- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1156-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00246-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- G. V.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. galutinio sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. e2-3813-904/2020 pagal ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo A. L. 18 694,00 Eur skolą, 3 511,62 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 250,00 Eur žyminis mokestis ir 907,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu buvo sudariusi susitarimą dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo, pagal kurį šalys susitarė, jog ieškovė parduos naftos produktus, o atsakovas atitinkamai įsipareigojo juos iš ieškovės priimti ir atsiskaityti sąskaitose faktūrose nustatytomis sąlygomis. Ieškovė atsakovui 2019 m. perdavė naftos produktus, už kuriuos atsakovas liko skolingas 18 694,00 Eur. Išrašytose sąskaitose faktūrose yra nustatyta, kad pirkėjas privalo jas apmokėti ne vėliau kaip per 5 dienas, o jei pirkėjas sąskaitą apmoka vėliau negu nurodyta, jam atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Nepaisant to, kad ieškovė ne kartą ragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, atsakovas jo nepadengė, todėl ieškovė paskaičiavo 3 511,62 Eur palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė atsakovui 20 dienų terminą nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos, per kurį jis privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba raštu pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas A. L. 2020 m. kovo 12 d. pateikė prieštaravimus, kuriuo nesutiko su ieškovės paskaičiuotomis palūkanomis ir prašė šioje dalyje ieškovės ieškinio netenkinti, sumažinti priteistų atstovavimo išlaidų sumą ir priimto sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesiams lygiomis dalimis.
5. Atsakovas nurodė, kad dėl blogų klimatinių sąlygų derliaus nuėmimas buvo komplikuotas, negauta planuotų pajamų, sutriko atsiskaitymai su jo užaugintos produkcijos pirkėjais, laiku negautos išmokos, o visa tai lėmė sunkią atsakovo ūkio finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuota palūkanų suma yra nepagrįstai didelė ir teismas turi pagrindą jas sumažinti, kaip ir atstovavimo išlaidas. Be to, išvardintos priežastys ir finansinė padėtis ūkyje yra pagrindas sprendimo įvykdymą išdėstyti.
6. Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus su jais nesutiko, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. galutiniu sprendimu 2020 m. vasario 20 d. preliminarų teismo sprendimą paliko nepakeistą, netenkino atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis bei priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad pagal 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SOK Nr. 0314358, 3 450,00 Eur sumai, 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SOK Nr. 0314360, 3 100,00 Eur sumai ir 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija SOK Nr. 0315865, 12 144,00 Eur sumai, ieškovė pardavė atsakovui naftos produkcijos už 18 694,00 Eur sumą. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad sąskaitos turi būti apmokėtos per 5 dienas, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, o jeigu pirkėjas ją apmoka vėliau negu nurodyta, jam atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui 5 procentų mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo. Atsakovas prekių gavimą patvirtino savo parašu PVM sąskaitose faktūrose, tačiau už naftos produktus ieškovei neatsiskaitė. Be to, atsakovas, pasirašydamas asmeniškai, patvirtino, jog jam yra žinomos prekių tiekimo sąlygos bei jo įsipareigojimų apimtis dėl prekių kainos, mokėjimo terminų ir palūkanų skaičiavimo. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad buvo susitarta su ieškove sumokėti už prekes per ilgesnį laikotarpį nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo. Atsižvelgiant į tai, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad šalių susitarimas buvo apmokėti už prekes PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais terminais. Tokiu atveju ieškovė pagrįstai skaičiavo palūkanas nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto termino pabaigos.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas sandorius naftos produktams įsigyti sudarė, kaip verslininkas, ūkinei – komercinei veiklai vystyti, tai yra grūdinėms kultūroms auginti. Sudarydamas sandorius kaip verslo atstovas, atsakovas prisiėmė riziką mokėti netesybas (5 procentų mėnesinių palūkanų) už laiku neapmokėtas sąskaitas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sandoris buvo sudarytas verslo tikslais, atsakovo prašymą dėl palūkanų sumažinimo atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nenustatė pagrindo mažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, konstatuodamas, jog prašoma priteisti 907,50 Eur suma yra proporcinga ieškovės atstovo suteiktoms paslaugoms.
