio vertinimo, tačiau mano, kad teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir dėl to už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė aiškiai per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-432-2014, 2K-69-942/2016, 2K-239-303/2016 ir kt.). Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.). Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš, pavyzdžiui, kaltininko pozicijų, bet ir atsižvelgiant į nubaudimo adekvatumą padarytai veikai, ja pažeistoms ir įstatymų saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2010, 2K-351-222/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. S., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teismų praktikoje suformuluotų nuostatų nepažeidė.Bylos duomenimis M. S. padarė sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes: BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Abu šie nusikaltimai baigti, M. S. juos padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Pastarasis neteisėtai, neturėdamas leidimo disponavo ir gabeno kontrabanda įvairias narkotines ir psichotropines medžiagas, įskaitant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA, kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Tai rodo didesnį padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. Bylos duomenimis, nuteistasis M. S. praeityje neteistas ir nebaustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje, taip pat nebuvo teistas ir Estijos Respublikoje, kurios pilietis yra. Jis nėra vedęs, studijuoja Talino technologijos universitete, turi sveikatos problemų – 2010-2014 metais jis buvo gydomas dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, tačiau vėliau jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 25-26, 91-94). Nėra M. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. S. už nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirtos šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytos minimalios bausmės, įvertinus ir pašalintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupe, nėra aiškiai per griežtos. Tokios bausmės yra teisingos, jos, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti. BK 54 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos, išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-215/201, 2K-390/2013, 2K-383-895/2015,2K-107-489/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir jau pirmiau šiame teisėjų kolegijos nuosprendyje aptartos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo M. S. padarytas nusikalstamas veikas bei jo asmenybę neleidžia daryti išvados, kad BK 199 straipsnio 3 dalies ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų bausmių paskyrimas M. S. aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, studijuoja ir, kaip pats teigia, dirba, o jam inkriminuotomis draudžiamomis medžiagomis disponavo ir jas gabeno kontrabanda dėl to, kad yra priklausomas nuo jų, yra reikšmingos, todėl buvo įvertintos skiriant pastarajam minimalias baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas veikas, sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, dėl kurių įstatymo numatytų bausmių paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytas nusikalstamas veikas bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis M. S. nepagrįstai ginčija ir jam priklausančio automobilio „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausančio turto konfiskavimas skiriamas privalomai, nustačius, kad turtas atitinka įstatyme įtvirtintus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja, kad nusikaltimo padarymo priemonė būtų tiesiogiai pritaikyta tokiai veikai daryti, sukonstruojant specialias saugyklas ar kitokias ertmes, pritaikytas turtui paslėpti ar gabenti. Svarbu, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, jog jos padarymas be jo panaudojimo būtų pasunkintas ar būtų neįmanomas. Būtent šis kriterijus teismų praktikoje lemia transporto priemonės pripažinimą nusikaltimo padarymo priemone, jeigu nusikaltimo dalykas gabenamas ar aptinkamas transporto priemonėje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad M. S. psichotropines medžiagas kvaitulinį šalaviją bei klonazepamą, narkotines medžiagas kanapes ir labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos MDMA neteisėtai laikė jam priklausančiame automobilyje „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo automobiliu jas neteisėtai, neturėdamas leidimo gabeno, vykdamas iš Nyderlandų Karalystės į Estijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos MDMA buvo gabenamas paslėptas automobilio variklio skyriuje po priekiniu dangčiu, be to, pirmiau išvardintos draudžiamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gabenamos ne vieną tūkstantį kilometrų. Taigi, automobilio „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimas palengvino M. S. nusikalstamų veikų padarymą, be šios transporto priemonės nuteistojo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimas neabejotinai būtų pasunkintas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai M. S. priklausantį automobilį „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino nusikaltimo padarymo priemone ir ją konfiskavo. Tai, kad M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos galėjo būti padarytos ir naudojant kitas transporto priemones, nuteistajam priklausančio automobilio konfiskavimo pagrįstumo nepaneigia, nes šiuo atveju tiesiogiai nusikalstamoms veikoms daryti buvo panaudotas būtent automobilis „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne kokia nors kita transporto priemonė. Kaip jau minėta, M. S. inkriminuotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo gabenamos ne vieną tūkstantį kilometrų, taigi apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad šias draudžiamas medžiagas nuteistasis galėjo pergabenti drabužių kišenėje ar vidutinio dydžio rankinėje eidamas pėsčiomis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimčiai metų laisvės atėmimo, bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose, o kardomosios priemonės – suėmimo – galiojimas pratęstas iki bausmės vykdymo pradžios, taip pat iš D. T. solidariai su M. S. priteista 13,14 Eur proceso išlaidų valstybei, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

D. T. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir D. T. iš suėmimo paleisti nedelsiant teismo posėdžių salėje.

D. T. vardu išduotus asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus prie baudžiamosios bylos, grąžinti D. T..

Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį dėl M. S. nuteisimo pakeisti: iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį pašalinti aplinkybę, kad šias nusikalstamas veikas M. S. padarė veikdamas bendrininkų grupe su D. T..

Iš M. S. priteisti valstybei 13,14 Eur proceso išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.