- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- e2S-839-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04452-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- V. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-9682-812/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. 2019 m. spalio 17 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9682-812/2019 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-04452-2019-0), visas jo nurodytas bylas (Nr. e2YT-7050-812/2019, Nr. 2VP-9682-812/2019, Nr. e2YT-7049-812/2019) nagrinėti kartu, į procesą šalimi įtraukti prokurorą, pasisakyti dėl viešojo intereso gynimo ir nusikalstamos veikos buvimo, į procesą šalimi įtraukti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, V. J. pareiškimus, skundus laikyti priimtus visose bylose ir nagrinėti iš esmės, bylas nagrinėjusioms teisėjoms nusišalinti.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja 2010 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1642-343/2019 išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą ir priėmė nutartį palikti nepakeistą pirmos instancijos nutartį, t. y. jo pateiktą skundą/pareiškimą palikti nenagrinėtu. Mano, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnį, slėpė galimai nusikalstamą antstolių ir Panevėžio miesto savivaldybės bendrininkavimą, nes antstoliai grasina jo paskutinio būsto išvaržymu, dėl įsiskolinimo, kuris yra ne dėl jo kaltės. Teismai nebandė nagrinėti jo skundo, pareiškimo Panevėžio apylinkės teismo byloje Nr. e2YT-7049-812/2019, kaip ir byloje Nr. e2YT-7050-812/2019, o tik ieškojo galimybės vilkinti bylą. Prašė nutraukti eilę vykdomųjų bylų, kurių prievolės negali įvykdyti ne dėl savo kaltės, o dėl Panevėžio miesto savivaldybės ir jos įmonių dirbtinai sudarytų įsiskolinimų, todėl teismas privalėjo į procesą įtraukti trečia šalimi Panevėžio miesto savivaldybę, tačiau to neatliko. Jis nurodė, kaip panaikinti savivaldybės ir jos įmonių dirbtinai sukurtus įsiskolinimus per 6 mėnesius, kaip nurodoma CPK 663 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas nereagavo į CPK 771 straipsnio 3 dalies nuorodą, į 284 straipsnį, kur teigiama, kad tik savivaldybė gali panaikinti savo sukurtus įsiskolinimus teismo sprendimu. Mano, kad tai yra įrodymas, kad tai atitinka CK 6.127 straipsnio 3 d. doktriną – prievolės įvykdymo negalimumą. Pažymi, kad nepamena, kad jam būtų įteiktas antstolio S. R. 2019 m. spalio 8 d. patvarkymas, kurio pagrindu priimta nutartis Panevėžio apylinkės teismo byloje Nr. 2VP-9682-812/2019. Todėl neturėjo galimybės jos apskusti, t. y. pažeista jo procesinė teisė į procesinį rungimąsi CPK 12 straipsnyje.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatytas pareiškėjui terminas iki 2019 m. lapkričio 15 d. įskaitytinai pašalinti aprašomojoje nutarties dalyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus. Išaiškinta pareiškėjui, kad, nepašalinus prašymo atnaujinti procesą trūkumų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jam.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjo V. J. 2019 m. spalio 17 d. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9682-812/2019 neatitinka CPK numatytų prašymo atnaujinti procesą turiniui keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad savo pateiktame procesiniame dokumente pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodė teismo padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą, tačiau nenurodo kokią konkrečiai klaidą padarė teismas, kokią teisės normą ir kokiu būdu klaidingai pritaikyta, kokią įtaką tai turėjo teismui priimant galutinę nutartį byloje. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo procesiniame dokumente nėra nurodyti ir proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, kad pareiškėjas nesuformulavo ir savo prašymo – pakeisti, panaikinti nutartį, priimti naują nutartį ar pan. (CPK 371 str. 1, 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir 2019 m. spalio 17 d. pareiškimo klausimą dėl teismo proceso atnaujinimo spręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia pagrindiniais argumentais:
5.1. Pareiškime aiškiai nurodyti teismo pažeidimai: 1) jam neįteiktas antstolio S. R. 2019-10-08 patvarkymas, kas pažeidžia dokumentų įteikimo tvarką, numatytą CPK 117 str., teismas įteikimo fakto netikrino, todėl priėmė neteisėtą nutartį, o tai CPK 366 str. 1 str. 9 d. numatytos galimybės atnaujinti procesą pagrindas; 2) kadangi neatliktas patvarkymo įteikimas, jis neturėjo galimybės to patvarkymo apskųsti, todėl teismas pažeidė rungimosi principą, numatytą CPK 12 str., o tai yra CPK 366 str. 1 str. 9 d. numatytos galimybės atnaujinti procesą pagrindas; 3) teismas priėmė nutartį be proceso šalies dalyvavimo teisme, t. y. be pareiškėjo. Tai yra CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatytos galimybės atnaujinti procesą pagrindas; 4) teismas pakeitė teisminio proceso numerį, o tai nusikalstama veika, mano, kad dėl proceso eigos slėpimo, galimo procesinio sukčiavimo, pažeidžiant ir viešąjį interesą, todėl į atnaujintą procesą CPK 300 str., 49 str. pagrindu įtrauktinas prokuroras.
