Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo E. R. įstatyminei atstovei ir ieškovei S. J., jos atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei,

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. įstatyminės atstovės ir ieškovės S. J. ieškinį atsakovui A. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Papildomai ieškovo įstatyminė atstovė S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau atsakovo pavardė nuo vaikystės buvo B., kai atsakovas sulaukė pilnametystės prieš kelis metus, jam tikras tėvas suteikė savo pavardę – R.. Su atsakovu kartu išgyveno penkis metus, vaiką matė tik kartą, kai buvo tvarkomi dokumentai dėl tėvystės nustatymo. Daugiau vaiku nesirūpino, jokio išlaikymo neteikė. Atsakovas dirba pas ūkininką R. Z. traktorininku apie du metus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), viena nuomoja butą, gauna 277 Eur socialinę išmoką, o su visais vaikų pinigais gaunasi 547 Eur. Vienam vaikui išlaikymui reikia apie 400 Eur, jai padeda šeima – mama, brolis ir sesuo. Jie prisideda finansiškai ir padeda kitais būdais kaip gali.

Atsakovas A. R. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečio vaiko interesus ir jam teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnis).

Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Lina Armonaitė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškovės ieškinį. Paaiškino, kad Ieškovės šeima skyriui nėra žinoma, nebuvo fiksuota jokių įvykių. Praėjusią savaitę skyriaus atstovai lankėsi ieškovės šeimoje. Ieškovę rado bute kartu su sūnumi. Jiems yra žinoma, kad ieškovė nuomojasi butą, ketina jį įsigyti. Nors butas yra be patogumų, tačiau tvarkingas, jame šilta, švaru ir vaikams sutiektos tinkamos sąlygos gyventi. Ieškovė skyriaus atstovams paaiškino, kad atsakovas nesirūpina vaikais, jų neišlaiko ir nebendrauja. Skyriaus atstovai susisiekė telefonu su atsakovu, tačiau jis nurodė, kad neturi laiko bendrauti. Jis teigė, kad neva ieškovė neleidžia su vaikais bendrauti. Atsakovas taip pat prieštarauja dėl išlaikymo dydžio. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat neprieštarauja ir prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, nes mato, kad ieškovė nori, kad atsakovas palaikytų ryšį su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šalys turi vieną nepilnametį vaiką. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena su ieškove pas jos tėvus. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi, be to Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, nurodė, kad šiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja, kadangi vaikas yra išlaikomas ir prižiūrimas ieškovės. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. J. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. R., gim. (duomenys neskelbtini) pirmą mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 12 val. iki 16 val., susitikimų metu dalyvaujant vaiko mamai S. J..

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepateikė, teismas mano, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka sprendimo priėmimo dienai atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti atsakovui bendrauti su vaiku, jei tik jis to panorės, bei dalyvauti vaiką auklėjant, jei tai nekenkia vaiko interesams ir atsižvelgiant į vaiko norus. Tėvo bendravimo tvarka su vaiku gali būti pakeista tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovės sūnus, kuriam prašomas priteisti materialinį išlaikymą gyvena kartu su ieškove numojuojamame bute. Ieškovė gauna socialinę pašalpą - išmoką vaikui, kurios dydis sudaro 70,30 Eur per mėnesį, vaiko išlaikymo išmoką – 70,20 Eur, Našlaičių pensiją – 109,51 Eur ir Šalpos neįgalumo pensiją – 168 Eur (b. l. 8). VSDFV duomenimis, ieškovė laikotarpiu nuo vaiko priežiūros atostogose, kaip nurodė ieškovė jai išsilaikyti vaikus padeda mama, brolis ir sesuo. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ji neturi nei kilnojamo nei nekilnojamo turto.