11. Teismas taip pat nustatė, kad iki šiol atsakovas nesumokėjo nei dalies įsiskolinimo ieškovei, teismo posėdyje atsakovas pripažino, jog šiuo metu jo įsiskolinimai kitiems kreditoriams sudaro apie 200 000 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog atsakovui yra iškelta ir daugiau civilinių bylų dėl įskolinimų, taip pat yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai per antstolius. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo tikėti, jog atsakovas gera valia įvykdys skolinius įsipareigojimus ieškovei dalimis ir atsakovas toliau nevilkins savo įsipareigojimų vykdymo ieškovei. Todėl teismas atmetė atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. galutinį sprendimą, atmetant ieškovės prašymą dėl palūkanų priteisimo, proporcingai sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas bei tenkinant atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesiams lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė prašymus sumažinti palūkanų dydį bei išdėstyti sprendimo vykdymą. Šalių nustatytas 5 dienų atsiskaitymo terminas, atsakovo vertinimu, yra neprotingas ir nesąžiningas. Ieškovės atstovas, įrašydamas tokį atsiskaitymo terminą, piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir tuo, kad pats ruošė sutartį. Praktikoje paprastai nustatomas bent 30 d. terminas. Teismas turėjo teisę sumažinti priteistinų palūkanų sumą.
12.2. Atsakovas sutiko su pagrindine skola, tačiau pateikė duomenis, jog jo ūkis negavo išmokų už vykdomą ekologinį ūkį ir šiuo metu ūkyje skolų suma sudaro apie 200 000,00 Eur. Dėl blogų klimato sąlygų derliaus nuėmimas buvo komplikuotas, negauta planuotų pajamų, sutriko atsiskaitymai su jo užaugintos produkcijos pirkėjais, laiku negautos išmokos. Visa tai lėmė sunkią atsakovo ūkinę finansinę padėtį, dėl ko jis prašė sprendimo vykdymą išdėstyti. Tačiau teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas bei kasacinio teismo suformuotą praktiką. Teismas vertino tik ieškovės interesų svarbą, bet visiškai neatsižvelgė į atsakovo sunkią materialinę ir finansinę padėtį. Atsakovo vertinimu, naftos produktais prekiaujanti ieškovė negali patirti tiek žalos dėl jo nesumokėtos skolos, kiek pats atsakovas patirs, areštavus jo ūkio lėšas, techniką ir turtą, kai bus siekiama iš karto išieškoti visą skolos sumą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo priteisti jos apeliaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovas nesutinka su šalių sutartu 5 dienų atsiskaitymo terminu, nurodydamas, jog praktikoje paprastai taikomas 30 dienų terminas. Tačiau nepriklausomai nuo to, dėl kokio atsiskaitymo už prekes termino šalys būtų susitarusios, šio termino atsakovas vis tiek nebūtų laikęsis – nuo PVM sąskaitų išrašymo dienos jau yra praėję gerokai daugiau nei 30 dienų, o skola nėra dengiama jokia apimtimi. Be to, įstatymas šalims leidžia tarpusavio susitarimu nusistatyti bet kokius joms priimtinus terminus, todėl atmestini atsakovo teiginiai dėl per trumpo termino nustatymo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra privatūs, pelno siekiantys ūkio subjektai, todėl į sutartinius prekinius santykius stojo lygiais pagrindais ir galėjo vienodai daryti įtaką sandorio sąlygoms. Ieškovė nėra vienintelė kuro tiekėja Lietuvoje, todėl negalėjo atsakovui daryti jokio spaudimo ar primesti savo sąlygas. Atsakovas laisva valia pasirašė ant prekių tiekimą patvirtinančių dokumentų, tuo patvirtindamas ir jų tiekimo sąlygų priimtinumą, apie kurias, beje, jis buvo informuotas ir prekių užsakymo metu. Iki pat ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovas jokia forma neinicijavo šių sąlygų keitimo, kas taip pat patvirtina, jog jos jam buvo priimtinos.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovės vertinimu, sprendimo vykdymo išdėstymas tokiam ilgam atsakovo prašomam terminui, ypač įvertinus tai, kad atsakovas jau kone metus laiko nevykdo jokių savo turtinių prievolių ieškovei, akivaizdžiai pažeistų protingumo ir teisingumo principus. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu, užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Be to, atsakovas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas nepateikė tinkamų ir pilnai jo finansinę padėtį charakterizuojančių duomenų. Byloje nėra įrodymų nei apie prastą atsakovo derlių, nei aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno nuostolio ataskaitos, kreditorių sąrašo, kuriame nurodyti atsiskaitymo terminai), iš kurių būtų galima spręsti ne tik apie atsakovo turimą turtą, finansinių įsipareigojimų apimtis, bet ir įvertinti atsakovo galimybių atsiskaityti su ieškovu per išdėstymo terminą realumą.