5.2. Teismas kartu su antstoliu pats kelia bylas, pats priima nutartis, tačiau jam nesuteikia galimybės atlikti procesinių veiksmų ir apginti savo teises. Esant tokiems grubiems ir nusikalstamiems teismo veiksmams, turi būti atnaujintinas procesas, o ne pareiškėjui nustatytas terminas procesiniams trūkumams ištaisyti.
5.3. Trijų mėnesių terminas proceso atnaujinimui, numatytas CPK 368 str. 1 d., nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
8. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė terminą trūkumams šalinti pareiškėjo V. J. pareiškimui dėl proceso atnaujinimo.
Atskirasis skundas atmestinas
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prie savo reikalavimų aiškiai nenurodo, kokiose bylose prašo atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis apelianto pareiškimo turiniu, sprendžia, kad apeliantas prašo atnaujinti procesą trijose civilinėse bylose: Nr. e2YT-7050-812/2019; Nr. 2VP-9682-812/2019; Nr. e2YT-7049-812/2019. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto atskirajame skunde bei pareiškime dėl proceso atnaujinimo nėra aiškiai nurodyti bylų, kuriuose prašoma atnaujinti procesą, procesiniai sprendimai, detaliau juos aptaria, remdamasis Liteko sistemos duomenimis.
10. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-9682-812/2019 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-04452-2019-0). Minėtoje civilinėje byloje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 16 d. nutartimi antstolio S. R. prašymą tenkinto, leido antstoliui S. R. ir antstolio kviečiamiems asmenims įeiti į V. J. nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su tikslu bute atjungti karšto vandens tiekimą bei butą apžiūrėti buto rinkos vertės nustatymo ekspertizės atlikimui.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7050-812/2019 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-03076-2019-1), kurioje teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. 2019 m. liepos 4 d. pareiškimą, gautą Panevėžio apylinkės teisme 2019 m. liepos 11 d. Minėtu pareiškimu V. J. nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. Panevėžio mieste veikiančiam antstoliui S. R. pateikė skundą dėl jo veiksmų, antstolis S. R. neigiamą patvarkymą pateikė, tačiau nepateikė jo teismui, todėl pradėtinas teisminis procesas. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1642-343/2019 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-03076-2019-1) 2019 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-7049-812/2019 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-03075-2019-0), kurioje teismas 2019 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. pareiškimą, išaiškino pareiškėjui, kad su skundu dėl antstolio veiksmų turėtų kreiptis į antstolį, kurio veiksmus (neveikimą) skundžia. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1627-587/2019 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-03075-2019-0) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pažymėtina, kad asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti paduodamas konkrečioje byloje, t. y. turi būti prašoma atnaujinti konkrečios bylos procesą. CPK 367 straipsnio 4 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti. Tai reiškia, kad apeliantas, siekdamas atnaujinti procesus ne vienoje, o trijose bylose (taip galima suprasti iš jo pateiktų procesinių dokumentų), turėtų teisę paduoti atskirus tris prašymus skirtingose civilinėse bylose dėl proceso atnaujinimo.
CPK 366 straipsnio 1 dalies punktuose yra aiškiai nurodyti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. Apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą, turi aiškiai nurodyti, kokiais būtent minėto straipsnio 1 dalies punkto pagrindais jis grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Iš apelianto pareiškimo turinio galima daryti išvadą, kad jis prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo ir kitą proceso atnaujinimo pagrindą – 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, numatantį, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Taigi, apeliantas pareiškime dėl proceso atnaujinimo aiškiai nenurodė, kokiais pagrindais prašo atnaujinti procesą, kadangi prašyme nurodė tik 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o atskirajame skunde jau papildomai nurodo ir 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Iš paties procesinio dokumento (pareiškimo) nėra aišku, kokiais tiksliai proceso atnaujinimo pagrindais remiasi pareiškėjas.
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad apeliantas visiškai nedetalizuoja CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, o tik nurodo, kad jis nėra praleistas. CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, apeliantas turi detaliai nurodyti, kokias naujas aplinkybes jis sužinojo ir kada jas sužinojo.
CPK 369 straipsnio 1 dalis numato, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
Taigi, apeliantas turi nurodyti vieną konkrečią bylą, kurioje prašo atnaujinti procesą, kokios naujos aplinkybės jam paaiškėjo po konkretaus teismo procesinio sprendimo, aiškiai nurodyti 366 straipsnio 1 dalies punktus, kurių pagrindu prašo atnaujinti procesą, kokią įtaką jam naujai paaiškėjusios aplinkybės turi teismo procesinio sprendimo priėmimo, t. y. nurodyti, kaip turėtų pasikeisti teismo procesinis sprendimas, jei pareiškėjo nurodomos jam naujai žinomos aplinkybės būtų teismui žinomos procesinio sprendimo priėmimo metu. Taip pat turi detaliai nurodyti nuo kada skaičiuojamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. Apeliantas taip pat turi konkrečiai suformuoti savo reikalavimą, t. y. nurodyti, kaip turėtų būti pakeistas teismo procesinis sprendimas (ar jis turėtų būti pakeistas, panaikintas ar kt.).
CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, kadangi apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka įstatymo reikalavimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinio teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Palikus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, pareiškėjui V. J. papildomai nustatytinas terminas iki 2019 m. gruodžio 13 d. pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 ? 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškėjui V. J. nustatyti terminą iki 2019 m. gruodžio 13 d. pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties prašomojoje dalyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą trūkumus.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui.