- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-393-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00071-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Vygintas Mažuika, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1057-286/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį L. M. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kapitalo valda“ (toliau – ir ieškovė) prašė iš atsakovo L. M. (toliau – ir atsakovas) priteisti 186,84 Eur skolą, 458,50 Eur delspinigius, 18,68 Eur baudą, 2,85 Eur asmens duomenų gavimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2007 m. liepos 13 d. pasirašė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707636358 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo telefoną Samsung X680. Atsakovas įsipareigojo per 12 mėnesių terminą pagal šalių suderintą grafiką ir sąlygas sumokėti grafike numatytas įmokas. Taip pat įsipareigojo pranešti, jeigu pasikeistų jo adresas, telefonas, finansinė būklė, turinti reikšmės sutarties vykdymui, o pažeidus pareigą – sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės, vėluojant mokėti įmokas – mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. jokių įmokų nemokėjo, t. y. sumokėjo tik vieną pirmąją išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką ir liko skolingas 186,84 Eur, todėl jam kilo pareiga mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius (įstatyminius, vietoje 0,2 proc. sutartinių) nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną (nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. vasario 17 d., t. y. už pradelstas 4908 dienas), kas šio ieškinio pateikimo dienai sudaro 458,50 Eur sumą. Atsakovo nurodytais kontaktiniais duomenimis ieškovei susisiekti su juo nepavyko, jis nepranešė ne tik apie telefono numerio, bet ir adreso pasikeitimą, neteikė dokumentų, susijusių su finansine padėtimi, todėl yra atsakingas už tokio sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmes ir privalo sumokėti ieškovei 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirktos daikto vertės, kas sudaro 18,68 Eur. Ieškovė patyrė ir 2,90 Eur išlaidas dėl duomenų apie atsakovą iš Gyventojų registro gavimą. UAB „Ūkio banko lizingas ir ieškovė 2009 m. kovo 4 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kurios pagrindu UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o ieškovė įgijo visas reikalavimo teises į atsakovo skolą.
3. Atkreipė dėmesį, kad šalis sieja išperkamosios nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, todėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš L. M. UAB „Kapitalo valda“ naudai 186,84 Eur skolą, 67,26 Eur delspinigius, 18,68 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 272,78 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 17,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
6. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 13 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707636358, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną Samsung X680 ir įsipareigojo už jį iki 2008 m. liepos 11 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, bet sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas 186,84 Eur. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal minėtą sutartį.
7. Teismas sprendė, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė 186,84 Eur nesumokėtą skolos sumą. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą kreditą bei mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, todėl jis privalo atlyginti ieškovei dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius ir sumokėti netesybas. Teismas nustatė, kad atsakovas prievolės nevykdė nuo 2007 m. rugsėjo 11 d., pagal sutartį sumokėjo tik pirmąją įmoką. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. vasario 18 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus beveik 12 metų. Teismas darė išvadą, kad ieškovė ypač ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti ir už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Kreipimosi į teismą dienai paskaičiuota delspinigių suma beveik tris kartus viršijo skolos sumą. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, o duomenų, kad atsakovas būtų ketinęs / žadėjęs ieškovei atsiskaityti ir dėl to būtų galima pateisinti ieškovės delsimą, byloje nėra. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas yra silpnesnė šalis – vartotojas, prievolė yra įvykdyta iš dalies, o per ilgai delsdama kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, ieškovė leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, kurių priteisimas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, teismas netesybas sumažino ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 proc. normą, t. y. 67,26 Eur (186,84 Eur x 0,2 proc. x 180 d.). Ieškovės reikalavimą dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neinformavo kreditorės apie kontaktinių duomenų pasikeitimą, gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nes visi vėlesni kreditorės pranešimai, raginimai atsakovui sumokėti skolą grįžo, taip pat jis nepateikė duomenų, susijusių su jo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl ko nebuvo vykdomi įsipareigojimai kreditorei, teismas vertino, kad atsakovas pažeidė sutarties 5.2. ir 11.2. punktų sąlygas, todėl reikalavimą priteisti 18,68 Eur baudą taip pat laikė pagrįstu.
8. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti reikalavimą ir dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinęs tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, teismas ieškovės naudai iš atsakovo taip pat priteisė ieškovės sumokėtą visą 15 Eur žyminį mokestį bei 2,85 Eur išlaidas už gautus išrašus.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo – t. y. iš atsakovo L. M. ieškovės naudai priteistą 67,26 Eur dydžio delspinigių sumą padidinti iki 458,50 Eur, atitinkamai patikslinti, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 664,02 Eur sumos, o likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į prievolės pobūdį, neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju, o ieškovės laikyti kredito davėja. Teismas taip pat nepagrįstai savo iniciatyva pritaikė sutrumpintą 6 mėnesių (180 dienų) senaties terminą ieškinio reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Įstatyme įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies reikalavimo, ex officio taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Tokio prašymo iš atsakovo pusės nebuvo pareikšta.
11. Pažymi, kad 2009 m. kovo 23 d. atsakovui buvo pateikta visa informacija apie kreditoriaus pagal sutartį pasikeitimą bei reikalavimas įvykdyti įsipareigojimus, siunčiami raginimai ir siekiama išspręsti ginčą taikiai, vėliau pradėtas skolos išieškojimas ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo įmonę UAB „Sergel“, o, nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Todėl teismo išvada, jog ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir yra atsakinga už pradelstų įvykdyti prievolę pagal sutartį dienų skaičių, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
12. Mano, kad teismas vien tik formaliais kriterijais (dėl silpnesnės šalies (vartotojo)), negali ginti tik skolininko, kuris yra nesąžiningas, nebendradarbiauja nei su kreditoriumi, nei su teismu, interesus. Teismas turėjo atsižvelgti į skolininko elgesį, į tai, kad kreditorius savo iniciatyva delspinigių dydį sumažino nuo 0,2 proc. (sutartinių) iki 0,05 proc. Teismo priteisti delspinigiai neproporcingi atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui, t. y. beveik 3 kartus mažesni už priteistą pagrindinę sumą, kas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, skatins nesąžiningus asmenis (silpnesnius kontrahentus), nesuvokiančius savo pareigų, toliau nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis.
13. Pažymi, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarys išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vis tik netaikė sutrumpintos delspinigių senaties, ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis apeliaciniame skunde išvardytų apygardų teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytais argumentais dėl delspinigių priteisimo.
14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria priteista tik dalis UAB „Kapitalo valda“ prašomų delspinigių, teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimo už akių dalis dėl kitų išperkamosios nuomos sutarties pagrindu priteistų sumų nėra ginčijama, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, todėl teisėjų kolegija dėl šios sprendimo už akių dalies nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas L. M. 2007 m. liepos 13 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 707636358, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo mobilaus ryšio telefoną Samsung X680. Atsakovas įsipareigojo per 12 mėnesių terminą, t. y. iki 2008 m. liepos 11 d., pagal šalių suderintą grafiką ir sąlygas sumokėti visas grafike numatytas įmokas, be to, įsipareigojo pranešti, jeigu pasikeistų jo adresas, telefonas finansinė būklė, turinti reikšmės sutarties vykdymui, o pažeidus pareigą – sumokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės (sutarties 11.2. punktas), vėluojant mokėti įmokas – 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 11.1. punktas). Atsakovas nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. jokių įmokų nemokėjo ir liko skolingas 186,84 Eur. Iš UAB „Ūkio banko lizingas ir UAB „Kapitalo valda“ 2009 m. kovo 4 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 matyti, kad pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas naujajai kreditorei UAB „Kapitalo valda“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo L. M. 186,84 Eur (645,11 Lt) pagrindinę skolą bei 67,26 Eur (232,24 Lt) delspinigius. Ieškiniu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašė teismo priteisti iš atsakovo delspinigius už 4908 dienas, tai yra, už visą pradelstą sumokėti laikotarpį, juos sumažinusi iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 458,50 Eur.
18. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog išperkamosios nuomos sutarties atveju atsakovas be teisinio pagrindo laikomas vartotoju. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016; 2019 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019). Nagrinėjamu atveju, sutartis buvo sudaryta tarp fizinio asmens ir verslo subjekto, iš sutarties turinio akivaizdu, kad išnuomotas daiktas buvo skirtas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kas rodo, kad sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.503 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje ir ginčo sandorio metu, nustatyta, kad įstatymuose arba nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise, pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.886 straipsnio 2 dalyje (ginčui aktualioje redakcijoje) buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Pagal kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, išperkamosios nuomos sutarčiai taip pat papildomai taikomas vartotojų teisių apsaugos institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011, 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
20. Aptartas ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma ir joms papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. Dėl nurodyto, teisėjų kolegijos vertinimu, vien subjektyvi apeliantės nuomonė ir neatsakingas atsakovo elgesys prisiimtos prievolės atžvilgiu, nepaneigia jo, kaip vartotojo bei silpnesniosios šalies, statuso.
21. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, taikė ieškinio senaties institutą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Iš ginčijamo sprendimo už akių turinio akivaizdu, kad teismas šio reikalavimo pagrįstumo klausimą vertino CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
22. Skundžiamu procesiniu sprendimu taikytas 180 dienų terminas, kaip maksimalus laikotarpis netesyboms skaičiuoti, yra imperatyviai įtvirtintas šiuo metu galiojančiame VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Nors šis teisės aktas priimtas vėliau nei sudaryta sutartis, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba, netesybų skaičiavimo trukmė gali būti laikoma kaip orientacinė, vertinant ir iki šio įstatymo įsigaliojimo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius, taip pat ir vertinant įstatymo leidėjo išreikštą poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
23. Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio senaties, spręsdamas reikalavimą dėl delspinigių už 4908 pradelstas dienas įvykdyti prievolę priteisimo, o aptariamą 180 dienų laikotarpį vertino kaip kriterijų, kuriuo remiantis mažintinas delspinigių dydis. Pirmosios instancijos teismas delspinigių dydį paskaičiavo ne pagal VKĮ nustatytą procentinę jų ribą (0,05 proc.), o taikė iš esmės apeliantei palankesnę sutarties šalių nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė apskritai neįrodinėjo, kad prašomos priteisti netesybos atitinka jos nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo sumą ir dėl to negali būti priteisiamos mažesnės, kaip kad numato CK 6.258 straipsnio 3 dalies bei 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos.
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteisiamų netesybų dydį, detaliai įvertino šiam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas ne tik atsižvelgė į tai, jog sutartis sudaryta tarp silpnesnės šalies – vartotojo ir juridinio asmens, bet ir į tai, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teises į atsakovą, daugiau nei 12 metų delsė kreiptis į teismą. Priešingai, nei dėstoma apeliaciniame skunde, ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu neteikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius apie aktyvius ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus ir niekaip nepagrindė, kodėl nebuvo imtasi sutarties 12 punkte „Sutarties nutraukimas pirma laiko“ ar sutarties 6 punkte „Lizingo įmonė turi teisę“ numatytų priemonių, taikytinų netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
25. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad priteista delspinigių suma yra neproporcinga atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui. Ieškovės veikla, susijusi su atlygintiniu pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinės kreditorės ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų savo, kaip naujosios kreditorės, naudai. Perimant reikalavimo teises į atsakovą, apeliantei, kaip verslo subjektui, kuriam taikomi ir didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, turėjo būti akivaizdu, kad delsimas daugiau nei 12 metų kreiptis į teismą, nelaikytinas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, nes toks neveikimas lėmė neadekvačias, skolą viršijančias netesybas.
26. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškiniu reikalaujamą, daugiau nei du kartus skolos dydį viršijančią delspinigių sumą sumažino iki 67,26 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Priešingas vertinimas suteiktų galimybę apeliantei nepagrįstai praturtėti, pažeidžiant kitos sutarties šalies interesus (CK 1.2 straipsnis).
27. Apeliantės nurodomos apygardos teismų išnagrinėtos bylos faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėtais reikalavimais nėra tapačios šios bylos aplinkybėms, tad nagrinėjamai teisinei situacijai minėtų teismų priimti procesiniai sprendimai nėra aktualūs. Juolab, kad vienodą teismų praktiką formuoja kasacinis teismas, kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017).
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.