Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendis pakeistas – pašalinta T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir panaikintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymas.

T. P. pagal BK 307 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinąjame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. liepos 17 d.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nuosprendžiu T. P. pripažintas kaltu pagal BK 307 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, pagal BK 308 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šias bausmes subendrinus, T. P. paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas dvejiems metams, uždraudžiant lankytis Klaipėdos mieste ir rajone veikiančiose viešojo maitinimo bei pramogų vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val. bei per paskirtos bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į šios bausmės laiką, įskaičius devynis mėnesius kardomojo kalinimo (suėmimo), nustatyta galutinė laisvės apribojimo bausmės trukmė – šeši mėnesiai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. nuteistas už pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, jos organizavimą bei vadovavimą jai ir nepilnametės įtraukimą į prostituciją. Tai yra už tai, kad iki 2008 m. rugsėjo 27 d. (tikslesnis laikas nenustatytas), pasinaudodamas nepilnametės S. Z., gimusios 1992 m. gegužės 2 d., socialine padėtimi, pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, pasitikėjimo savimi stokos, turėdamas tikslą pelnytis iš nepilnametės prostitucijos, įkalbėjo ją įsitraukti į prostituciją; šiai sutikus, 2008 m. rugsėjo 27 d. nusikalstamam sumanymui įgyvendinti išnuomojo butą Klaipėdoje, Lūžų g. 3–8, ir davė nurodymus už seksualines paslaugas iš klientų imti po 200–250 Lt už valandą, o uždirbtus pinigus atiduoti jam kaip atlygį už gyvenamosios vietos suteikimą ir klientų suradimą. T. P. nurodinėjo S. Z. teikti seksualines paslaugas jo surastiems klientams nuo vieno iki dvylikos kartų per dieną, gautus už tai pinigus pasiimdavo sau. 2008 m. spalio 14 d., apie 15.30 val., policijos pareigūnui R. S., atliekančiam savo tapatybės neatskleidžiančio ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus, internetinėje svetainėje www.pazintysxxx.com nurodytu adresu susisiekus su T. P. dėl seksualinių paslaugų teikimo, šis informavo, kad viena valanda paslaugų kainuoja 250 Lt. Po to T. P. perdavė S. Z. R. S. telefono numerį ir nurodė su juo susisiekti. 2008 m. spalio 15 d., apie 17.30 val., R. S. atvykus pas S. Z. jos nurodytu adresu Klaipėdoje, Lūžų g. 3-8, ir iš pokalbio įsitikinus, kad ši iš tikrųjų teikia seksualines paslaugas, padavė jai 200 Lt už tariamą būsimų paslaugų suteikimą. Tos pačios dienos vakare, apie 21.00 val., T. P. atvyko pas S. Z. ir paėmė 150 Lt, kuriuos ši buvo gavusi kaip atlygį iš R. S.

Pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir šių prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimo Nr. 53 11 punktas). Tačiau šis teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, padarė visiškai priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas, dėl to pažeidė BPK 241 ir 242 straipsnių nuostatas, reikalaujančias tiesiogiai ir žodiškai teismo posėdyje išnagrinėti įrodymus, kad bylos aplinkybės būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos.

Atsiliepimu į nuteistojo T. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Meška prašo kasacinį skundą atmesti, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, BPK pažeidimų, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nepadaryta.

Atsiliepime nurodoma, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatomas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir jo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių, objektyvių, turinčių teisinę reikšmę asmens padarytos veikos kvalifikavimui, bylos aplinkybių pripažinimas, duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi būti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, žalos nukentėjusiajam atlyginimą ir pan.).