13.3. Atsakovas turi ir kitų kreditorių, prievolių kuriems terminai nėra išdėstyti, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas nagrinėjamoje byloje neproporcingai pažeistų ieškovės interesus, nes tokiu būdu kitiems atsakovo kreditoriams būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl palūkanų priteisimo
16. Byloje pateiktos ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ parengtos ir atsakovo A. L. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovė pardavė atsakovui naftos produkciją už 18 694,00 Eur sumą, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už jam parduotą naftos produkciją PVM sąskaitose faktūrose nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas taip pat sutinka su prašoma priteisti 18 694,00 Eur suma, tačiau nesutinka su priteistų sutartinių palūkanų dydžiu ir prašo ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti.
17. Kaip matyti iš PVM sąskaitų faktūrų, ieškovė su atsakovu susitarė, jog PVM sąskaitos faktūros turi būti apmokėtos per 5 dienas, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, o jeigu pirkėjas ją apmoka vėliau negu nurodyta, jam atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui 5 procentų mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo. Pastebėtina, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 74 punktas). Todėl nagrinėjamu atveju, be kita ko, aktualus teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti teismų praktika dėl teismo teisės sumažinti netesybų dydį.
18. Sprendžiant dėl netesybų sumažinimo pagrindo egzistavimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
19. Nors atsakovas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad šalių nustatytas 5 dienų atsiskaitymo terminas yra neprotingas ir nesąžiningas, o ieškovės atstovas, įrašydamas tokį atsiskaitymo terminą, piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir tuo, kad pats ruošė sutartį, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovo argumentu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, asmeniškai pasirašydamas ant PVM sąskaitų faktūrų, patvirtino, jog jam yra žinomos naftos produkcijos tiekimo sąlygos bei mokėjimo terminai. Tokį susitarimą atsakovas sudarė laisva valia ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų bandęs derėtis ar keisti tokio susitarimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių sumažinti susidariusį įsiskolinimą. Nors skola susidariusi dar nuo 2019 m., tačiau jokių realių veiksmų atsakovas nesiėmė ir jokių mokėjimų ieškovei neatliko. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pritaria ieškovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, ar šalys būtų susitarusios dėl 5 dienų termino ar dėl 30 dienų termino, nes atsakovas vis tiek susidariusio įsiskolinimo nedengia jau beveik metus laiko.
20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslo subjektai, kuriems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl laikytina, kad atsakovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sandorį, turėjo (galėjo) įvertinti tokio susitarimo nuostatas, įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimamus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sandorio nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovas turėjo įvertinti ne tik sandorio būtinumą (rizikingumą), bet ir sandorio neįvykdymo pasekmes, atsižvelgiant į sulygtų netesybų dydį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo verčiamas pasirašyti būtent tokias, jam nepalankaus turinio PVM sąskaitas faktūras ir kad neturėjo galimybės derėtis dėl kitokių sąlygų arba susitarti su kitu tiekėju, kuris galbūt būtų pasiūlęs atsakovui palankesnes sandorio sąlygas. Vien tai, kad atsakovas PVM sąskaitas faktūras pasirašė nesiderėjęs, savaime nereiškia, kad jis buvo verčiamas jas pasirašyti būtent tokiomis sąlygomis ar sandorį sudarė ne laisva valia. Sutikdamas pasirašyti PVM sąskaitas faktūras atitinkamomis sąlygomis, pirkėjas sutiko ir su tuo, kad turės mokėti sutartines palūkanas, skatinančias jį vykdyti prievoles laiku ir kompensuojančias kreditoriaus praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės.
22. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalių susitarimu nustatytų palūkanų (netesybų) dydis nėra akivaizdžiai neprotingas.
23. Kita vertus, teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą sumažinti palūkanų dydį, pastebi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti ne įstatymo nustatyto dydžio (6 proc. už vienerius metus) procesines palūkanas, bet šalių sutartas 5 proc. palūkanas už pradelstą apmokėti vieną mėnesį. Tačiau teismas priteisė šias palūkanas ne nuo neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų sumos, kaip šalys buvo sutarusios, bet nuo pagrindinio įsiskolinimo (18 694,00 Eur) ir jau priskaičiuotų palūkanų (3 511,62 Eur). Vadinasi, teismas faktiškai priteisė ne šalių sutartas, bet didesnes palūkanas, nes nurodė jas skaičiuoti ne nuo nepamokėtų sąskaitų faktūrų sumos, kaip šalys buvo sutarusios, bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. mėnesines palūkanas nuo bendros priteistos sumos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
24. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu išdėstyti priimto teismo sprendimo vykdymą. Atsakovo vertinimu, jo sunki finansinė padėtis bei turimi apie 200 000 Eur įsiskolinimai kitiems kreditoriams sudaro pagrindą priteistos sumos sumokėjimą ieškovei išdėstyti 24 mėnesiams lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.
25. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
26. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
27. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
28. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti priteistą įsiskolinimą ieškovei grindžia sunkia savo finansine padėtimi ir turimais apie 200 000 Eur įsiskolinimais kitiems kreditoriams. Tačiau atsakovas teismui nepateikė nei duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovo ūkio turtinę padėtį, nei duomenų, kad atsakovo nurodoma sunki padėtis gali pasikeisti ir jis gali būti pajėgus tinkamai dalimis atsiskaityti su ieškove. Šiuo aspektu, be kita ko, pastebėtina, kad nors atsakovas pripažįstą pagrindinę skolą, tačiau byloje nėra duomenų ir atsakovas tokių nepateikė, kad jis įsiskolinimą būtų bent iš dalies pradėjęs dengti. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, priteisto įsiskolinimo išdėstymas suteiktų nepagrįstą pranašumą kitiems atsakovo nurodytiems kreditoriams prieš ieškovę. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovo pateiktus duomenis pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius. Vien tik atsakovo noras išvengti bet kokių jam neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių nėra priežastis suteikti jam prioritetą prieš įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.
31. Nagrinėjamu atveju patenkinti ieškovės reikalavimai dėl pagrindinės skolos, ieškovės paskaičiuotų palūkanų bei prašomų priteisti palūkanų, skaičiuojamų nuo pagrindinio įsiskolinimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas 90 proc. Vadinasi, ieškovė turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su patenkintų jos ieškinio reikalavimų dalimi, o atsakovas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su sėkmingos gynybos nuo ieškovės ieškinio dalimi, atlyginimą.
32. Ieškovė šioje byloje už ieškinį sumokėjo 250 Eur žyminį mokestį bei 1 210 Eur (907,50 + 302,50) išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 90 proc., jai iš atsakovo priteistina 225 Eur žyminio mokesčio ir 1 089 Eur išlaidų advokato pagalbai.
33. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 79 Eur žyminį mokestį (prie apeliacinio skundo pridėtas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis kvitas). Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 363 Eur (2020 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita faktūra bei bankinio pavedimo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių.
35. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (10 proc., nes tik sumažinta suma, nuo kurių priteistos palūkanos), jam iš ieškovės priteistina 7,90 Eur žyminio mokesčio, o ieškovei iš atsakovo – 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. galutinį sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ (juridinio asmens kodas 175787969), 18 694,00 Eur skolą, 3 511,62 Eur palūkanas, 5 procentų mėnesines palūkanas už priteistą 18 694,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 225,00 Eur žyminį mokestį, 1 089 Eur mokestį už teisines paslaugas.
Atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis netenkinti.
Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.“
Priteisti atsakovui A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ (juridinio asmens kodas 175787969) 7,90 Eur (septynis eurus 90 ct) žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą.
Priteisti ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ (juridinio asmens kodas 175787969) iš atsakovo A. L. (asmens kodas 384003060229) 326,70 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.