Atsakovas VSDFV duomenimis šiuo metu dirba, jo uždarbis svyruoja nuo 303,50 iki 607 Eur per mėnesį. Jis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, transporto priemonių, neturi. Iš ieškovės paaiškinimų atsakovas dirba pas ūkininką traktorininku. Atsakovas turi dar vieną bendrą vaiką M. R. su ieškove, kuriam pagal 2016 m. liepos 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1306-799/2016, atsakovas moka 150 Eur/mėn. išlaikymą.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovo įstatyminė atstovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui nuo 2017-11-01 iki vaiko pilnametystės ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su sūnaus išlaikymu ir jo kasdienių poreikių tenkinimu.

Ieškovės parodymais teisme, bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė yra šiuo metu yra bedarbė, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna socialines išmokas, jai padeda artimieji išlaikyti vaiką. Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojamame bute. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovės materialinė padėtis pakankamai sudėtinga.

Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Iš ieškovo įstatyminės atstovės paaiškinimo bei rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra, Sodros duomenų bazės duomenis jis dirbantis, santuokos nėra sudaręs, duomenų, jog atsakovas turėtų kitų išlaikytinių nei, kad nurodė ieškovė nėra. Teismas turi duomenų, kad atsakovas neturi kilnojamojo registruotino ir nekilnojamojo turto. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Ieškovė prašė priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 210 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės, tačiau rašytiniais įrodymais nepagrindė vaiko išlaikymo išlaidų per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia apie 400 Eur/mėn., tačiau pažymėtina, kad jos pačios gaunamos pajamos viršija vos 400 Eur/mėn. Ieškovė nurodė, kad jai padeda artimieji, tačiau nepateikė konkrečių duomenų apie finansinę pagalbą iš jų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikui (apie 210 Eur/mėn. vaikui) ir prašoma priteisti išlaikymo suma sudaro didelę disproporciją tarp šalių pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šalių galimybių. Ir nors jau anksčiau teismas nurodė, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnė našta išlaikant vaikus, tačiau prašymas priteisti beveik visą skirtiną išlaikymo sumą vaikui iš atsakovo pažeidžia lygybės principą, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus), todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 180 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas konstatuoja, jog teismo nustatytas 180 Eur išlaikymo dydis yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaiko poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimui.

Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai S. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas vaiko išlaikymo neteikia nuo jo gimimo. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad būtų teikęs savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, todėl konstatuotina, kad nuo vaiko gimimo byloje nesant įrodymų apie atsakovo teiktą sūnui išlaikymą, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą iki ieškinio padavimo teismui dienos. Remdamasis aukščiau išdėstytu, bei nustatytą priteistą sumažintą išlaikymo dydį, teismas priteisia iš atsakovo vaikui 1080 Eur (6 mėn. x 180 Eur) išlaikymo įsiskolinimą ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolino tenkina iš dalies, o likusioje dalyje atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi 2020 m. gegužės 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3.)TP-20-T-598-5284 S. J. buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, tenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinas 147,90 Eur (180 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 procentai + 1080 Eur x 3 procentai x 75 procentai + 75 Eur už neturtinį reikalavimą) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat remiantis 2020 m. spalio 27 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo priteistinos 229 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas suteiktas ieškovei (CPK 93, 96, 99 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, iki kol bus priimtas sprendimas. Kadangi išlaikymas yra priteistinas nuo nutarties priėmimo dienos, tai jeigu išlaikymas po 150 Eur buvo iš atsakovo išieškomas, tai jis įskaičiuojamas į priteisto išlaikymo dydį (180 Eur) ir laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos šio sprendimo priėmimo dieną, nes sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 149-150 straipsniai).

Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamą vietą.

Nustatyti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku E. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi E. R., gim. (duomenys neskelbtini) pirmą mėnesio savaitgalio šeštadienį nuo 12 val. iki 16 val., susitikimų metu dalyvaujant vaiko mamai S. J..

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. birželio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisimą.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1080 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. birželio 16 d.

Nepilnamečiui vaikui E. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovo įstatyminei atstovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 147,90 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus, 90 ct), įmokos kodas 5660, kurios mokamos į vieną iš Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, esančias „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas, sudarančias 229 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.