Byloje nustatyta, kad T. P. pirmos apklausos metu savo kaltės nepripažino, neigė organizavęs, vadovavęs S. Z. prostitucijai ar gavęs iš to pajamų. Nuteistasis teigė iš nukentėjusiosios sužinojęs, kad jai 18 metų, kad yra pabėgusi iš namų, nes susipyko su motina. S. Z. paprašius, jis išnuomojo butą, kuriame ši vertėsi prostitucija, klientų ieškojosi pati. Vėliau, apklaustas papildomai, T. P. derino savo parodymus prie ikiteisminio tyrimo duomenų – prisipažino, kad padėjo S. Z. verstis prostitucija, bet neigė žinojęs, kad nukentėjusioji nepilnametė, neigė vadovavęs ir organizavęs jos vertimąsi prostitucija, gavęs iš to pajamų. Pirmosios instancijos teisme T. P. pripažino, kad jam buvo žinoma, jog nukentėjusioji pabėgusi iš vaikų namų, tačiau jis vis tiek neigė, jog žinojo apie jos nepilnametystę, taip pat neigė ir pajamų gavimą iš S. Z. vertimosi prostitucija, teigdamas, kad pinigus nukentėjusioji perduodavusi tik pasaugoti. Prokuroro nuomone, tokie T. P. parodymai, kai, pripažįstant dalį faktinių aplinkybių, neigiamos esminės, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės (žinojimas apie nukentėjusiosios nepilnametystę, jos įtraukimas į prostituciją, vadovavimas tokiai veiklai ir pajamų iš to gavimas), negali būti laikoma prisipažinimu, juo labiau tai nėra nuoširdus gailėjimasis.

Be to, kasatorius nepagrįstai teigia, kad jo psichinė būklė (diagnozuota šizoafektinio sutrikimo mišraus tipo remisija) yra ta išimtinė aplinkybė, kuri leidžia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. T. P. psichinė sveikata buvo ištirta atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę; jos akte konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai paneigia kasatoriaus teiginius, kad jo psichikos būsena nusikalstamos veikos padarymo metu neleido kontroliuoti savo veiksmų. Be to, prokuroro nuomone, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos ir dėl to, kad būdamas laisvėje T. P. nesilaikė jam paskirto gydymo režimo, vartojo ne vaistus, o alkoholinius gėrimus (dėl to jo sveikatos būklė pablogėjo).

Pasak prokuroro, nepagrįsti kasatoriaus teiginiai ir dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų BPK pažeidimų. Nuteistasis neteisingai mano, kad šios instancijos teismas negalėjo priimti priešingo sprendimo, negu kad pirmosios instancijos teismas. Apeliacine tvarka buvo nagrinėjami tik BK bendrosios dalies normų taikymo ir bausmės dydžio T. P. klausimai. Šiems klausimams spręsti nereikėjo papildomai tirti bylos įrodymų, kurie nebūtų ištirti pirmosios instancijos teisme. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo papildomai tirti jo psichikos būklę. Be teismo psichiatrijos ekspertizės akto, byloje yra specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad T. P. psichikos būklė netrukdo jam atlikti laisvės atėmimo bausmės. Tai, kad šių įrodymų visuma buvo įvertinta kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, nereiškia BPK pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo T. P. kasacinį skundą nėra pagrindo (BPK 369 straipsnis).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Kasatorius T. P. nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvadomis nepripažįstant jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, argumentuoja tuo, kad nenuoseklius jo parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes lėmė ne siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, o psichinės sveikatos būklė, elgesio sutrikimai. Be to, jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis iš dalies paremtas jo prisipažinimu. Tai, kad gailisi nusikaltęs, rodo kasatoriaus atsiprašymas ir dalies neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas T. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – nebuvimą, teisingai aiškino šios BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės turinį ir esmę, o savo išvadas grindė konkrečiais bylos duomenimis. Išanalizavęs nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, teismas nustatė, kad iš pradžių kasatorius neigė objektyvias, turinčias teisinę reikšmę, nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, faktines aplinkybes, vėliau keitė parodymus, pripažindamas, tačiau tik dalį šių aplinkybių, ir tik po to, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo baigtas įrodymų tyrimas, po padarytos teisiamojo posėdžio pertraukos T. P. gynėjo prašymu teismui nutarus įrodymų tyrimą atnaujinti, kasatorius pripažino jo veikos kvalifikavimui reikšmingą aplinkybę, kad jis žinojęs tikrąjį nepilnametės, kurią įtraukė į prostituciją, amžių. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti ir nukentėjusiosios S. Z., liudytojo A. M. parodymai, patvirtinantys reikšmingas kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes. Tai, kad T. P. laisva valia, o ne siekdamas išvengti pelnytos atsakomybės, nedavė teisingų parodymų, atskleidžiančių nusikaltimų darymo faktus (dėl minėtos nukentėjusiosios S. Z. amžiaus aplinkybių, dėl nurodymų jai davimo verčiantis prostitucija, dėl turtinės naudos gavimo iš prostitucijos ir kitų aplinkybių), apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino kaip kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką nebuvimą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Objektyviai įvertinęs visumą bylos aplinkybių, apibūdinančių kasatoriaus nusikalstamus poelgius, jo požiūrį į juos ir parodymus, kuriais siekė sau palankiai pakreipti bylos baigtį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog T. P. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, jo teiginiai apie tai – deklaratyvūs, o dalies nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas faktas nuoširdžiam gailėjimuisi patvirtinti. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama aplinkybėms, susijusioms su kasatoriaus psichine sveikata, apie kurią byloje pateiktos 2009 m. sausio 14–vasario 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados. Teisėjų kolegija pažymi, kad T. P. nustatytas psichikos sutrikimas (šizoafektinis sutrikimas, mišraus tipo remisija), ar kiti jo asmenybę apibūdinantys bruožai, kai konstatuota, kad jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nėra teisiniai argumentai, susiję su kasacinės bylos nagrinėjimo dalyku ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo pagrindais, todėl nenagrinėtini.

Dėl paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo)

Kasatoriaus T. P. teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamąjį įstatymą, netaikydamas jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, yra nepagrįsti.

Teismo galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo (BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje) už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, bausmę lemia jos paskyrimui reikšmingos bylos aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir konstatavus, kad BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš esmės švelnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu yra išimtinis, nes teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankciją (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teisingumo principo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kaip vieno iš bausmės tikslų įgyvendinimas, reiškia teisingos bausmės užtikrinimą. Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir atsižvelgiant į nubaudimo adekvatumą padarytai veikai, ja pažeistoms ir įstatymų saugomoms vertybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išimtinių aplinkybių, susijusių su T. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, jo asmenybe, nenustatė ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – duomenys apie nuteistojo psichinę sveikatą, neduoda pagrindo teigti, kad įstatyme numatytos bausmės T. P. paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, remdamasis 2009 m. lapkričio 17 d.–2010 m. sausio 14 d. teismo psichiatrijos ekspertizės (paskirtos pirmosios instancijos teismo nutartimi, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar T. P. pagal savo sveikatos būklę gali atlikti laisvės atėmimo bausmę) akto išvada, apeliacinės instancijos teismas (paneigdamas nuteistojo atsikirtime į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus) konstatavo, kad kasatorius pagal savo psichikos sveikatos būklę gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, švelninančias kasatoriaus atsakomybės laipsnį (kad iš dalies atlygino žalą, anksčiau neteistas, jam diagnozuotas psichikos sutrikimas, yra iš dalies darbingas ir kt.), paskirdamas T. P. BK 307 straipsnio 3 dalyje ir 308 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų trukmę nustatė artimą minimaliai ir minimalios ribos, nustatytos baudžiamojo įstatymo sankcijoje.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas, sprendžiant kasatoriui, padariusiam sunkius nusikaltimus, skirtinos bausmės klausimus, taikytas tinkamai, švelnesnė bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nepaskirta nesant tam pagrindų.

Dėl BPK pažeidimų

Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, kitaip išsprendęs bausmės paskyrimo klausimą negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, privalėjo iš naujo tirti bylos įrodymus. Šie kasatoriaus argumentai deklaratyvūs, neturintys nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Pagal BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti teismo įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

BPK 241 ir 242 straipsniuose reglamentuojamos bendrosios bylos nagrinėjimo nuostatos teisme. BPK 242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti bylos įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), jei pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ne visus arba neišsamiai. BPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė BPK normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka ir teismo sprendimo surašymą, esminių pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymų garantuotas nuteistojo T. P. teises, ar sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad visi įrodymai, kuriais grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, yra ištirti teisiamajame posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kasatorius ir nenurodo, kad kokios nors reikšmingos bylos aplinkybės būtų neišaiškintos ir dėl to reikėtų papildomai tirti įrodymus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies padarė kitokias išvadas, netenkinančias kasatoriaus, nereiškia, jog tos išvados neargumentuotos ir padarytos teismo netirtų ir neįvertintų bylos įrodymų pagrindu, neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, šis nuosprendis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. P. kasacinį skundą.